Kia Sorento šildymo sistemos gedimai ir jų sprendimo būdai

Automobilio šildymo sistema yra esminė komforto ir saugumo dalis, ypač šaltuoju metų laiku. Problemos dėl automobilio salono šildymo kelia didelį diskomfortą, o kartais ir neleidžia tęsti transporto priemonės eksploatavimo. Šiame straipsnyje nagrinėsime dažniausiai pasitaikančius „Kia Sorento“ šildymo sistemos gedimus, jų požymius ir galimus sprendimo būdus.

Bendras šildymo sistemos veikimo principas

Šiluma yra šalutinis variklio degimo proceso produktas. Variklio generuojamą šilumą sugeria aušinimo skystis, kuris cirkuliuoja tarp variklio ir šildymo šerdies (salono šildymo radiatoriaus), prieš grįžtant į radiatorių. Šildymo sistemą taip pat apima orlaidės, pūtimo motoras, ventiliatorius, temperatūros ir jos pasiskirstymo kontrolė. Oro kondicionavimo sistema turi orlaides, kontrolę, šilumos pūtiklį ir vėsinimo sistemą, įskaitant kompresorių, kondensatorių, imtuvą/džiovintuvą, vamzdžių angą arba išsiplėtimo vožtuvą bei garintuvą.

Pagrindiniai šildymo sistemos gedimai ir jų priežastys

Nepakankamas aušinimo skysčio kiekis, blogai veikiantis termostatas ar neveikiantis salono šildymo radiatorius - tai pagrindinės priežastys, dėl kurių automobilio salono nepasiekia šiluma.

1. Aušinimo skysčio trūkumas

Paleidus variklį, aušinimo skystis cirkuliuoja aplink variklio vidines detales. Variklis generuoja karštį, kurį aušinimo skystis absorbuoja, kad variklis neperkaistų. Šylantis skystis cirkuliuoja tarp variklio ir salono šildymo radiatoriaus. Ventiliatorius šiltą orą pučia pro radiatorių į automobilio saloną. Kadangi aušinimo skystis yra pagrindinis šilumos šaltinis, palaikantis šildymo sistemą, jo trūkumas neleis pasiekti šilumos kiekio, reikalingo karštam orui pūsti.

Kaip patikrinti:

• Patikrinkite aušinimo skysčio lygį, kai variklis yra šaltas. Atidarykite skysčio rezervuarą ir žvilgtelėkite, galbūt jis tuščias.
• Įpilkite aušinimo skysčio iki normos, kuri dažniausiai yra parodyta ant pačio bakelio arba bakelio kamščio.
• Pavažiuokite, leiskite varikliui sušilti ir stebėkite, ar pradėjo pūsti šiltesnis oras.
• Varikliui atvėsus patikrinkite aušinimo skysčio lygį, galbūt yra nuotėkis, dėl kurio jis palaipsniui mažėja. Aušinimo skysčio nutekėjimą lengva pastebėti patikrinus žemę po variklio skyriumi.

2. Termostato gedimai

Automobilio termostatas - tai per ilgą laiką ne itin pasikeitusi ganėtinai paprasta, tačiau labai svarbi variklio detalė. Įvykus gedimui termostatas nebeužsidaro arba nebeatsidaro. Varikliui tai žalinga abiem atvejais, o ypatingai pavojinga yra padėtis, kuomet užsikerta užsidaręs termostatas.

Pagrindinė termostato funkcija - valdyti į variklį patekančio aušinimo skysčio srautą. Užvedus variklį, kol jis šaltas, aušinimo skystis lieka mažajame apytakos rate. Tai leidžia greičiau pasiekti darbinę temperatūrą. Ilgesnį laiką dirbant varikliui ir kylant temperatūrai atsidaręs termostatas atveria didįjį apytakos ratą. Per kiek laiko termostatas atsidaro, priklauso nuo variklio apkrovos. Iš tiesų varikliui dirbant termostatas niekada nebūna visiškai atsidaręs ar uždarytas. Valdant aušinimo skysčio srautą, šis vožtuvas palaipsniui artėja prie vienos iš kraštutinių padėčių, o tai leidžia užtikrinti darbinę temperatūrą. Tvarkingai veikiantis termostatas užtikrina mažiausias įmanomas degalų sąnaudas ir maksimalią išvystomą galią.

