Vairas yra pagrindinis automobilio valdymo įrankis, kurio pagalba nustatoma transporto priemonės judėjimo kryptis. Taisyklingas vairo naudojimas prasideda nuo taisyklingos jo laikysenos. Tačiau ne visada susimąstome apie tai, kaip visas procesas, nuo vairo pasukimo iki ratų pajudėjimo, vyksta.
Kodėl svarbu žinoti, kiek apsisukimų turi vairas?
Kiekvienas iš mūsų žinome, kad automobilyje pasukus vairą, pasisuka ir ratai. Dėl sklandaus automobilio posūkio, kiekvienas ratas turi sekti kitą ratą. Nuo tada, kai vidiniame rate seka apskritimą su mažesniu spinduliu, posūkis tampa glaudesnis, ankštesnis nei išorės ratų. Jei nubrėžtume kiekvienam ratui statmenas linijas, tai jos susikirstų posūkio centriniame taške.
Kaip praktiškai nustatyti, kiek kartų reikia pasukti vairą, kad ratai būtų tiesūs?
Pradedantiesiems vairavimo pratimų metu nesunku pamiršti, kiek buvo apsisukta vairas. Kartais vairas gali atrodyti tiesus, bet iš tikrųjų ratai vis dar yra pasukti, todėl automobilis pajuda neteisinga kryptimi. Taigi, kaip galime tiksliai prisiminti, kiek buvo atlikta vairo apsisukimų?
Pirmas būdas: nustumti vairą į vieną pusę, kol jis sustos, o tada nukreipti jį atgal. Pasukus ratą atgal priešinga kryptimi pusantro apsisukimo, jis vėl bus centre.
Antras būdas: jei abiejose automobilio pusėse yra pakankamai vietos, pirmiausia iki pusės atleisti sankabą, tada naudoti tuščiosios eigos režimą, kad lėtai judintumėte į priekį arba atgal. Šiuo metodu galima greitai nustatyti ratų padėtį, tačiau jis gali būti mažiau manevringas tam tikruose keliuose ir yra linkęs kirsti linijas.
Taisyklinga vairo laikysena ir sukimo technikos svarba
Jei atkreipsite dėmesį į patį vairą, dažniausiai jis turi tam tikras vietas, kur rankas laikyti patogiausia. Tačiau kodėl svarbu pradėti nuo taisyklingos vairo laikysenos? Tai užtikrinama, kai vairas laikomas abiem rankomis ties devinta ir trečia valanda. Abi rankos ant vairo važiuojant užmiestyje padės automobilį suvaldyti patekus į ekstremalią situaciją ir taip pavyks nepaleisti vairo, jei pataikysite į duobę ar važiuosite labai grublėtu paviršiumi.
Laviruojant mieste ar stovėjimo aikštelėje vairą reikia pasukti kur kas daugiau nei važiuojant užmiestyje. Tačiau dviejų rankų taisyklė niekur nedingsta.
Vairo sukimo būdai
Lėtas sukimas: vairą sukate iš lėto abiem rankomis, jų poziciją keičiant palaipsniui kelis kartus, tačiau rankų nekryžiuojate.
Rankų kryžiavimas: kai vairas pasisuka maždaug 90 laipsnių kampu ir dešinė ranka atsiduria ties šeštos valandos pozicija, ją reikia atitraukti ir perkelti į dvyliktos valandos poziciją. Ši technika leidžia greitai ir efektyviai sukti vairą, ypač mieste.
"Indų plovimo" technika: vairo sukimas, kai naudojama tik viena ranka. Vairuotojai dažniausiai įdarbina kairę ranką ir laiko ją ties devinta arba dvylikta valandomis.
Važiavimas posūkiuose ir pavarų pasirinkimas
Nepradėkime posūkio per dideliu greičiu! Jei darant posūkį pasirenkama kita pavara, įspausti sankabos pedalą ir pakeisti pavarą reikia prieš pradedant sukti vairą. Posūkyje neperjunginėkime pavarų. Jei važiuojate automobiliu su mechanine pavarų dėže, dar iki posūkio įjunkite žemesnę pavarą. Vingį stenkitės įveikinėti mažesniu spinduliu.
