Logistikos paslaugų paklausa pasaulyje nuolat auga, didėjant prekių gamybai ir judėjimui. Tai lemia ir didelių transporto priemonių, skirtų krovinių pervežimui, poreikio didėjimą, ypač sunkvežimių ir vilkikų. Kroviniai dažniausiai pervežami būtent jais, net ir tuo atveju, kai pagrindinis gabenimas vykdomas laivais ar lėktuvais, vilkikai atlieka svarbų vaidmenį pristatant krovinius iki uostų ar oro uostų.
Be naujų krovinių gabenimui skirtų transporto priemonių, dažnai prireikia ir pačių vilkikų bei sunkvežimių pervežimo. Tai aktualu ne tik naujam, bet ir senam ar sugedusiam transportui. Tiek sunkvežimių, tiek vilkikų pervežimas vykdomas naudojant specialią techniką, aukšto lygio specialistų pagalbą ir geriausius logistikos sprendimus.
Vilkikų pervežimo ypatumai
Vilkikas - tai didelė transporto priemonė, kuriai reikia daugiau pastangų norint ją suremontuoti, vairuoti ar transportuoti, lyginant su lengvuoju automobiliu. Todėl vilkikų pervežimas gali būti atliekamas tik pasitelkus profesionalus, turinčius didelę patirtį, tinkamą įrangą ir specialią techniką. Transportuojant tokias dideles mašinas, gali kilti įvairių iššūkių, todėl svarbu žinoti, kaip elgtis netikėtose situacijose. Sunkvežimių ir vilkikų gabenimas turi būti vykdomas itin efektyviai, t. y. laiku, saugiai ir kokybiškai.
Ką reikia žinoti užsakant sunkvežimių ir vilkikų pervežimą?
Visų pirma, būtina užsisakyti tokią paslaugą. Labai svarbu užsakymo metu pateikti tikslią informaciją: nurodyti tikslius adresus (iš kur paimti vilkiką ir kur jį nugabenti), kokią ir kokių matmenų transporto priemonę reikės pervežti (pvz., sunkvežimio ilgį, plotį ir kt.), kada ir kur transportas turėtų būti nugabentas. Taip pat svarbu nurodyti, ar vilkikas yra veikiantis, sugedęs, ar visiškai neveikiantis. Kuo tikslesnė informacija užsakyme, tuo efektyviau bus suplanuotas ir įvykdytas krovinio pervežimas.
Prieš krovinio pervežimą, remiantis gauta informacija, parengiamas krovinio gabenimo maršrutas, parenkama transporto priemonė ir vairuotojas. Vilkikų pervežimas prasideda, kai viskas paruošta, ir užbaigiamas, kai transportas atgabenamas į nurodytą vietą ir iškraunamas.
Tais atvejais, kai susiduriama su nesuplanuotomis situacijomis, pavyzdžiui, kelio remonto darbais ar spūstimis, krovinio transportavimas gali užtrukti. Tačiau, esant įvairioms situacijoms, pritaikomi įvairūs logistikos sprendimai. Specialistai geriau žino, kaip elgtis tokiose situacijose, todėl galima ramiai laukti, kol krovinys bus nugabentas.
Krovinių vežimo įmonės „Getcargo“ paslaugos
Logistikos įmonės „Getcargo“ profesionalai siekia, kad vilkikų ar sunkvežimių pervežimas būtų vykdomas itin efektyviai: sklandžiai, laiku ir saugiai. Įmonė teikia įvairias logistikos paslaugas, įskaitant temperatūrinių, negabaritinių, pavojingų (ADR) krovinių pervežimą, automobilių pervežimą į užsienio šalis ir iš jų į Lietuvą.
Kroviniai gali būti gabenami ne tik sausumos keliais, bet ir jūra krovininiais laivais ar oru lėktuvais. Gabenami daliniai, smulkūs ar pilni kroviniai, užimantys visą kroviniui skirtą erdvę. Jei prireikia tą patį krovinį transportuoti keliomis transporto priemonėmis, vykdomas intermodalinis arba multimodalinis krovinių pervežimas. Pavyzdžiui, krovinys iš pradžių vežamas vilkiku, po to perkeliamas į krovininį laivą, o po to gabenamas traukiniu.