Požymiai:

• Jei automobilis ilgesnį laiką stovėjo, užvedant variklį temperatūros rodyklė turėtų būti ties apatine padala. Įprastai vairuodami galite pastebėti, kad rodyklė palaipsniui kyla ir galiausiai sustoja maždaug ties skalės viduriu.
• Užstrigus užsidariusiam termostatui, labai mažai aušinimo skysčio pateks į didįjį apytakos ratą, todėl temperatūra ims sparčiai kilti. Uždaras termostatas neleidžia skysčiui pasiekti aušinimo radiatoriaus, kur būtų atvėsintas, ir variklis labai greitai perkaista. Šiltas aušinimo skystis nepateks į didįjį apytakos ratą, kuriame yra ir šildymo sistemos radiatorius, todėl įjungę oro pūtimą ir maksimaliu pajėgumu pro angas pajusite tik šaltą, o geriausiu atveju - vėsų, srautą. Jei temperatūra pastebimai išaugs, tačiau iš pradžių to nepastebėsite, galiausiai pradėsite girdėti keistus garsus. Aušinimo skysčiui užverdant juos gali skleisti radiatorius, variklis arba abu mazgai.
• Jei užstrigs atsivėręs termostatas, aušinimo skystis pastoviai tekės per radiatorių, o temperatūros rodyklė kils lėčiau nei įprastai. Iki optimalios darbinės temperatūros jis gali apskritai nepakilti. Tokiu atveju skystis cirkuliuoja per aušinimo radiatorių net esant šaltam varikliui.
• Vienas iš lengviausiai pastebimų termostato gedimo požymių - staigūs salono temperatūros pokyčiai.

Pastebėjus termostato gedimą, labai svarbu kuo greičiau pakeisti šią detalę. Sugedęs termostatas itin dažnai užstringa uždaroje padėtyje. Vėluojant šalinti šį gedimą, galiausiai aušinimo skystis pradės tekėti ir per aušinimo žarnų fiksavimo vietas. Gali prireikti kalibruoti droselinės sklendės pradinę padėtį naudojant diagnostikos įrankius.

3. Užsikimšęs salono šildymo radiatorius

Dar viena priežastis, kodėl salono nepasiekia šiluma, - tai užsikimšęs salono šildymo radiatorius. Šildymo radiatoriaus vožtuvai - pečiuko vožtuvai - yra esminės šildymo sistemų dalys, užtikrinančios, kad šilumos perdavimas būtų efektyvus ir patikimas. Šie vožtuvai leidžia reguliuoti šilumos srautą tiek radiatoriuose, tiek pečiuko sistemoje, prisidedant prie optimalaus kambario temperatūros palaikymo, energijos taupymo ir komforto užtikrinimo.

Šildymo radiatoriaus vožtuvų tipai:

• Radiatoriaus vožtuvai: šie vožtuvai yra įrengti tiesiai prie radiatoriaus ir leidžia reguliuoti šilumos tiekimą į atskirą radiatorių.
• Pečiuko vožtuvai: pečiuko sistemose vožtuvai kontroliuoja šilumos išsklaidymą iš pečiuko į kambarį.
• Rankiniai vožtuvai: tai tradicinės sistemos, kuriose šilumos srautas reguliuojamas rankiniu būdu pasukant vožtuvą.
• Automatiniai vožtuvai: šie vožtuvai yra valdomi elektroniškai arba per centralizuotą valdymo sistemą. Automatiniai vožtuvai leidžia optimizuoti šilumos skirstymą pagal iš anksto nustatytus parametrus arba netgi reagavimą į realaus laiko temperatūros pokyčius.

Jeigu radiatorius yra užsikimšęs dėl viduje susidariusių nuosėdų, galima bandyti jį išplauti. Yra būdas, kuris, tikėtina, padėtų išplauti nuosėdas iš radiatoriaus, tačiau negarantuoja ilgalaikio rezultato. Prakiuręs salono šildymo radiatorius netenka reikalingos šilumos, kuri pasiektų automobilio vidų. Tikriausiai jausite tik šiek tiek šiltą arba šaltą orą, pučiantį pro angas.

