Automobilių pramonė pastaraisiais metais susiduria su daugybe iššūkių, pradedant pasauline pandemija ir baigiant geopolitiniais konfliktais. Šie įvykiai atskleidė tiekimo grandinių pažeidžiamumą ir privertė gamintojus persvarstyti nusistovėjusius gamybos principus.
Tiekimo grandinės krizė ir jos pasekmės
Daugelis automobilių gamintojų tradiciškai dirbo „kaip tik laiku“ (angl. just-in-time) principu, nelaikydami perteklinių komponentų sandėliuose, siekiant sumažinti kaštus. Tačiau šis metodas išryškino silpną vietą - bet koks trūkumas greitai sustabdo visą gamybos liniją.
Mikroschemų trūkumas
Vienas skaudžiausių smūgių automobilių sektoriui buvo mikroschemų trūkumas. Kilus pandemijai, lustų gamintojai perorientavo gamybą į buitinę elektroniką (kompiuterius, televizorius), nes automobilių užsakymai buvo trumpam kritę.
Priklausomybė nuo retųjų žemių ir kitų žaliavų
Perėjimas prie elektromobilių sukūrė dar vieną priklausomybę - nuo retųjų žemių, kobalto, ličio. Šių medžiagų gavyba ir perdirbimas yra sudėtingas ir dažnai susijęs su geopolitine įtampa.
Karas Ukrainoje ir jo įtaka
Karas Ukrainoje paveikė tiekimo grandines kitaip - nukirto pigios energijos grandį Europoje, sukėlė plieno, aliuminio ir laidų rinkų chaoso bangas.
Pramonės atsakas į iššūkius
Prognozuojama, kad iki 2030 m. elektromobiliai sudarys iki 60% naujų automobilių pardavimų Europoje. Daugelis originalios įrangos gamintojų (OEM) atsisako „just-in-time“ ir renkasi strateginius sandėlius, kur kaupia svarbiausius komponentus. Taip pat investuojama į retųjų žemių perdirbimą arba alternatyvių technologijų kūrimą. Galiausiai, tiekimo grandinių sukrėtimai nebus tik laikinas reiškinys. Todėl automobilių gamintojai, tiekėjai ir net logistikos įmonės bus priversti planavimą iš „kainos optimizavimo“ perkelti į „rizikos mažinimo“ režimą. Tiekimo grandinės problemos neatsiras tik krizėms - jos taps nuolatiniu iššūkiu.
Elektromobilių paaiškinimas: ⚡️ Kaip veikia elektromobiliai? | Žaliojo transporto ateitis atskleista! 🚗
Automobilių gamybos efektyvumas ir kokybė
Automobilį sudaro dešimtys tūkstančių skirtingų detalių - nuo pačių didžiausių, tokių kaip durelių apdaila ar kapotas, iki smulkių varžtų ir kitų tvirtinimo elementų.
Gamybos procesų optimizavimas
Pažangiausiose automobilių gamyklose didžiąją darbo dalį atlieka robotai, o ne žmonės: tai leidžia taupyti kaštus ir rinkai pasiūlyti geresnį kainos bei kokybės santykį. Be to, taip užtikrinama kokybė: preciziškai suprogramuotas robotas 99,9 proc. kartų visus procesus atliks taip, kaip pridera. Lėtai į rinkos pokyčius reaguojančių gamintojų laukia likimas, kurio sulaukė jau dešimtys kitų - kadaise žinomi vardai „Plymouth“, „Pontiac“, „Rover“ ar „Saab“.
Kokybės kontrolės svarba
Itin svarbus faktorius, leidžiantis sutaupyti, yra griežta kokybės kontrolė. Jei automobilis turi defektą, jį reikia ištaisyti, o tai - papildomi laiko ir finansiniai kaštai. Tikslus gamybos procesų kalibravimas klaidoms išvengti leidžia pasiekti aukštą kokybę skirtinguose regionuose esančiose gamyklose. Tai yra esminis kriterijus tarptautinei įmonei - klientai nesuprastų, jei viename regione pagaminti automobiliai būtų prastesni nei kitame.
