Kas yra „Silkė“ automobilis?

Lietuvos autoversle gyvas itin platus ir įvairus žodynas, kuris suprantamas toli gražu ne visiems. Vieni žargonu vartojamų terminų kilmė - vertiniai iš užsienio kalbų, kitų - iš lūpų į lūpas sklindanti tautosaka. Kai kurie spalvingi žodžiai šnekamojoje kalboje taip prigijo, kad jų populiarumas išstūmė taisyklingus terminus. Tarp tokių žargoninių pavadinimų yra ir „Silkė“, reiškianti legendinį „Audi 100“ modelį, ypač trečiosios kartos (C3).

„Audi 100“ istorija ir populiarumas

„Audi 100“ - legendomis apipintas automobilis. Patvarus, erdvus, važiuoti sugebantis bet kokiu keliu. Emigracija palietė kiekvieną lietuvio šeimą, o „Audi 100“ automobiliai neabejotinai paliko savo žymę Lietuvos automobilių parko istorijoje. Šiandieniniai modelio įpėdiniai toliau maudosi populiarumo spinduliuose.

Pirmosios kartos „Audi 100“ (C1, 1968-1976)

„Audi“ ženklas buvo atgaivintas „Volkswagen“ koncerno, ir jau po trejų metų Ingolštate, Vokietijoje, pagaminamas iki tol didžiausias gamintojo modelis - „Audi 100“. Tuo metu buvo galima užsisakyti ne tik 4, bet ir 2 durų versiją. Keistas variklio garsas neatbaidė pirkėjų ir jau po dvejų metų buvo atidaryta nauja surinkimo linija Volfsburgo gamykloje. „Audi 100“ (C1) tapo pirmuoju Vokietijoje pagamintu modeliu su skysčiu aušinamu varikliu. 1971 metais C1 buvo parduota jau pusė milijono, todėl modelis tapo sėkmingiausiu kompanijos istorijoje. Paskutiniaisiais modelio gamybos metais buvo pristatyta konceptinė versija su visais keturiais varomais ratais, kas tapo pradine nata legendinei „Quattro“ sprendimo istorijai.

Trečiosios kartos „Audi 100“ (C3, 1982-1988) - „Silkės“ era

Trečios kartos „Audi 100“ debiutavo 1982-aisiais. Tai buvo pirmas masiniu būdu gaminamas tokio dydžio sedanas su visų varančiųjų ratų sistema ir pažangiausia aerodinamika savo klasėje. Šį automobilį galima drąsiai pavadinti dideliu aerodinaminiu projektu. Devintojo dešimtmečio pradžioje lengvųjų automobilių dizaine dominavo griežtos linijos bei statūs arba aštrūs kampai, tačiau „Audi“ turėjo kitą filosofiją. Vokiečiams neužteko tik užapvalinti „Audi 100 C3“ kėbulo, kad pasiektų savo tikslų. Įvairiuose vėjo tuneliuose „Silkės“ prototipai praleido ne vieną dešimtį valandų. Tokia metodika leido inžinieriams suprasti, ką daryti, kad pavyktų pasiekti kuo geresnius aerodinamikos rodiklius. Šoniniai stiklai buvo suprojektuoti taip, kad pratęstų durų siluetą, mat kitų tuo metu gaminamų automobilių šoniniai langai būdavo įdubę. Tačiau ne mažiau įdomu tai, kad vokiečiai niekada neleido atlikti viso automobilio bandymų vėjo tunelyje - jie apsiribojo griežtai apibrėžtų segmentų oro aptakumo matavimais. „Audi“ nenorėjo, kad konkurentai sužinotų būsimojo sedano inžinerijos paslapčių, todėl automobilio tobulinimui rinkosi vis kitą vėjo tunelį skirtingose Europos šalyse. Serijinio „Audi 100“ sedano oro pasipriešinimo koeficientas Cd siekė tik 0.30. Šiuo rodikliu „Silkė“ prilygsta net 2019 metų „Toyota Corolla“.