Krovinių transportavimas, ar tai būtų sunkvežimių pervežimas, ar grūdų gabenimas, atliekamas visame pasaulyje - iš vieno žemyno į kitą, iš vienos valstybės per šalis į kitą valstybę. „Getcargo“ dirba profesionalūs vairuotojai ir kiti logistikos specialistai, puikiai išmanantys savo darbą.
Draudimo rinkos situacija ir vilkikų draudimo pokyčiai
Krovinių vežimas, vilkikai, jų draudimas - tai temos, aktualios ne tik siauram specialistų ratui. Avarijos su vilkikais, nukentėję ar prarasti kroviniai, eilės pasienyje - tai realijos, su kuriomis susiduriama nuolat.
Draudimo rinkos atsigavimas ir kainų augimas
Pastaraisiais metais juntamas krovinių gabenimo rinkos atsigavimas. Augant eksporto apimtims, didėja ir platesnės draudimo apsaugos poreikis. Draudimo kainos daugeliui vežėjų išaugo 5-7 proc. Pagrindinė to priežastis - daugėja eismo įvykių, į kuriuos patenka ar kuriuos sukelia vilkikai. Lyginant su krizės metais, tarptautinių vežėjų patiriamų įvykių skaičius išaugo net 1,5 karto. Be to, daugėja ir didelių įvykių, kai žala viršija 50 tūkst. eurų.
Draudimo įmokos nustatymo kriterijai
Draudimo įmoka labiausiai priklauso nuo to, kuriose valstybėse yra naudojama transporto priemonė: ar tik Lietuvoje, ar Baltijos šalyse, ar kitose užsienio valstybėse. Tarptautinę veiklą vykdančių įmonių įmoka yra didesnė nei dirbančių tik Lietuvoje. Kitas svarbus kriterijus, skaičiuojant draudimo įmoką, yra transporto priemonės tipas ir naudojimo pobūdis. Kaip ir lengvųjų automobilių atveju, itin svarbus vairuotojo drausmingumas. Būtent šie kriterijai lemia draudimo įmoką. Mažiausiai įvykių pasitaiko saugumu besirūpinančiose bendrovėse: jos paiso vairuotojų darbo ir poilsio režimo, yra parengusios tvarkas, kaip elgtis įvykus eismo įvykiui užsienyje ir pan. Visa tai lemia, kad kai kurios įmonės patiria gerokai mažiau įvykių, taigi draudimo sąlygos joms palankesnės.
Lietuvos vilkikų avarijos užsienyje
Lietuvos įmonių vilkikai daugiausia eismo įvykių padaro Didžiojoje Britanijoje, ypač žiedinėse sankryžose. Manoma, kad tam daugiausia įtakos turi eismas kaire kelio puse, prie kurios vairuotojams sunku priprasti.
Draudimo rūšys ir jų specifika
Šiuo metu vežėjams, kurie, pavyzdžiui, yra „Linavos“ nariai, privalomas vienas - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPVCAPD). Vežėjai turi teisę savanoriškai sudaryti ar nesudaryti kitų draudimo rūšių sutartis, aptarti sąlygas ir išlygas derybose su draudikais.
TPVCAPD: privalomasis draudimas
TPVCAPD užtikrina žalos atlyginimą asmenims ir turtui, padarytą eismo įvykio metu, kurio kaltininkas yra draustoji transporto priemonė. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos maksimalios išmokos: 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (iš jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
KASKO draudimas: savanoriška apsauga
Transporto priemonių KASKO draudimas - tai savanoriškas draudimas, atlyginantis nuostolius draudėjui, patiriamus dėl eismo įvykio, transporto priemonės vagystės ar apiplėšimo, trečiųjų asmenų tyčinės veikos ir stichinių nelaimių. KASKO draudimo atveju išmokamų sumų dydžius galima suderinti su draudiku ir nustatyti didesnius, prieš sudarant KASKO draudimo sutartį.
