Automobilių pasaulis sparčiai keičiasi, o kartu su juo ir technologijos, kurios daro vairavimą patogesniu, saugesniu ir efektyvesniu. Viena iš tokių naujovių yra atbulinės eigos pavaros elektrifikavimas, ypač ryškus „Kia“ ir kituose hibridiniuose bei elektriniuose modeliuose. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip veikia atbulinė pavara moderniuose „Kia“ automobiliuose, kokios technologijos padeda optimizuoti jos naudojimą ir ką svarbu žinoti apie pavarų dėžių priežiūrą bei saugumą.
Išmaniosios funkcijos atbulinei pavarai
Šiuolaikiniuose automobiliuose diegiamos įvairios sistemos, palengvinančios vairuotojo darbą. Viena naudinga, bet nebūtinai visiems žinoma funkcija - kai, įjungus atbulinę pavarą, išoriniai galinio vaizdo veidrodėliai pasilenkia žemyn ir leidžia geriau matyti šaligatvio bortelį. Pavyzdžiui, elektromobilis „Kia EV6“ turi tokią funkciją jau standartinėje įrangoje.
Norint ją aktyvuoti, reikia žinoti tam tikrą specifiką. Ji neaktyvi, jei svirtelė, skirta pasirinkti, kurios pusės veidrodėlį norite reguliuoti, yra neutralioje padėtyje. Todėl, tarkime, jei panūsite geriau matyti dešinės pusės bortelį, šį valdiklį derėtų pastumti į dešinę. Analogiška, jei pageidaujate, kad žemyn nusilenktų kairės pusės veidrodėlis.
„Kia EV6“ ir energijos regeneracijos sistemos
„EV6“ elektromobilis turi ir daugiau įdomių funkcijų, kurios aktualios būtent elektra varomiems modeliams. Moderniuose elektromobiliuose įdiegtos pažangios energijos regeneracijos sistemos, stabdymo energiją paverčiančios į elektros energiją, kuri grąžinama į akumuliatorių. Siekdami didesnio našumo, gamintojai kuria kelių intensyvumo lygių sistemas. Dažniausiai jos valdomos svirtelėmis už vairo, atsižvelgiant į aplinkybes: kai važiuojama nuo stataus kalno, galima naudoti didelio intensyvumo regeneraciją, o užmiestyje ją galima visiškai deaktyvuoti.
Be to, EV6 turi ir „i-Pedal“ funkciją, kuri aktyvuojama pasirinkus aukščiausią regeneracijos lygį. Ji leidžia naudoti tik akceleratoriaus pedalą, nes regeneracijos sistema stabdo ganėtinai intensyviai, todėl pagrindinių stabdžių naudoti nė nereikia. Tačiau, jei norite maksimalios regeneracijos, bet nenorite, kad veiktų „i-Pedal“ sistema, tai yra paslėpta funkcija, kurią galima įjungti ilgiau palaikius svirtelę, skirtą regeneracijos sistemos aktyvavimui didinti. Atlikus šį veiksmą, regeneracija veiks didžiausiu pajėgumu, bet „i-Pedal“ nebus aktyvuota.
EV6 turi ir automatinį regeneracijos valdymo režimą. Tai taip pat paslėpta funkcija, kuri aktyvuojama svirtele, skirta sistemos intensyvumui mažinti. „Auto“ parinktis veikia įjungus „D“ važiavimo režimą ir svirtelę palaikius kelias akimirkas. Tokiu atveju regeneracijos sistema veiks atsižvelgdama į aplinkybes, o tam pasitelkiami automobilyje esantys radarai ir jutikliai.
Atbulinės eigos pavaros elektrifikavimas
Spartėjanti transporto elektrifikacija kasmet atneša vis naujų automobilių efektyvumą palaipsniui didinančių naujovių. Inžinieriai ne tik diegia papildomas naujas technologijas, bet ir atranda būdų, kaip atsisakyti įprastų, kurios metų metus atrodė nepajudinamos. Neginčijamas elektromobilių privalumas yra mechaniškai paprastesnė konstrukcija.
Pavyzdžiui, naujos kartos „Kia Niro“ hibridiniai modeliai atbuline eiga važiuoja nenaudodami vidaus degimo variklio. Įdomu tai, jog, kitaip nei „Toyota“ ar „Lexus“ hibriduose, kurie gali važiuoti atbuline eiga vien varomi elektra, Pietų Korėjos gamintojo automobiliuose montuojamos pavarų dėžės apskritai nebeturi atbulinės eigos režimo. Labai panašus veikimo principas naudojamas ir „McLaren“ superautomobilyje „Artura“. Ir nors britų prekių ženklo modelyje montuojamas 70 kW, o „Kia“ krosoveryje - 45 kW elektros motoras, abiejų technologijų esmė tokia pati. Pagrindinis tikslas - supaprastinti konstrukciją ir sumažinti bendrą svorį.
