Kodėl automobilių stiklai būna melsvi?

Automobilio stiklai, ypač priekinis, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant saugų vairavimą. Jie leidžia išlaikyti kėbulo standumą bei matyti aplink automobilį esantį vaizdą, kuris visuomet turi būti švarus. Galinio stiklo taip pat nereikėtų pamiršti ir atitinkamai jį prižiūrėti, nes šis stiklas taip pat skyla, o dažniausiai sprogsta į šipulius visai netikėtai. Paprasčiau yra tik su šoniniais automobilių stiklais, kurie yra grūdinti ir ne taip lengvai pažeidžiami.

Melsvo atspalvio priekinio stiklo paskirtis

Daugelio automobilių priekinio stiklo viršutinė dalis yra melsvo atspalvio. Tai nėra tik dizaino elementas - šis niuansas turi aiškų saugumo tikslą. Priekinio stiklo viršuje esantis melsvas ruožas vadinamas „šešėline juosta“ arba „filtru“. Jis integruotas į stiklą dar gamybos metu ir dažniausiai būna mėlynos, žalios ar pilkšvos spalvos.

Melsvas atspalvis skirtas mažinti saulės spindulių akinimą, ypač kai saulė yra žemai - anksti ryte arba vėlyvą popietę. Pasak JAV Nacionalinės kelių eismo saugumo administracijos (NHTSA), akinimas yra viena iš dažniausių eismo įvykių priežasčių. Melsvas stiklo kraštas veikia kaip pasyvi apsauga kartu su saulės skydeliais. Nors šiuolaikiniai automobiliai turi poliarizuotus akinius, tamsintus šoninius stiklus ar elektroninius galinio vaizdo veidrodėlius, melsvas atspalvis vis dar išlieka efektyvi, paprasta ir nebrangi apsaugos priemonė.

Ar visi automobiliai turi melsvus stiklus?

Ne visi automobiliai turi melsvo atspalvio stiklus. Tai priklauso nuo modelio, komplektacijos ir net rinkos. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, gali būti taikomi apribojimai dėl leistino stiklo tamsumo. Ši taisyklė galioja JAV ir ES. Melsvas atspalvis priekinio stiklo viršuje yra ne tik estetikos dalis - jis prisideda prie vairavimo saugumo, mažina akių nuovargį ir padeda vairuoti sudėtingomis apšvietimo sąlygomis.

Automobilių stiklų konstrukcija ir tipai

Automobilių stiklai yra gaminami visai kitaip, nei paprasti stiklai. Jie skirstomi į kelias kategorijas ir yra pakankamai skirtingi:

• Priekinis stiklas: Tai laminuotas stiklas, kuris yra pats tvirčiausias. Stiklą iš abiejų pusių gaubia laminato plėvelė, dėl to jis yra daug patvaresnis. Esant avarijai ar smūgiui, stiklas neišlaksto į smulkius gabalėlius, o yra sulaikomas minėtosios laminato plėvelės. Dėl to, jei matote, kaip būna mestas akmuo į priekinį stiklą, galite matyti tik pramuštą skylutę ir iš abiejų pusių tarsi voratinklį nusidriekusius įskilimus ir įtrūkimus. Priekinis stiklas būtų pats pavojingiausias bet kurios avarijos atveju, nes jis visada subyrėtų vairuotojui į akis.
• Šoniniai stiklai: Šie gaminami iš grūdinto stiklo. Tai toks stiklas, kurį suskaldžius, jis visas išlaksto į daugybę mažų, tačiau daugmaž apvalių, ne itin aštrių dalelių.
• Galinio stiklo taip pat nereikėtų pamiršti ir atitinkamai jį prižiūrėti, nes šis stiklas taip pat skyla, o dažniausiai sprogsta į šipulius visai netikėtai.

Pagrindinės automobilių stiklų pažeidimo priežastys

Automobilių stiklų skilinėjimą lemia daugybė veiksnių. Kaip teigia automobilių stiklų serviso „Sireka“ specialistai: „Stiklas niekada netrūksta pats“.