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, vidutinė kasko draudimo įvykių žala juridinių asmenų segmente yra 3-4 tūkst. eurų. Nors šis vidurkis nekito, tačiau šiemet buvo užfiksuota kaip niekad daug stambių išmokų už sunkvežimių įvykius. Brangiausias įvykis juridinių asmenų kasko segmente BTA šiemet siekė 67 tūkst. eurų. Daugiausia stambių įvykių registruojama Prancūzijoje ir Vokietijoje, nedaug atsilieka ir Didžioji Britanija, Norvegija, Lenkija.
Manoma, kad viena stambių vilkikų avarijų gausos šiais metais priežasčių yra ta, kad logistikos kompanijos perorientavo vilkikų kryptis iš Rusijos ir Baltarusijos į Vakarų Europą. Nors šie metai vežėjų rinkai buvo gana palankūs ir daugelis logistikos bendrovių senus vilkikus pakeitė naujais, įsigijo brangių modernių priekabų bei puspriekabių. Tokiems brangiems automobiliams nukenčiant įvykių metu, žalų sumos šoktelėjo. Šiuolaikiniai sunkvežimiai yra greiti, ergonomiški, ekologiški bei ekonomiški. Juose gausu brangių detalių, kurios užtikrina tokias šių mašinų savybes. Ypač dideli nuostoliai yra skaičiuojami, jei vilkikas patenka į eismo įvykį vilkdamas priekabą ar puspriekabę. Tokiais atvejais žala beveik visada būna dvigubai didesnė, kadangi sudaužomas tiek vilkikas, tiek priekaba.
Dažniausi vilkikų avarijų tipai
Ypač dažnai greitkeliuose sunkvežimiai patenka į vadinamus „traukinukus“ - eismo įvykius, kuriuose viena po kitos susiduria daug transporto priemonių. Dažniausiai pirmoji pradeda staigiai stabdyti, iš paskos važiuojantys sunkvežimiai nespėja laiku sustoti. Per tokius įvykius, neretai pasitaiko, sustumiami ir keli vilkikai su priekabomis. Tuomet susidaro labai pavojinga situacija.
Antras įvykių tipas, kuris sukelia didžiausias sunkvežimių žalas, yra transporto priemonių nuvažiavimas nuo kelio. Šios avarijos nutinka dėl įvairių priežasčių: vairuotojas bando išvengti susidūrimo su staigiai į kelią išbėgusiu žmogumi, žvėrimi, išvažiavusiu automobiliu ar kita kliūtimi, kartais per greitai įvažiuoja į „aštrų“ posūkį ir nebesuvaldo mašinos. Taip pat neretai fiksuojamos taip vadinamos „žirklės“, kai vilkikas susiglaudžia su puspriekabe šonais. Taip atsitinka dėl slidaus kelio sumėčius vilkiką, tuo metu kai pakrauta ir sunki priekaba stumia apsisukusį vilkiką.
CMR draudimas: vežėjo atsakomybė už krovinius
CMR draudimu apdraudžiama krovinių vežėjo automobiliais civilinė atsakomybė ir atlyginami tarptautiniais maršrutais gabenamo krovinio savininko patirti nuostoliai dėl vežėjo kaltės. Vežėjo atsakomybę reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (1956 m. CMR konvencija su papildymais). CMR draudimu apdraudžiamas ne krovinys, o vežėjo civilinė atsakomybė. Pagrindinė sąlyga, kad nuostoliai būtų atlyginti, būtina įrodyti vežėjo kaltę. Aplinkybes, atleidžiančias draudiką nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančios teisę sumažinti draudimo išmoką, privalo įrodyti pats draudikas.
