Automobilio prošvaisa yra vienas iš techninių rodiklių, tiesiogiai susijusių su transporto priemonės pravažumu ir bendru eksploatacijos patogumu. Šis parametras tampa ypač svarbus, kai kalbame apie važiavimą sudėtingomis sąlygomis, tokiomis kaip nevalyti keliai, kaimo vietovės ar nelygus reljefas. Tačiau ką tiksliai reiškia automobilio prošvaisa ir kaip ji gali paveikti jūsų kasdienybę?
Kas yra automobilio prošvaisa?
Automobilio prošvaisa - tai erdvė tarp žemiausio automobilio taško ir žemės. Dokumentacijoje paprastai rašoma, kad tai atstumas nuo atraminio paviršiaus (kelio) iki žemiausio centrinės automobilio dalies taško. Paprastai tariant, tai yra mažiausias atstumas tarp automobilio dugno ir kelio dangos.
Žemiausią tašką gali lemti tokie komponentai kaip diferencialas, variklio alyvos karteris ir kitos atviros dalys, esančios po transporto priemone. Dažniausiai žemiausias taškas būna karterio apsauga.
Žemiausi automobilio taškai ir galimi pažeidimai
Rasti tikslų žemiausią tašką gali būti sudėtinga, nes automobilio dugnas nėra tiesus. Jame sumontuota daugybė komponentų: vamzdeliai, variklio skyriaus dalys, pakabos elementai, išmetimo sistema, kuro bakas ir kt. Visos šios dalys didina tikimybę užkabinti šaknį, šaligatvio kraštą ar nelygiai paklotą asfaltą. Pastaruoju metu dažniausiai nukenčia priekinio buferio apatinė dalis, kurią vairuotojai dažnai „matuoja“ šaligatvio kraštelius ar „aria“ pusnis.
Priekinio buferio apvadas
Dažnas apynaujis automobilis per visą buferį dar turi iš lankstaus, nedažyto plastiko pagamintą apvadą. Šis apsauginis elementas atlieka „garsinio signalo“ susidūrus su kliūtimi funkciją. Nereikėtų išsigąsti išgirdus nemalonų plastmasės trynimosi sukeltą garsą, nes apvadas skirtas būtent tam, kad perspėtų savininką apie galimą buferio ar jo paviršiaus pažeidimą.
Kai kurie automobilių savininkai, vos įsigiję automobilį, šią detalę nuima. Taip automobilis iškart „paauga“ 2-3 centimetrais. Toks sprendimas pasiteisina tik iš dalies, nes dabar visus aukščio bandymus tenka atlaikyti jau dažytam, ne tokiam lanksčiam ir gerokai brangiau kainuojančiam buferiui.
Variklio karterio apsauga ir kiti elementai
Variklio karterio dangtis dažniausiai yra žemiausia automobilio dugno dalis. Priekinės pakabos ar vairo sistemos elementų galima nepaisyti, nes jų bendras paviršiaus plotas mažas, o sugadintų detalių keitimas bus pigesnis nei pramušto karterio remontas.
Kai kurie automobiliai turi plastikines variklio apatinės dalies apsaugas, kurios geriausiu atveju saugo nuo purvo. Plieninė arba anglies pluošto plokštė yra patikimesnė, tačiau dalis automobilių gamintojų bijo ją montuoti, nes, avarijos atveju, iš apačios sutikęs tvirtą „kliūtį“, variklis gali giliai įsirėžti į saloną. Ne vienas vairuotojas, nesėkmingai bandęs įveikti kliūtį ar jos tiesiog nepastebėjęs, yra užkabinęs išmetimo sistemos bakelį. Labai pasistengus galima nutraukti ir automobilio baką.
Užpakalinės pakabos, ypač priklausomos, konstrukcija taip pat gali sumažinti automobilio užpakalinės dalies prošvaisą. Keturių varomųjų ratų automobilių savininkai turėtų nepamiršti apie kardano veleną ir užpakalinio diferencialo korpusą, nes jie yra žemiau automobilio dugno.
Kodėl svarbi automobilio prošvaisa?