Temperatūros svyravimai ir terminiai smūgiai

• Tiesioginiai saulės spinduliai: Karštą vasaros dieną jie taip pat gali įtakoti priekinio stiklo skilimą, kuomet automobilis yra ilgą laiką paliekamas tiesioginiuose saulės spinduliuose. Karštis kaitina metalą ir kitas detales, esančias aplink stiklą, kas verčia stiklo išorines briaunas plėstis daug greičiau nei stiklo vidurys.
• Staigus temperatūrų skirtumas: Tiek vasarą, tiek žiemą automobilio priekinis arba galinis stiklas gali įskilti visiškai netikėtu metu. Pavyzdžiui, karštą vasaros dieną ant įkaitusio stiklo užpylus šalto vandens iš šulinio, arba žiemą ant užšalusio stiklo užpylus karšto vandens. Staigiai atšildžius priekinį stiklą, vanduo plečiasi ir stiklas skyla.

Mechaniniai pažeidimai

• Akmenukai iš po kitų automobilių ratų: Dažniausia skilinėjimo priežastis - akmenukai ar kiti objektai, atsimušantys į priekinį stiklą važiuojant dideliu greičiu. Įdauža dažniausiai atsiranda akmenukui atsitrenkus į priekinį stiklą.
• Kroviniai automobilyje: Dažnai stiklas įskyla tada, kai į jį kas nors atsitrenkia. Jei ilgos lentos ar kitos apdailos dalys gabenamos automobilyje, staiga stabdant automobilį, jos pažeidžia stiklą.
• Kieti daiktai tarp stiklo ir prietaisų skydelio: Kartais tai gali būti ir gerokai menkesnė priežastis - tarp stiklo ir prietaisų skydelio nukritęs varžtas ar kitas kietas daiktas. Važiuojant automobiliui, stiklas vibruoja ir galiausiai įskyla.
• Paukščiai: Taip pat pasitaiko atvejų, kai į stiklą atsitrenkia paukščiai.
• Duobės: Stiprus smūgis ratu į duobę ir po kelių dienų galima laukti stiklo įtrūkimo.
• Valytuvai: Stiklai skyla ir dėl netyčia paleidžiamų valytuvų, kuomet yra keičiamos šluotelės. Be to, reikia reguliariai keisti valytuvų šluoteles, kurios ilgainiui pradeda braižyti stiklą.
• Metaliniai ledo gremžtukai: Stiklams labai „nepatinka“ metaliniai ledo gremžtukai, naudojami žiemos metu.

Kėbulo deformacijos ir korozija

• Neteisinga automobilio kėbulo geometrija: Jei automobilis buvo stipriai daužtas, o jo geometrija nebuvo iki galo atstatyta, stiklas gali trūkti savaime, netgi automobiliui stovint garaže.
• Korozija: Jei kėbule aplink stiklą atsiranda rūdžių, jos besiplėsdamos sudaro didelį spaudimą, dėl kurio stiklas įskyla. Ši problema atsiranda, jei anksčiau keičiant stiklą buvo pažeistas kėbulo apsauginis sluoksnis - dažai, lakas. Toje vietoje po kurio laiko kėbulas ima rūdyti. Rūdys vietas aplink priekinį ar galinį stiklą dažniausiai aplanko senus, daužtus arba skendusius automobilius.

Gamybos defektai ir natūralus nusidėvėjimas

• Gamybos defektai: Kai kurie stiklai turi gamyklinių defektų, kurie su laiku gali tapti matomi ir sukelti skilinėjimą. Taip nutinka, jei stikle jau yra mikro įtrūkimų arba stiklo sluoksniai buvo prastai suklijuoti juos gaminant.
• Natūralus nusidėvėjimas: Ilgainiui stiklas praranda savo pirmines savybes dėl nuolatinio aplinkos poveikio.

Kodėl svarbu nedelsiant remontuoti stiklą?

Jei vairuotojas įdaužos nepastebi ir toliau važinėja įdaužtu stiklu, įdaužoje pradeda kauptis drėgmė, nešvarumai. Temperatūrai keičiantis į neigiamą, drėgmė įdaužoje užšąla. Staigiai atšildžius priekinį stiklą, vanduo plečiasi ir stiklas skyla. Įdaužą sudaro šimtai mikroįtrūkimų, kurie, veikiami kėbulo vibracijos, pavyzdžiui, važiuojant per greitį mažinantį kalnelį ar netikėtai įvažiavus į duobę, gali nebeišlaikyti slėgio ir išplisti per visą stiklą.