Trečios kartos „Audi 100“ šeimoje nebeliko vietos 2 durų kupė modeliams bei 5 durų hečbekams, o universalūs modeliai buvo pradėti žymėti „Avant“ etiketėmis - tai tęsiasi ir šiandien. Šių modelių variklių gamą daugiausia sudarė 5 cilindrų agregatai, kurie tiek tada, tiek vėliau tapo savotišku markės skiriamuoju bruožu. Charakteringas 5 cilindrų variklio garsas dar ir dabar skamba patraukliai tarp panašaus darbinio tūrio 4 cilindrų motorų. Dėl itin aptakaus savo kėbulo „Audi 100“ siūlė ne tik didesnį maksimalų greitį nei kiti panašaus dydžio varikliais aprūpinti konkurentų automobiliai. Skirtingai nuo kitų markių sedanų, šie modeliai buvo mažiau triukšmingi ilgose užmiesčio kelionėse.

1985 metais „Audi“ pradėjo cinkuoti 100 ir 200 modelius. Tai buvo pirmieji masiniu būdu gaminami automobiliai, pasižymintys atsparesnėmis korozijai detalėmis. Dėl gerų važiavimo savybių, talpumo bei kokybiško surinkimo šis automobilis Lietuvoje greitai prigijo. Prieš kelis dešimtmečius tai buvo vienas populiariausių ir labiausiai geidžiamų vokiškų „Premium“ segmento modelių šalies autoparke.

„Silkė“ Lietuvoje: skaičiai ir vertė

Iki 2014-ųjų liepą įsigaliojusios automatinio transporto priemonių išregistravimo tvarkos Lietuvoje buvo registruotos net 34,4 tūkst. trečios kartos „Audi 100“. Šių metų vasario 1 dieną šalyje buvo likę tik 3814 registruotų tokių trečios kartos modelių. Nors „Audi 100“ kainos prasideda vos nuo 600 eurų, vienas gražiai atrodantis automobilis parduodamas už pusantro tūkstančio eurų sumą. Tiesa, versijos su visų varančiųjų ratų sistema ir legendiniu 2,2 litro „turbo“ varikliu gali kainuoti ir gerokai daugiau, tačiau gražiai atrodantys egzemplioriai su nedidele, dokumentais pagrįsta rida gali būti laikoma saugia investicija.

Neįprastos „Silkės“ transformacijos ir projektai

Estijos pirtis ant ratų

Keletas vyrukų iš Estijos sugebėjo legendinei „Audi 100“ surasti naują paskirtį. Anksčiau automobilis vežiojo šeimyną, vėliau - iškeliavusių žmonių karstus. Dabar - vokiška „Silkė“ tapo internautų apkalbų objektu. Geltona spalva nudažytas automobilis, iš pirmo žvilgsnio, neatrodo išskirtinai. Tačiau pažvelgus į automobilio, o galbūt reikėtų sakyti - saunos, vidų, nuomonė pasikeičia. Iš standartinio automobilio liko tik kelios svarbiausios detalės. Sėdynes ir gamykloje sumontuotus „kilimus“ pakeitė mediena. Iš originalaus automobilio liko tik vairas, langų atidarymo ir pavarų perjungimo svirtys. Ši „Audinė“ vis dar funkcionuoja kaip normalus automobilis. Esant poreikiui nuvažiuoti iš taško A į tašką B, projekto autoriai nuima medines detales, po kuriomis slypi pedalai. Projekto autoriai teigia, jog iš pradžių jie svarstė sukonstruoti mobilią pirtelę, kurią būtų galima prikabinti prie automobilio ir tampytis po skirtingus Estijos kampelius. Vis dėlto, paskaičiavę tokios priekabos kaštus, jie atsisakė tokio pobūdžio projekto. Šių vyrukų sukonstruotos pirtelės nuotykius galima sekti „Instagram“ socialiniame tinkle.

„ZIP FM“ ir „Febi“ atgaivinta „Silkė“

Didžiausias laužas Joninių proga - taip skambėjo žinia apie ryškiai žalios spalvos „Audi 100“, arba „silkę“, kurią savo klausytojams nusprendė padovanoti radijo stotis ZIP FM. Nors pristatytas kaip „laužas“ automobilis išties nebuvo idealios techninės būklės, modelio gerbėjai nusprendė, jog jį būtina prikelti gyvenimui kartu su „Febi“. Tai - nebe pirmas kartas, kai radijo stotis dovanojo automobilį - metais anksčiau į klausytojų rankas iškeliavo „bulka“, arba „Audi 80“. Tąkart „bulka“ apsidžiaugė panevėžietė, o „silkę“ iš ZIP FM radijo laidų vedėjų Pauliaus Garkausko ir Izidoriaus Paukščio rankų gavo vilnietis. Laidos duetas, garsėjantis savo išradingais eksperimentais, pirmiausia ėmėsi paruošti „silkę“ techninei apžiūrai. Kaip pasakojo „Gazas Dugnas TV“ laidos kūrėjai, „Silkė“ turėjo apsčiai problemų ir ligų. Į pagalbą čia atėjo kokybiškų antrinei rinkai skirtų automobilių dalių gamintojas „Febi“.

