Vienas populiariausių ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje kuro rūšių yra dyzelinas. Labai daug automobilių naudoja ne benziną ar dujas, bet dyzeliu varomą variklį. Dyzelinas yra skystas kuras, pagamintas iš žalios naftos. Jis yra sunkesnis ir pasižymi aukštesne virimo temperatūra nei benzinas, todėl labiau tinkamas naudoti dyzeliniuose varikliuose. Dyzeliniai varikliai skirti suspausti variklio viduje esantį orą, kuris įkaista ir uždega degalus, nereikalaujant uždegimo žvakės.
Dyzelinio variklio istorija: Rudolfas Dyzelis
Daugeliui žmonių turėtų būti aktualu šiek tiek istorijos apie dyzelinių automobilių kūrėją. Dyzelinio kuro išradėju laikomas Rudolfas Dyzelis. 1858 metais Prancūzijoje, Paryžiuje, gimęs Rudolfas buvo emigrantų iš Vokietijos vaikas. Kai 1869-aisiais prasidėjo Prancūzijos ir Vokietijos karas, Dyzeliai buvo priversti bėgti į Angliją.
Šis vyras dar būdamas labai jaunas padarė stebėtiną karjerą. 20 metų jaunuolis, po studijų Vokietijoje, vėl atsidūrė gimtajame Paryžiuje ir tapo akcinės bendrovės „Le refrigerateur“ (pranc. „Šaldytuvas“) gamyklos vadovu. Beveik visą jo darbo laiką užėmė įvairūs bandymai su varikliais, aušinimo sistema automobilyje ir panašiai. Tada jo atliktų bandymų esmė buvo ta, kad automobilių variklis naudotų kurą, kurio pagrindas - amoniakas.
Po kurio laiko Prancūzija ir Vokietija Rudolfo Dyzelio gyvenime dominavo tarpusavyje labai periodiškai. Po darbo šioje gamykloje, vyras vėl grįžo į Vokietiją, Berlyną, kur jam ir gimė geniali dyzelinio kuro idėja. 1892 metais dyzelinio variklio idėja buvo pripažinta ir užfiksuota oficialiai. 1893 metais Augsburge, kitame Vokietijos mieste, buvo surinkti net trys bandomieji dyzeliniai varikliai.
Anglies dulkės kaip kuro rūšis buvo naudojama pirmajame bandyme, tačiau aušinimo sistema automobilyje nebuvo naudojama. Šiame variklyje sienelės buvo stipriai įkaitusios. Antrasis bandymas buvo paremtas žibalo naudojimu. Tai pradžiugino mokslininkus. Be jokių apkrovų 1894 metais užfiksuotas tokio automobilio veikimas.
Dyzelinio variklio veikimo principas ir pranašumai
Dyzelinių variklių veikimo principas yra kitoks nei benzininių. Dyzeliniuose varikliuose naudojami degalai pasižymi didesniu suspaudimo laipsniu, todėl jie veikia efektyviau nei varikliai, kuriuose dominuoja benzinas. Vienas iš pagrindinių dyzelinio kuro privalumų yra jo efektyvumas. Dyzeliniai varikliai yra ekonomiškesni nei benzininiai, o tai reiškia, kad jie gali nuvažiuoti toliau su vienu galonu degalų.
Transporto priemonės su dyzeliniu varikliu yra ekonomiškesnis pasirinkimas, nes jos garantuoja mažesnes kuro sąnaudas. Be to, dyzelinu savo funkciją atliekantys varikliai į aplinką išmeta mažesnį CO2 ir dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekį. Dyzelinių variklių eksploatavimo laikas taip pat ilgesnis nei benzininių, be to, jiems reikia mažiau priežiūros.
Tradicinis dyzelinas ir jo kokybė
Dyzelinas gaminamas iš žalios naftos. Iki 2006 m. vartotojus pasiekiantis dyzelino kuras savo sudėtyje turėjo daug sieros, kuri išskirdavo žmogaus sveikatai kenksmingą oro taršą. Nuo 2006 m. dyzelinas turi būti gaminamas pagal naują kokybės standartą, kuris įpareigoja gaminti degalus su ženkliai mažesniu sieros kiekiu.
Kaip ir benzinas, dyzelinas gali būti su įvairiais priedais. Pagrindinė dyzeliną papildančių priedų paskirtis - variklio vidaus degimo sistemos švaros palaikymas. Multi FX - tai specifiniai cheminių medžiagų mišiniai, kurie pilami į dyzeliną, siekiant pagerinti jo kokybę. Su miles dyzelinu už tą pačią kainą nuvažiuosite toliau, o jei norite automobiliui suteikti ypatingą priežiūrą, miles+ dyzelinas - puikus pasirinkimas. Naudojant miles+ dyzeliną, degalai variklyje sudega ir pilniau, ir tolygiau.
