Kelionė automobiliu po Pietų Prancūziją

Kelionė automobiliu po Prancūziją iš Lietuvos tampa vis populiaresnė, nes suteikia laisvę sustoti ten, kur norisi, atrasti mažiau žinomas vietas ir keliauti savo tempu. Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie pasiruošimą kelionei, maršrutus, lankytinas vietas ir praktinius patarimus, kurie padės suplanuoti nepamirštamą nuotykį Pietų Prancūzijoje.

Provanso žavesys: kodėl verta keliauti automobiliu?

Pietų Prancūzija, ypač Provansas - Alpių ir Žydrosios pakrantės regionas, jau seniai pripažintas vienu gražiausių ir labiausiai turistų lankomų kraštų. Šis regionas žavi turtinga kultūra, gurmanišku maistu, įspūdingais architektūros paminklais, nepamirštamo grožio gamtovaizdžiais ir šimtametėmis tradicijomis, kurios atgyja folkloro festivaliuose bei gatvių eitynėse. Nuo 1960-ųjų metų šiam regionui priklauso ir Korsikos sala, kurioje kadaise buvo ištremtas Napoleonas.

Regiono išskirtinumą lemia jo nepaprasta geografinė padėtis, labai palanki turizmui: 200 km - ir jūs galite mėgautis poilsiu Viduržemio jūros pakrantėje, dvi valandos kelionės - ir jūs galite poilsiauti kalnų slidinėjimo bazėje, keliauti vyno keliu derlingomis Reino pakrantėmis. Puikus, šiltas, saulėtas klimatas suteikia galimybę vystyti turizmą visus metus. Turizmo infrastruktūra ir ilgametė patirtis suteikia puikias sąlygas organizuoti įvairias poilsines, pažintines, kultūrines ar aktyvaus sporto keliones.

Vienu kartu neįmanoma pažinti viso šio krašto: viską aprėpti, aplankyti, pamatyti. Kelionė automobiliu po Pietų Prancūziją suteikia laisvę aplankyti visas norimas vietas. Galite sustoti ten, kur jums patinka, ir ištirti kaimą. Vienos kelionės metu neįmanoma aprėpti viso šio krašto, tačiau kelionė automobiliu suteikia galimybę patirti daug įspūdžių ir pamatyti įvairius regiono perlus.

Pasiruošimas kelionei: automobilis, maršrutas ir biudžetas

Prieš leidžiantis į kelionę automobiliu po Pietų Prancūziją, svarbu tinkamai pasiruošti. Šioje kelionėje automobilis taps jūsų ištikimu draugu, tad gerai patikrinkite padangas, tepalus ir motorą, pripildykite benzino baką. Kelionės laikas labai priklauso nuo starto miesto Lietuvoje, pasirenkamo maršruto ir sustojimų skaičiaus. Vidutiniškai keliautojai iš Vilniaus iki Prancūzijos rytinės sienos (prie Strasbūro) nuvažiuoja per maždaug 17-20 valandų gryno vairavimo. Vairuotojai, kurie vyksta į pietinę Prancūziją (pvz., Nicą, Kanus ar Provansą), dažnai teigia, kad bendra kelionė prailgsta iki 26-30 valandų.

Automobilis ir dokumentai

Vykstant automobiliu į Prancūziją būtina turėti galiojantį asmens dokumentą - pasą arba asmens tapatybės kortelę. Automobiliui reikia registracijos liudijimo ir galiojančios techninės apžiūros. Taip pat verta pasirūpinti papildomu Kasko draudimu, jei keliaujama nuosavu automobiliu, arba nuomos sutartimi, jei automobilis nuomojamas. Vairuotojo pažymėjimas turi galioti visose tranzito šalyse ir Prancūzijoje.

Maršrutai iš Lietuvos

Populiariausias ir patogiausias maršrutas iš Lietuvos į Prancūziją veda per Lenkiją, Vokietiją ir Belgiją arba tiesiogiai per Vokietiją į Elzaso regioną. Yra du pagrindiniai maršrutai, kaip pasiekti Žydrąją pakrantę iš Lietuvos:

• Per Lenkiją, Vokietiją, įvažiuojant į Prancūziją ties Metzu ir keliaujant į pietus Marselio link. Šis variantas apima kelionę mokamais greitkeliais Prancūzijoje.
• Per Lenkiją, Čekiją, Austriją, Italiją ir pasiekiant Nicą, esančią prie Italijos ir Prancūzijos sienos. Šis maršrutas gali būti vingiuotas ir reikalauti daugiau laiko, todėl vertėtų apsirūpinti pykinimą raminančiais vaistais.