Požymiai:

• Rasojantys automobilio langai.
• Saldus aušinimo skysčio kvapas automobilio salone.
• Nuolatinis aušinimo skysčio trūkumas.
• Jeigu variklio temperatūros rodyklė pasiekia optimalią temperatūrą, tačiau šilumos salone vis tiek nejaučiate, - tai dar vienas galimas požymis.

Salono šildymo radiatorių dalys yra kritinė automobilių šildymo sistemos dalis, užtikrinanti, kad salone būtų patogu, šilta ir efektyviai paskirstyta šiluma. Radiatoriai gaminami iš aliuminio, vario ar kitų medžiagų, kurios pasižymi geru šilumos laidumu. Ventiliatoriai yra atsakingi už oro cirkuliaciją salone. Termostatai ir jutikliai stebi salono temperatūrą ir siunčia signalus į valdymo sistemą. Nors daug dėmesio skiriama radiatorių ir ventiliatorių funkcijoms, svarbi yra ir skysčio cirkuliacija. Pagrindinė salono šildymo radiatorių dalių funkcija - efektyviai paskirstyti šilumą visame automobilių salone. Reguliarus patikrinimas, tinkama priežiūra ir laiku atliekami remonto darbai yra esminiai, padedantys užtikrinti, kad šildymo sistema veiktų patikimai ir efektyviai.

4. Ventiliatoriaus gedimai

Salono ventiliatoriai ir pečiuko varikliukai yra esminės automobilio klimato ir komforto sistemos dalys, kurios užtikrina optimalų oro cirkuliavimą ir šildymo sistemos veikimą. Salono ventiliatoriai yra atsakingi už oro cirkuliaciją automobilio salone.

Ventiliatorius reguliuoja oro srauto stiprumą, kuris yra pučiamas arba pro šylantį radiatorių, arba iš lauko. Sugedus ventiliatoriui, automobilio salone nejausite nei šalto, nei šilto oro, negirdėsite jokio garso, nepriklausomai nuo to, į kokią padėtį nustatytumėte pučiamo vėjo stiprumą. Retesniais atvejais problema gali būti ne pačiame ventiliatoriuje, tačiau gali kilti dėl elektros gedimo. Puse atvejų salono šildytuvo gedimas yra susijęs su krosnelės variklio gedimu.

Požymiai:

• Pirmas požymis yra papildomo triukšmo atsiradimas krosnelės veikimo metu. Tai gali būti tik zvimbimas, švilpimas, barškėjimas.
• Kitas krosnies variklio gedimo etapas yra nesugebėjimas dirbti mažu greičiu.

Tinkamai prižiūrėti salono ventiliatoriai padeda išlaikyti optimalų oro cirkuliavimą, o patikimi pečiuko varikliukai efektyviai generuoja ir paskirsto šilumą. Reguliarus patikrinimas, tinkama priežiūra ir laiku atliekami remonto darbai yra esminiai siekiant užtikrinti, kad šios sistemos veiktų patikimai ir prisidėtų prie bendro automobilio komforto bei saugumo.

5. Sklendžių reguliatorių gedimai

Automobilio pečiuje yra sumontuotos sklendės, pro kurias oras patenka į automobilio vidų. Sklendes valdo reguliatoriai - tai maži varikliukai, keičiantys sklendžių padėtį priklausomai nuo to, kokią temperatūrą ar pučiamo oro stiprumą nustatome automobilio viduje. Reguliatorių dažnai būna keletas ir kiekvienas jų atsakingas už tam tikrą oro srauto kryptį ir stiprumą. Gedimo priežastimi tampa arba potenciometras, esantis reguliatoriaus viduje, arba susidėvėję sklendžių atsidarymo dantračiai, kurie laikui bėgant sudyla. Reguliatoriaus gedimo požymius gali išduoti skleidžiami garsai reguliuojant šilumą, oro srautą ar klimato zoną.

Kaip patikrinti:

• Nustatykite oro srautą ant maksimalios padėties ir pridėkite ranką prie angų, pro kurias pučia orą.
• Įsitikinkite, kad sklendes automobilio viduje visiškai atidarytos.

Sklendžių varikliukai yra specialūs mažieji varikliai, kurie atlieka svarbią funkciją užtikrinant įvairių automobilių elementų - pavyzdžiui, langų, durų ar sėdimų dalių - sklandų judėjimą. Kuriant sklandų judėjimą, svarbu, kad mechaniniai perjungimai būtų tikslūs ir patikimi.