Masto ekonomija
Kitas aspektas, leidžiantis gamintojams pasiekti aukštą kainos ir kokybės santykį, yra masto ekonomija. Didžiausios automobilių gamyklos, tokios kaip „Peugeot“ Monbeljare ar „Volkswagen“ Šanchajuje, kasmet pagamina po daugiau nei 300 tūkst. modelių.
ERP sistemų vaidmuo gamybos išteklių valdyme
Bet kuris gamybos procesas negali apsieiti be jame naudojamų išteklių. Jais vadinami bet kurie materialūs ir nematerialūs resursai, naudojami tam tikrai produkcijai pagaminti. Kitaip tariant, visų šių išteklių visuma ir sudaro prekės savikainą, todėl norint turėti maksimaliai tikslius skaičiavimusi ir galimybę kontroliuoti šį rodiklį, yra būtina sekti savo gamybinių išteklių panaudojimą. Gamyboje šiuos procesus padeda valdyti specialios programos, vadinamos ERP (angl. Enterprise Resource Planning). ERP sistemos sugeba greitai ir tiksliai apskaičiuoti gamybinius kaštus, vertinant įmonės turimus resursus, naudojamus tam tikros produkcijos gamybos procese. Tai gali būti materialiniai ištekliai, tokie kaip naudojamos žaliavos, ir nematerialiniai - darbo jėga. Programos nauda pajaučiama tada, kai norima išanalizuoti esamus rezultatus ir rasti būdus sutaupyti kai kuriuos kaštus, arba efektyviau panaudoti vienus ar kitus išteklius. Planuojamų ir realių rezultatų palyginimas ERP sistemos pagalba leidžia išsiaiškinti, ar visi ištekliai yra panaudojami taip efektyviai, kaip tai buvo numatyta. Išteklių valdymas yra svarbus ir norint prognozuoti galimus pokyčius ateityje, kurie gali būti įtakojami įvairių veiksnių, kaip ekonominių, taip ir socialinių. Tai suteikia įmonei šiokį tokį pranašumą ir leidžia pasiruošti sunkesniems laikams arba pasistengti jų išvengti, atlikus reikiamus pokyčius.
Lietuvos padėtis automobilių pramonės žemėlapyje
Norėdami išlikti didieji automobilių koncernai nuolat turi stebėti rinką ir ieškoti palankių vietų investicijoms. Jau seniai praėjo tie laikai, kuomet vokiškų markių automobiliai buvo gaminami tik Vokietijoje, japoniški - tik Japonijoje, o amerikietiški - tik JAV. Tačiau iki šiol šios investicijos Lietuvą aplenkė.
Kodėl Lietuvoje nėra automobilių gamyklų?
Baltijos šalyse nėra didesnių automobilių ar variklių gamyklų. Jei pažvelgtume į tokių gamyklų žemėlapį, absoliučiai visos Baltijos šalių kaimynės ir artimiausios Skandinavijos šalys turi automobilių gamyklas. Nemažai jų yra Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje, dar kelios - Suomijoje. Baltarusijoje veikia pora vietinių gamyklų („BelAZ“ ir „MAZ“), o Kaliningrado srityje įsikūrusi „Avtotor“ surinkinėja įvairių markių automobilius.
Mitas Nr. 1: Lietuva yra per maža automobilių gamyklai
Lietuva jokiais būdais nėra per maža automobilių gamyklos įsikūrimui. Slovakija yra geras pavyzdys. Pagal teritoriją Slovakija yra ženkliai mažesnė už Lietuvą, o pagal gyventojų skaičių - dvigubai didesnė (apie 5,5 milijono gyventojų). Nors Slovakija nėra labai didelė valstybė, pagal automobilių gamybos apimtis ji Europoje užima 7-ąją vietą, o pasaulyje - 20-ąją.