Automobilio prošvaisa turi didelę įtaką transporto priemonės stabilumui, valdymui ir veikimui, todėl mechanikams tai yra labai svarbus veiksnys. Prošvaisa yra kur kas daugiau nei tik paprastas skaičius. Ji daro tiesioginę įtaką automobilio vairavimui, elgesiui prie kliūčių ir gebėjimui įveikti įvairų reljefą.
Maža prošvaisa
Automobiliai su maža prošvaisa, pavyzdžiui, sportiniai automobiliai, dažnai turi geresnes aerodinamines savybes, didesnį stabilumą ir manevringumą. Jų žemesnis svorio centras pagerina mechaninį sukibimą ir valdomumą. Tačiau jie gali dažniau gesti ar įstrigti nelygiose vietovėse.
Didelė prošvaisa
Automobiliai su didele prošvaisa, tokie kaip visureigiai (SUV), yra tinkamesni važiuoti bekele, nes gali įveikti didesnes kliūtis. Tai ypač aktualu nevalytuose keliuose, kaimo vietovėse ar esant blogoms oro sąlygoms (sniegas, purvas). Didėjant prošvaisai, didėja ir automobilio gebėjimas įveikti šlaitus. Nors didesnė prošvaisa padeda išvengti kliūčių ir apgadinimų, dėl aukštesnio svorio centro padidėja apsivertimo rizika.
Kokia prošvaisa yra geriausia?
Nėra vieno universalaus atsakymo, kokia prošvaisa yra geriausia. Tai priklauso nuo automobilio eksploatavimo sąlygų ir savininko poreikių. Kai prošvaisa atitinka gamintojo rekomendacijas, automobilio savybės būna optimalios.
- Didinant prošvaisą: didėja automobilio pravažumas. Blogėja aerodinaminės savybės, mažėja stabilumas ir manevringumas.
Prieš siūlant sprendimą, svarbu išklausyti kliento poreikius ir supažindinti jį su galimais sprendimais bei jų įtaka vairavimo patogumui, rodikliams (spidometro, jutiklių) ir kėbului.
Dažniausiai pasitaikantys prošvaisos dydžiai
- Daugumos lengvųjų automobilių prošvaisa svyruoja tarp 120 ir 170 milimetrų.
- Padidinto pravažumo automobilių (SUV) kategorija dažniausiai turi nuo 200 iki 350 mm prošvaisą. Mieste paprastai pakanka 120-170 mm.
Daugumos tradicinių automobilių prošvaisa siekia 12-14 centimetrų, o krosoveriai dažnu atveju pasižymi aukštesniais rodikliais. Mažesnio dydžio SUV nebūtinai pasižymi tokiais rodikliais, tačiau rinkoje netrūksta aukštesnių modelių. Čia į akis gerokai krenta „Peugeot“ markės automobiliai. Visa Prancūzijos gamintojo SUV modelių gama išsiskiria aukšta stovėsena.
Greta prošvaisos gan svarbūs dar du rodikliai - tai užvažiavimo ir nuvažiavimo kampai, kurie parodo, į kokio statumo įkalnę transporto priemonė gali pajudėti nekliudydama kėbulo ir nuo kokios nusileisti. Štai „Peugeot“ 3008 užvažiavimo bei nuvažiavimo kampas siekia 20 ir 19 laipsnių, o „Peugeot 5008“ - atitinkamai 29 ir 28 laipsnius.
Kada didesnė prošvaisa praverčia?
Nors dažnai manoma, kad didesnė prošvaisa reikalinga tik važiuojant bekele, ji gali būti naudinga ir kasdieniame gyvenime, net ir mieste.
- Kraunant ir iškraunant daiktus: Kai kuriems žmonėms, ypač turintiems mažylių, tenka dažnai krauti ir iškrauti daiktus iš automobilio. Aukštesnė transporto priemonė palengvina šią užduotį ir tausoja nugarą. Taip pat patogiau įlipti ir išlipti iš aukštesnės transporto priemonės.
