Vairavimas dujomis: ekonomiškumas, priežiūra ir perspektyvos

Nuolat brangstant benzinui ir dyzelinui, vis daugiau Lietuvos gyventojų ieško alternatyvių būdų sumažinti išlaidas transportui. Vienas iš tokių sprendimų yra suskystintos propano-butano dujos (LPG), kurios, nepaisant tam tikrų iššūkių, išlieka ekonomiškai patraukliu variantu, ypač daug važiuojantiems vairuotojams.

LPG ekonominė nauda ir atsipirkimo perspektyvos

Automobiliai su dujų įranga (LPG) ir 2026-aisiais išlieka vienu ekonomiškiausių sprendimų tiems, kas per metus nuvažiuoja daug kilometrų. Pavyzdžiui, Lenkijoje, kur LPG infrastruktūra viena labiausiai išvystytų Europoje, litras dujų 2026 m. kainuoja apie 3,2-3,4 zloto (maždaug 0,75-0,80 euro), kai benzinas siekia 6,5-6,8 zloto (apie 1,53-1,60 euro). Nors dujų sąnaudos 15-20 proc. didesnės nei benzino, vairuotojas, per metus nuvažiuojantis apie 20 tūkst. km, gali žymiai sutaupyti.

Investicija į dujų įrangą paprastai atsiperka maždaug per dvejus metus. ADAC (didžiausios Europoje automobilių asociacijos) atliktas tyrimas atskleidė, kad suskystintų dujų įranga ir jos montavimo darbai skirtinguose automobiliuose atsiperka nuvažiavus tam tikrą atstumą: pavyzdžiui, BMW X3 - po 46 000 km, „Ford Focus“ - po 97 000 km, o „Mazda 3“ - nuvažiavus 87 000 km. Lietuvoje dujų degalinių tinklas yra pakankamai tankus, o techninė apžiūra dujiniam automobiliui specialių kliūčių nekelia, jei įranga yra tvarkinga ir turi galiojantį patikrinimą.

Palyginus eksploatacijos kaštus, 2018 metais įsigyto naujo dyzelinio automobilio visus eksploatacijos kaštus per ketverius metus prilyginus 100-ui punktų, elektromobilio eksploatacija kainuotų 113 punktų (t.y., 13 proc. brangiau), o suskystintų dujų įrangą turinčio automobilio - 99 punktus (vienu procentu pigiau). Benzininio automobilio kaštai sudarytų 104 punktus. Tai rezultatas, kurį suskaičiavo studijos autoriai C segmento automobiliui.

Kuro kainų palyginimas bėgant laikui

Prieš kelerius metus, pavyzdžiui, 2010 m. liepos 29 d., litras 95 markės benzino Vilniaus degalinėse kainavo 3,80 Lt, dyzelinas - 3,10 Lt, o dujos - vos 1,82 Lt. Prabėgus beveik metams, degalų kainos gerokai šoktelėjo: 95 markės benzinas - 4,10 Lt, dyzelinas - 3,55 Lt, o dujos - 2,01 Lt. Nepaisant didesnio dujų sąnaudų padidėjimo (nuo 1,82 Lt iki 2,01 Lt, t.y. apie 10%), dujos vis tiek išlieka ekonomiškai patrauklios.

Studijos autoriai numato, kad santykis bėgant laikui keisis ne dyzelino naudai. „Rengiant studiją buvo įvertinta daug veiksnių, kurie apima gerokai platesnį lauką, negu tik automobilio įsigijimo bei pardavimo kainą ir kuro kainą. Kadangi dyzeliniams varikliams bus keliami vis didesni taršos reikalavimai, ši technologija gali tiesiog brangti. Elektra varantiems automobiliams ir hibridams neišvengiamai pingant, mažės ir jų eksploatacijos bendroji kaina. Todėl vartotojai gali pagrįstai tikėtis, kad po dešimtmečio atotrūkis tarp dyzelinio ir elektrinio automobilio sudarys nebe 13 procentų, o gerokai mažiau, o suskystintų dujų patrauklumas išnyks visai“, - teigia Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys. Tarkime, 2030-aisiais, tebelaikant dyzelio kaštus lygius 100-ui, benzinas ir dujos pasieks taip pat 100, o elektromobilis - 108. Taigi skirtumas nebebus toks ženklus.