Kiekvienas rimtas automobilių stiklų meistras remontuoti stiklą patars iškart ir dėl kitų priežasčių. Viena - kad sutaupytumėte. Jei leisite įtrūkimui „keliauti“, galų gale teks keisti visą stiklą, o tai kainuoja gerokai brangiau nei sutvarkyti stiklo įdaužą ar įtrūkimą. Įdaužoje kaupiasi vanduo, purvas, dulkės. Jei įdauža ar įtrūkimas pataisoma praėjus ilgam laikui, ta vieta bus labiau matoma, nei sutvarkius iškart. Taigi stiklo remontas nesuteiks laukiamo rezultato - liks dėmė. Jei stiklas taisomas iškart, galima atkurti iki 90 procentų stiklo tvirtumo, o buvusio pažeidimo praktiškai nesimato.

Kada stiklą galima remontuoti, o kada - būtina keisti?

Jei vis dėlto nepavyko apsisaugoti nuo stiklo pažeidimų, reikėtų išsiaiškinti, kada automobilio stiklas gali būti suremontuotas, o kada jį reikės keisti nauju. Įmonės „Evelkas“ atstovas teigė, kad tam taikoma paprasta formulė:

• Remontas: Dažniausiai taisyti galima, jeigu įdaužą išeina uždengti 2 eurų dydžio monetą - tada ji dažniausiai tvarkingai suremontuojama. Jeigu stiklo pažeidimas yra labai smulkus, nedidelis, dažnai galima apsiriboti automobilių stiklų remontu.
• Keitimas: Stiklo pataisyti nepavyks, jei įdauža yra per didelė arba per arti stiklo krašto. Stiklo gamintojai nerekomenduoja taisyti įdaužų, kurių skersmuo viršija tris centimetrus. Taip pat jei stiklo pažeidimas yra arčiau nei dešimt centimetrų nuo krašto, mat šiame plote, automobiliui važiuojant susidaro didžiausias tempimas. Todėl taisant stiklą arti krašto yra didelė tikimybė, kad stiklas įskils dar labiau. Tačiau, jei defektas plečiasi, patenka į vairuotojo matymo zoną, yra labai arti stiklo krašto ar stipriai paveikia stiklo struktūrą, rekomenduojamas automobilio stiklo keitimas. Jeigu įtrūkimas viršija 10 centimetrų, stiklo taisymo kaštai beveik nesiskirs nuo stiklo keitimo kaštų.

Stiklų priežiūra ir apsauga

Kad stiklai kuo ilgiau tarnautų, V. Gonczar akcentavo kelis dalykus:

• Reikia tinkamai prižiūrėti valytuvus - laiku keisti gumeles. Taip pavyks išvengti stiklo braižymo.
• Jei tik įmanoma, stiklo reikėtų negramdyti.
• Automobilio stiklus reikėtų taisyti ir keisti pas patikimą meistrą. Specialistai rekomenduoja nesirinkti naudotų stiklų, nes jie turi akimi nematomų mikro įtrūkimų ir stiklas gali bet kada skilti.
• Jeigu akmenukas pataiko į stiklą, tą vietą reikėtų kuo greičiau užklijuoti, kad ten nepatektų purvo, ir skubėti remontuoti. Užklijuoti galima specialiais apvaliais lipdukais arba tiesiog permatoma lipnia juosta.

Rasojantys langai ir „Nematomas valytuvas“

Šaltuoju ir drėgnuoju metų laiku daugelis Lietuvos vairuotojų susiduria su aprasojusiais ar šlapiais šoniniais langais, dėl kurių vairuoti tampa nesaugu. Rasojimas atsiranda, kai šiltas, drėgnas oras salone susiduria su šaltu stiklo paviršiumi. Dėl temperatūrų skirtumo drėgmė kondensuojasi ir susidaro rūko sluoksnis. Vairuotojai dažnai pastebi, kad vanduo ant šoninių langų sudaro „lipnų sluoksnį“, kuris neleidžia nutekėti net šiek tiek pravėrus langus. Tai dažniausiai nutinka todėl, kad stiklo paviršius laikui bėgant praranda savo hidrofobines savybes.