Atstumas abiem atvejais apytiksliai toks pat - apie 2500 kilometrų. Vairuojant pakaitomis, kelionei reikėtų skirti apie 24 valandas, neįskaitant sustojimų poilsiui, miegui ar valgymui.

Kelių mokesčiai

Kelionė į Prancūziją automobiliu neišvengiamai susijusi su kelių mokesčiais, kurie skiriasi priklausomai nuo šalies ir maršruto:

• Lenkija: dauguma pagrindinių automagistralių yra nemokamos, tačiau kai kurie kelio ruožai išlieka mokami.
• Vokietija: lengviesiems automobiliams kelių mokesčiai nėra taikomi.
• Belgija: lengviesiems automobiliams mokamų kelių nėra, išskyrus kai kuriuos tunelius.
• Liuksemburgas: taip pat turi nemokamus kelius.
• Prancūzija: viena labiausiai mokamų kelių turinčių šalių Europoje. Autoroutes, arba greitkeliai, paprastai yra mokami, o kaina priklauso nuo nuvažiuoto atstumo. Mokėjimas dažniausiai vyksta prie vartų, kuriuose galima atsiskaityti banko kortelėmis. Kelionė greitkeliais yra patogi, greita ir kokybiška, tačiau tai gali gerokai padidinti biudžetą.

Kuras ir biudžetas

Kainos Prancūzijoje nuolat kyla, todėl svarbu apgalvoti biudžetą. Benzinas Prancūzijoje gali būti brangus, todėl dyzelinu varomų automobilių savininkams kelionė gali būti ekonomiškesnė. Degalinės įprastai siūlo dyzeliną, benziną ir kartais alternatyvius degalus. Elektromobilių savininkams Prancūzija yra draugiška šalis - čia yra gausus įkrovimo stotelių tinklas, ypač aplink didžiuosius miestus ir greitkelių ruožuose.

Nakvynei galima rinktis iš įvairių viešbučių grupių, tokių kaip Kyriad, Ibis, Etap Hotel, Campanulle, Balladin, Citadine, Formule1, Premiere Classe. Kainos svyruoja nuo 26 iki 70 eurų vasarą, o žiemą - šiek tiek pigiau.

Kelių eismo taisyklės ir parkavimas

Prancūzijos kelių eismo taisyklės yra gana aiškios, tačiau jose yra tam tikrų niuansų, kuriuos būtina žinoti kiekvienam keliautojui automobiliu. Šalis griežtai kontroliuoja greičio viršijimus, alkoholio vartojimą ir ekologinių zonų laikymąsi.

• Greičio ribojimai: priklauso nuo kelio tipo ir oro sąlygų. Standartiniai ribojimai dieną geromis oro sąlygomis yra tokie: miestų teritorijose įprastai galioja apribojimas, kuris gali skirtis priklausomai nuo vietovės. Užmiestyje greičio limitai nustatomi pagal kelių klasifikaciją, kuri taip pat gali variuoti atsižvelgiant į eismo intensyvumą ir saugumo reikalavimus. Greitkeliuose leidžiamas greitis taip pat priklauso nuo konkretaus kelio ruožo ir eismo reguliavimo.
• Parkavimas: gali būti iššūkis, ypač didžiuosiuose miestuose ir turistiniuose regionuose. Daugelis centrinės dalies zonų turi griežtai ribotas vietas, todėl mokamos parkavimo aikštelės yra įprasta praktika. Kelionėse po Prancūzijos pietus verta žinoti, kad kurortiniuose miestuose parkavimo kainos gali būti didesnės nei kituose regionuose. Paryžiuje prancūzams yra normalu parkuojantis pastumti vieną, dvi ar net tris mašinas, todėl ten visos mašinos apibrozdintos ir daugiausia mažos.
• Alkoholis: Prancūzijoje galioja griežti įstatymai dėl alkoholio. Leistina alkoholio koncentracija vairuotojo kraujyje nustatoma pagal bendruosius šalyje taikomus normatyvus.
• Saugos diržai ir vaikų kėdutės: saugos diržai privalomi tiek priekyje, tiek gale. Vaikams privalomos specialios kėdutės pagal amžių ir ūgį.
• Ekologiniai lipdukai: Prancūzija turi Crit’Air ekologinius lipdukus, reikalingus patekti į tam tikras didžiųjų miestų zonas. Šie lipdukai skirti vertinti automobilio taršą ir priklauso nuo transporto priemonės pagaminimo metų ir kuro tipo.