LPG įrangos montavimas ir saugumas

Lietuvoje LPG tampa vis populiaresnės, tačiau pradedant eksploatuoti automobilį su dujine įranga kyla daug įvairių klausimų. Labiausiai vairuotojui rūpi, ar pavojinga važinėti automobiliu, kuriame sumontuota dujinė įranga. Atsakymas vienareikšmis: prisilaikant visų LPG įrangos eksploatacijos taisyklių jokio pavojaus nėra. Tačiau jeigu dujų įranga yra sumontuota neprofesionaliai, savamokslio žmogaus ir nesilaikant jokių taisyklių, tada rizika gali atsirasti.

Užsiimti LPG įrangos montavimu į automobilius turi teisę tik firma, turinti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Technikos priežiūros tarnybos išduotą specialų liudijimą. Todėl nesivaržykite paprašyti jį parodyti. Taip pat reikėtų pasidomėti, ar montuojama įranga yra sertifikuota Lietuvoje. Privalo būti pateiktas galiojantis pažymėjimas, patvirtinantis šį faktą. Pažymėjimą išduoda AB „Lietuvos dujos“ mokslinė techninė taryba. Vis dėlto, ne visos sertifikuotos dujų įrangos atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Pavyzdžiui, automobilių su Naugarduko LPG įranga neįsileidžia net Lenkija, nekalbant apie kitas ES šalis, tačiau Lietuvos AB „Lietuvos dujos“ mokslinė techninė taryba nusprendė, kad ji yra saugi ir tinkama naudoti mūsų šalyje. Be to, kai kurios sertifikuotos įrangos yra ne garsių firmų produktai, o Lenkijoje gaminami jų analogai, kurie savo kokybe toli gražu neatitinka originalų.

LPG įrangos diegimo procesas

Diegiant LPG įrangą automobilyje įmontuojamos papildomos detalės, leidžiančios suskystintas dujas naudoti kaip degalus. Įrengiamas papildomas degalų bakas, prie gamyklinės degalų sistemos prijungiama papildoma sistema bei įdiegiama keletas kitų mažesnių elementų. Baigus sistemos montavimo darbus, ji veikia kartu su gamykline degalų įranga, tad vairuotojas gali rinktis, kurią sistemą naudoti - LPG ar originalią.

Aptarus LPG baliono formą (cilindrinis ar toroidinis, t.y., montuojamas vietoj atsarginio rato), jo tūrį ir išdėstymo būdus, galima laukti darbo pabaigos. Naudojant A klasės balioną, ant „multivožtuvo“ apsauginis vožtuvas yra būtinas. Jeigu į jūsų automobilį montuojamas elektrinis reduktorius, reikalaukite, kad būtų sumontuotas SAFETY CAR tipo jungiklis, kuris neleidžia tiekti dujų į variklį, jeigu pastarasis dėl kokių nors priežasčių neveikia, o degimas įjungtas. Įjungus degimą, dujos tiekiamos neveikiančiam varikliui tik 2-4 sek. Taip variklis apsaugomas nuo dujų nuotėkio į aplinką. Sumontavus įrangą jos hermetiškumas patikrinamas 1.6 Mpa (16 atm.) slėgiu.

Jums bus išduotas nustatytos formos aktas, išklausysite seminarą, kaip elgtis su automobiliu, kuriame sumontuota LPG įranga, gausite pažymėjimą, leidžiantį vairuoti tokį automobilį ir - sėkmingo kelio.

Jeigu jūsų automobilis turi lambda zondą ir katalizatorių ar bent jau lambda zondą, rekomenduotina sumontuoti ekologinę sistemą. Tai nedidelis mikroprocesorius, kuris vadovaujasi lambda zondo ir kitais automobilio variklio elektros sistemos signalais ir žingsniniu varikliuku optimaliai reguliuoja dujų tiekimą į maitinimo sistemą: gerokai sumažėja dujų sąnaudos, pagerėja automobilio dinamika, išsaugomas katalizatorius, mažiau teršiama aplinka. PC kompiuteriu šį mikroprocesorių galima perprogramuoti darbui trimis skirtingais režimais: ekonomišku, standartiniu ir sportiniu. Esant sportiniam režimui automobilio dinamika mažai kuo skiriasi nuo dinamikos, kai važiuojama naudojant benziną.