Iš pradžių ryškiai žalia „Silkė“ buvo neilgai. I. Paukštys ir P. Garkauskas nusprendė, jog automobilis nusipelnė naujos išvaizdos, tad pasiryžo perdažyti jos kėbulą, patobulinti žibintus. Pasivažinėję su „silke“ I. Paukštys ir P. Garkauskas nusprendė pridėti rankas ir prie jos variklio. Pasak laidos kūrėjų, toks sprendimas atėjo natūraliai, kai paaiškėjo, kad ieškant atsarginių dalių rūpesčių nekyla. I. Paukštys išrinko variklį, pakeitė galvutės tarpinę. Automobilininkų laidos kūrėjai meistrams patikėjo perrinkti „silkės“ karbiuratorių, atsirado tarpinė ir tarp išmetimo kolektoriaus ir išmetimo sistemos, mat čia jos apskritai nebuvo. Dėl to, sakė „silkę“ sutaisyti pasiryžę vyrai, automobilio variklio garsas buvo labai negražus. Galiausiai, po visų rimtųjų darbų, buvo pakeisti ir „silkės“ eksploataciniai skysčiai. Rezultatas pradžiugino abu, nes ir I. Paukštys, ir P. Garkauskas teigė: „Dabar galima sakyti, kad automobilis idealus. Smagu, kad važiuojant viskas veikia tolygiai, nebeliko jokių trūkčiojimų, nes prieš perrenkant variklį jau buvo girdėti iš jo įvairių garsų“. Paskutinis darbas, kurio teko imtis, buvo pavarų dėžės pagalvių keitimas naujomis. Važiuodami vyrai pastebėjo, kad automobilis kartais „išmuša“ pavaras. Patikrinus automobilį tapo aišku, kad galimai dėl to kaltos beveik 40 metų senumo pavarų dėžės pagalvės, kurių viena buvo sutrūnijusi, kita netgi išplyšusi.

Galiausiai, po visų atliktų darbų, šis 1985 metų modelis paliko laidos „Gazas Dugnas TV“ kūrėjų garažą ir rankas. Buvo nuspręsta, kad automobilis vertas gauti naujus savininkus. Po galios matavimo laidos kūrėjai palygino, kas pasikeitė. Anot I. Paukščio: „Bet labiausiai matoma tai, kad galios kreivė gerokai tolygesnė.“ Tad užbaigę visus darbus, I. Paukštys ir P. Garkauskas nusprendė, kad „Silkė“ nusipelnė balto lapo ir naujos ateities, tad automobilį padovanojo laidos gerbėjams. T. Dačkevičius, laimėjęs „Silkę“ konkurse, pasakojo, kad iki pat dabar važinėjasi automobiliu. „Teko keisti radiatorių, nes „nusprogo“ nuo per didelių sūkių, bet visa kita tvarkingai veikia“, - juokėsi naujasis automobilio savininkas, prisipažinęs, jog norėtų suteikti dar daugiau gyvybės senam „Silkės“ varikliui ir toliau džiaugtis išskirtiniu automobiliu. Artėjant Joninėms ZIP FM ir „Febi“ žada užkurti dar vieną Joninių laužą.

Panevėžio „Silkės“ istorija: nuo konfiskavimo iki parodų

Panevėžyje iš girtų vairuotojų konfiskuoti automobiliai po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo keliauja į UAB „Automera“ aikštelę, kur laukia naujų šeimininkų. Dažniausiai girti vairuotojai „prapila“ senus ir menkaverčius automobilius, kurie į gatves nebegrįžta. Tačiau Panevėžyje nutikusi istorija yra kiek kitokia. Keturi panevėžiečiai nusprendė įsigyti iš 2,3 promilės „įpūtusio“ girto vairuotojo konfiskuotą „Audi 100“ automobilį, liaudyje vadinamą „silke“. Dabar šis automobilis keliauja per išskirtinių transporto priemonių parodas ir džiugina akį visiems senų automobilių entuziastams. Apie „silkės“ prikėlimą antram gyvenimui su GAZAS.LT skaitytojais savo istorija pasidalijo panevėžietis Evaldas.