Kelionė automobiliu į Prancūziją apima ilgas valandas kelyje, skirtingas eismo kultūras ir besikeičiančias vairavimo sąlygas. Dėl to labai svarbu skirti ypatingą dėmesį saugumui. Patyrę keliautojai vieningai sako, kad dabar vairuodami yra atsargesni ir niekur neskuba.

Kelionės maršrutai ir lankytinos vietos Pietų Prancūzijoje

Provansas prasideda Alpių papėdėje ir tęsiasi iki Viduržemio jūros pakrantės, aprėpdamas Arlio ir Nimo miestus vakaruose, ribojasi su auksinėmis Hyeres salomis rytuose. Šis kraštas didžiuojasi nuostabiais nacionaliniais Kamargo ir Lubero parkais, gausiais istoriniais paminklais, menančiais įspūdingą krašto praeitį. Provanse įsikūrę žymūs miestai: Marselis, Avinjonas, Oranžas.

Aiks en Provansas (Aix-en-Provence)

Jei esate Marselyje, važiuokite į A51 greitkelį Aiks en Provanso kryptimi. Kelionė truks vos pusę valandos. Palikite automobilį artimiausioje stovėjimo aikštelėje (mokamos aikštelės Prancūzijoje pakankamai brangios, tad patarčiau palikti patikimoje viešoje vietoje, pažymėtoje baltosiomis linijomis) ir eikite pėsčiomis susipažinti su nepaprastomis miesto įžymybėmis.

Aiks en Provansas, Šv. Viktoro kalvagūbrio papėdėje įsikūręs nedidelis miestelis, pasižymi ypatinga praeitimi, prasidėjusia nuo keltų-ligurų genties įkurto prekybos centro. Po gausybės karinių perversmų jį perėmė imperatorius Cezaris, kuris čia atrado šiltųjų versmių ir įkūrė imperatoriškąsias pirtis.

Pradėkite savo vizitą centrinėje aikštėje, vadinamajame Mirabo kieme, kurio centre stovi masyvus fontanas. Prie karaliaus Rene skulptūros sukite į kairę ir atsidursite mažyčių siaurų gatvelių labirinte, kuriose rasite nuostabių restoranėlių, nedidelių prabangių krautuvėlių. Pavargę grožėtis miestelio architektūra, eikite į Merijos aikštę ir įsitaisykite arbatos salono terasoje, gurkšnodami arbatą pajusite jus supančią atmosferą. Sustokite akimirkai pasigrožėti įstabiais statiniais - merijos pastatu ir XV šimtmečio varpine.

Iš aikštės siaura gatvelė jus atves iki Šv. Severino vienuolyno. Šiandien vienuolyno patalpose įsikūręs Nacionalinis Granetes muziejus, kur eksponuojami XVIII ir XIX šimtmečių prancūzų dailininkų kūriniai. Apsilankykite vyskupijoje ir įspūdingoje Šventojo Severijaus katedroje - nepaprastame šimtmečių samplaikos architektūros paminkle. Išėję iš katedros, leiskitės žemyn gatvele, kol rasite senosios miesto sienos griuvėsius ir išlikusį gynybos bokštą. Greta stovi Renesanso laikotarpiu statyti rūmai, skirti vienai karaliaus favoričių. Nuostabios kompozicijos ramiame skverelyje visada žydi gėlės.

Nepamirškite apsilankyti Vaserelio įkurtame futuristinio meno centre, kur pristatomos šiuolaikinių menininkų parodos. Patarčiau atvykti į Aiks en Provansą gatvės mugių dienomis, kuomet trys didžiausios miesto aikštės klega nuo prekybininkų gausos. Merijos aikštė skiriama gėlininkams ir knygininkams, antroji aikštė - daržovių ir prieskonių pardavėjams, čia parduodami sūriai, naminės duonos ir rūkytos mėsos gaminiai; trečiojoje aikštėje prie Teisingumo rūmų visuomet įsikuria sendaikčių prekybininkai ir namudininkai, kurie siūlo įvairiaspalves alyvuogių šakelėmis puoštas staltieses, levandomis kvepiančias siuvinėtas pagalvėles, Provanso motyvais dekoruotą keramiką.