Mitas Nr. 2: Lietuva yra per toli nuo didžiausių koncernų centrų
Nors geografinė Lietuvos padėtis iš tiesų yra labai svarbus faktorius, kalbėti apie atstumą nuo koncernų centrų iki Lietuvos tiesiog nėra prasmės. Japonijos ar Pietų Korėjos korporacijų gamyklos sėkmingai veikia Europoje - didesnį atstumą net būtų sunku įsivaizduoti.
Mitas Nr. 3: Lietuva atrodo nepatikima ar net pavojinga šalis investicijoms
Lietuva yra ramus kraštas su geromis ekonomikos tendencijomis. Lietuva taip pat yra Europos Sąjungos valstybė, Pasaulinės Prekybos Organizacijos narė. Taigi, Lietuva nėra kažkuo išskirtinai bloga šalis automobilių gamykloms statyti.
Tikrosios priežastys ir perspektyvos
Tikriausiai reikėtų pradėti nuo to, kad Lietuvoje jų iš esmės niekada ir nebuvo. Lietuva neturi gilių automobilių gamybos tradicijų, kurias turi, pavyzdžiui, minėta Slovakija. Tai reiškia, kad investuotojai Lietuvoje kurtų visiškai naują pramonės sektorių, o tam reikėtų nemažai drąsos.
Gediminas Koryzna, VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius, teigė, kad artimoje ateityje Lietuvoje automobilių gamyklos nebus. Kaip vieną iš faktorių, kodėl Lietuvoje nėra automobilių gamyklų, o Slovakijoje jų net kelios, G. Koryzna įvardino geografinę padėtį.
Slovakijos geografinės padėties privalumai
Vienas didžiausių Slovakijos privalumų automobilių pramonės kontekste - geografinė lokacija. Šį faktą puikiai atspindi ir tai, kad šalies eksporto su BVP santykis viršija 80%. Be šios įgimtos savybės šalis sugebėjo pasitelkti ir inžinerinį kapitalą bei įsiklausyti į gamintojų poreikius. Nepaisant minėtų privalumų, šalis ne tik gyvena praeitimi, bet ir stiprina savo inžinerinį kapitalą aštuoniuose technologijų universitetuose. Slovakijos privalumas geografinės padėties prasme yra tai, kad ji yra Europos centre, apsupta didelių valstybių, kuriose taip pat yra išvystyta automobilių pramonė. Taip Slovakija yra įsipynusi į logistikos grandines, kurias vysto visi didieji koncernai.
Lietuvos geografinės padėties įtaka
Pagrindinė prielaida įsikurti automobilių gamyklai - netoliese esanti vartotojų rinka, kurią reikia aptarnauti. Automobilių pramonėje didžiąją dalį komponentų logistikos kaštų prisiima būtent automobilio gamintojas. Natūralu, kad tolstant nuo vartotojų rinkos, didėja ir atstumas, kurį reikia gabenti ir surinktą automobilį. Taigi, Lietuvos geografinė padėtis yra nedėkinga ne dėl atstumų nuo korporacinių centrų, o dėl ekonominio žemėlapio realybės - šalia tiesiog nėra didelės rinkos, kuriai būtų reikalingas didelis kiekis naujų automobilių. Kitaip sakant, Lietuvoje surinktus automobilius tektų vežti pakankamai toli, kad jie pasiektų savo pirkėjus, o tai tikrai nėra idealu gamintojams.
Talentų ekosistema ir demografija
Kiti trūkumai apima demografinius skaičius, kuriuos besirenkant lokaciją didieji industrijų žaidėjai yra įpratę matyti „su daugiau nulių“, bei nišinių specializacijų paklausos ir Lietuvos, kaip talentų ekosistemos, pasiūlos nesutapimus. Pastaruoju metu susiduriama su užklausomis, kurios prašo pateikti tam tikrų įterptinių sistemų integracijos inžinierių, produkto vystymo specialistų, specializuotose IT sistemose ar gamybinėse aplinkose patirtį turinčių žmonių. Vienintelis raktas nedidelei ir dinamiškai valstybei kaip Lietuva - tobulinti perkvalifikavimo ir specialių kursų adaptavimo galimybes. Kalbant apie Lietuvos populiacijos dydį, negalima pasilikti prie paprastos nuostatos, kad šalyje yra per mažai gyventojų.
