Pastaruoju metu Lietuvoje aktyviai diskutuojama apie automobilių apmokestinimo reformas, kurios turėtų sumažinti taršą ir paskatinti atsinaujinti transporto parką. Šis tekstas apžvelgia siūlomus pokyčius, galimas išimtis ir palygina Lietuvos situaciją su kaimyninių šalių patirtimi.
Viešos diskusijos ir Aplinkos ministerijos siūlymai
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas viešai teigė, kad diskusijos dėl taršių automobilių apmokestinimo jau vyksta, ir tikimasi, jog mokesčio projektas bus pateiktas kartu su kitų metų valstybės biudžetu. Nors galutinai neapsispręsta dėl slenksčio, ministerijos siūlymas yra 200-210 g/km CO2 emisijos riba. Ministras pabrėžė, kad įvedus bendrą automobilių mokestį, jis pirmiausia kirstų mažiausias pajamas turinčioms ir gausioms šeimoms, todėl ieškoma tinkamiausio sprendimo. Šiuo metu tai pateikta viešoms konsultacijoms.
Vyriausybės požiūris į ekologišką transportą
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimų programoje žadėjo „skatinti elektromobilių naudojimą“ ir „ekologiškų bei tiesiogiai aplinkos neteršiančių viešojo transporto priemonių naudojimą didmiesčiuose, visų pirma Kaune ir Vilniuje“. Vyriausybės priemonių plane buvo numatytas palaipsnis vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimo mažinimas, vėliau pakeistas į „Netaršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių naudojimo skatinimas.“ Iki šio mėnesio pabaigos Aplinkos ir Finansų ministerijos turi pateikti transporto priemonių poveikio aplinkai įvertinimą ir pasiūlymus, kaip jį mažinti.
Potencialiai apmokestinamų automobilių statistika
„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje registruota apie 1,3 mln. lengvųjų automobilių. Nuo 2011 m., kai pradėti kaupti duomenys apie CO2 išmetimą, Lietuvoje užregistruota daugiau nei 900 tūkst. lengvųjų automobilių (M1 klasės). Iš šių, žinomi duomenys apie 560 tūkst. CO2 išmetimą. Ministro minėtą 200 g/km CO2 emisijos ribą viršija apie 90 tūkst. automobilių. Daugiausia tarp jų yra vokiškų markių: BMW (17,8 tūkst.), „Audi“ (13,6 tūkst.) ir „Volkswagen“ (9,4 tūkst.). Vidutinis tokių automobilių amžius yra beveik 14 metų, o 3/4 jų varomi dyzelinu.
Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Gorochovskis pabrėžė, kad įstatymo idėja yra svarstymo stadijoje, o pagrindinis tikslas - sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir atnaujinti automobilių parką, kuris yra vienas seniausių Europoje. Šiuo metu rengiamos viešosios konsultacijos, siekiant išgryninti tinkamiausią apmokestinimo būdą, parametrus ir mokesčio dydį.
Latvijos ir Rumunijos patirtis automobilių apmokestinimo srityje
Latvijos transporto mokesčių sistema
Kol Lietuvoje svarstoma apie mokesčio įvedimą, Latvijoje Transporto priemonės naudojimo ir įmonės automobilio mokestis buvo priimtas dar 2012 m. Šį mokestį transporto priemonės savininkas arba valdytojas moka kasmet. Mokestis už motociklą, triratį ar keturratį svyruoja nuo 17,07 Eur iki 68,30 Eur, priklausomai nuo variklio darbinio tūrio.
Automobiliai Latvijoje apmokestinami dvejopai:
- Naujesni automobiliai apmokestinami pagal išmetamą CO2 kiekį (nuo 0 Eur už iki 50 g/km iki 12-168 Eur už 51-200 g/km).
- Senesni automobiliai apmokestinami pagal svorį, variklio tūrį ir galią (nuo 33 Eur už lengviausius ir silpniausius iki 704 Eur už sunkiausius ir galingiausius).
Jeigu Lietuvoje būtų pritaikyta Latvijos patirtis, automobilių, išmetančių 200 g/km ar daugiau CO2, savininkams tektų mokėti 264-756 Eur metinį mokestį.
Latvijoje taip pat taikomos lengvatos: mokestis netaikomas vienai neįgaliojo arba neįgalų vaiką turinčių asmenų transporto priemonei, o didelės šeimos moka pusę mokesčio. Juridiniams asmenims priklausantys automobiliai apmokestinami atsižvelgiant į darbinį tūrį (nuo 29 Eur/mėn. iki 62 Eur/mėn.), išskyrus tuos, kurie naudojami išskirtinai ekonominei veiklai vykdyti ir turi kelionės kontrolės sistemą.