6. Valdymo bloko gedimai

Pečiuko valdymo blokai yra neatsiejama šildymo sistemų dalis, atsakinga už šilumos gamybos, paskirstymo ir reguliavimo procesus. Jie veikia kaip centrinė valdymo sistema, kuri koordinuoja įvairių pečiuko komponentų darbą, užtikrina efektyvų energijos panaudojimą ir patogų temperatūros reguliavimą.

Pečiuko valdymo blokai - tai elektroniniai ar elektromechaniniai įrenginiai, kurie reguliuoja pečiuko veikimą. Jie koordinuoja įvairių sistemų (pvz., degimo, oro cirkuliacijos, kuro tiekimo) procesus, kad šiluma būtų generuojama ir paskirstyta efektyviai. Jutiklinės sistemos renka informaciją iš temperatūros, slėgio, oro srauto ir kitų jutiklių.

Požymiai:

• Sunku nusakyti požymį, pagal kurį galima tiksliai atpažinti valdymo bloko gedimą, tačiau vienas iš galimų, kai temperatūros ar vėjo padėtis nekinta, kad ir kiek bandote reguliuoti.

Tinkamai parinkta ir prižiūrima valdymo blokų sistema užtikrina, kad šilumos gamyba, paskirstymas ir reguliavimas vyktų optimaliai, sumažindama energijos nuostolius, apsaugodama mechanines dalis ir užtikrindama aukštą naudotojo komfortą. Reguliarus diagnostikos tikrinimas, profesionalus aptarnavimas ir nuolatinis programinės įrangos atnaujinimas yra pagrindiniai veiksniai, padedantys išlaikyti sistemą veikiančią patikimai ilguoju laikotarpiu.

7. Autonominio šildymo sistemos gedimai ir diagnostiniai kodai

Kia Sorento modeliai gali turėti autonominio šildymo sistemą, kurios veikimas gali būti susijęs su tam tikrais techniniais aspektais ir galimais gedimais. Autonominio šildymo sistemos veikimas gali būti susijęs su bendra automobilio elektros ir variklio valdymo sistema. Kai kurios autonominio šildymo sistemos veikia nepriklausomai, tačiau kitos gali naudoti informaciją iš variklio valdymo bloko (ECU) arba turėti įtakos jo darbui.

Dažnos klaidos ir jų paaiškinimai:

• Klaidos kodas P2176: „Droselinės sklendės padėties diapazono/performance problema“ (Throttle Actuator Control System Idle Position Not Learned). Tai reiškia, kad variklio valdymo blokas (ECU) negalėjo tinkamai nustatyti droselinės sklendės pradinės (idle) padėties. Nors tai gali nebūti kritinis gedimas, netinkamai veikianti droselinė sklendė gali sukelti nestabilų variklio veikimą, ypač laisvosios eigos (idle) metu. Automobilis gali veikti nestabiliai laisvosios eigos metu. Tai gali būti ypač pastebima stovint vietoje ar esant nedidelėms apsukoms.
  • Galimos P2176 klaidos priežastys ir sprendimai:
    • Droselinės sklendės patikrinimas: Patikrinkite, ar droselinė sklendė mechaniškai veikia tinkamai ir nėra užstrigusi.
    • Droselinės sklendės padėties jutiklio (TPS) patikrinimas ir keitimas: Patikrinkite TPS jutiklį, kuris gali netiksliai matuoti sklendės padėtį.
    • Droselinės sklendės kalibravimas: Kai kuriuose automobiliuose gali prireikti iš naujo kalibruoti droselinės sklendės pradinę padėtį naudojant diagnostikos įrankius.
• Klaidos kodas P0546: „Išmetamųjų dujų temperatūros (EGT) jutiklio problema“. P0546 klaidos kodas rodo, kad variklio valdymo blokas (ECU) aptiko per aukštą signalą iš išmetamųjų dujų temperatūros (EGT) jutiklio, esančio pirmoje cilindrų eilėje (Bank 1) ir pirmame jutiklyje. EGT jutiklis matuoja išmetamųjų dujų temperatūrą, kad užtikrintų tinkamą išmetimo sistemos, ypač suodžių filtro (DPF) ir katalizatoriaus, veikimą. P0546 klaidos kodas yra vidutinio rimtumo. Netinkamai veikiantis išmetamųjų dujų temperatūros jutiklis gali paveikti emisijų kontrolės sistemos veikimą, ypač suodžių filtro ir katalizatoriaus darbą. Automobilį galima toliau vairuoti su P0546 klaidos kodu, tačiau nerekomenduojama ilgai ignoruoti problemos. Dažniausiai problemos sprendžiamos keičiant sugedusį EGT jutiklį arba tikrinant su juo susijusią laidų sistemą ir jungtis.