Lietuvos potencialas automobilių pramonėje
Lietuvoje artimu metu automobilių gamyklos nebus - tai yra faktas, kurį ekonominės diplomatijos formuotojai turi turėti omenyje, kurdami investicijų pritraukimo strategiją. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad nuolatinis bendravimas su automobilių pramonės įmonėmis yra laiko ir resursų gaišimas. Kalbėdami apie automobilių pramonę dažnai įsivaizduojame tik didžiules gamyklas, tačiau didžiosios korporacijos yra kur kas sudėtingesnės struktūros. Nors Lietuvos potencialas turėti automobilių gamyklą yra menkas dėl prieš tai išvardintų priežasčių, Lietuva turi ką pasiūlyti didiesiems automobilių prekių ženklams.
Matomi sėkmingi Centrinės Rytų Europos šalių pavyzdžiai, kuomet automobilių gamintojai steigia paslaugų ar tyrimų centrus. Pokalbiai su didžiaisiais automobilių gamintojais vyksta nuolat, o dabar - ypač geras metas su jais šnekėtis. Lietuvoje gali įsikurti negamybiniai automobilių pramonės padaliniai, susiję su finansų valdymu, informacinėmis technologijomis ar net inžinerija. Lietuva šiose srityse turi ką pasiūlyti - čia geografinė padėtis, tradicijos ir aplinkinės rinkos nebėra tokie dideli faktoriai. Tiek pasaulinėms korporacijoms, tiek startuoliams Lietuva gali pasiūlyti stiprias inžinerines kompetencijas - tai didžiausias privalumas, kurį vystydami auginsime šalies konkurencingumą ir ateityje.
Lietuva buvo ir išlieka įdomi gamybinė lokacija Baltijos regione. Nuolat auga investuotojų, tokių kaip „Schmitz Cargobull“, „Intersurgical“, „Yazaki“ ar „MARS“, kurie Lietuvos talentų pranašumus įvairiose industrijose pamatė dar prieš 2000-uosius, skaičius. Į dabartinį Lietuvos pasiūlymą geriausia žiūrėti iš tarptautinės perspektyvos. „Full employment“ status quo ir dabartinis Lietuvos ekonominės raidos etapas suteikia ne tik konkurencingų kaštų poziciją, tačiau ir galimybių tvariai plėtoti gamybinę veiklą. Šį įvertinimą Lietuvai skelbia ne tik augančios lietuviško bei užsienio kapitalo įmonės, bet ir „Cushman&Wakefield“ atlikta analizė. Taigi, automobilių gamyklų Lietuvoje nėra ir artimiausiu metu nebus. Kad tai taptų pasiekiama svajone, turėtų pasikeisti ekonominis mūsų regiono žemėlapis - kas pirks šimtus naujų automobilių? Tačiau Lietuva vis tiek turi potencialo.
Automobilių perdirbimas ir aplinkosauga
Vienas iš Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 metams uždavinių yra didinti atsinaujinančių ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje bei skatinti darnų įvairiarūšį judumą. Šiuo metu transporto sektorius atsilieka labiausiai, siekiant, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje 2030 m. sudarytų pakankamai didelę dalį.