„Iš pradžių su draugų kompanija, sėdėdami mokykloje, sukome mintį nusipirkti kokį nors automobilį, su kuriuo galėtume važiuoti lenktyniauti į tą vadinamąjį „bulių krosą“. Pagalvojome, kad pasidarysime mašiną lengvoms varžyboms, tiesiog padaužymui ir tuo viskas pasibaigs. Pradėjome ieškoti variantų ir tuomet vienas iš draugų internete rado „Automeros“ skelbimus, kur sudėti konfiskuoti automobiliai. Ten ir buvo tos „silkės“ skelbimas su nuotraukomis. „Audi“ buvo be techninės apžiūros, bet autokrose tokių dalykų net nereikia, todėl pagalvojome, kad tai visai tinkamas variantas mums“, - sakė Evaldas. Tačiau 2019-aisiais metais neblaivaus vairuotojo pragerto ir konfiskuoto automobilio panevėžiečių kompanijai pagailo. Buvo aišku, kad autokroso trasoje iš jo nieko neliks jau per pirmąsias varžybas. Taigi, kompanija nusprendė savo planus keisti kardinaliai ir „silkės“ sportui neruošti. Nauja vizija buvo automobilio restauravimas ir perdarymas automobilių parodoms bei dalyvavimui viešame eisme.

„Dar galvojome, pirkti tą „silkę“ ar nepirkti. Galiausiai nusprendėme pirkti, tačiau bevažiuojant namo nusprendėme, kad iš jos darysime ne automobilį varžyboms, o gaminsime išskirtinę „silkę“ - sužeminsime pakabą, restauruosime, padarysime tokį modelį, kuris būtų išskirtinis. Paimti ir sudaužyti ją per varžybas būtų buvęs lengviausias kelias, bet nusprendėme elgtis kitaip. Grįžę į garažą pradėjome žiūrėti, ką reikia pakeisti, kad galėtume atlikti jai techninę apžiūrą. Įdomu tai, kad nė vienas iš mūsų nebuvome dirbę prie automobilių remonto. Aišku, stabdžių trinkeles pasikeisti sugebėdavome, bet prie „silkės“ buvo gerokai daugiau darbų. Taigi, pradėjome mokytis remonto subtilybių. Daug pamokų radome „Youtube“ ir po visko techninę apžiūrą perėjome pirmu bandymu. Tai mums buvo tikrai didelis pasiekimas“, - sakė Evaldas. Kai automobilis gavo leidimą dalyvauti viešame eisme, vyrukai toliau sprendė, ką daryti su „silkės“ išvaizda. Originali purvinai balta spalva jų netenkino, o didelio biudžeto automobilio perdažymui ar apklijavimui pas specialistus vaikinai neturėjo.

„Pagalvojome, kad reikia dažyti automobilį patiems. Patirties irgi tame neturėjome, bet pagalvojome, kad kaip gausis, taip gausis. Nuvažiavome į dažų parduotuvę rinktis dažų. Jie buvo brangūs, bet ten mums pasiūlė kiek pigiau jau sumaišytų dažų. Kaina mums tiko. Spalva buvo „Lada“ tabako. Tačiau pradėjus dažyti automobilį pritrūkome dažų, o tokių pačių parduotuvėje jau neberadome, nes pirkome jau pagamintą mišinį, o ne spalvą pagal kodą ar katalogą. Teko sumokėti, kad pagamintų kiek įmanoma panašesnius dažus į tokius, kokius pirkome iš pradžių. Litro kaina gavosi apie pusantro šimto eurų. Neturėjome variantų, tad teko pirkti“, - pasakojo Evaldas. Po dažymo darbų „Audi“ gavo naujus ratus, tad bendras vaizdas su žema važiuokle, gražiais ratlankiais ir unikalia spalva susidėjo į visai simpatišką „silkės“ paveikslą. Evaldas pasakoja, kad jų kompanija viską stengėsi daryti kuo pigiau ir savo jėgomis, mat nė vienas iš keturių šiame projekte dalyvavusių vaikinų neturėjo nieko bendro su automobiliais. Vienas jų - virėjas, du - kompiuterių specialistai, ketvirtas - chemijos inžinierius. Evaldas pasakoja, kad spontaniškai kilusi idėja prikelti „pragertą“ automobilį naujam gyvenimui visai kompanijai padovanojo daug smagių akimirkų - nuo dalyvavimo automobilių parodose iki kuriozinių situacijų su policijos pareigūnais.