Nepamirškite, kad Aiks en Provanse gimė ir iki mirties gyveno žymus dailininkas Polas Sezanas. Čia išlikę Sezanų šeimos namai, jo dirbtuvės, kurias galima aplankyti Turizmo biuro organizuojamų ekskursijų metu. Sezano meno centras priima lankytojus ir teikia išsamią informaciją apie menininką.

Avinjonas (Avignon)

Aiks en Provansą nuo Avinjono skiria vos 40 kilometrų. Išvažiavę iš miesto ieškokite greitkelio A7, vedančio Liono kryptimi. Laikykitės Turizmo biuro krypties (Office du tourisme), kuris yra įsikūręs vakarinėje miesto dalyje prie Ronos upės. Bet kuriuo atveju pirmiausia pamatysite įžymųjį Avinjono tiltą. Nenustebkite, iki mūsų dienų išliko tik pusė. Jo istorija prasidėjo Cezario I užkariavimo laikais, kuomet romėnų kariai perėmė Marseliečių valdomas žemes ir upės kilpoje įkūrė pirmąjį gynybinį fortą.

Viduramžiais miestas tapo Romos popiežių rezidencija, net devynios kartos praleido savo valdymo metus Avinjone. Gynybinė pilis virto tikrais Popiežių rūmais, o miestelis buvo aptvertas nedidele mūrine sienele. Šiuo laikotarpiu miestas klestėjo, iš viso pasaulio plaukė menininkai, architektai, tapytojai ir, gavę pinigų iš bažnyčios iždo, puošė miestelį ir jo apylinkes savo darbais. Apsilankykite anuomet įstabiausiuose ir įtakingiausiuose pasaulyje namuose - Popiežių rūmuose. Beje, šis statinys - didžiausias Europoje gotikos kūrinys. Deja, per revoliuciją rūmai buvo paversti kareivinėmis, vėliau - politinių kalinių kalėjimu, dar vėliau - apskrities archyvais.

Saulėtose miesto apylinkėse popiežių laikais augo derlingi vynuogynai, iš vynuogių gaminami ypatingi vynai: Girdondas ir Chateau des Papas. Popiežiai ateinančioms kartoms paliko ir popiežiukais vadinamus saldumynus - įprastus šokoladinius saldainius su neįprastu organos likeriu, gaminamu iš šešiasdešimties vaistinių žolelių, ekstraktas buvo maišomas su aukštos kokybės medumi.

Avinjone tarsi susilieja visos Pietų Prancūzijos maisto gamybos tradicijos: čia galima paragauti mėsos ir žuvies patiekalų, paskanintų česnaku ir alyvuogių aliejumi, miškingose teritorijose randamais trumais. Vasarą miesto mugėse galite rasti trumais nuklotų prekystalių.

Kiekvieną vasarą į Avinjoną suvažiuoja nacionalinės ir užsienio teatro trupės, miestas prisipildo šurmulio, spalvų ir vaizdų. Artistai, magai, akrobatai ir mimai pasklinda po gatveles ir linksmina gyventojus ir turistus. Spektaklių gausa, šauni atmosfera ir minios žmonių paverčia miestą tikru, gyvu organizmu.

Oranžas (Orange)

Netoli Avinjono, vos trisdešimt kilometrų, įsikūręs nedidelis Oranžas, arba Princų miestas. Važiuokite asfaltuotu keliu palei Ronos upę. Atvažiavę iki pažįstamo greitkelio A7, sukite Liono kryptimi. Pravažiavę Oranžo kelių mokesčio barjerą ieškokite išsukimo Nr. 21, žyminčio Nimo ir Oranžo miestus. Tai galų veteranų legiono įkurtas miestas.