- Važiavimas mieste: Net ir gerai prižiūrimose miestų gatvėse gali pasitaikyti duobių ar nelygumų. Didesnė prošvaisa padeda išvengti automobilio dugno pažeidimų, ypač žiemos metu, kai keliai tvarkomi ne visada laiku.
- Sodybos ir kaimo vietovės: Jei dažnai važiuojate į sodybą ar kaimo vietoves, kur keliai gali būti prastesnės kokybės, didesnė prošvaisa suteiks daugiau pasitikėjimo ir sumažins riziką sugadinti automobilį.
- Saugumo jausmas: Eismo psichologai pastebi, kad sėdėjimas aukščiau suteikia vairuotojui ir keleiviams didesnį saugumo ir pasitikėjimo savimi jausmą. Geresnis matomumas kelio priekyje leidžia greičiau reaguoti į kliūtis.
Didesnė prošvaisa ir degalų sąnaudos
Skeptikai dažnai mano, kad aukštesnis automobilis naudoja daugiau degalų. Tačiau šiuolaikinių automobilių ekspertai šį mitą paneigia. Šiuolaikiniai automobiliai išbandomi vėjo tuneliuose, kur aerodinaminės savybės yra optimizuojamos. Nepriklausomi bandymai, tokie kaip WLTP, patvirtina, kad net didesnę prošvaisą turintys modeliai gali būti ekonomiškumo atžvilgiu prilygti žemesniems automobiliams. Pavyzdžiui, „Citroën C4“ (15,6 cm prošvaisa) gali būti ekonomiškai panašus į „Seat Leon“ (13 cm prošvaisa), o kartais net ir ekonomiškesnis.
Kaip išmatuoti automobilio prošvaisą?
Norint tiksliai išmatuoti automobilio prošvaisą, jums reikės ruletės arba liniuotės. Matuokite atstumą nuo žemės iki žemiausio automobilio važiuoklės ar pakabos taško. Galite išmatuoti kelis taškus ir imti vidurkį. Rulete arba liniuote matuojamas atstumas tarp žemės ir fiksuoto automobilio taško, paprastai važiuoklės arba pakabos.
Būdai padidinti automobilio prošvaisą
Yra keletas būdų, kaip galima padidinti automobilio prošvaisą:
- Padangos: Kuo didesnio profilio padangas dėsite, tuo prošvaisa bus didesnė. Tačiau svarbu nepamiršti, kad per didelis profilis gali pabloginti važiavimo komfortą ir netgi pareikalauti pakeisti ratų arkų dydį. Jei pageidaujamų padangų profilis yra per didelis, galite netekti automobilio išsukimo galimybių.
- Tarpikliai ant spyruoklių: Specialūs kietosios gumos tarpikliai, montuojami ant pakabos spyruoklių, gali padidinti prošvaisą. Tačiau tai gali padaryti važiuoklę mažiau elastingą, važiuoti bus sunkiau, o automobilio konstrukciją paveiks neigiamai (ypač, jei dažniau važinėjama nelygiais keliais ar bekele).
- Adaptyvi pakaba: Kai kurios modernios transporto priemonės turi adaptyvią pakabą, kuri gali automatiškai keisti prošvaisą priklausomai nuo važiavimo režimo. Tai patogu ir universalu, o neigiamas poveikis automobiliui yra mažiausias. Vienintelis trūkumas - kaina.
- Papildoma variklio apsauga: Norint sumažinti priekinio buferio trynimąsi, rekomenduojama įsigyti atjungiamą automobilio statymo daviklį, kurio jutikliai sumontuojami kuo žemiau automobilio priekyje.
Svarbiausia renkantis automobilį
Kiekvienam, prieš įsigyjant automobilį, tenka atlikti nemažai namų darbų. Reikia prisiminti įvairias sąvokas ir įsigilinti į reikalingas ir svarbias automobilio funkcijas. Pasiruošimas prieš perkant transporto priemonę gali būti itin svarbus, ypač jei įsigyjamas naudotas automobilis, nes neretai pardavėjai bando apgauti ar nepateikia teisingos informacijos apie automobilio parametrus.