„Kartą Kaune dalyvavome „NightShifters“ renginyje, o po jo nusprendėme nebevažiuoti į Panevėžį, o pasilikti pas draugą prie Kauno, sodyboje. Tame vienkiemyje draugo tėvukui parodėme, kaip „Audi“ šaudo iš duslintuvo, nes buvome kompiuteryje pasidarę mikroschemą, kuri leidžia taip šaudyti. Vieną kartą, antrą pašaudėme, žiūrime - važinėja aplink policija. Galiausiai įsuko pas mus į kiemą ir ėmė klausinėti, ar negirdėjome šūvių. Pasirodo, kad policiją iškvietė toliau gyvenantys kaimynai, kurie pagalvojo, kad kažkas šaudo ginklu. O ten šaudė „Audi“ duslintuvas. Kitą rytą parodėme kaimynams, kaip tas veiksmas atrodo, tai buvo daug juoko“, - sakė Evaldas. 2,2 litro atmosferiniu, benzinu varomu varikliu, suporuotu su penkių laipsnių mechanine pavarų dėže, panevėžiečių „silkė“ keliauja ir per įvairius automobilių entuziastų renginius. Praėjusių metų pabaigoje draugai su „Audi“ sudalyvavo VAG gerbėjų sezono uždaryme, o gimtajame Panevėžyje praktiškai nėra automobilių renginio, kuriame nebūtų eksponuojamas šis „Audi“. „Žmonių reakcijos geros ne tik parodose, bet ir gatvėse. Praeiviai, ypač vyresni, dažnai atsisuka pasižiūrėti į mūsų „Audi“. Ateityje planuojame šiek tiek darbų variklio skyriuje. Norime sumontuoti turbiną, tad „silkė“ bus ne tik graži, bet ir greita. Žiemą tikrai į gatvę neišvažiuosime, bet po šaltojo sezono kitais metais tikrai lankysimės daugelyje renginių ir „silkę“ dažnai pamatysite Panevėžio gatvėse“, - sakė Evaldas.

„Audi“ evoliucija ir įvaizdis Lietuvoje

„Audi“ - vienas populiariausių automobilių Lietuvoje. Nors tam tikru metu „Audi 100“ buvo laikoma „budulių“ ir chuliganų automobiliu, ja važinėjo kaimiečiai į kaimo šokius prakiurusiu duslintuvu ir gąsdino aplink gyvenančias bobutes, praėjus 20 metų, „Audi 100“ tapo „Audi A6“ - prestižiniu automobiliu. Jei „Mercedes-Benz“ visada buvo laikomas prabangiu automobiliu, kuriuo važinėja tik turtuoliai, tai „Audi“ važinėjo žemesnes pajamas turintys žmonės. „BMW“ važinėjo chuliganai ir reikalų su teisėsauga dažnai turintys asmenys (gaila, kad šio įvaizdžio šis automobilis taip ir neatsikratė iki pat šiol). „Porsche“ važinėjo palenktyniauti ir pasipuikuoti mėgstantys asmenys.

„Audi A6“ variklis yra pakankamai galingas, kad pajaustumėte važiavimo malonumą. Tačiau šis automobilis nėra sportinis. Jis skirtas važinėti Lietuvos keliais, o ne vilktis kaip koks ne itin galingas miesto automobilis, išvarytas į autostradą. Pasižiūrėjus į šiuolaikinę „Audi A6“ gali kilti minčių, kad tai limuzinas ir skirtas tik pasiturintiems verslininkams. Nors pasiturintys verslininkai dabar dažniausiai važinėja „Land Rover“, „Mercedes-Benz“, „BMW“, „Porsche“, „Audi A6“ yra šeimos automobilis, tačiau paraiškų į prestižą neatsisako. Tai komfortiškas automobilis iš vidaus ir kuklus iš išorės.