CMR draudimo įvykiu laikytinas ir krovinio gavėjo įrašas važtaraštyje apie netinkamą krovinio pristatymą, apgadinimą, trūkumą, taigi ne tik eismo įvykis ar krovinio vagystė. Dažnai pamirštama, kad šis draudimas riboja vežėjo maksimalų atsakomybės dydį (kompensacija negali viršyti 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, t. y. apie 32 Lt už 1 kg), todėl, prieš gabenant krovinį, „Linavos“ nariams - vežėjams ir užsakovams rekomenduojama pasidomėti, ar krovinys apdraustas krovinių draudimu, o jei ne - ar krovinio savininkui pakanka tik CMR draudimo. Vežėjas su draudiku gali susitarti ir dėl didesnės vežėjo ribos, keičiančios 8,33 SDR: krovinio vertė ar papildoma krovinio vertė privalo būti atitinkamai deklaruota ir sumokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas. Kadangi atsakomybės ribojimas tiesiogiai priklauso nuo gabenamo krovinio svorio, labiausiai rizikuoja lengvų, bet brangių krovinių savininkai. CMR draudimas neatmeta galimybės, pavyzdžiui, krovinio siuntėjui/gavėjui/vežėjui papildomai apdrausti krovinį, nepaisant to, kad vežėjo civilinė atsakomybė apdrausta.
Dažnai vežėjai netinkamai įformina įvykį, nes turi greitai nugabenti krovinį - vairuotojai pasirašo įvykio deklaraciją nepasikonsultavę su draudikais. „Linava“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos draudikų asociaciją, prašydama keisti ydingus CMR draudimo taisyklių straipsnius, kuriuose kalbama apie „saugomas aikšteles“, „transporto priemonės su kroviniu ir (arba) dokumentų palikimą be priežiūros“, o individualiose CMR draudimo sutartyse/taisyklėse įrašyti konkrečias vežėjui tinkamas pakelės stovėjimo aikšteles (su adresais).
Kelionių (medicininių išlaidų vykstančiųjų į užsienį) draudimas
Kelionių draudimas yra savanoriškas, todėl vežėjas gali susitarti su draudiku dėl įvairių draudimo sąlygų, sumų ir išlygų. Atsitikus draudžiamajam įvykiui reikia tiksliai laikytis sutarties sąlygų ir atkreipti dėmesį į išlygas.
Krovinių draudimas: turto apsauga
Krovinių draudimas - savanoriško draudimo rūšis, sauganti krovinio savininką nuo nuostolių, kuriuos gali patirti dėl krovinio sugadinimo arba jo dalinio ar visiško praradimo vežant. Krovinių draudimas priskiriamas turto draudimui, nes draudžiamas krovinio savininko turtas jo gabenimo metu. Rizikos, pvz., krovinio vagystė, eismo įvykis, gaisras ir kt., jei dėl jų sugadinamas ar sunaikinamas krovinys, suderinamos tarp draudėjo ir draudiko ir nustatomos sąlygos, išlygos, suderinami konkretūs įvairių žalų kompensavimo dydžiai. Draudimo sutartyje numatytas žalas atlygins draudikas. Krovinio draudėju gali būti krovinio savininkas, vežėjas, ekspeditorius, kiti asmenys.
Krovinių draudimo įmokos dydis priklauso nuo krovinio gabenimo maršruto, krovinio tipo, transportavimo priemonių, perkrovimų skaičiaus, besąlyginės išskaitos (franšizės) dydžio, krovinio vertės ir draudimo apsaugos. Dažnai krovinių draudimo įmokos sudaro nuo 0,07 proc. (ilgalaikėse krovinių draudimo sutartyse) iki apie 1 proc. Taikomas visų rizikų draudimas (draudžiama nuo visų rizikų, išskyrus neišvardytas draudimo taisyklių nedraudžiamųjų įvykių sąraše).
VISKAS, ką reikia žinoti apie komercinių automobilių draudimą!
TPVCAPD su „žaliąja kortele“ ir iššūkiai
Yra skirtumų važiuojant į ES ir NVS šalis. Pavyzdžiui, ES šalių vežėjams, vykstantiems į NVS, reikalingas TPVCAPD draudimas su vadinamąja „žaliąja kortele“ arba būtina įsigyti NVS valstybės narės TPVCAPD pasienio draudimą, prieš įvažiuojant į konkrečių NVS valstybių narių teritorijas. Be to, draudimo padengimo sumos NVS valstybėse yra labai mažos, lyginant su ES valstybėmis narėmis, todėl vežėjai labai rizikuoja. Sukėlus eismo įvykį, išmokamos kompensacijos nukentėjusiems asmenims turtui nepakaks, vežėjams dideles sumas teks mokėti patiems. Deja, tai jau yra buvę. „Linava“ jau sprendžia šią problemą - rengia LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas.
