Keturračių vairavimo taisyklės ir reikalavimai gatvėse Lietuvoje

Keturratis gali būti nepamainomas pagalbininkas ūkyje ir puiki pramoginė transporto priemonė. Tačiau jis - nei automobilis, nei motociklas, todėl jo vairavimui taikomi specifiniai reikalavimai ir taisyklės.

Keturračių kategorijos ir vairuotojo pažymėjimai

Keturračiai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: T3b ir L7. Nuo šios klasifikacijos priklauso ne tik registracijos tvarka, bet ir reikalingas vairuotojo pažymėjimas.

T3b kategorijos keturračiai

• Šios kategorijos keturračiai registruojami savivaldybėje kaip ratiniai traktoriai.
• Juos galima vairuoti turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
• Absoliuti dauguma Lietuvoje parduodamų keturračių, pavyzdžiui, beveik visa populiariausio Europoje prekių ženklo „CFMoto“ modelių gama, priskiriama T3b kategorijai.
• 15 metų sulaukę asmenys, įgiję TR1 traktoriaus vairuotojo pažymėjimą, taip pat gali vairuoti šios kategorijos keturračius.
• Jeigu T3b registracijos keturračio variklio galia viršija 60 kW, norint sėsti prie jo vairo, B kategorijos vairuotojo pažymėjimo nepakaks - reikės gauti TR2 vairuotojo pažymėjimą. Šiuos galios rėžius perkopia tik patys galingiausi įvairių gamintojų gamos keturračiai, pavyzdžiui, vieno litro darbo tūrio variklius turintys „CFMoto CForce 1000 Touring G3“ ar „Polaris Scrambler XP 1000“.
• Esminis techninis skirtumas: T3b keturračiai yra su blokuotu galinės ašies reduktoriumi.

L7 kategorijos keturračiai

• Šios kategorijos keturračiai laikomi sunkiaisiais ir registruojami valstybės įmonėje „Regitra“.
• Norint juos vairuoti, reikia turėti A ir B kategorijų vairuotojo pažymėjimą.
• Pagal naujos redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą galingieji keturračiai motociklai neberegistruojami atitinkamos savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje.
• Galingasis keturratis motociklas - tai keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, o variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm³.
• Esminis techninis skirtumas: L7 keturračiai turi galinės ašies reduktorių.

Vaikiški keturračiai

Atskirai galima išskirti vaikiškus keturračius, kurie yra gerokai mažesni už skirtus suaugusiesiems, turi nedidelio darbo tūrio 50-11 cm³ variklius, leidžiančius išvystyti iki 45 km/val. apribotą didžiausią greitį.

Keturračių registracija ir techninė apžiūra

Keturratė transporto priemonė turi būti registruota valstybės įmonėje „Regitra“ arba, jei tai T3b kategorijos keturratis, savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje. Be registracijos, privaloma turėti galiojantį privalomąjį civilinės atsakomybės draudimo polisą ir valstybinę techninę apžiūrą.

Galingųjų keturračių techninė ekspertizė individualiam patvirtinimui atliekama pagal Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu. Taip pat nustatoma transporto priemonės atitiktis Techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, patvirtintiems Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu.

Eismo taisyklės ir saugumo reikalavimai

Su keturračiais galima važiuoti visur, išskyrus tuos kelius, kuriuose draudžiama važinėti traktoriams ir motociklams. Šios taisyklės taikomos ne tik keturračiams, bet ir SSV bei UTV kategorijų bagiams.

Nors T3b keturratis yra ratinis traktorius, jis prilyginamas motociklui, todėl jam taikomi ne tik traktorių, bet ir visi motociklų draudimai.

Privaloma saugumo įranga

Vairuojant keturratį, šalmas yra privalomas visais atvejais. Tai galioja tiek mažuoju ratiniu traktoriumi laikomu keturračiu, tiek galinguoju keturračiu.

Taip pat reikėtų pasirūpinti ir atitinkamomis saugumo priemonėmis, priklausomai nuo naudojimo būdo:

• Naudojant keturratį darbui, būtini elementai yra šalmas ir pirštinės, o šaltuoju sezonu vertėtų pasirūpinti šilta apranga.
• Keturratį renkantis pramogai, derėtų pagalvoti apie papildomus saugumo elementus, kaip antai kūno ir kojų apsaugas, motociklininkų batus su apsaugomis. Važiuojant atšiauresnėmis sąlygomis praverstų neperšlampamos kelnės ar kombinezonai.
• Keturračiu net ir sodyboje rekomenduojama važinėti vilkint ilgais drabužiais, o išsileidus toliau - naudoti ir apsaugas. Motociklininkų ekipuotė, tokia kaip kelių apsaugos, kūno šarvai, kaklo įtvarai, yra tinkama keturračių vairuotojams.
• Vairuojant reikėtų mūvėti pirštines.

Vairavimo ypatumai ir saugumas

Keturratis reikalauja atsakingo požiūrio ir tinkamų vairavimo įgūdžių. Keturračių lenktynininkas Antanas Kanopkinas pabrėžia, kad saugumas priklauso nuo vairuotojo. Jei vairuotojas iš karto bandys peržengti proto ir kompetencijos ribas, transporto priemonė bus nesaugi. Pervertintos galimybės ir nesuvokimas, kaip reikia valdyti specifinę transporto priemonę, dažnai baigiasi kritimu.