„Audi“ reklaminės kampanijos yra labai įspūdingos. „Audi“ niekada nevengia pašiepti konkurentų, be to ne kartą pasirodė kino filmuose. Pavyzdžiui, veiksmo filme „Transporteris“ su Jasonu Stathamu, jis važinėjo su „Audi“, o tie keturi žiedai dažnai rodėsi ekrane, kas išduoda, kad „Audi“ už reklamą sumokėjo tikrai nemažai. Labai daug „Audi“ dizaineriai ir inžinieriai investavo ir į saugumą. Kriminalinių naujienų antraštėse retai kada pamatysite „Audi“ pavadinimą, tuo tarpu kai „BMW“ yra laikomas kone mirtiniausiu ginklu neišmanėlio rankose, nusinešančiu labai daug gyvybių. „Audi“ vairuoja žmonės su protu, nes šis automobilis yra skirtas vairuoti ir jausti malonumą, o ne „skinti“ viską ant kelio ir pakelėse.

Lietuviško automobilių žargono žodynėlis

Lietuviai, pamėgę automobilius ir turintys bene didžiausią Baltijos šalyse antrinę naudotų automobilių rinką, įvairius modelius pakrikštija gana netikėtais vardais. Vieniems pavadinimai prigijo dėl skambesio, antriems - dėl išvaizdos, tretiems - dėl to, kad tokį modelį naudojo garsūs politikai. „Pernai susikūrėme naują autodetalių elektroninės prekybos sistemą ir pastebėjome gana smagų reiškinį: mūsų klientai elektroninėje parduotuvėje detalių ieško ne tik pagal modelį, markę, detalės kodą ir panašiai, bet ir pagal žargoninius žodžius. Pavyzdžiui, klientai į paieškos lauką dažnai veda ne „rato gaubtas“, „Audi 80“, „tarpinė“ ar „duslintuvas“, o „kalpokas“, „bulka“, „prakladkė“ ar „glušakas“, - pasakojo bendrovės „Detalita“ komercijos direktorė Gintarė Mockevičienė. Pastebėję tokius lietuvių įpročius, įmonės specialistai ėmė galvoti, ką daryti, kad tokie lankytojai, įvedę žargoninius žodžius, pamatytų ne tuščią puslapį, o jų ieškomų prekių sąrašą.

„Tuomet teko imtis įdomaus darbo - sukurti populiariausio autožargono žodynėlį. Tą ir padarėme. Kol kas turime apie 90 populiariausių autožargono terminų, tiek detalių, tiek automobilių modelių, juos įvedant mūsų sistema lankytojams dabar ne tik sugrąžina realių prekių rezultatus, bet, galbūt, ir taisyklingesnės kalbos išmoko, nes paieškos rezultatai grąžinami jau kaip taisyklingas terminas“, - vylėsi G. Mockevičienė. Bendrovė planuoja šį žodynėlį plėsti, nes ruošiamasi sukurti ne tik verslo, bet ir mažmeniniams pirkėjams skirtą elektroninės prekybos portalą. „Neatmetame galimybės, kad ne tik patys pasikonsultuosime su Valstybine lietuvių kalbos komisija, bet galbūt ir patys jai būsime naudingi“, - sakė bendrovės „Detalita“ atstovė. Žemiau galite susipažinti su populiariausių automobilinių terminų žodynu, kurį pravartu žinoti kiekvienam vairuotojui.

Populiariausios automobilių pravardės Lietuvoje

• Kregždė - BMW E36 (3 serijos modelis, gamintas 1990-2000 m.).
• Delfinas - „Volkswagen Passat“ (B4 modelis, gamintas 1993-1997 m.).
• Banginis - „Mercedes-Benz“ (W140 kėbulo S klasės modelis, gamintas 1991-1998 m.).
• Ryklys - 5 serijos BMW E28 (gamintas 1981-1987 m.).
• Agurkas - „Mercedes-Benz“ (W123 sedanas, gamintas 1976-1986 m.).
• Slyva - 5 serijos BMW E39 (gamintas 1995-2003 m.).
• Vabalas - „Volkswagen Beetle“ (Volkswagen Type 1, gamintas beveik 80 metų).
• Krokodilas - „Volkswagen Passat“ (B2 modelis, gamintas 1981-1988 m.).
• Silkė - „Audi 100“ (ypač C3 modelis, gamintas 1982-1988 m.).
• Ešerys - ketvirtosios kartos „Ford Escort“ (1986-1992 m.) ir BMW E21 (3-iosios serijos BMW, leistas 1975-1983 m.).
• Landsbergis - „Mercedes-Benz“ (W126 modelis, gamintas 1979-1992 m., ypač „Mercedes-Benz 560 SEL“).

tags: #kas #yra #silke #automobilis