„Nematomas valytuvas“ yra hidrofobinė stiklo danga, kuri atstumia vandenį. Užtepus, stiklo paviršiaus įtempimas pasikeičia, todėl vanduo sudaro apvalius lašelius, kurie lengvai nuslysta mažu greičiu. Tepimo procesas yra paprastas ir trunka apie penkias minutes vienam langui. Baltijos šalių žiemoms būdingas užšalimo ir atšildymo ciklas pagreitina nešvarumų kaupimąsi ant neapdoroto stiklo.

Jei jūsų langai rasoja iš vidaus, greičiausias sprendimas yra naudoti oro kondicionavimo sistemą. Oro kondicionierius pašalina drėgmę iš salono oro, net žiemą. Jei langai rasoja kasdien, net ir veikiant oro kondicionieriui, automobilyje gali būti nepastebėta priežiūros problema. Neprižiūrimas salono filtras padidina salono drėgmę, sulaikydamas drėgmę ir trukdydamas oro srautui. Veiksmingiausias ilgalaikis sprendimas yra užkirsti kelią drėgmės kaupimuisi. Aprasoję arba vandeniu padengti langai yra ne tik erzinantys - jie gali būti pavojingi, ypač apledėjusiuose Lietuvos keliuose. Hidrofobinės dangos, reguliarus oro kondicionieriaus naudojimas ir tinkama salono drėgmės kontrolė gali smarkiai pagerinti matomumą rudenį ir žiemą.

Draudimo niuansai

Automobilių stiklų žalos Lietuvoje yra palyginti dažnos, o tai yra antra pagal dažnumą žala, fiksuojama tarp „Kasko“ draudimą turinčių klientų. 2024 m. vidutiniškai vienas iš 13 klientų, turinčių „Kasko“ draudimo sutartį bendrovėje, kreipėsi dėl žalos atlyginimo nukentėjus transporto priemonės stiklams. Šių metų duomenimis, vidutinė stiklų žalos išmoka siekia 639 eurus, tačiau faktinės išlaidos kiekvienam klientui gali labai skirtis ir svyruoja nuo keliasdešimties iki 4 tūkst. eurų ar net daugiau. Tai priklauso nuo to, koks stiklas (langas, veidrodėlis ar žibintas) buvo pažeistas, ir ar jį galima suremontuoti, ar būtina keisti. Modernių automobilių stiklų pakeitimas gali kainuoti ir kelis tūkstančius eurų, nes kartu su stiklu keičiami ir įvairūs jutikliai, kurie papildomai turi būti sukalibruoti specialia įranga.

Keturi svarbūs niuansai renkantis draudimą

Renkant draudimo pasiūlymą, svarbu įvertinti, ką apima draudimo apsauga, kokia yra draudimo suma, kokie yra apribojimai ir kokia išskaita būtų taikoma:

1. Draudimo apsaugos apimtys: Svarbu atkreipti dėmesį, kokių stiklų sugadinimai būtų priskiriami stiklo žalai, pavyzdžiui, ar stiklams priskiriami tik automobilio priekinis, galinis ir šoniniai langai, ar ir stoglangis, žibintų stiklai.
2. Apribojimai: Verta įvertinti, ar nėra apribojimų, jei per tą patį įvykį buvo apgadintas daugiau kaip vienas stiklas, ar stiklų žaloms taikomos sąlygos galiotų, jei dėl žibinto stiklo apgadinimo tektų keisti visą žibintą ir pan.
3. Išskaita: Draudimo bendrovės dažnai taiko kitokias, palankesnes sąlygas išskaitai, kai per draudžiamąjį įvykį buvo apgadinti tik transporto priemonės stiklai. Reikėtų atkreipti dėmesį į šių žalų išskaitoms taikomas sąlygas, nes jos gali būti skirtingos - pavyzdžiui, draudimo bendrovės gali netaikyti arba taikyti specialią mažesnę išskaitą stiklo žalai, arba numatyti skirtingas išskaitas priklausomai nuo to, ar stiklą pakanka suremontuoti, ar jį reikia keisti nauju.
4. Papildomos paslaugos: Galimybė gauti pakaitinį automobilį ar kitos alternatyvos, jei dėl stiklo remonto ar keitimo automobilį prisireiktų palikti servise keletui dienų.

tags: #kodel #automobiliu #stiklai #buna #melyni