Daugiausia finansinių sunkumų kyla dėl negailestingai didėjančių TPVCAPD su „žaliąja kortele“ įkainių. Vežėjai tiek neuždirba, kad galėtų sumokėti kartais net astronomines draudimo įmokas (pvz., 90 000 Lt metinę įmoką už vieną vilkiką). Esamas įstatymas ir Lietuvos bankas (draudimo priežiūros institucija) visiškai nereglamentuoja kriterijų, į kuriuos draudikai turi atsižvelgti (priešingai nei Italijoje, kaimyninėse ES šalyse) nustatydami šio draudimo įmokas. Dabartinis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas leidžia draudikams neatsižvelgti į tai, ar draudimo įkainis nėra per didelė finansinė našta privalančiam (pagal teisės aktus) apsidrausti (taigi, negalinčiam išvengti šio draudimo) asmeniui, įskaitant vežėjus.
Draudikų pelnas ir „sąnaudos“
Nuo 2002 m. iki šiol draudikai Lietuvoje surinko per 3 mlrd. Lt TPVCAPD įmokų iš priverstinių draudėjų, ir vos pusę iš jų išmoka kaip kompensacijas už žalas asmenims ir transporto priemonėms dėl eismo įvykių. Pavyzdžiui, 2012 m. I pusmetį net 44 proc. surinktų draudimo įmokų buvo panaudota ne kompensacijoms už žalas, o kitiems tikslams. 2012 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje surinkta 230 mln. Lt įmokų, o išmokos sudarė 121,5 mln. Lt. Tikėtina, kad 2012 m. iš viso bus surinkta apie 460 mln. Lt šių įmokų, o išmokėta tik 243 mln. Lt. Šie statistiniai duomenys rodo milžinišką lėšų švaistymą. Tikėtina, kad Lietuvoje su TPVCAPD susijusios bendrosios „sąnaudos“ 2012 m. sieks 217 mln. Lt.
Draudikai skundžiasi didelėmis su šiuo draudimu susijusiomis veiklos sąnaudomis. Tačiau Europos šalių su TPVCAPD susijusių sąnaudų vidurkis siekia 20 proc. Todėl būtina pataisyti įstatymus, užtikrinti deramą Lietuvos banko atsaką draudėjams ir ginti draudėjų (apdraustųjų) interesus ne žodžiais, o darbais. Italija, pavyzdžiui, priėmė vartotojams palankų TPVCAPD santykius reglamentuojantį įstatymą - Privataus draudimo kodeksą. Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Graikijos šio draudimo įstatymai akivaizdžiai palankesni vartotojams nei mūsiškis. Būtina išnagrinėti ES Teisingumo Teismo (Didžiosios kolegijos) 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą, nes Lietuva yra ES valstybė narė ir ES Teisingumo Teismo sprendimo nevalia ignoruoti, juo reikia vadovautis. Siekiant sumažinti šio draudimo įmokas, būtina pakeisti visą TPVCAPD sistemą.
Kodėl kyla draudimo įmokos ir įstatyminis reguliavimas
Žinoma, draudikai suinteresuoti kelti TPVCAPD kainas. Tai daryti suteikia teisę dabartinis LR TPVCAPD įstatymas, nes valstybė nereglamentuoja įkainių nustatymo. Įstatymo 11 str. 4 dalis trumpai nustato, kad: „Draudimo įmokų dydžius nustato draudikas“. Taigi draudikų laisvė nustatyti įmokų dydžius yra absoliuti, o tai akivaizdžiai prieštarauja visuomenės bendrajam interesui. Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija privalo deramai reglamentuoti šių įmokų nustatymą, įpareigoti visas Lietuvos teritorijoje veikiančias negyvybės draudimo bendroves sudaryti TPVCAPD sutartis su vartotojais (nepriklausomai nuo jų buveinės valstybės), įvesti draudikams privalomas objektyvias visuomenei suprantamas tvarkas, nuolaidų ir priemokų taikymo kriterijus, kitas išlygas, susijusias su draudikų nustatomais draudimo įmokų dydžiais, ir jomis vadovautis.