Daugelis vairuotojų, nepaisant visų techninių automobilio parametrų, taip pat atkreipia dėmesį į jo aukštį. Žinoma, prošvaisa labai priklauso ir nuo automobilio tipo, paskirties ir gamintojo. Neretai sportinės klasės automobiliai gaminami žemesni, o miesto visureigiai dažniausiai prasideda nuo 22 centimetrų prošvaisos.
Tiem, kas mėgsta keliauti ir lankytis miškuose ar kituose mažiau naudojamose kelių ruožuose, rekomenduojama įsigyti automobilį su didesne prošvaisa, kad būtų išvengta papildomų gedimų ne laiku ir ne vietoje. Važiuojant ir kliudant transporto priemonės dugną gali atsirasti defektų, kuriuos paskui būna gana sunku pašalinti. Dėl šios priežasties, prieš perkant automobilį, nesvarbu, ar tai būtų naujas ar naudotas, reikėtų apsvarstyti, kur norėsite su juo važiuoti ir atsižvelgti į savo gyvenimo būdą.
Kaip apžiūrėti automobilį prieš perkant ir nepakliūti į perikūpų pinklęs
Žiemos iššūkiai ir automobilio pasirinkimas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologai skaičiuoja, kad per kiek daugiau nei 60 metų meteorologinė žiema Lietuvoje vidutiniškai sutrumpėjo apie 33 dienomis, o statistinė temperatūra šoktelėjo daugiau nei 3 °C. Nepaisant to, žiema kasmet užklumpa netikėtai. Žema temperatūra ir gausus sniegas vairuotojus pasitinka nuo pat lapkričio, o kai kuriose šalies vietose dar iki gruodžio sniego dangos storis perkopia 25 cm.
„Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos nario Egidijaus Babelio manymu, tinkamos žiemai transporto priemonės pasirinkimas iš esmės priklauso nuo to, kur važinėjama. Daugelis tautiečių ypatingų reikalavimų automobiliui dėl to nekelia, nes jie gyvena didmiesčiuose ir kursuoja nuolat valomais keliais. Tačiau tiems, kurie gyvena atokiau ar ūkininkauja, visureigiai su visais varomais ratais - būtini.
Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovo Renaldo Gabarto teigimu, storesnis sniego sluoksnis, gilios provėžos ar ledas yra mašinų su visais varančiaisiais ratais stichija. Tačiau visais ratais varomi automobiliai apčiuopiamai brangesni ir naudoja daugiau degalų.
Būtent didesnė prošvaisa - žemiausio kėbulo taško atstumas nuo žemės - dažnai tampa svarbiausiu veiksniu, leidžiančiu nenugramzdinti automobilio pusnyje ar perlipti kliūtį.
Važiavimo režimai ir padangos
Pastaruoju metu populiarėja ir dar viena gamintojų pagalba vairuotojams žiemą - važiavimo režimai. Vairuotojui pakanka pačiam nustatyti, kokiomis sąlygomis jis ruošiasi važiuoti, o kompiuteris atitinkamai pritaiko variklio sūkių, ratų sukimosi greičio, stabdymo jėgos ir kitų duomenų susiejimo algoritmus.
Tokios sistemos valdo ratų prasisukimą per elektroninę stabilumo programą (ESP). Vienu režimu leidžia prasisukti daugiau, kitu - mažiau, trečiu prasisukimą reguliuoja arba suka juos vienodai. Važiavimo režimai ypač gelbsti mažiau patyrusius vairuotojus arba linkusius nepaisyti saugumo.
Vis dėlto, bene svarbiausias dalykas žiemą tebėra padangos. Jeigu padangos prastos, neišgelbės nei visi varomieji ratai, nei blokuojamieji diferencialai ar palėtintos pavaros. Jei automobilis slysta, iš kiemo neišsikapanoja ir kyla minčių, kad keturi varomieji ratai padės, geriau tiesiog nusipirkite geras padangas ir iš visur išvažiuosite. Keturi varomieji ratai naudingi bus tik bekelėje. Svarbūs yra ir vairuotojo įgūdžiai bei adekvatus eismo situacijos vertinimas.