Elektros motoro pritaikymas - logiškas sprendimas
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus Vido Žuraulio vertinimu, šis atbulinės eigos pavaros elektrifikavimas - natūralios inžinerinės evoliucijos etapas. Anot mokslininko, tokio konstrukciją supaprastinančio sprendimo privalumai - akivaizdūs, o abejonių dėl praktiškumo taip pat nekyla, nes važiavimas atbuline eiga niekada nebuvo pagrindinė automobilio funkcija.
„Tai labiau manevravimui skirtas pagalbinis režimas, kuriuo naudojantis ir greitis nėra didelis. Tai reiškia, kad judant atbuline eiga nereikia didelės galios, todėl tam visiškai užtenka hibridiniame automobilyje sumontuoto elektros variklio. Pajudant iš vietos, sukimo momentas yra svarbesnis už galią, o elektros motorui to netrūksta“, - dėsto pašnekovas. V. Žuraulis priduria, kad toks sprendimas leidžia sumažinti hibridinei pavarai tenkantį krūvį ir palengvinti jos valdymą. Nebereikia programiškai numatyti, kokiomis proporcijomis riedant atbuline eiga turėtų veikti vidaus degimo variklis ir elektros motoras. Prioritetą inžinieriai suteikia tik vienai krumpliaračių porai, kurią suka vienas elektrinis jėgos agregatas. „Tai sumanu dar ir todėl, kad elektroniškai pakeisti elektros motoro sukimosi kryptį - labai paprasta. Taip pat tai leidžia sklandžiai aktyvuoti atbulinės eigos režimą ir važiuoti pastoviu greičiu“, - įžvalgomis dalijasi mokslininkas.
Dėl praktiškumo dvejonių nekyla
V. Žuraulis pastebi, jog technologija taikoma tik didesnės talpos baterijas turinčiuose hibridiniuose modeliuose ir įkraunamuosiuose hibriduose, tačiau nėra tinkama švelniojo hibrido sistemoms. Todėl vairuotojams nėra pagrindo nerimauti, kad, išsikraunant baterijai, mašina nebegalės važiuoti atgal. Be to, gamintojai įtaisys saugiklius, leisiančius išvengti galimai keblių situacijų.
Ilgametis pirmos ir antros kartos „Toyota Prius“ modelių eksploatavimas įrodė, kad, norint kiekvieną kartą atbuline eiga važiuoti elektros režimu, visiškai nebūtina itin talpi baterija. Net kai įveikiamas atstumas buvo ypač ribotas, šie automobiliai, o vėliau ir pirmieji hibridiniai „Lexus“ visureigiai, tyliai atbuline eiga išjudėdami iš miestų bei priemiesčių kiemų netrikdė kaimynų ramybės. Sprendimas buvo praktiškas jau tuomet, kai hibridai su pilnomis baterijomis galėjo įveikti vos keletą kilometrų. Dabar tokie modeliai, kaip „Kia Niro“ ar „Lexus NX“, elektros režimu nuvažiuoja iki 60 kilometrų atstumą.
Pavarų dėžės ilgainiui taps egzotika
Atbulinės eigos pavaros elektrifikavimas, anot V. Žuraulio, leidžia sumažinti mechaninėje transmisijoje naudojamų krumpliaračių porų skaičių. Drauge mažinant velenų, guolių ir kitų detalių skaičių, tampa įmanoma pagaminti kompaktiškesnę pavarų dėžę. Kartu automatiškai mažėja ir bendras automobilio svoris.
„Bet koks svorio mažinimas yra sveikintinas dalykas. Svarbu ir tai, kad paprastėja pati pavaros konstrukcija. Tai apima ir programavimą - šiuolaikinėms transmisijoms jis ypač svarbus. Įprastai tam, kad viskas sklandžiai veiktų, reikia tiksliai numatyti perdavimo skaičius, o kažkurią jungtį pristabdyti - tai vis papildomos inžinerinės užduotys“, - kalba mokslininkas.
Elektromobiliai ilgainiui leis vartotojams visiškai pamiršti sudėtingas pavarų dėžes - tolygiai išvystomas sukimo momentas daugeliu atvejų inžinieriams leidžia išsiversti su viena ar dviem krumpliaračių poromis. „Mercedes-Benz“ modeliuose plačiai naudojama 9 laipsnių arba ne taip seniai rinkoje debiutavusi 10 laipsnių „Ford“ automatinės transmisijos yra sudėtingi inžineriniai projektai, kurie per itin trumpą laiką gali tapti visiška egzotika.