Konstitucinio Teismo 2010-02-03 nutarime byloje Nr. 36/2006-8/2009-49/2009 pabrėžiama, kad valstybėms narėms paliekama laisvė pasirinkti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemą ir ją įgyvendinančias priemones. Tačiau tai neturėtų prieštarauti vartotojų interesams ir viešojo intereso tikslams.
Pakaitinio automobilio nuoma po eismo įvykio
Siekiant padėti išvengti nesusipratimų ar papildomų išlaidų, pateikiama svarbiausia informacija, norint išsinuomoti pakaitinį automobilį po eismo įvykio. Ši informacija taikoma tik klientams, kurie nukentėjo nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje.
Kam atlyginama pakaitinio automobilio nuoma?
Pakaitinio automobilio nuoma atlyginama, jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje ar remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus greitai nuvykti į reikiamą vietą ar papildomas išlaidas.
Nuomos kainos ir sąlygos
Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25-30 EUR su PVM. Nuomojantis aukštesnės klasės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
Svarbu! Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą pagal joje nurodytą faktiškai reikalingą remontui atlikti remonto darbų trukmę. Pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir nebūtų atsiradęs, jei remonto įmonė būtų dėjusi visas galimas pastangas remontą atlikti laiku, ir kuris atsirado dėl remonto įmonės kaltės, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai. Palyginimui, įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis, jei sugadinta iki trijų dalių, kurias reikia remontuoti ir dažyti, remonto trukmė iki 3-5 d. d. Sugadinta iki 5 dalių, remonto trukmė iki 5-8 d. d. Daugiau nei 5 dalys, remonto trukmė gali būti virš 8 d. d.
Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuomotis galite iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią prašoma informuoti draudimo bendrovę el. paštu. Jei neturite galimybės išsinuomoti patys, prašome susisiekti el. paštu. Jei turite abejonių, ar bus atlygintinos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, arba turite kitų klausimų, susijusių su nuomos sąlygomis, galite kreiptis el. paštu.
Draudimo biuro pozicija ir vairuotojų kvalifikacijos įtaka
Anot Draudikų biuro specialistų, kurie disponuoja visa informacija apie vairuotojų „nuotykius“ Lietuvos ir užsienio šalių keliuose, nei viena draudimo kompanija iš šios veiklos pelno negauna. Anot E. Starkaus, transportininkai nutyli, kad įvairių incidentų ir avarijų, kurių dalyviais ar kaltininkais tampa sunkvežimiai, skaičius kaimyninėse šalyse labai stipriai skiriasi. Draudiminių įvykių dažnio statistika liudija, kad Estijoje jis svyruoja apie 15 proc., Latvijoje - apie 20 proc., panašiai Lenkijoje, o Lietuvoje - kone dvigubai daugiau - apie 40 proc. T. y. iš 100 vilkikų 40 patenka į avarijas. Tai iš dalies paaiškina, kodėl skiriasi draudimo polisų kainos.
Per pastaruosius penkerius metus tarptautinių krovininių automobilių žalų dažnis pastebimai sumažėjo nuo 61 proc. (2011 m.) iki 42 proc. (2015 m.). Tai lėmė vežėjų taikomos papildomos priemonės saugumui kelyje užtikrinti - ugdant vairuotojus, diegiant papildomas šiuolaikines IT technologijas ar tiesiog įsigyjant naujus vilkikus, kurie užtikrina didesnį saugumą kelyje dėl esamų saugumo techninių sprendimų. Tačiau vidutinė žala ženkliai kyla - 2015 m. šis rodiklis išaugo net 24 proc.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tiek dėl natūralaus profesionalų trūkumo, tiek dėl paprasčiausio noro sutaupyti, transporto kompanijos samdo „pigesnius“ vairuotojus iš Rytų šalių. Daugeliu atvejų tai reiškia prastesnius jų gebėjimus ir žemesnę kvalifikaciją. Be to, siekiant maksimalios naudos, dažnai itin skubama, taupant poilsio sąskaita ir nekreipiant dėmesio į nuolat patiriamą nemažą stresą. Dėl to prastėja vairuotojų dėmesio koncentracija, o smulkios avarijos įvyksta dažniau. „Žinių radijo“ surengtuose debatuose su „Linavos“ prezidentu dalyvavęs BTA transporto draudimo produktų vadovas Gediminas Radavičius konstatavo, kad vairuotojai iš Rytų šalių (Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ir t.t.; šiuo metu Lietuvos įmonėse dirba apie 5500 tokių vairuotojų) yra 50 proc. didesnės rizikos grupėje.