Rumunijos skatinimo programos
Rumunija pernai patvirtino 3 metų planą atnaujinti automobilių parką ir atsikratyti senų automobilių. Pagal senų automobilių utilizavimo schemą, atsikračius senesnio nei 8 metų automobilio ir įsigijus naują, kurio CO2 emisija neviršija 130 g/km, mokama 1,5 tūkst. Eur finansinė paskata. Už mažiau nei 98 g/km CO2 išmetantį automobilį skiriama 1,75 tūkst. Eur paskata. Perkantiems naują vien elektra varomą automobilį skiriama 10 tūkst. Eur subsidija, o hibridiniam automobiliui - 4,5 tūkst. Eur. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, gamintojai taip pat siūlo nuolaidas atsisakantiems senų automobilių ir perkantiems naujus.
Lietuvių prisirišimas prie automobilių ir ekonomisto įžvalgos
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis skeptiškai vertina galimybes apmokestinti taršius automobilius Lietuvoje, manydamas, kad lietuviai yra priešiškai nusiteikę prieš naujus mokesčius, ypač automobilių. Jo nuomone, nors turto mokesčiai yra efektyvesni ir socialiai teisingesni nei pajamų mokesčiai, dėl didelio automobilių skaičiaus Lietuvoje bet koks mokestis paliestų daugelį gyventojų. Ekonomistas siūlo ieškoti „išmanių mainų“ ir priemonių, kurios įtikintų gyventojus, kad toks mokestis būtų naudingas.
Pelno mokesčio atskaitymų ribojimai dėl automobilių CO2 taršos (nuo 2025 m.)
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) apribojimai, susiję su lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymais. Šie pakeitimai taikomi automobiliams, įsigytiems ar išsinuomotiems nuo minėtos datos, ir yra gynybos finansavimo plano dalis. Pagal Finansų ministerijos atstovų teigimu, nauji pakeitimai turėtų sumažinti verslininkų norą pirkti brangius ir taršius automobilius, taip prisidedant prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.
Ribojimų esmė ir pavyzdžiai
Iš įmonės pajamų PMĮ nustatyta tvarka galės būti atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti:
- 75 000 eurų, kai CO2 kiekis lygus 0 g/km (pvz., elektromobilis).
- 50 000 eurų, kai CO2 kiekis neviršija 130 g/km.
- 25 000 eurų, kai CO2 kiekis viršija 130 g/km, bet neviršija 200 g/km.
- 10 000 eurų, kai CO2 kiekis viršija 200 g/km.
Pavyzdžiui, jei įmonė įsigyja elektromobilį už 100 000 eurų, pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais per 6 metus leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti 75 000 eurų (po 12 500 eurų kasmet). Likusi suma bus priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
Lengvojo automobilio mėnesio nuomos sąnaudos taip pat bus ribojamos atsižvelgiant į nustatytas ribas ir nusidėvėjimo normatyvus.
Verslo reakcija ir galimi apėjimo būdai
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė teigė, kad įstatymo pakeitimų siekis užkirsti kelią verslo atstovams įsigyti prabangius ir galingus automobilius gali būti sudėtingas. Jos nuomone, verslas gali ieškoti būdų, kaip naujų įstatymo pakeitimų išvengti, pavyzdžiui, parduodant prabangų automobilį ir vėliau vėl jį įsigyjant, kai jo rinkos vertė jau bus mažesnė už nustatytą ribą. Tačiau VMI gali tokius sandorius apibrėžti kitaip ir neleisti daryti visų sąnaudų atskaitos.
D. Čibirienė taip pat mano, kad šie pakeitimai neturi nieko bendro su „žalumu“ ir nesumažins CO2 kiekio, o labiau primena būdą surinkti papildomą pelno mokestį. Ji pabrėžia, kad atskaitos ribojimas palies ir mažesnes įmones, kurios neišgali įpirkti mažiau taršių transporto priemonių, taip apsunkinant jų veiklą.
Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai taip pat nepritaria šiems ribojimams, teigdami, kad jie yra per radikalūs, nesavalaikiai ir per daug apmokestina automobilius.
Vyriausybės siūloma automobilių mokesčio reforma
Vyriausybė parengė automobilių mokesčio reformą, pagal kurią numatoma, kad automobilių taršos mokestis būtų mokamas kartą per metus ir apskaičiuojamas taip pat, kaip dabar taikomas registracijos mokestis. Šio projekto esminis pakeitimas - apmokestinami būtų tik į Lietuvą įvežami automobiliai.