„Tai pats gražiausias bareljefas visoje mano karalystėje", - sakė Liudvikas XIV apie Oranžo antikinio teatro pagrindinės scenos sienoje iškaltą bareljefą, išpuoštą skulptūromis, kolonomis ir gausiai puoštą marmuru. Jo įspūdingas dydis pribloškia žiūrovus: 107 metrai pločio ir 37 metrai aukščio. Imperatorius Augustas I įsakė įkurti šį didžiausią pasaulyje antikinį teatrą - didžiulį geltono akmens statinį, kurio amfiteatre telpa iki 50 000 žiūrovų.

Svarbiausia šiame ypatingame teatre - tai atmosfera, žiūrovas visiškai susilieja su teatro architektūra, jis lyg apsigyvena šio vakaro vaidinime ir tampa jo dalimi. Teatro pastatas toks didžiulis, kad, eidami nuo centrinių vartų iki pirmosios akmeninių suolų eilės, užtruksite ketvirtį valandos. Spektaklio metu net spengia ausyse nuo tylos. Apsilankykite šiame meno ir istorijos mieste, vadinamojoje Princų rezidencijoje.

Žydroji pakrantė (Côte d'Azur)

Į rytus nuo Marselio prasideda Viduržemio pajūris, einantis iki pat Italijos sienos. Uolėtas stulbinamo grožio krantas puikuojasi baltų akmenų atspindžiu skaidriame it krištolas žydrame jūros vandenyje. Tarp uolų rasite įsispraudusių nedidukų smulkaus balto smėlio paplūdimių, pasiekiamų tik valtimi ar laiveliu. Uolėtas krantas atsimuša į Golfo įlanką, kurią supa gausiai apgyvendinti Sent Rafaelio, Sent Maksimo, Sen Tropezo miesteliai. Tai seni žvejų kaimeliai, šiandien virtę didžiulėmis pasaulinio garso poilsiavietėmis, žymiomis nuostabia gamta, maloniu klimatu, puikiomis poilsio ir pramogų sąlygomis. Kanai žymūs Kinematografijos festivaliu, Grasas - gaminamais kvepalais.

Nica (Nice)

Nica - paskutinis Prancūzijos miestas prie pat Italijos sienos, ją juosia Angelų įlanka. Miestą įkūrė iš Marselio kilę graikai, pavadino deivės Nikės vardu, norėdami pažymėti pergalę prieš ligūrus. Nicai, kaip ir daugeliui kitų pasienio miestų, teko išgyventi nesibaigiančių karų ir varžytinių laikotarpį. Nica visuomet buvo svarbus jūros prekybos uostas. Didžiąją dalį gyventojų sudaro emigrantai iš Italijos, kalbantys senuoju dialektu. Miestas populiarus dėl įspūdingų gėlių, vaisių ir daržovių, jūrų gėrybių turgaviečių, sekmadieninių sendaikčių mugių. Tai antras turistų lankomiausias miestas (pirmasis - Paryžius), viliojantis išskirtine atmosfera, kuri juntama vos įvažiavus į miestą.

Keliautojus pasitinka pajūriu nusitiesusi Anglų promenada, kviečia prašmatnių restoranų terasos, kur galima mėgautis jūrų gėrybėmis, pasaulyje paplitusiais Nicos salotų receptais. Galima sakyti, kad pirmasis keliautojas iš Lietuvos, atvykęs į Nicą po Pirmojo pasaulinio karo, buvo Romanas Garis (Romanas Kacew). Žydų kilmės pabėgėlė Nina Kacev su mažamečiu sūnumi bėgo iš sugriauto Vilniaus. Per Lenkiją ji keliavo ieškoti prieglobsčio Prancūzijoje, Nicos mieste. Taigi Romanas Garis praleido vaikystę ir ankstyvąją jaunystę Nicoje. Vėliau, gavęs Prancūzijos pilietybę, tapo garsiu rašytoju ir diplomatu, atstovavusiu Prancūzijai Jungtinėse Valstijose. Šiandien Nicoje įsteigta Nacionalinė Biblioteka, pavadinta Romano Gario vardu.

Alpės

Alpių kalnynas stūkso regiono šiaurės vakaruose. Dvi valandos kelio - ir jūs jau snieguotose viršukalnėse. Žiemą gausios kalnų slidinėjimo stotys priima aktyvaus poilsio mėgėjus, vykstančius su šeimomis ar pavieniui pakvėpuoti grynu kalnų oru, išbandyti jėgas įvairaus sunkumo trasose. Vasarą čia susirenka daugybė žygių mėgėjų, pasiruošusių kopti į gražiuosius kalnus, kurie tikrai nusipelnė savo vardo. Būkite pasiruošę kalnams, turėkite patogius batus bei rūbus, kuprinę, šiltesnių rūbų. Kartais prireikia žibintuvėlio ir lietpalčio.

