Kiaunių Niokojamų Automobilių Prevencija

Graužikai ir kiti gyvūnai jau seniai laikomi kenkėjais. Kadaise ūkininkams erzinę gyvūnai dabar yra tikras košmaras vairuotojams. Pelės, žiurkės, kiaunės, žebenkštys ir kiti smulkūs žinduoliai (net katės!) mėgaujasi ką tik išjungto automobilio variklio skleidžiama šiluma. Radę tokias patogias buveines, jie taip pat gali padaryti nemažai žalos. Todėl verta investuoti į kiaunių ir kitas gyvūnų atbaidymo priemones.

Artūras Owczarekas, „Moje Auto“ prekės ženklo produktų vadovas, automobilių pramonėje dirba jau daugelį metų. Jis aistringai domisi automobiliais ir jų priežiūra. Savo tinklaraštyje jis dalijasi žiniomis ir patirtimi, siūlydamas patarimus, kaip efektyviai prižiūrėti automobilį ir prailginti jo tarnavimo laiką.

Kiaunių ir Kitų Gyvūnų Daroma Žala Automobiliams

Rudenį Lietuvos vairuotojams tenka susidurti ne tik su permainingais orais, bet ir su išaugusiu gyvūnų daromos žalos skaičiumi. Draudikų duomenimis, šiuo laikotarpiu ypač išauga atvejų, susijusių su graužikų ir sparnuočių daroma žala automobiliams. Draudimo bendrovės atstovai atkreipia dėmesį, kad rudenį graužikai ieško šiltos ir saugios vietos, todėl automobilio variklio skyrius jiems tampa idealia prieglauda. Kiaunės, maži, bet gudrūs plėšrūnai, tapo rimta problema Europos vairuotojams.

Kodėl gyvūnai patenka į automobilius?

• Gyvūnai ieško šilumos, ypač žiemą. Ką tik išjungto automobilio variklio skleidžiama šiluma jiems yra itin patraukli.
• Kiaunėms, kaip ir kitiems gyvūnams, automobilio variklio skyrius suteikia saugią ir sausą priebėgą nuo plėšrūnų.
• Automobilių tepalai ir detalės skleidžia kvapus, kurie gali privilioti gyvūnus, ieškančius maisto. Aušinimo skystis, pavyzdžiui, turi saldų kvapą, kuris traukia gyvūnus.
• Graužikai linkę kaupti maistą, todėl jiems patogu įsikurti automobilyje.

Gyvūnų padaroma žala

Nerekomenduojama, kad po automobilio gaubtu ar važiuokle būtų gyvūnų, tai taikoma ne tik kiaunėms. Patirtis rodo, kad gyvūnų buvimas po variklio dangčiu gali turėti pražūtingų pasekmių. Štai kokią žalą automobiliui gali padaryti kiaunė ir kiti gyvūnai:

• Pažeisti laidai ir vamzdeliai: Graužikų ir kiaunių pažeisti elektros, degalų ir aušinimo skysčio vamzdžiai - ypač pastarosios turi polinkį instinktyviai kandžiotis viską, kas tik pasitaiko. Naujesnių automobilių laidų izoliacija gaminama iš ekologiškų medžiagų, pavyzdžiui, sojos ar kukurūzų pagrindu, todėl ji graužikams atrodo tarsi maisto šaltinis. Pasekmės gali būti itin nemalonios - nuo elektros sistemos, variklio užvedimo problemų iki saugos sistemų, pavyzdžiui, oro pagalvių, veikimo gedimų.
• Garso izoliacijos pažeidimai: Gyvūnai, ieškodami šilumos, mėgsta slėptis po puriais izoliacijos sluoksniais, gręždami skylės variklio skyriaus ir gaubto garso izoliacijoje.
• Mechaniniai pažeidimai: Užvedant variklį, gyvūnai, nesuvokiantys pavojaus, gali būti įtraukti į daugybę judančių dalių po variklio dangčiu. Tai gali pažeisti įtempimo ritinėlius, diržus ir kitas dalis, sukelti rimtą gedimą ir visam laikui imobilizuoti automobilį.
• Lizdų sukimas: Gyvūnai mėgsta sukti lizdus automobiliuose. Tai ypač pasakytina apie graužikus, kurie gali sukti lizdus priekiniame stikle arba oro filtro korpuse. Lizdai iš sausų šakelių, plunksnų ir lapų gali užkimšti ventiliacijos sistemą, riboti oro srautą ir net sukelti variklio perkaitimą. Kiaunės graužia ir plėšo automobilių žarneles ir apsaugines dalis ne dėl to, kad nori dantis pasiaštrinti, jos tiesiog sukasi sau guolį.
• Salono pažeidimai: Graužikai gali patekti į automobilio vidų per ventiliacijos angas, plyšius ar net neuždarus langus. Viduje jie ieško minkštų medžiagų lizdui, todėl pridaro žalos ir automobilio salonuose - plėšo sėdynių užvalkalus, kilimėlius, garso izoliacines medžiagas, o jų paliktos išmatos bei kvapai kelia vairuotojams papildomų rūpesčių.
• Paukščių daroma žala: Sparnuočiai taip pat neretai apgadina automobilius. Dažniausiai varninių šeimos paukščiai palieka žymes ant automobilio stogo, kapotų ar veidrodėlių, tačiau rimtesni nuostoliai atsiranda, kai jie įsirengia lizdus po variklio dangčiu arba oro įsiurbimo sistemose. Automobiliai apgadinami ir tuomet, kai paukščiai atsitrenkia į transporto priemonę.