Mokesčio formulė orientuojasi ne tik į degalų tipus (didžiausią akcentą dedant į dyzeliną), bet ir į automobilių EURO standartą. Taršos riba išliktų 130 g CO2/km. Siekiant Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės tikslų, CO2 slenkstis kasmet mažės: 2023 m. - 130 g CO2/km, 2024 m. - 120 g, 2025 m. - 110 g, 2026 m. - 100 g.
Lengvatos ir socialinis aspektas
Numatoma, kad mažesnį mokestį galės mokėti kai kurios gyventojų grupės, pavyzdžiui, 50 proc. nuolaida iki 2027 m. būtų taikoma vieną automobilį turintiems pensininkams. Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad mažiausias mokestis 2023 m. turėtų siekti 15 eurų. Viceministrės teigimu, net ir vertinant dabartinį automobilių parką, ketvirtadalis automobilių savininkų šio mokesčio nemokėtų, o dar 20 proc. mokėtų simbolinį, iki 100 eurų per metus siekiantį mokestį.
Aplinkos ministerija žada savivaldybėms padėti nustatyti prioritetines taršos zonas, o pačios savivaldybės spręs, kokio taršumo automobilius įsileisti. Ministro teigimu, įvedus taršos mokestį, gyventojai bus raginami rinktis ne tokius galingus, mažiau taršius automobilius.
Papildomas mokestis galingiems ir brangesniems automobiliams
Seimo nario Karolio Neimanto registruotame įstatymo projekte siūloma įvesti papildomą mokestį galingiems ir brangesniems automobiliams. Siūlomas mechanizmas taikytųsi transporto priemonėms, kurių variklio galia viršija 150 kW. Mokestis būtų skaičiuojamas kaip 1-2 proc. automobilio vertės ir mokamas kartu su registracijos mokesčiu.
Automobiliai iki 150 kW mokestį mokėtų tik tuo atveju, jei jų kaina viršija 20 proc. praėjusių metų vidutinės rinkos kainos. Šiuo metu Lietuvoje automobilių, kurių galia viršija 150 kW, sudaro mažiau nei penktadalį rinkos. Numatoma, kad papildomos pajamos būtų nukreiptos krašto apsaugos finansavimui. Pateikiamas ir aplinkosaugos argumentas - mokesčio tikslas paskatinti rinktis mažiau galingas transporto priemones, taip mažinant CO2 emisijas.
Išimtys ir prieštaravimai
Projekte numatytos išimtys: šeimos su dviem ar daugiau vaikų, tam tikri didesni SUV ar šešiaviečiai su galia iki 250 kW, jei jų kaina neviršija rinkos vidurkio.
Iniciatyva sulaukė kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir iš pačios frakcijos kolegų. Kritikai pabrėžia galimą poveikį vidutines pajamas turinčioms šeimoms, elektrinių ir hibridinių automobilių savininkams, administracinių išlaidų sudėtingumą ir mokestinės sistemos neapibrėžtumą. Opozicija siūlymą vertina kaip pažadų laužymą, nes rinkimų kampanijose buvo deklaruota neįvesti naujų mokesčių.
Poveikis Lietuvos automobilių rinkai ir pirkėjams
Toks mokestis gali turėti kelis efektus Lietuvos rinkai:
- Didesnio galingumo automobilių paklausa gali mažėti, ypač Vilniuje ir Kaune.
- Gali padidėti susidomėjimas ekonomiškais dyzeliais, mažesnės galios benzininiais varikliais arba mažesniais elektriniais modeliais.
- Antrinės rinkos kainos gali koreguotis, brangesni ir galingi automobiliai taps mažiau patrauklūs dėl nuosavybės išlaidų.
Pirkėjai gali persiorientuoti į modelius, kurių galia laikosi žemiau 150 kW, arba rinktis elektrines versijas su mažesniais eksploatacijos kaštais. Tai ypač aktualu miestuose, kur patogumas ir kuro sąnaudos yra svarbesni nei grynoji galia.
Mokesčių vengimo atvejis Klaipėdoje
5 fiziniai asmenys ir 5 jų valdomos įmonės Klaipėdoje, pardavinėjusios automobilius iš JAV ir Kanados, siunčiamos į teismą dėl galimo mokesčių vengimo. Skaičiuojama, kad jie galėjo nesumokėti per 3,5 mln. eurų mokesčių, naudodami maržos schemą per veiklos nevykdančias Vengrijoje registruotas bendroves. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apribotas įtariamųjų turtas, kurio bendra vertė siekia beveveik 2 mln. eurų. Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas gali grėsti laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
tags: #suskaiciavo #automobilius #kuriems #gresia #naujas #mokestis