„Šiuolaikinės 9 ar 10 laipsnių automatinės pavarų dėžės veikia gerai ir leidžia efektyviau išnaudoti variklį, kai jam tenka didesnė apkrova, pavyzdžiui, tempiant priekabą. Kita vertus, šiuolaikinės dėžės dėl hidraulinio sukimo momento perdavimo, programavimo subtilybių ir sudėtingos konstrukcijos reikalauja tinkamos priežiūros, o dėl krumpliaračių gausos prastėja bendras pavaros našumas“, - komentuoja V. Žuraulis.
Pavojus įjungiant atbulinę pavarą važiuojant
Daugelis vairuotojų yra svarstę, kas nutiktų, jei vairuodami netyčia įjungtų atbulinę pavarą. Ar automobilis iš karto sustotų? Ar jis pradėtų važiuoti atgal? Tikrovė yra kur kas nerimastingesnė, nei galima tikėtis. Atbulinės eigos pavara skirta padėti vairuotojams judėti atgal, ypač parkuojant automobilį ir atliekant siauresnius manevrus. Tačiau šiuolaikinės pavarų dėžės sistemos suprojektuotos taip, kad važiuojant į priekį būtų išvengta atsitiktinio atbulinės eigos perjungimo.
Dauguma šiuolaikinių mechaninių ir automatinių pavarų dėžių turi įmontuotą užraktą, kuris neleidžia važiuojant į priekį perjungti atbulinės eigos. Dideli transmisijos pažeidimai - sugedus apsauginiam mechanizmui arba veikiant didele jėga, gali įsijungti atbulinės eigos pavara, o tai gali sukelti katastrofiškų padarinių. Transporto priemonės valdymo praradimas - jei važiuojant kažkaip įsijungia atbulinė eiga, dėl staigaus pavarų perjungimo ratai gali užsiblokuoti, todėl gali slysti arba visiškai prarasti valdymą. Bandymas važiuojant įjungti atbulinę pavarą yra pavojinga klaida, kuri gali kainuoti daugybę remonto išlaidų arba net kelti pavojų jūsų gyvybei.
Į kurią pusę sukti vairą važiuojant atbuline eiga? Jonvaira.
Mechaninių pavarų dėžių ypatumai
Daugumoje automobilių su mechanine pavarų dėže atbulinė pavara nėra taip lengvai pasiekiama. Dažniausiai ji yra kur nors prie pirmosios, apsaugota kokiu nors užraktu - vairuotojui, norint įjungti atbulinę pavarą, reikia nuspausti svirtį arba ją pakelti, kartais yra ir kitokie mechanizmai.
Visgi pasvarstykime, kas nutiktų, jei kas nors atbulinę pavarą sugebėtų įjungti automobiliui važiuojant dideliu greičiu. Tai nėra visiškai neįmanoma. Kai kuriuose automobiliuose atbulinė pavara perjungimo mechanizme užima šeštosios pavaros vietą ir neturi jokios apsaugos. Net ir tokiu atveju, tikriausiai pastebėtumėte, kad jungiate atbulinę pavarą jau vien dėl to, kad visa transmisija pradėtų tratėti. Atbulinė pavara gali būti įjungiama tik automobiliui stovint, todėl mechanizmo krumpliaračiai savo nepasitenkinimą išreikš garsiai. Tačiau tai - tik garsas. Jei tikrai pasistengsite, atbulinę pavarą įjungti tikriausiai pavyks.
Na, o tuomet jau prasidės problemos. Vos jums atleidus sankabos pedalą, užsiblokuos varantys automobilio ratai. Automobilis pradės nevaldomai slysti. Jei riedėsite posūkiu, tikėtina, kad priekiniais ratais varomas automobilis nuslys tiesiai. Jei vairuojate automobilį su galine varančiąja ašimi, jis tikriausiai apsisuks aplink savo ašį. Vairuoti tokioje situacijoje negalėsite, nes tai nėra stabdymas įprastais stabdžiais, kuomet suveikia ir antiblokavimo sistema. Na, o jei automobilis po to nebus sudaužytas, pavarų dėžė tikrai bus stipriai apgadinta. Geriau tokių eksperimentų neatlikinėti. Tačiau, įdomumo dėlei, reikėtų pasakyti, kad šiuolaikiniai automobiliai su automatinėmis transmisijomis apskritai neleidžia įjungti atbulinės pavaros. Net patraukus svirtį važiavimo kryptis nepasikeis ir ratai nebus užblokuoti. Galbūt įsijungs galinio vaizdo kamera, koks nors įspėjimas skydelyje, tačiau reali grėsmė saugumui kilti neturėtų.