Tarkime, važiuoju 150 km/h greičiu, arba ketvirtąja pavara, ir artėju prie vingio, kurį turėsiu įveikti 70 km/h greičiu, taigi antrąja pavara. Sulėtėjus mašinai ligi maksimalaus antros pavaros greičio, įjungiu šią pavarą, vis stabdydamas - nuo pat manevro pradžios nenukeliu kojos nuo stabdžių pedalo!
Pavarų perjungimo technika posūkyje (praktinis aprašymas)
Ketvirtąją pavarą ne išsyk perjungiu į antrąją, bet paeiliui; kurį laiką stabdau ir trečiąja pavara, kitaip tariant, pavarų perjungimo momentu, neatleisdamas stabdžių pedalo, atleidžiu sankabą ir dar pastabdau varikliu. Trečiąja pavarą stabdau varikliu tol, kol automobilio greitis sumažėja iki leistino antrajai pavarai. Greitį reikia pajusti, kitaip, ko gero, persuksiu variklį. Šis etapas gali trukti mažiau kaip sekundę; slidžios dangos kelyje - atitinkamai ilgiau, šiurkščios- labai trumpai.
Įjungęs antrąją pavarą, stabdau, atsižvelgdamas į posūkio ypatumus. Jei mano automobilis stabdomas slysčioja, neklauso pasukamas, tai truputėlį atleidžiu stabdį. Kai jau nukreipiu į posūkį, atleidžiu stabdį visiškai, spaudžiu akceleratorių ir pradedu posūkį. Savaime aišku, abi rankos ant vairo.
Labai staigiame vingyje į kairę tenka keisti rankų padėtį ant vairo rato (perkelti rankas). Vadinasi, artėdamas prie kairiojo posūkio, prieš pat jo pradžią, perkeliu kairiąją ranką į viršų, dešiniąją - žemyn (arba dešiniosios nejudinu ir suku vairą tik kairiąja ranka, o dešinioji slysta vairo ratu) ir posūkį darau, laikydamas vairą abiem rankomis.
Perjunginėjant pavaras: smulkios detalės ir rizikos
Variklis turi veikti ne visu galingumu, o tik ketvirtadaliu, gal trečdaliu savo galios. Priversti variklį dirbti maksimaliais apsisukimais galima tik įgudus, gerai jaučiant jo darbą. Tachometras, aišku, padeda, bet reikia būti be galo atsargiam.
Situacija, kai antrąją pavarą perjungiu į trečiąją: pasiekęs antrąja pavara septynis tūkstančius apsisukimų, spaudžiu sankabą, atleidžiu akceleratorių. Akceleratorių reikia atleisti ne visiškai. Svarbu, kad variklis neimtų suktis minimaliu greičiu, tai yra dirbti mažais apsisukimais. Apsisukimų skaičius sumažėja, ir tada žaibiškai įjungiu trečiąją pavarą.
Tuo akimirksniu, kai ranka įstumia svertą į trečiosios pavaros padėtį, jau esu davęs trečdalį arba kiek daugiau "gazo", kad variklis vėl atgautų septynis tūkstančius apsisukimų. Akceleratorius turi būti nuspaustas iki galo tuo momentu, kai sankabos diskai susiglaudžia. Aprašytoji kova dėl dešimtųjų sekundės dalių yra viena iš sėkmės paslapčių.
Kaip suvokti vairo ir ratų problemas: traškėjimas ar vibracija susukus vairą
Jei pradedi važiuoti susukus vairą ir girdisi traškėjimas, tai gali būti kitos pusės granata ar pusašės problema. Pasikviesk draugą ar kaimyną: tu lėtai važiuok, o jis lai eina pasilenkęs prie vieno rato, po to kito ir defektuotik kuri. Jis traškėtų sukant vairą, nesvarbu stovint ar važiuojant lėtai. Bet susukus į vieną/kitą pusę ir važiuojant netraškės.
Nesugebėjimas sklandžiai važiuoti per duobes ir įvairius kelio nelygumus, iškilimus: bumsėjimas, šokinėjimas ir kita. Jaučiamas vairo slydimas. Važiuojant didesniu greičiu, vairas ima vibruoti. Šie ir kiti požymiai gali labai klaidinti, todėl kviečiame atvykti pas mus išsamiai diagnostikai.