Bendrovės „Motorider“ keturračių specialistas Adomas Gančierius pritaria, kad rizika susižaloti važiuojant keturračiu išauga, kai pervertinamos galimybės bei gebėjimai. Pasak ekspertų, mokytis važiuoti keturračiu reikėtų ramiai, pradedant nuo stabdymo, posūkių įveikimo, svarbu pajausti transporto priemonės dinamiką. Rekomenduojama pradėti nuo mažesnio greičio, po truputį jį didinti, staigiau stabdyti, bandyti stabdymo metu sukti vairą, pajusti, kaip keturratis stoja skersai.

Keturratė transporto priemonė yra pavojingesnė už motociklą, nes keturračio posūkyje nepaversi. Didžiausios gresiančios traumos yra stuburo lūžiai, taip pat galimi daugybė kitų lūžių bei sužalojimų, kai žmogus dideliu greičiu lekia ir nelaimės atveju krinta nuo keturračio.

Keturračiai nėra pavojingesni už kitas atviras transporto priemones. Netgi atvirkščiai, keturi ratai suteikia didesnį stabilumą, o dėl to - kartais ir apgaulingą pasitikėjimo jausmą, kuris neturinčius patirties ir aršius vairuotojus gali nubausti.

Aplinkosauginiai reikalavimai ir draudimai

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pastebi, kad šiltuoju metų laiku dažniau susiduriama su keturračių vairuotojų daromais pažeidimais. Dažniausiai keturračių ar krosinių motociklų vairuotojai taisykles pažeidžia, važinėdami miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai.

Draudžiamos vietos ir jų poveikis aplinkai

AAD parengė atmintinę, skirtą motorinių transporto priemonių vairuotojams, kurioje nurodoma, kur tokiomis transporto priemonėmis galima važinėtis, o kur - griežtai draudžiama. Jos tikslas - ne bausti, o šviesti, padėti vairuotojams elgtis atsakingai ir išvengti galimų pažeidimų.

Važinėjimas bekele, net jei nėra ženklo „Draudžiama“, yra pažeidimas. Draudžiama važiuoti ne tik miško paklote, pievomis, pelkėmis, raistais, upeliais, upių ar ežerų pakrantėmis, bet ir bet kuria kita natūralia gamtine teritorija. Taip pat draudžiama važiuoti kvartalinėmis linijomis, elektros linijų trasomis, priešgaisrinėmis juostomis, proskynomis, pažintiniais takais, piliakalniais ir kitose vietose, jeigu tai nėra kelias ar specialiai įrengta oficiali trasa.

Važinėjant bekele keturračiais ar krosiniais motociklais, trikdoma laukinė gyvūnija, ypač pavasarį ir vasaros pradžioje, kai gyvūnai veda jauniklius. Išsigandę triukšmo, gyvūnai palieka buveines, o palikti jaunikliai dažnai žūva. Važiuojant bekele taip pat sunaikinami augalai ir buveinės - žolinė danga, uogienojai, reti ir saugomi augalai tiesiog sutrypiami ar išraunami. Keturračių provėžos ardo dirvožemio paviršių, sudaro erozijos židinius, nyksta biologinė įvairovė.

Aplinkosaugininkai perspėja, kad įkaitę varikliai gali uždegti sausą žolę ar paklotę, o tai kelia rimtą gaisrų pavojų miškuose ir atvirose teritorijose. Taip pat gali būti teršiama aplinka - iš netvarkingų variklių ar nesandarių bakų į dirvožemį ar vandens telkinius gali patekti degalai, alyva, plastiko atliekos.

Keturračių eismas miškuose ir prie vandens telkinių

• Miškuose keturračiais ir krosiniais motociklais važinėti galima tik keliais.
• Transporto priemones reikia statyti tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant, kad būtų galima netrukdomai pravažiuoti kitoms transporto priemonėms.
• Draudžiama statyti ar važiuoti transporto priemones arčiau kaip 25 metrai prie vandens telkinio kranto.

Privačios teritorijos ir renginiai

• Važinėjant privačioje teritorijoje, būtinas žemės savininko sutikimas.
• Nuomojant keturračius ar kitas transporto priemones, reikalingas raštiškas miško valdytojo leidimas.
• Norint organizuoti varžybas, renginius, būtina gauti teritorijų, per kurias numatytas maršrutas, valdytojų sutikimus.
• Jeigu renginys vyks saugomų teritorijų direkcijų administruojamose ar joms Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus įsakymu priskirtose nacionalinėse saugomose teritorijose ir „Natura 2000“ tinklo teritorijose, leidimas turi būti suderintas su atitinkamos saugomos teritorijos direkcija.
• Tuo metu važinėtis sporto, treniruočių ar kitų atrakcijų tikslais galima tik tam skirtose specialiose teritorijose, trasose, atskirais atvejais - karjeruose ir pan.

tags: #keturacio #vairavimas #gatvemis