Trūkstant darbo jėgos, transporto įmonės į darbą priima vairuotojus net ir žinodamos, kad jie atsakingi už eismo įvykius prieš tai buvusiose darbovietėse. Be to, pastaruoju metu įdarbinama daug trečiųjų šalių piliečių. Dalis jų stokoja tarptautinių pervežimų patirties ir ne visi darbdaviai turi galimybę išsamiai įvertinti tokių vairuotojų profesionalumą, gauti rekomendacijas. Analogiškos problemos yra ir kaimynų lenkų galvos skausmas. Pernai vairuotojai lenkai užsienyje (daugiausia Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje) sukėlė net 52 000 avarijų.
Vilkikų lenkimo draudimas ir saugumas keliuose
Draudimo departamentas kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją su pasiūlymais uždrausti krovininiams automobiliams lenkti tuose „Via Baltica“ ruožuose, kur nėra atitvarų, atskiriančių eismo srautus. Paskutinė eismo nelaimė šiame kelyje įvyko pirmadienį - apie 9 val. ryto kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai vilkikas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kitu krovininiu vilkiku, kuris po susidūrimo apvirto. 2012 m. kelyje „Via Baltica“ iš viso įvyko 342 eismo įvykiai, iš kurių 56-iuose nukentėjo žmonės. Per juos žuvo 22 ir buvo sužeisti 73 žmonės. Tai sudaro apie 7,3 proc. visų žuvusių eismo dalyvių skaičiaus Lietuvoje per visus praėjusius metus.
Sunkvežimių lenkimo draudimas Lenkijos greitkeliuose ir automagistralėse turėjo pagerinti eismo saugumą ir pralaidumą. Tačiau praktika rodo priešingą tendenciją - vairuotojai šią taisyklę vis dažniau ignoruoja. Nuo 2023 m. liepos 1 d., kai Lenkijoje įsigaliojo naujas reguliavimas, policija jau užfiksavo beveik 12 tūkst. pažeidimų. Statistika rodo aiškią kryptį: 2023 metais nustatyta daugiau kaip 2,9 tūkst. pažeidimų, 2024 - beveik 3,7 tūkst., o 2025 - jau apie 4,5 tūkst. Ekspertai pastebi, kad taisyklė palaipsniui praranda savo poveikį. Griežti pristatymo terminai ir įtempti grafikai verčia vairuotojus rizikuoti. Tarnybos į problemą reaguoja aktyviau. Patikrinimus vykdo tiek policija, tiek Kelių transporto inspekcija, vis dažniau pasitelkiami dronai ir vaizdo registratoriai. Už draudimo nepaisymą skiriamos apčiuopiamos baudos. Minimali - 1 tūkst. zlotų ir 8 baudos taškai. Jei pažeidimas susijęs su papildomais kelio ženklais, sankcijos dar griežtesnės - iki 2 tūkst. zlotų. Profesionaliems vairuotojams tai kritinė riba. Infrastruktūros ministerija pabrėžia, kad draudimo tikslas išlieka aktualus - sumažinti lygiagretaus lenkimo situacijas, kurios trikdo eismą ir kelia saugumo riziką. Tačiau auganti pažeidimų statistika rodo, kad vien teisės normos nepakanka.
tags: #keiciasi #sunkiojo #transporto #vilkiku #draudimus