8. Rezistoriai ir varžos dalys

Rezistoriai ir varžos dalys automobiliui - tai esminės elektroninės sistemos komponentės, kurios užtikrina tinkamą elektros signalų perdavimą, energijos kontrolę bei sistemų stabilumą. Automobiliuose, kur sudėtingos grandinės kontroliuoja visus transporto priemonės veikimo aspektus - nuo variklio ir stabdžių iki apšvietimo ir komforto funkcijų - rezistoriai atlieka svarbų vaidmenį. Rezistoriai yra pasyvus elektronikos komponentas, kurio pagrindinė funkcija - apriboti elektros srovės tekėjimą grandinėje.

Ši formulė parodo, kad įtampa (U) tarp rezistoriaus galų yra tiesiogiai proporcinga tekėjančiai srovei (I) ir rezistoriaus varžai (R). Varža, matuojama oma (Ω) vienetais, nurodo medžiagos gebėjimą prieštarauti elektros srovės tekėjimui. Automobiliuose daugelis sistemų priklauso nuo tikslių ir stabilių elektrinių signalų. Fiksuoti rezistoriai turi pastovią varžos reikšmę, kuri yra nurodyta gamintojo specifikacijose. Kintamieji rezistoriai, tokie kaip potenciometrai ar trimpotai, leidžia reguliuoti varžos reikšmę.

Tinkamai parinkti ir prižiūrimi rezistoriai padeda apsaugoti jautrius komponentus, sumažinti sistemos triukšmą ir užtikrinti optimalų įtampos lygį. Reguliarus diagnostikos tikrinimas, tinkama priežiūra ir laiku atliekami remonto darbai yra esminiai veiksniai, lemintys ilgaamžiškumą ir efektyvumą.

"Kia Sorento" variklių tipai ir dažniausi gedimai

„Kia Sorento“ per skirtingas kartas buvo komplektuojamas su įvairiais benzininiais, dyzeliniais ir hibridiniais varikliais. Lietuvoje daugiausia diskusijų kyla apie 2.2 CRDi dyzelį, tačiau ir benzininiai GDI bei T-GDI agregatai turi savų specifinių niuansų.

1. 2.2 CRDi dyzelinis variklis

Tai populiariausias „Sorento“ variklis Europoje. Jis pasižymi gera trauka, pakankamu sukimo momentu ir tinkamomis kuro sąnaudomis tokio dydžio SUV modeliui. Vis dėlto būtent 2.2 CRDi dažniausiai minimas kalbant apie gedimus. „Kia Sorento 2.2 CRDi“ variklis yra patikimas, jei reguliariai keičiama alyva ir filtrai. Dauguma problemų atsiranda dėl apleistos priežiūros arba važinėjimo tik trumpais miesto atstumais.

Dažniausi gedimai:

• Purkštukų nusidėvėjimas: ilgainiui gali pasireikšti purkštukų nusidėvėjimas, aukšto slėgio kuro siurblio problemos. Pagrindiniai simptomai dažniausiai pasireiškia netolygiu variklio darbu, sunkesniu užvedimu arba padidėjusiu dūmingumu.
• DPF ir EGR sistemos užsiteršimas: kaip ir dauguma modernių dyzelių, 2.2 CRDi turi kietųjų dalelių filtrą (DPF) ir EGR vožtuvą. Senesnėse „Sorento“ kartose ilgesnį laiką važinėjant tik mieste, DPF gali tapti galvos skausmu dėl užsikimšimo.
• Įdėklų ar alkūninio veleno pažeidimai: senesnėse kartose aptarti ir rimtesni atvejai, susiję su įdėklų ar alkūninio veleno pažeidimais, ypač jei buvo ignoruojami alyvos keitimo intervalai. Ši problema dažniausiai siejama su apleista priežiūra.
• Turbokompresoriaus nusidėvėjimas: didelės ridos egzemplioriuose gali pasireikšti turbokompresoriaus nusidėvėjimas.