Elektromobilių populiarėjimas Lietuvoje
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per 2024 m. sausio mėnesį Lietuvos kelių transporto priemonių registre įregistruotas 341 lengvasis keleivinis elektromobilis. Tai 21,4 proc. daugiau nei buvo įregistruota per 2023 m. sausio mėnesį. 2024 m. vasario 1 d. duomenimis, šių metų sausio mėnesį gryniesiems elektromobiliams teko 5,94 proc. naujų lengvųjų automobilių rinkos (2023 m. gruodžio mėn. buvo 4,77 proc.). Didžiausią naujų įregistruotų lengvųjų automobilių rinkos dalį sausį ir toliau užėmė hibridiniai lengvieji keleiviniai automobiliai, kurie sudarė 49,98 proc. Per šį sausį buvo įregistruoti 1060 naujų hibridinių automobilių, iš jų 142 - įkraunami iš išorės (2023 m. gruodžio mėn. buvo 130). Benzinu varomos transporto priemonės praėjusį mėnesį užėmė 32,67 proc. naujų lengvųjų keleivinių automobilių rinkos, varomos dyzelinu - 8,39 proc.
Naudotų automobilių rinka
Naudotų automobilių rinkoje per sausio mėnesį grynieji elektromobiliai sudarė 2,10 procento (2023 gruodį buvo 2,61 proc.). Didžiausia naudotų automobilių rinkos dalis teko dyzelinu varomoms naudotoms transporto priemonėms. 2024 m. vasario 1 d. Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko didžiausia dalis atiteko dyzelinu varomoms transporto priemonėms, kurios sudarė 65,8 proc. visų mūsų šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių, benzinu varomos transporto priemonės užėmė 22,8 proc., hibridinės transporto priemonės - 4,4 proc. Siekiant padidinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) ir alternatyviųjų degalų dalį transporto sektoriuje bei sumažinti šio sektoriaus naftos produktų vartojimą ir daromą neigiamą poveikį aplinkai, taikomos skatinimo priemonės ir įpareigojimai, kurie yra nustatyti Alternatyviųjų degalų įstatyme ir kituose teisės aktuose.
Pavojingų atliekų tvarkymas
Svarbiausia žinia vairuotojams - senoms automobilių detalėms, jas pakeitus naujomis, ne vieta jūsų automobilio bagažinėje, mišrių komunalinių atliekų konteineryje ar sąvartyne. Atsakingas pavojingų atliekų tvarkymas kainuoja, jas priduodant teisėtiems atliekų tvarkytojams tenka papildomai susimokėti, taigi, ne visi autoservisai laikosi teisės aktų ir atliekas tvarko taip, kaip jiems parankiau ir pigiau. Labai svarbu rinktis tokius automobilių priežiūros ir remonto specialistus, kurie rūpinasi aplinkos apsauga ir visas atliekas perduoda teisėtiems atliekų tvarkytojams. Kuo daugiau atliekų bus surenkama, tuo mažiau bus teršiama aplinka, o atliekas perdirbant dar ir taupomi vertingi ištekliai.
- Visos automobiliuose, įskaitant elektromobilius, esančios baterijos yra perdirbamos, taip atgaunami vertingi metalai - litis, kobaltas, švinas bei kitos medžiagos. Baterijos yra toksiškos dėl korozinių medžiagų ir jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų, kurie, patekę į aplinką, gali užteršti dirvožemį ir vandenį.
- Labai svarbu, jog panaudotą alyvą taip pat galima perdirbti: iš jos gaunama bazinė alyva, reikalinga tepalinei ar hidraulinei alyvai pagaminti. Iš alyvos ir automobilinių filtrų atliekų išsiskiria sunkieji metalai: švinas, kadmis, arsenas ir kitos kenksmingos medžiagos. Išmonės, kaip neteisėtai panaudoti seną alyvą, netrūksta: žiemą ją deginant šildomos patalpos. Orams atšilus, sena alyva impregnuojamos tvoros, pavėsinės ir kiti statiniai iš medžio.
- Filtrų atliekose yra metalo, alyvos, plastiko ir filtruojančios medžiagos. Metalą galima perdirbti daug kartų.
Taupant gamtos išteklius ir kitus resursus, eksploatuoti nebetinkamos transporto priemonės (ENTP) turi būti perdirbamos. Pagal Europos Sąjungos direktyvą, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai ar perdirbtos, ir tik 5 proc. gali būti pašalinama.
tags: #automobiliu #gamybos #istekliai