Kelionės su vaikais: patarimai ir idėjos Provanso regione

Provansas, vienas žavingiausių ir spalvingiausių Prancūzijos regionų, yra tobulas pasirinkimas šeimos su vaikais atostogoms. Provansas yra ta vieta, kuri puikiai tinka romantiškoms, gurmaniškoms kelionėms, čia norisi sustoti, niekur neskubėti, tiesiog mėgautis miestų ir miestelių, gamtos grožiu, menu, maisto kokybe. Tačiau Provanse taip pat puikiai galima rasti, ką veikti su vaikais (ypatingai su vyresniais, kuriems patinka istorija, žygiai).

• Rekomenduojama pirmąją dieną po atskridimo praleisti Nicoje, pasivaikščioti promenada, senamiesčiu, aplankyti žaidimų aikšteles. Keliaujant su vaikais, patogu pasinaudoti Hop-On Hop-Off autobusu.
• Verdono kanjonas - viena įspūdingiausių vietų Provanse. Bevažiuojant kanjonu, atsiveria nuostabūs vaizdai, o pačios įspūdingiausios vietos gražiai sutvarkytos: su takeliais, atitvarais, pažymėtomis parkavimo vietomis. Turint laiko ir noro kanjone galima plaukti pripučiamu plaustu (raftu), baidare, valtele, vandens dviračiais.
• Mostries Sainte Marie miestelis - žavus, jaukus, nedidelis, įsikūręs kalno papėdėje miesteliukas.
• Roussillon miestelis, šalia kurio įsikūręs Ochre parkas su įspūdingos raudonos spalvos žeme bei uolomis - vieta, kurią verta aplankyti su vaikais.
• Avinjonas - miestas, kurio senamiestis aptvertas didžiule siena. Įėjus į senąją zoną prasideda: popiežių rūmai, popiežių sodai, bazilika, bažnyčios.
• Les Baux de Provence miestelis, esantis ant kalno, siūlo aplankyti neįtikėtiną galeriją, esančią pačiame kalno viduje, didžiuliuose aukštų lubų urvuose. Paveikslai/vizualizacijos rodomos visose plokštumose (sienose/lubose/grindyse), jie keičiasi, juda; ir tik nurimus, suradus savo vietą kažkurioje iš daugelio erdvių, supranti, kad paveikslais pasakojama istorija. Įspūdį sustiprina puikiai parinkta muzika (The Beatles, David Bowie ir kiti).
• Antibuose verta aplankyti Marineland. Taip pat rekomenduojama aplankyti Nicą, Mentoną, Eze, Monaką (tik važiuojant su nuomota mašina būtinai reikia pasitikrinti nuomos sutartį).

Kulinariniai atradimai Pietų Prancūzijoje

Tai tikra šventė gero maisto mėgėjams ir gurmanams. Maistui, jo gamybai, serviravimui ir degustavimui skiriamas ypatingas dėmesys. Prancūzai gali praleisti valandų valandas skanaujant ir kalbant apie maistą ir jo subtilybes. Maisto tradicijos mieste, ypač Paryžiuje, šiek tiek skiriasi nuo regioninių virtuvių, mat Paryžiuje dominuoja lauko kavinukės, bistro, restoranai ir kt. Kaip ten bebūtų, keliaujant po atskirus Prancūzijos regionus virtuvė kinta ir gali jums pasiūlyti nepakartojamų kulinarinių šedevrų.

Bretanėje pamatysite, kaip kepami skanieji crepes, Bordo regione paragausite išskirtinio skonio vynų, Atlanto vandenyno pakrantėje aplankysite austrių ūkius, gurkšnosite šampaną senoviniuose Reimso rūsiuose, aplankysite Provanso melionų plantacijas, alyvuogių giraites, persikų ir vyšnių sodus pietuose. Keliaudami suprasite, kodėl maistas toks įvairus, aromatingas, bet kartu kitoks nuo prieš tai aplankyto regiono. Prancūzija garsėja geros kokybės organiškais produktais, duona ir kepiniais, vynu, sūriais, makaronais ir daržovėmis, alyvuogėmis ir alyvuogių aliejumi.