Šiuo metu automobilį, kuriame sumontuota dujų įranga, pateikiant techninei apžiūrai, techninių apžiūrų centrų specialistai reikalauja pažymos, kad dujų įranga yra techniškai tvarkinga ir jos sumontavimas atitinka LPG įrangos montavimo taisykles. Atvykti atlikti dujinės įrangos patikrą privaloma esant tuščiam dujų balionui, turint galiojantį pažymėjimą. Perkant tokį automobilį Lietuvoje, verta atkreipti dėmesį į dujų įrangos amžių ir tipą. Mechanikai rekomenduoja rinktis automobilius su nuosekliojo tipo (IV kartos) įranga - senesni sistemai su dozatoriumi mažiau patikimi ir sunkiau kalibruojami. Ir svarbiausia - prieš perkant automobilis turėtų praeiti kompresijos testą.

Pagrindiniai LPG sistemos komponentai

Kiekvieną šiuolaikinę dujų sistemą sudaro daugybė įvairių komponentų, kurių kiekvienas turi skirtingą paskirtį:

• Reduktorius-garintuvas: sumažina slėgį ir paverčia garais dujas, paimamas iš bako, taip užtikrinant nuolatinį dujų tiekimą į variklį. Pirmojo etapo metu slėgis sumažinamas iki 0,8-1,2 bar. Antrajame reduktorius, veikdamas kartu su žemo slėgio reguliatoriumi, užtikrina varikliui reikiamo dujų kiekio paėmimą.
• Solenoidinis dujų uždarymo vožtuvas: montuojamas tarp bako ir reduktoriaus, sustabdo dujų srautą į reduktorių automobiliui veikiant benzinu. Taip pat veikia kaip filtras, sulaikantis nešvarumus.
• Degalų selektoriaus jungiklis: leidžia vairuotojui pasirinkti dujas ar benziną. Gali rodyti dujų bake likutį ir keisti degalų rūšį automatiškai arba paspaudus mygtuką.
• Elektroninis valdymo blokas: fiksuoja deguonies ir akceleratoriaus pedalo padėties jutiklių siunčiamus signalus. Su žingsninio variklio pagalba jis reguliuoja į variklį patenkančių dujų kiekį, užtikrindamas optimalias veikimo sąlygas.
• Emuliatorius: nutraukia įtampos tiekimą į benzino purkštukus, kad sustabdytų benzino tiekimą pasirinkus LPG. Reguliuodamas degalų tiekimą, emuliatorius užtikrina sklandų degalų rūšies pakeitimą.
• Dujų bakas: suskystintų dujų talpykla, gaminama įvairaus dydžio ir formų. Populiariausias ir praktiškiausias yra apvalios formos LPG bakas, montuojamas atsarginio rato vietoje.

LPG eksploatacijos niuansai ir galimos problemos

Dujomis varomi automobiliai turi ir savų trūkumų bei reikalauja specifinės priežiūros. Automobiliai, kurių varikliai gali naudoti benziną ir LPG, yra brangesni (prisideda dujų įrangos ir jos sumontavimo kaina - nuo 500 Lt iki 3000 Lt, priklausomai nuo įrangos modelio ir priedų). Jie yra sunkesni (prisideda įrangos svoris - apie 60-100 kg), kas sumažina keliamąją galią. Žiemą sunkiau užsiveda - pradžioje vis tiek reikia truputį benzino. LPG sąnaudos vienam kilometrui 10 proc. didesnės lyginant su benzino sąnaudomis. Taip pat 5-8 proc. sumažėja maksimalus greitis.

