Naudotų automobilių rinka visame pasaulyje susiduria su ridos klastojimo problema, kuri lemia reikšmingus pirkėjų nuostolius. Ši praktika ypač paplitusi Centrinėje ir Rytų Europoje, tačiau net ir ekonomiškai stipresnėse Vakarų Europos šalyse, įskaitant Italiją, ji yra dažnesnė nei daugelis mano. Automobilių duomenų įmonės „carVertical“ atlikti tyrimai atskleidžia detalias ridos klastojimo tendencijas, jo mastą ir finansines pasekmes.
Ridos klastojimas Italijoje: konkretūs pavyzdžiai ir kainos pokyčiai
Konkrečių atvejų analizė rodo, kad ridos klastojimas yra įprasta praktika. Pavyzdžiui, parduodamo BMW 320d universalo skelbime nurodyta 173 tūkst. kilometrų rida. Tačiau patikrinus automobilio istoriją pagal kėbulo unikalų numerį paaiškėjo, kad Italijoje, kur automobilis buvo parduotas, jo rida buvo gerokai didesnė - net 271,5 tūkst. km. Pardavėjas, susidūręs su šiuo neatitikimu, atvirai paaiškino, kad ridos koregavimas yra rinkos realybė, siekiant atitikti pirkėjų lūkesčius dėl mažesnės ridos ir didesnės vertės.
Pasak „carVertical“ tyrimo, automobilis su suklastota rida vidutiniškai pabrangsta net ketvirtadaliu, o tai reiškia, kad pigių automobilių pirkėjai gali prarasti tūkstantį, o itin brangių - net ir dešimtis tūkstančių eurų. Daugiau už transporto priemones su suklastota rida permoka tik pirkėjai Italijoje bei Didžiojoje Britanijoje, kur automobilis su suklastota rida vidutiniškai pabrangsta beveik trečdaliu - net 29 proc. Ukrainoje (17 proc.), Lenkijoje (19 proc.) ir Rumunijoje (20 proc.) ridos klastojimas neišpučia naudotų automobilių kainų taip stipriai.
Skirtingo amžiaus automobilių su suklastota rida vertė gali labai skirtis. Pavyzdžiui, 15 metų senumo automobilis po ridos koregavimo gali pabrangti iki 27 procentų, tačiau didžiausias kintamasis čia - odometro rodmenų korekcijos apimtis (kilometrais). Pasak „carVertical“ atlikto tyrimo, 100 tūkst. kilometrų sumažinta automobilio rida vidutiniškai jo vertę padidina 2 000 eurų. Jei tikroji transporto priemonės rida - 400 000 kilometrų, o odometras rodo - 200 000 kilometrų, vadinasi, jos pirkėjas už šį modelį vidutiniškai gali sumokėti net 4 000 eurų daugiau nei jis vertas.
Naudotų automobilių importas ir ridos klastojimas
VĮ „Regitra“ statistika atspindi, jog dauguma naudotų automobilių atkeliauja iš Vakarų Europos valstybių - Vokietijos, Prancūzijos, Italijos. Tarp Lietuvos vairuotojų jie itin populiarūs, jeigu yra apynaujai - 3-5 metų senumo, o rida neviršija 200 tūkst. kilometrų. Pasak automobilių pirkimą lizinguojančios „UniCredit Leasing“ Lietuvoje pardavimų direktoriaus Aurimo Kuncos, Lietuvoje automobiliai, nepravažiavę 200 tūkst. kilometrų ribos, atrodo kaip ganėtinai patrauklus pasiūlymas. Tačiau susimąstyti verčia tai, kad, tarkime, Vokietijoje, to paties gamintojo, panašios būklės ir amžiaus lengvasis automobilis, kainuoja gerokai brangiau.
Matas Buzelis, „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas, teigia, kad importuoti automobilius iš kitų Europos šalių nėra sudėtinga, todėl pats importo faktas reikšmingai nepadidina galutinės naudoto automobilio kainos. „Didžioji dalis naudotų automobilių į Rytų Europą yra gabenami iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos ir Italijos. Iš užsienio atvežtų automobilių pirkimas yra itin rizikingas, nes būtent jiems rida klastojama dažniausiai - tai yra lyg nematomas nusikaltimas.“
Statistika ir ridos klastojimo žala
„carVertical“ tyrimas, atliktas išanalizavus beveik 900 tūkst. automobilių istorijos ataskaitų, atskleidė, kad ridos klastojimo populiarumas skiriasi priklausomai nuo šalies. Baltijos šalyse situacija yra prasčiausia: Latvija yra pirmoje vietoje - virš 24 proc. patikrintų automobilių turi ridos klastojimo požymių. Estija ir Lietuva taip pat neatsilieka, atitinkamai užimdamos trečią ir ketvirtą vietas.