Finansinės pasekmės

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, vidutinė graužikų ir sparnuočių padaryta žala automobiliui per pastaruosius penkerius metus sudarė 604,5 eurų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai nuostoliai skaičiuojami tūkstančiais. Didžiausia žala, atlyginta dėl graužikų padarytų nuostolių, siekė daugiau nei 2,8 tūkst. eurų, dėl sparnuočių nukentėjusiam klientui atlyginta žala sudarė daugiau nei 4 tūkst. eurų. Per pastaruosius penkerius metus draudimo bendrovė nuo graužikų ir sparnuočių nukentėjusiems vairuotojams išmokėjo daugiau nei 50 tūkst. eurų.

Didžiausios žalos yra laidų nugraužimai, „premium“ klasės automobilio žala gali siekti net iki 1 000 eurų. Kiaunių sudoroti automobiliai Vokietijoje skaičiuojami šimtais tūkstančių, o keturkojus vietiniai vadina uoliausiais mechanikais, sugraužiančiais net menkiausius laidelius. Vien tik 2024 m. jos sugadino maždaug 252 000 transporto priemonių, o žala siekė rekordiškai daug - 157 mln. eurų.

Draudikai atkreipia dėmesį, kad automobiliams, vėstant orams, pakenkia graužikai ir paukščiai. Gamtininkas įspėja, jog pastarųjų susidūrimai su transporto priemonėmis, deja, neretai baigiasi ir sparnuočių žūtimis.

Kiaunių ir Kitų Kenkėjų Atbaidymo Būdai

V. Katilienė akcentuoja, kad didelės dalies nuostolių būtų galima išvengti imantis paprastų priemonių. Automobilio atgrasymo priemonė turėtų neutralizuoti minėtas problemas.

Namų gynybos priemonės

Yra daug naminių kenkėjų kontrolės priemonių, nors nė viena iš jų negarantuoja visiško sunaikinimo. Populiariausi metodai yra šie:

• Tualeto kubeliai: Tai daugelio vairuotojų naudojama gudrybė. Ji nebrangi, todėl verta pabandyti prieš griebiant radikalesnių priemonių. Tualeto kubelio kvapą jaučiame net mes, žmonės, jau nekalbant apie gyvūnus, kurių uoslė dar jautresnė. Daugeliui jų tualeto chemikalai yra nepakeliami.
• Kačių ar šunų plaukai: Šis metodas tariamai veikia. Paslėpus šuns ar katės kailį po gobtuvu, aplinka pasklis gyvūnų, kurių kiaunės nemėgsta, kvapu. Deja, kenkėjai gali priprasti prie šio aromato ir pradėti jį ignoruoti. Be to, kailį reikėtų periodiškai keisti, nes jis susensta.
• Citrinių vaisių griežinėliai ar kačių kraikas: Kai kurie po variklio dangčiu deda citrusinių vaisių griežinėlių ar kačių kraiko.
• Šlapinimasis ant automobilio rato: Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto docentas, zoologas Egidijus Bukelskis teigia, kad veiksminga priemone gali būti šlapinimasis ant automobilio rato. Labai paprastas biologinis paaiškinimas - automobilio tepalai ir visos detalės skleidžia kvapą, todėl būtų sunku sukurti kažkokią priemonę, kuri savo kvapu atbaidytų kiaunes. O gamtoje, tarp gyvūnų, svetimo individo šlapimo kvapas yra signalinis ženklas, žymintis teritoriją.
• Metalinis tinklelis po automobiliu: Vokietijoje populiarus metodas yra stebėtinai paprastas: po stovinčiu automobiliu paklojamas metalinis tinklelis arba plonas metalinis lakštas. Kai kiaunė bando lipti po automobiliu, nestabilus ir triukšmingas paviršius ją atbaido. Nors šis metodas yra itin veiksmingas, jis geriausiai tinka vairuotojams, turintiems privačią automobilių stovėjimo vietą ar garažą. Kasdien kelti ir keisti tinklelį laikui bėgant gali tapti nepatogu.
• Neutralizuoti kiaunių paliktus kvapus: Kadangi kiaunės dažnai grįžta į pažymėtas vietas, teritorinius žymėjimus reikia kruopščiai išvalyti naudojant kvapų neutralizavimo priemones - įvairius fermentinius valiklius bei specialius kiaunių atbaidymo purškiklius.