Dažniausios problemos ir jų sprendimo būdai

LPG įrangos gedimai dažnai būna susiję su įrangos komponentų būkle ir pačios sistemos kokybe. Dažniausiai susiduriama su šiomis problemomis:

• Netolygus variklio veikimas, variklis gęsta dirbant tuščiąja eiga, trūkčiojimas, galios trūkumas: gali signalizuoti apie netinkamą oro ir dujų mišinio santykį. Paprastai ši problema sprendžiama reguliuojant dujų sistemos parametrus. Jeigu automobilyje įdiegta pirmosios kartos dujų įranga, rekomenduojama reguliariai atlikti korekcijas, ypač keičiantis orams arba pakeitus oro filtrą.
• Netolygūs, pulsuojantys variklio sūkiai: gali kelti LPG sistemoje susidarę oro kamščiai, atsiradę pažeidus sistemos sandarumą. Išsprendus bėdą, elektroninė sistemos dalis turėtų atgauti tikslumą ir tinkamai reguliuoti sūkius.
• Nepagrįstai didelės dujų sąnaudos: dažniausiai lemia netinkamai veikiantis, senas dujų reduktorius. Laikui bėgant reduktoriaus membranos ir gumos dėvisi, todėl dujų tiekimo reguliavimas gali tapti netikslus.

Remontas tokiose sistemose yra atliekamas perdarant ar taisant sugedusius dujų įrangos elementus. Kartu pataisomi ir elektriniai įrangos magnetai, kurie taip pat gali sugesti.

Žinome, kad 90 proc. gaisrų automobiliuose su LPG įranga kyla dėl reduktoriaus sutrikusio šildymo: reduktorius apšąla, neišgarina dujų ir jos skystos patenka į karštą variklį. Garuodamos užima 270 kartų didesnį tūrį, variklis nebepajėgia jų sunaudoti, dujos pasklinda po variklio gaubtu ir nuo mažiausios kibirkšties užsidega. Žinoma, taip gali atsitikti tik techniškai netvarkinguose automobiliuose.

Jeigu norėsite įmontuoti LPG įrangą į automobilį, turintį įpurškimo sistemą, pageidautina, kad valdymo pultelis kiekvieną kartą užvestų automobilį benzinu, o vėliau automatiškai persijungtų dirbti dujomis, nes ilgą laiką važiuojant vien dujomis, degimo produktai gali užteršti benzino purkštukus.

Firmos, gaminančios dujų įrangą, yra sukonstravusios įvairių papildomų sistemų. Pavyzdžiui, yra galimybė jungiklio indikatoriuje matyti dujų kiekį balione, kuro mišinio uždegimo korekciją ir t.t. Tačiau tai komforto dalykai, be to, kainuojantys nemažus pinigus.

Dažnas dujinio automobilio vairuotojas paprasčiausiai nežino, kaip reikia eksploatuoti savo automobilio dujinę įrangą. Pats pirminis dalykas, kurį reikia žinoti - tai, jog automobilis turintis dujų įranga vistiek gali važiuoti benzinu. Jei jums meistras sako, kad sumontavus dujas dabar automobilis negali važiuoti benzinu - netikėkite ir verčiau ieškokite kitų specialistų, kadangi benzino paėmimas niekada neturėtų dingti. Kitas svarbus eksploatacijos aspektas - automobilio užkūrimas. Čia jį taip pat patartina užkurti tik benzinu. Dar vienas dalykas, kuriuo gali pakenkti dujų jungimas per anksti - tai vadinamasis atbulinis smūgis. Svarbiausias dalykas automobilių dujinei įrangai - tinkamas jos montavimas.

LPG pranašumai prieš dyzeliną ir benziną

Automobilis varomas dujomis yra labiau gamtai draugiškas. Dujų sudėtyje nėra sunkiųjų metalų, kurios teršia aplinką, priešingai nei dyzelinas. Taip pat tokių degalinių, kuriose galėsite prisipildyti baką, yra tikrai ne viena, todėl keliaujant po Europą, jūs tikrai nesusidursite su sunkumais. Be to, benzininis automobilis varomas dujomis bus daug galingesnis negu dyzelinis, o finansų atžvilgių sąnaudos lygios arba dyzelinu varomo automobilio sąnaudos bus netgi didesnės. Lyginant dyzelinio automobilio eksploataciją ir benzininio, dyzelinio bus bent 10 kartų brangesnė. Atsižvelgti derėtų ir į tai, jog automobilio brangumas jokios įtakos sąnaudų padidėjimui neturi. Tai reiškia, jog galite vairuoti benzininį automobilį su įmontuota dujų sistema, bet nereiškia, kad šio automobilio sąnaudos bus didesnės negu vairuojant 10 metų senumo automobilį varoma dyzelinu.