Nors ridos klastojimo atvejų pasitaiko visur, kai kuriose Centrinės bei Pietų Europos šalyse situacija yra žymiai geresnė. Pavyzdžiui, Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje bei Serbijoje tik kas dešimtas patikrintas automobilis turėjo įrašų apie atsuktą ridą.
Anot Europos Komisijos duomenų, dėl ridos klastojimo Europa kasmet patiria apie 9,6 mlrd. eurų žalą. Ši suma susideda iš kelių aspektų:
- Pirkdami automobilį su atsukta rida, permokate už jį apie 25 proc.
- Išleidžiate daugiau pinigų remontui.
- Ateityje automobilį bus sunkiau parduoti.
Teisinė atsakomybė ir naujos taisyklės
Lietuvoje ridos klastojimas traktuojamas kaip nusikalstama veika. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas suklastojo transporto priemonės ridą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nors nustatyti kaltininkus yra sudėtinga, pirkėjai gali kreiptis į teismą. 2022 m. viena tokia byla Klaipėdoje baigėsi pirkėjo pergale, kai teismas priteisė ieškovui atlyginti automobilio pirkimo-pardavimo kainą, nuostolius už remonto darbus ir bylinėjimosi išlaidas.
Nuo 2025 m. liepos 7 d. automobiliai su suklastota rida negalės gauti teigiamų techninės apžiūros išvadų ir neturėdami „žalio lapo“ negalės dalyvauti eisme. „Regitros“ atstovė Laimutė Užupė patvirtino, kad šiuo metu registruojant įvežtą naudotą automobilį jo ridos autentiškumas nėra tikrinamas. Tačiau naujos taisyklės turėtų pakeisti situaciją.
Žiedinė sankryža - eismo juostų pasirinkimas
Kaip apsisaugoti nuo ridos klastojimo?
Geriausia apsauga pirkėjui yra automobilio istorijos patikra. Patikrinę bet kurio automobilio istoriją pagal VIN numerį galima pamatyti, kaip laikui bėgant kito rida. Taip lengviau išvengsite sukčių ir klastočių. Matas Buzelis pabrėžia, kad ypač svarbu patikrinti automobilio istoriją prieš perkant naudotą automobilį, nes pasaulinės tiekimo linijų sutrikimai apsunkina tvarkingų automobilių paiešką.
Taip pat svarbu atidžiai apžiūrėti greitai nusidėvinčias automobilio vietas. Nors sunku atskirti, ar automobilis yra nuvažiavęs 200 tūkst., ar 500 tūkst. km, jei buvęs šeimininkas atlieka kosmetinį remontą, vis tiek verta atkreipti dėmesį į bendrą būklę. Vienas paprastesnių būdų išvengti tokio pirkinio - pasižiūrėti, kiek toks tvarkingas automobilis kainuoja kitose Europos šalyse.
Vidutinė metinė rida ir jos reikšmė
„carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė ir vidutines metines ridas skirtingose šalyse. Didžiausią vidutinę metinę ridą turėjo Nyderlanduose važinėjantys automobiliai - 29 851 km. Toliau rikiuojasi automobiliai iš Ispanijos (29 017 km), Danijos (27 346 km), Belgijos (24 308 km) ir Prancūzijos (23 775 km).
Lietuvos gatvėmis važinėjančių transporto priemonių metinė rida viena mažiausių Europoje - 17 980 km. Lenkijos (17 925 km) ir Estijos (17 501 km) automobiliai nuvažiuoja dar mažiau, o Latvijos automobilių rida mažiausia visoje Europoje - 17 420 km. Mažesnė metinė rida užfiksuota tik iš JAV importuotuose automobiliuose - 16 941 km. Šios tendencijos rodo, kad į Lietuvą importuojami automobiliai iš Vakarų Europos dažnai būna gerokai didesnės ridos nei pardavėjai nurodo po korekcijos.