2. Benzininiai varikliai (2.4 GDI ir T-GDI)

Nors Lietuvoje „Sorento“ dažniau siejamas su dyzeliniu 2.2 CRDi, benzininiai varikliai taip pat turi savo auditoriją. Jie dažniau pasirenkami trumpoms miesto kelionėms ar tiems, kurie nenori susidurti su DPF sistema.

• 2.4 GDI atmosferinis variklis: konstrukciškai paprastesnis nei dyzelis, todėl neturi DPF ar sudėtingos kuro sistemos komponentų. Tačiau kai kuriuose rinkose fiksuotas padidėjęs alyvos sunaudojimas ir atvejai, susiję su alkūninio veleno guolių nusidėvėjimu. Kita dažnesnė tema - anglies sankaupos ant vožtuvų dėl tiesioginio įpurškimo sistemos. Ilgainiui tai gali sukelti nelygų darbą ar galios sumažėjimą. Dažniausiai minimas padidėjęs alyvos sunaudojimas ir galimi įdėklų nusidėvėjimo atvejai, ypač jei alyva buvo keičiama per retai.
• T-GDI turbobenzininiai varikliai: naujesnėse „Sorento“ kartose siūlomi turbobenzininiai varikliai suteikia daugiau dinamikos ir elastingumo. Vis dėlto turbokompresorius ir sudėtingesnė konstrukcija reiškia didesnius reikalavimus priežiūrai. Alyvos keitimo intervalų nepaisymas ar prastos kokybės tepalai gali turėti įtakos turbinos ar paskirstymo mechanizmo ilgaamžiškumui. Šie gedimai nėra masiniai, tačiau dažniau pasitaiko automobiliuose, kurių priežiūra buvo apleista.

3. Hibridinės ir plug-in hibridinės versijos

Naujausios kartos „Sorento“ siūlo hibridines ir plug-in hibridines versijas. Mechaninių problemų jose dažniausiai mažiau, nes dalį apkrovos perima elektrinis variklis. Dažniausiai minimi ne mechaniniai, o programiniai ar baterijos efektyvumo klausimai ilgalaikėje perspektyvoje. Hibridinis „Sorento“ mieste labai taupus, o variklis dirba ramiau nei senesniuose modeliuose.

Šaltajam sezonui pritaikytos technologijos ir komforto elementai

Gamintojai ir importuotojai artimai bendradarbiauja su atstovais, todėl šiauriniuose Europos regionuose parduodamos transporto priemonės komplektuojamos kitaip nei pietiniuose. „Kia“ taip pat parodė, kad svarbi ne tik bazinės įrangos gausa, bet ir aktualumas vartotojams. Neatsitiktinai Baltijos šalių rinkose parduodami kompanijos modeliai aprūpinti šaltajam sezonui pritaikytomis technologijomis.