Tinkamiausi varikliai dujoms

Dujoms geriausiai tinka paprastesni benzininiai varikliai su netiesioginiu įpurškimu ir hidrauline vožtuvų tarpelių kompensacija. Kodėl tai svarbu? Varikliuose be hidraulinio tarpelių reguliavimo reikia periodinės vožtuvų tarpelių kontrolės kas 25-30 tūkst. km, o tai kainuoja. Lenkų mechanikai pabrėžia, kad prieš montuojant dujų įrangą būtina patikrinti kompresijos slėgį. Štai keletas pavyzdžių automobilių modelių, kurie gerai toleruoja dujų įrangą:

• Škoda Octavia (1996-2010 m.): pirmoji „Octavia“, gaminta 1996-2010 m., pastatyta ant „Golf IV“ platformos. Variklis 1.6 MPI (75, 100 arba 102 AG) turi netiesioginį įpurškimą ir hidraulinę vožtuvų tarpelių kompensaciją - ideali kombinacija dujoms. Variklis projektuotas patikimumui, o ne sportiniams rezultatams, ir reguliariai keičiant alyvą gali nuvažiuoti kelis šimtus tūkstančių kilometrų. Lenkijoje tokia „Octavia“ kainuoja 1600-2100 eurų.
• Renault Clio III (nuo 2005 m.): trečioji „Clio“ karta (nuo 2005 m.) gavo penkias „Euro NCAP“ žvaigždes. Kėbulas gerai apsaugotas nuo korozijos - net ten, kur lakas nusilupęs, rūdys dažniausiai neatsiranda. Variklis 1.2 16V (75 AG) gerai veikia su nuosekliojo tipo dujų įranga, bet reikalauja reguliarios vožtuvų tarpelių kontrolės. Kaina Lenkijoje - apie 1900-2100 eurų.
• Fiat Panda II: antroji „Panda“, gaminta Lenkijoje, buvo vienas populiariausių naujų automobilių regione. Stačiakampis penkiaduris kėbulas stebėtinai erdvus kaip tokio dydžio automobiliui. Abu varikliai - 1.1 (54 AG) ir 1.2 (60 AG) - tinka dujoms, o „Fiat“ netgi siūlė gamyklinę LPG instaliaciją. Realios dujų sąnaudos - apie 7-8 l/100 km. Dujų balionas montuojamas vietoj atsarginio rato, tad ir taip nedidelis bagažas dar sumažėja.
• Opel Astra H (2004-2014 m.): trečioji „Astra“ (2004-2014 m.) iki 3000 eurų siūlo stebėtinai daug: šešias oro pagalves, ESP, o geriau įrengtuose egzemplioriuose - net adaptyvinius ksenoninius žibintus. Renkantis variklį dujoms, reikia atsargumo. Variklis 1.4 su hidrauliniais kompensatoriais - geriausias pasirinkimas. O štai populiarūs 1.6 ir 1.8 varikliai (Z16XEP, Z16XER, Z18XER) hidraulinės kompensacijos neturi ir reikalauja reguliarios reguliuotės.
• Fiat Grande Punto (2005-2012 m.): kompaktiškas ir pigus automobilis su hidrauline vožtuvų tarpelių reguliacija minėtuose varikliuose. Dalys pigios ir plačiai prieinamos, pakaba paprasta.

Ateities perspektyvos ir tvaresnių sistemų vystymasis

Nors įvairios pramonės šakos nenustoja plėtoti alternatyviais degalais varomų transporto priemonių kūrimo ir tobulinimo proceso, svarbu paminėti, kad LPG sistemos taip pat nestovi vietoje - įranga ir technologijos nuolat vystosi. Siekiama naudojant inovatyvias medžiagas, pvz., anglies pluoštą, kuo labiau sumažinti transporto priemonėse montuojamų dujų bakų svorį. Tikslas yra sumažinti degalų sąnaudas ir siekti geresnio svorio pasiskirstymo, kas savo ruožtu lemtų geresnę kontrolę ir bendrą automobilio efektyvumą.