Pavarų dėžės gedimų požymiai ir priežiūra
Mechaninė pavarų dėžė yra labai svarbi bet kurios transporto priemonės transmisijos dalis. Kadangi automobilių su mechaninėmis pavarų dėžėmis Lietuvos keliuose vis dar važinėja daugiau nei su automatinėmis, tai ir gedimų bei problemų, susijusių su mechanine transmisija, pasitaiko dažniau. Vienais atvejais kalti susidėvėję komponentai, o kitais - prasti vairavimo įpročiai bei netinkama automobilio priežiūra. Norint išvengti brangaus remonto ir nemalonių situacijų kelyje, labai svarbu atpažinti ankstyvuosius pavarų dėžės problemų požymius.
Mechaninė pavarų dėžė automobilyje naudojama nuolatos ir patiria intensyvią apkrovą. Laikui bėgant pavarų dėžėje esantys komponentai gali susidėvėti arba būti pažeisti. Kai taip nutinka, atsiranda tam tikri problemos ženklai - gedimo požymiai. Priklausomai nuo to, koks tai požymis, galima įtarti, koks gedimas ištiko pavarų dėžę.
Dažniausi gedimų požymiai:
- Garsai: Šaižus ar labai aiškiai girdimas girgždėjimo garsas, atsirandantis perjungiant pavaras, gali rodyti, jog sinchronizatoriai arba krumpliaračių dantys yra susidėvėję. Ūžimas arba aukštas garsas praneša, jog galbūt susidėvėjo guoliai arba taip pat yra problemų su krumpliaračiais.
- Vibracija: Jeigu jaučiate didžiulę vibraciją, kai perjungiate pavaras, problemos priežasčių gali būti pačių įvairiausių, pradedant guoliais, baigiant krumpliaračiais.
- Sunkumai perjungiant pavaras: Kitas dažnas pavarų dėžės gedimo požymis - sunkumai arba strigimas perjungiant pavaras.
- Pavaros praslydimas (gear slippage): Kai kuriems vairuotojams pavara tiesiog „dingsta“, nes variklis nesugeba jos išlaikyti. Šis dalykas ne tik, kad erzinantis, bet ir kelia pavojų. Bendrai kalbant, perjungimo problemos dažnai kyla dėl komponentų susidėvėjimo, netinkamo tepimo arba taršos, esančios ant komponentų.
- Tepalo nuotėkis: Jeigu po automobiliu susidaro skysčio dėmės arba jas matote prie transmisijos, tai gali reikšti, kad sandarikliai arba tarpinės reikalauja keitimo.
- Pablogėjusi tepalo kokybė: Jeigu tepalas labai patamsėjo, nuo jo sklinda degėsių kvapas arba talpoje randate metalo drožlių, tai yra aiškiausias vidinio nusidėvėjimo ženklas.
- Nereguliarios variklio apsukos: Važiuojant pastoviu greičiu, variklio apsukos turėtų būti tolygios. Pastebėjus, jog apsukos stipriai kinta - šoka į viršų arba smunka žemyn, vertėtų patikrinti pavarų dėžę.
- Vėluojantis pajudėjimas iš vietos: Užkuriate automobilį, parkavimo rėžimą perjungiate į važiavimo padėtį, atleidžiate stabdį, tačiau automobilis pajuda ne iškart? Tai gali būti pavarų dėžės gedimo požymis.
- Degėsių kvapas: Iš automobilio sklindantis degėsių kvapas dažniausiai atsiranda dėl per aukštos pavarų dėžės tepalo temperatūros. Padidėti temperatūra gali dėl nekokybiško arba pasenusio tepalo, tepalo trūkumo arba dėl automatinės pavarų dėžės aušinimo sistemos problemų.
Diagnostika ir priežiūros rekomendacijos
Norint prailginti pavarų dėžės tarnavimo laiką, būtina palaikyti tinkamą skysčio lygį ir pastebėti, jei jis užsiteršia. Mechaninės pavarų dėžės problemų diagnostika atliekama per vizualinę apžiūrą, kompiuterinę diagnostiką ir mechaninius testus. Specialistai vadovaujasi diagnostikos duomenimis ar kliento pasakojimu, kad išsiardytų komponentus, patikrintų reikiamas dalis ir rastų problemos priežastį. Viską įvertinus galima pateikti sprendimą dėl remonto. Diagnostika gali trukti nuo valandos iki visos dienos, kol pavyks viską tinkamai išardyti bei prieiti prie problemos židinio.
Jeigu norite prailginti savo pavarų dėžės tarnavimo laiką, visada keiskite transmisijos alyvą pagal rekomendacijas, leiskite specialistams atlikti apžiūrą bent kartą per 12 mėnesių ar ne rečiau nei 24 mėnesius ir praktikuokite atsakingą vairavimą su lėtais, švelniais pavarų perjungimais.