Parduotuvėse esančios priemonės nuo kiaunių

Kiaunų ir kitų gyvūnų atbaidymo priemonė yra ne kas kita, kaip elektrinis prietaisas arba cheminis atbaidymo įtaisas, skirtas atbaidyti gyvūną nuo automobilio arba atgrasyti jį nuo kandžiojimosi automobilio dalių, pvz., skoniu ar kvapu.

Elektriniai repelentai

Elektrinis graužikų ir kiaunių atbaidymo įrenginys gali būti maitinamas transporto priemonės elektros sistemos, gali būti maitinamas baterijomis arba įkraunamas. Jis skleidžia garsus, kurie žmogaus ausiai yra negirdimi arba vos girdimi, kad atbaidytų gyvūnus.

Šio sprendimo trūkumas yra priklausomybė nuo elektros - ji bus imama iš transporto priemonės akumuliatoriaus, kuris ilgesnis sustojimas gali išsikrauti arba turėsite nepamiršti periodiškai pakeisti akumuliatoriaus arba prijungti jį prie įkroviklio.

Cheminiai repelentai

Dažniausiai jis randamas aerozolio pavidalu. Tai įvairių kvapų mišinys, skirtas atbaidyti gyvūnus. Juo galima užtepti variklio skyriaus laidų ir variklio dangčio apmušalų. Įsigėręs jis turėtų atbaidyti kiaunes nuo apsilankymo jūsų automobilyje. Deja, laikui bėgant kvapas išblunka, todėl jį reikia tepti pakartotinai.

Kitos priemonės

• Specialūs purškalai, kurie padengia laidus ir atbaido graužikus.
• Ultragarsą skleidžiančios atbaidymo priemonės.
• Specialūs kiaunių atbaidymo kamuoliukai su laikikliu.
• Elektrai laidžios grindų plokštės, išdėstytos aplink mašiną (elektriniai barjerai).

Bendros rekomendacijos prevencijai

• Reguliarus patikrinimas: Verta periodiškai tikrinti vietas, kur graužikai linkę sukti lizdus (pavyzdžiui, priekinis stiklas ar oro filtro korpusas). Bent kartą per savaitę pakelti variklio dangtį ir apžiūrėti aplinką gali padėti anksti pastebėti problemą.
• Automobilio statymas garaže: Tai bene veiksmingiausias metodas, deja, ne visi gali jį sau leisti.
• Vengti tam tikrų vietų: Rekomenduojama automobilį vengti statyti vietose šalia šiukšlių konteinerių, sodų ar krūmynų. Vakare pastatyti automobiliai yra labiau pažeidžiami kiaunių atakų.
• Identifikuoti kenkėją: Geriausia nustatyti kenkėją, su kuriuo susiduriate - ar tai tikrai kiaunė? O gal žiurkė ar katė? Žinodami, su kuo kovojate, galėsite pritaikyti problemai tinkamą metodą, pavyzdžiui, specialius žiurkių repelentus.
• Nekalboti pirmųjų požymių: Vairuotojai neturėtų ignoruoti pirmųjų požymių, rodančių, jog automobilyje lankosi nepageidaujami svečiai.
• Pastatų sandarinimas: Rekomenduojama užsandarinti pastatų įėjimus: patikrinti stogo kraigus, stoglangius, ventiliacijos angas ir netgi žaliuzių roletus.
• Kiaunėms nepatraukli aplinka: Tai sumažina lizdų sukimo riziką. Vienas iš sprendimų gali būti efektyvi tvora, nes paprasto vielinio tinklo dažnai nepakanka.
• Gyvagaudžiai spąstai: Kenkėjų naikintojai sako, kad kiaunes galima gaudyti gyvagaudžiais spąstais, stengiantis suvilioti, įdėjus tam tikro masalo, kas jas trauktų. O pagavus reiktų išvežti kur nors toliau į gamtą ir paleisti.