• Šildomas vairas: ilgą laiką tai buvo tik pačių prabangiausių šiauriniuose regionuose parduodamų automobilių privilegija, tačiau dabar šildomą vairą turi ir tokie miesto modeliai kaip „Kia Rio“. Vienas iš svarbiausių komforto priedų jau senokai yra bazinėje kompaktiškojo hečbeko įrangoje. Ne be pagrindo ši įranga jau seniai yra trokštama daugelio atšiauriame klimate gyvenančių vairuotojų.
• Šildomos sėdynės: šildomos sėdynės suveikia per kelias akimirkas ir užtikrina vairuotojo bei keleivių komfortą.
• Veidrodėlių šildymas: daugelyje automobilių veidrodėlių šildymas aktyvuojamas įjungiant galinio stiklo atitirpdymą. Kai kuriuose modeliuose šiai funkcijai naudojamas atskiras mygtukas, tačiau daugelis automobilių jo neturi. Sudėtinga veidrodėlių forma labai apsunkina įrėminto stiklo valymą ir netgi nėra įrankių, kurie puikiai tiktų šiai užduočiai atlikti, nes daugelis grandiklių per dideli.
• Nuotolinis variklio užvedimas: kai virtuvėje geriate kavą, lengviausias būdas pašildyti automobilį nekišant lauko į nosį - nuotolinis užvedimas. Norint pasinaudoti nuotolinio užvedimo privalumais, nebūtinas išmanusis įrenginys su papildoma ir dažniausiai mokama programėle. Gali užtekti ir modernaus rakto, kokiais aprūpinti naujieji „Kia Sorento“, „XCeed“ ir kiti modeliai.
• Šildomas priekinis stiklas: tai dar nėra itin dažnai naudojama technologija, tačiau jos veikimo principas labai panašus į galinio lango įrangą. Pastebėti, kad priekinis stiklas šildomas, įmanoma tik priėjus labai arti. Tuomet matyti ir antras skirtumas - kitaip nei ant galinių langų, linijos yra ne horizontalios, o vertikalios. Sparčiai populiarėjanti įranga veikia kiek kitaip nei mano dauguma vairuotojų.
• Pažangūs priekiniai žibintai: net ir švariausiai nuvalytas priekinis stiklas neužtikrins gero matomumo, jei kelias nebus gerai apšviestas. Paprasčiausi LED priekiniai žibintai yra iki 80 proc. efektyvesni už senąsias šviesas su liuminescencinėmis ar kaitrinėmis lemputėmis. Dėl universalumo plačiausiai naudojami prisitaikantys „Bi-LED“ technologijos su vienu projekciniu modeliu ilgosioms ir trumposioms šviesoms žibintai. Vairuotojas turi jaustis patogiai ir gerai matyti, kur važiuoja, tik tuomet jis ir kiti eismo dalyviai bus išties saugūs.

Rekomendacijos perkant naudotą "Kia Sorento"

Jei svarstote įsigyti naudotą „Kia Sorento“, variklio būklė turi būti pirmoje vietoje. Šis modelis gali būti labai patikimas, tačiau tik tada, jei buvo tinkamai prižiūrimas. Gerai prižiūrėti egzemplioriai gali būti patikimi ir ilgaamžiai. Kapitalinis remontas dėl įdėklų ar alkūninio veleno pažeidimo gali siekti kelis tūkstančius eurų.

• Aptarnavimo istorija: pirmas klausimas - ar yra aiški ir nuosekli aptarnavimo istorija. Alyvos keitimo intervalai neturėtų būti per ilgi. Jei matote, kad tepalai keisti kas 20-30 tūkst. km, tai gali būti rizikos ženklas. Ideali situacija - alyva keista kas 10-15 tūkst. km.
• Variklio užvedimas: paprašykite, kad automobilis būtų užvestas šaltas.
• Elektronika: šiuolaikiniai „Sorento“ modeliai turi daug elektronikos.
• Važiavimo bandymas: važiuojant svarbu įvertinti, ar variklis tolygiai traukia visame apsukų diapazone.
• Populiariausių variklių patikimumas:
  • 2.2 CRDi su gera priežiūra važiuoja be problemų jau virš 250 tūkst. km, svarbiausia laiku keisti alyvą.
  • 2.4 GDI gali pradėti naudoti daugiau alyvos po 180 tūkst. km, todėl patartina tikrinti lygį dažniau.
  • Dyzelis ekonomiškas, bet jei važinėji tik mieste, DPF gali tapti galvos skausmu.
  • Turbo versija dinamiška, bet alyvos keitimą rekomenduojama daryti kas 10 tūkst. km dėl ramybės.

Bendros rekomendacijos

Jei pastebite bet kurį iš aukščiau paminėtų klaidos kodų arba kitų neįprastų automobilio veikimo požymių, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į kvalifikuotus automobilių technikus. „Autogoldas“ autoservise atliekami salono šildytuvo (radiatoriaus), salono ventiliatoriaus, nukreipiančių oro srautų sklendžių, oro temperatūros, paduodamo oro srauto valdymo ir kitų smulkių įtaisų diagnostikos ir taisymo darbai. Automobilio šildymo sistema yra viena pažeidžiamiausių automobilio dalių, ypač šaltuoju metų laiku. Nuo šildymo sistemos būklės priklauso ne tik važiavimo komfortas. Šildymo sistemos gedimas žiemą neleidžia tęsti transporto priemonės eksploatavimo.

tags: #kia #sorento #sildymo #sistemos #gedimai