Transmisijos ir stabdymo ryšys su vairo padėtimi
Transmisiją sudaro: automatinė arba mechaninė pavarų dėžė, sankaba, pagrindinė ir kardaninė pavara, diferencialas, pusašė, stebulė. Kai pavaros perjungiamos tinkamai ir reikiamu metu (tiek greitėjant, tiek lėtėjant), užtikrinamas optimalus variklio jėgos perdavimas varomiesiems ratams. Pavarų dėžės svirtį laikykite laisvai.
Jeigu pajutote, kad jūsų automobilis turi transmisijos gedimą (degimo kvapas, važiuojant dingsta pavaros, sankabos vilkimasis, šlifavimo garsas jungiant pavaras arba drebėjimas), atvykite pas meistrus. Automatinė pavarų dėžė turi pagrindinę problemą - prastas skysčių pasiskirstymas, esant perkaitimui. Skysčiai ir filtrai turi būti keičiami maždaug kas 40 000 kilometrų, tam, kad būtų išvengta pirmalaikės perdavimo nesėkmės.
Pažinkite savo automobilį: pasukamumas ir valdymo jausmas
Kiekvienas automobilis konstruojamas taip, kad kuo geriau laikytųsi krypties, kad jo pasukamumas būtų nei per mažas, nei per didelis. Aiškinant kuo paprasčiau, per mažo pasukamumo yra tas automobilis, kurio svorio centras yra priekinėje dalyje. Pavyzdžiui, mažiausią pasukamumą teoriškai turi automobilis, kurio ir variklis priekyje, ir varantieji ratai yra priekiniai. Per didelio pasukamumo automobilio gana sunki užpakalinė dalis.
Turiu pasakyti, jog per didelis pasukamumas nė kiek nekliudo vairuoti ir pasiekti gerų rezultatų. Atvirkščiai: mašina tampa geriau valdoma, nes galima labai veiksmingai operuoti droselio valdymo pedalu ir lengvai nutraukti užpakalinių ratų sukibimą su keliu. Vadinasi, turint galvoje per didelį ar per mažą pasukamumą, svarbiausia yra gerai pažinti mašiną. Pažinti taip, kad galėtum ralyje ar varžybose visiškai sutapti su automobiliu. Tada jau mano rankose nebe svetimas mechanizmas, kurį turiu valdyti, nes automobilis - tai aš.
Saugos ir diagnostikos rekomendacijos
Diagnostikuokite vairo traškėjimą ir vibraciją laiku: gali būti sugedusios pusašės, stebulės ar vairo mechanizmo komponentai.
Reguliariai tikrinkite padangas, vairo stiprintuvą, pakabos dalis ir transmisijos skysčius bei filtrus.
Prieš važiuodami posūkiuose ar manevruodami, pasirinkite tinkamą greitį ir pavarą: posūkyje neperjunginėkite pavarų, o jei keičiate - darykite tai prieš pradedant sukti vairą.
Mokykitės jausti automobilį: gerai pažinus mašiną, lengviau nustatyti, kada ratai ištiesinti, o kada - dar pasukti.
Trumpa lentelė: kada naudoti kurią metodiką patikrinti vairo padėtį
| Situacija | Metodas | Pastaba |
|---|---|---|
| Ratai atrodo tiesūs, bet automobilis traukia | Nustumti vairą į vieną pusę iki stabtelėjimo, tuomet pasukti atgal pusantro apsisukimo | Greitas ir saugus būdas nustatyti vairo centrą |
| Reikia tiksliai sureguliuoti ratų padėtį stovint | Atleisti sankabą iki pusės ir lėtai judėti pirmyn/atgal tuščia eiga | Gali būti mažiau manevringa, bet aiškiai parodo ratų padėtį |
| Girdimas traškėjimas sukant vairą | Pasikviesti pagalbininką prie kiekvieno rato diagnozei arba nuvažiuoti į servisą | Galimi pusašės, stebulės arba vairo mechanizmo gedimai |
Svarbiausia - tobulai jausti mašiną. Idealui reikia dviejų elementų: iš tiesų geros vairavimo technikos ir mokėjimo greitai perprasti kiekvieną naujai gautą automobilį. Patogiai sėdėdamas savo automobilio sėdynėje, jaučiuosi taip sutapęs su mašina, kad bemaž kiekviena važiuoklės reakcija tampa mano reakcija.