Kiaunės ir Paukščiai Miestuose

Akmeninė kiaunė yra nuolatinis žmogaus palydovas, prisitaikęs gyventi prie žmogaus nuo neatmenamų laikų. Svarbiausia, kad jų prisitaikymas toks platus ir universalus, kad gali gyventi tiek kaimo vienkiemyje, tiek didmiestyje. Didmiesčiuose vienos populiariausių vietų, kuriose apsigyvena kiaunės, yra bažnyčios, seni dvarai, ten, kur peri paukščiai arba yra pelių. Zoologas Egidijus Bukelskis pasakojo, kad pats yra nukentėjęs nuo tokio kiaunių elgesio. Anot jo, akmeninės kiaunės, gyvenančios arti žmogaus, pripratusios naudotis tuo, ką žmogus joms pasiūlo kaip papildomą maisto šaltinį. Jos visiškai nebaikščios ir jų galima rasti net pačiame Vilniaus centre.

Šnipiškių seniūnaitis Miroslovas Bielinis sako girdintis vietinių skundus, jog po nakties kai kurie gyventojai pastebi gyvūnų apgadintus savo automobilius. Kenkėjų naikinimo įmonės „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas patvirtina, kad kiaunės vis labiau artėja prie miestų gyventojų, ir cituoja užsienio pavyzdžius, kur kiaunių sudoroti automobiliai skaičiuojami šimtais tūkstančių.

Gamtininko Egidijaus Bukelskio teigimu, žmonės patys sau daro meškos paslaugą, maitindami gatvės kates. Esą apsukriosios kiaunės tikrai nepasididžiuoja užbėgti katėms už akių ir nugvelbti skanesnio kąsnelio. O link žmonių automobilių eina ne tik dėl šilumos, bet ir skleidžiamų kvapų.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius atkreipia dėmesį, kad šaltuoju sezonu automobiliai ir po jų kapotais esanti apšiltinama medžiaga dažnai nukenčia nuo akmeninių kiaunių. „Šie plėšrūs žvėreliai gyvena išimtinai žmogaus aplinkoje, naudojasi visomis jo teikiamomis sąlygomis. Viena jų - maistas, kita - priebėgos slapstytis ir vesti jauniklius“, - pasakoja gamtininkas.

Anot gamtininko, kiaunių polinkis draskyti apšiltinamąją medžiagą yra sunkiai paaiškinamas, tačiau spėjama, kad viskas priklauso nuo šios medžiagos organinės kilmės ir kvapų. „Kadangi taip akmeninės kiaunės elgiasi visoje Europoje, reikia laukti technologinių sprendimų, kaip pakeisti šią medžiagą. Vairuotojai automobilio kapoto apšiltinimo medžiagą gali apsaugoti ją pripurškę nemalonaus kvapo medžiagų. Dar geriau - specialiai kiauniniams žvėrims atbaidyti skirtų preparatų, kurių galima rasti medžiotojams skirtose prekybos vietose“, - pataria gamtininkas.

Balandis yra kiaunių poravimosi sezonas. Šie gyvūnai ne tik agresyviai gina savo teritoriją, bet ir gadina žemės ūkio techniką bei atneša ūkiams kitų nuostolių. Ypač poravimosi sezono metu nuo balandžio iki birželio daugelis kiaunių mėgsta apgadinti transporto priemones. Patinai šiuo metu yra ypač aktyvūs ir agresyvūs. Ieškodami poros, jie plečia savo teritorijos arealą ir aršiai gina savo teritorijas nuo konkurentų.

Apie tai, kad atšalus orams dėl įsisukusių į automobilius graužikų padaugėja darbo ir meistrams, patvirtina ir autospecialistai, atskleisdami net padarytos žalos kainą. Vis daugiau atsirandančių kiaunių pastebima ir kituose šalies miestuose.

tags: #kiaunes #niokoja #automobilius