Neseniai LPG tiekėjai Jungtinėje Karalystėje pristatė dujomis nuvažiuojamą atstumą prailginantį generatorių, skirtą elektrinėms transporto priemonėms. Šios unikalios LPG sistemos tikslas - naudojant dujas maitinti elektros generatorių, kuris krauna bateriją, atsakingą už elektrinių variklių energiją. Tokia įranga elektrinėms transporto priemonėms suteikia aibę privalumų:

• Ji gali padėti prailginti nuvažiuojamą atstumą automobiliui išsikrovus nuo 64 iki tikrai įspūdingų 402 km. Tai leidžia mažiau jaudintis dėl ribotos įkrovimo stotelių infrastruktūros, todėl vairuotojai gali drąsiai leistis į ilgesnes keliones.
• Taip pat yra galimybė pasirinkti norimą važiavimo režimą ir naudoti tik elektrinį variklį, pvz., įvažiavus į griežtai kontroliuojamas miesto dalis, kuriose eisme gali dalyvauti tik nulinėmis emisijomis pasižyminčios transporto priemonės.

Ypač spartus turėtų būti pakraunamo iš tinklo hibridinio automobilio eksploatacijos kainų mažėjimas: nuo 123 punktų šiandien iki vos 103 punktų 2030-aisiais.

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transport & Environment“ duomenys įtaigiai parodo, kaip naudotų dyzelinių automobilių, kurių atsikrato Vakarų Europos šalių gyventojai, banga užlieja Europos Rytus. Pavyzdžiui, vien pernai į Bulgariją įvežta 30000 nešvarių dyzelinių automobilių (tai trečdalis viso dėvėtų automobilių importo į šią šalį). Jų azoto oksidų (NOx) išmetalų reali būklė - 800-1100 mg/km ir daugiau, kai leidžiama norma - tik 80 mg. Vadinasi, kai kurie keliuose eksploatuojami dyzeliniai automobiliai yra tikri nuodų fabrikai, išleidžiantys į aplinkos orą 12 kartų daugiau azoto oksidų, negu laikoma priimtina norma.

Europos Parlamente, Taryboje ir Komisijoje šiuo metu vyksta intensyvios derybos dėl taršos pažabojimo transporto sektoriuje. „Lietuva, nesaistoma tradicinės automobilių pramonės lobistų spaudimo, gali ir turi remti kuo ambicingesnes priemones, didinančias netaršaus ir mažai taršaus transporto plėtros skatinimą. Yra vilčių, kad Lietuvoje pakaks politinės valios paremti kai kuriuos ES reguliavimą keičiančius pasiūlymus taip, kad netaršūs automobiliai greičiau rastų kelią į pirkėjų garažus, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos būtų toliau stumiamos žemyn“, - tikisi Kęstutis Kupšys.

Studijos rezultatų pagrindu LVOA parengs rekomendacijas Lietuvos Respublikos vyriausybei, ketinančiai siūlyti mokestines priemones. Viena iš idėjų - pasiremti Slovėnijos patirtimi, kuri skiria nemažas lėšas elektromobilių ir kraunamų hibridinių automobilių įsigijimo skatinimui. Panašios schemos veikia ir Prancūzijoje, Rumunijoje. „Automobilių apmokestinimas metiniu mokesčiu yra realybė absoliučioje daugumoje Europos šalių, todėl Lietuva atrodo kaip visiška išsišokėlė, neturinti nė menkiausio diferencijavimo, kiek mokesčių valstybei sumoka taršų ir visiškai netaršų automobilį turintys piliečiai. Sveikiname Vyriausybę, pasiryžusią pagaliau atšaukti tabu svarstyti šią „uždraustą“ ir politiškai nepopuliarią temą“, - sako Aljanso atstovas.

tags: #kiek #pigiau #vairuoti #automobili #su #dujomis