Paragaukite regioninių patiekalų:

• Fondue savoyarde (centrinės Alpės; lydytas sūris su alkoholiu ragaujamas su duona)
• Cassoulet (būdingas pietvakarių regionui; pupelės, antis, kiauliena ir dešrelės)
• Pot-au-feu (virta jautiena su daržovėmis)

Ieškantiems egzotiškų patiekalų siūlome - bourgogne sraiges ar varlės šlauneles, taip pat paragaukite jūros gėrybių - austrių, jūros ežio. Prancūzija yra sūrio valstybė, čia suskaičiuojama net 400 sūrių rūšių, kuris neretai skanaujamas užsigeriant vietiniu vynu.

Bendravimo ir saugumo patarimai

Kaip kalbėtis

Pagrindinė ir oficiali kalba Prancūzijoje - prancūzų kalba. Kadangi šalis pakankamai didelė, keliaujant po skirtingus regionus jūs suprasite, jog kiekvienas jų turi skirtingus kalbos dialektus. Kaip ten bebūtų, daugelis šalies gyventojų kalba bendrine prancūzų kalba, todėl neturėtumėte susidurti su problemomis, jei mokate šią kalbą. Pagrindiniuose turistiniuose centruose ir miestuose turėtumėte susikalbėti anglų kalba, tačiau ne pro šalį išmokti kelias pagrindines frazes:

• Excusez-moi Monsieur/Madame - atsiprašau (ex-COO-zay-mwah mih-SYOOR/muh-DAM)
• S’il vous plaît Monsieur/Madame - prašau (SEEL-voo-PLAY)
• Merci Monsieur/Madame - ačiū (mare-SEE)
• Au revoir Monsieur/Madame - viso gero (Ore-vwar)
• Parlez-vous Français? - ar kalbate prancūziškai?
• Où sont les toilettes? - kur galėčiau rasti tualetą?

Prancūzai didžiuojasi savo šalimi ir labai smarkiai gina savo kultūrą. Kartais galite išgirsti, jog šios šalies gyventojai yra pakankamai šovinistiški, mat nesivargina kalbėti jokia kita kalba, tik prancūzų. Kaip ten bebūtų, viskas priklauso nuo jūsų nusiteikimo ir intencijų. Prancūzijoje pakankamai nemandagu kalbėti garsiai restorane ar vietose, kuriose yra daug žmonių. Daugelyje šalies parduotuvių turite paprašyti aptarnaujančiojo personalo paimti išsirinktus rūbus, vietoje to, jog juos paimtumėte patys. Prancūzai mėgsta diskutuoti ir ginčytis, tačiau egzistuoja kelios „jautrios“ temos, apie kurias kalbėdami turėtumėte kalbėti atsargiai.

Ką pirkti

Prancūzijos valiuta - euras (EUR). Daugelyje vietų galima atsiskaityti kreditine kortele. Tai pakankamai brangi valstybė, todėl būkite pasirengę išleisti nemažai santaupų vietinėse kavinėse ir restoranuose. Ši šalis gali pasiūlyti daugybę dalykų, kuriuos norėtumėte įsigyti, vien jau pradedant nuo vietinių maisto produktų - sūrio, alyvuogių aliejaus, vyno, kavos, vietinių gardumynų ir kepinių.

Šalies sostinė Paryžius - pasaulyje žinoma mados sostinė, čia rasite daugybę prabangių parduotuvių su garsių dizainerių darbais, taip pat paprastesnių drabužių parduotuvių, kur papildysite savo garderobą ne viena gražia detale. Lankydami muziejus įsigykite žymių menininkų reprodukcijų, suvenyrų, knygų, senienų ir kitų mielų smulkmenų.

Būkite saugūs

Prancūzija apibūdinama kaip saugi valstybė, tačiau, kaip ir visada didesniuose miestuose ir turistiniuose taškuose, reikia pasisaugoti kišenvagių ir sukčių. Prižiūrėkite savo daiktus, pinigines, dokumentus ir techniką, brangius daiktus palikite viešbučio seife. Apiplėšimo atveju Prancūzijoje galite pasinaudoti nemokamu numeriu 17.

tags: #kelione #automobiliu #po #pietu #prancuzija