Tvarus ir atsinaujinantis dyzelinas
Sintetinis dyzelinas yra gaminamas iš visiškai atsinaujinančių tvarių žaliavų. Šis produktas yra sudarytas iš 100% HVO (hidrintas augalinis aliejus), bei yra sukurtas kaip tvari alternatyva tradiciniams dyzeliniams degalams. Skirtingai nei įprastas dyzelinas, XTL (HVO100) gali sumažinti CO2 išmetimą iki 90%. Be to, dėl patobulintos formulės ir funkcinių priedų „miles+XTL“ užtikrina ne tik tvarumą, bet ir geresnę variklio apsaugą, didesnę variklio galią ir patikimumą bet kokiomis važiavimo sąlygomis.
Tvaraus dyzelino gamybos žaliavos
Šiuo metu vienintelis Lietuvoje randamas, „Neste“ tinklo siūlomas dyzelinas, gaminamas iš 100 proc. atsinaujinančių, perdirbtų žaliavų, tarp jų - tokios atliekos ir liekanos kaip gyvuliniai riebalai, naudotas kepimo aliejus, žuvų riebalai iš perdirbimo atliekų ir kita. Šiuo kuru galima pildyti dyzelinu varomų transporto priemonių degalų bakus arba maišyti su įprastiniu dyzelinu.
„Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė sako, kad skirtingai nuo iškastinio dyzelino, pagamintame iš atsinaujinančių žaliavų nėra aromatinių medžiagų ar priemaišų, o didelis cetaninis skaičius užtikrina efektyvų ir švarų degimą. Todėl jį naudojantiems transporto priemonių parkams paprastai reikia mažiau techninės priežiūros. „Dyzelinas iš atsinaujinančių žaliavų puikiai tinka labai šaltoms oro sąlygoms (iki -32 °C). Jo eksploatacinės savybės šaltuoju metų laiku yra geresnės nei iškastinio dyzelino, nes variklis geriau įsibėgėja ir geriau reaguoja į akceleratoriaus veikimą“, - aiškino J. Matisonė.
Biodyzelinas: naftos pomirtinis gyvenimas – Natascia Radice
Aplinkosauginis poveikis ir abejonės
Šie degalai, gamintojų teigimu, palyginti su tradiciniu iš iškastinių žaliavų pagamintu dyzelinu, per visą degalų gamybos ir suvartojimo ciklą į aplinką išskiria iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. „Naudojame daug įvairių atsinaujinančių žaliavų, prioritetą teikdama atliekoms ir liekanoms. Jos sudaro 80 proc. įmonės gaminamų tvarių produktų žaliavų. Siekiama, kad jų dalis iki 2025 m. pasiektų 100 proc. Žaliavos, naudojamos degalų iš atsinaujinančių žaliavų gamyboje, turi atitikti griežtus įmonės tvarumo reikalavimus, pavyzdžiui, žaliavų tiekėjai yra įsipareigoję saugoti biologinę įvairovę, gerbti žmogaus teises, užtikrinti tvarią žaliavų kilmę bei atsekamumą“, - kalbėjo J. Matisonė.
Tačiau mažesne tokio kuro žala gamtai suabejojo Autoverslininkų asociacijos prezidentas: „Netiesa, kad jis degdamas į aplinką išskiria 90 proc. mažiau CO2. CO2 yra cheminės (oksidacijos/degimo) reakcijos rezultatas. Nežinau dyzelino formulės, bet deginant dujas (metaną) CH4 + 2O2 = CO2 + 2H2O - CO2 visada bus toks pat kiekis nepriklausomai nuo metano kilmės. Tas pats ir su skystu kuru“.
Tvaraus dyzelino praktika ir perspektyvos Lietuvoje
Alternatyvių degalų ir infrastruktūros asociacijos viceprezidentas Vidas Korsakas džiaugėsi dėl tokio kuro atsiradimo Lietuvoje: „Tikime, kad nėra vieno atsakymo į visus klausimus bent jau transporto bei energetikos srityse. Tam tikromis sąlygomis „geriausias“ sprendimas bus vienoks, o kitomis - kitoks. Sveikiname visus aplinkai draugiškesnius sprendimus, tad HVO yra vienas iš galimų sprendimų, įgalinančių efektyviau išnaudoti jau turimas transporto priemones bei panaudoti susidarančias atliekas“.
Autoverslininkų asociacijos prezidentas Tomas Grabauskas dyzeliną, kaip ir bet kokį kitą gaminį, kuris yra pagaminamas iš atliekų, arba į jo gamybą įeina dalis atliekų, kurios būtų išgabentos į šiukšlyną, vertina gerai. „Jei nenukenčia to gaminio funkcionalumas - puiku. Dyzelinas, mano žiniomis, yra toliau gaminamas iš iškastinio kuro ir tik dalis jo yra pakeičiama bio priedais - taip randasi dyzelinas su priemaišomis. Nedidelė priemaišų dalis dyzelino funkcijos nepakeičia“, - sakė pašnekovas.
Užsienio praktika ir galimybės Lietuvoje
Nors individualūs vairuotojai Lietuvoje retai renkasi tvarų kurą, kurio kaina - 2,99 euro už litrą, užsienio verslai pasitelkia savo išteklius, kad galėtų naudoti degalus iš atsinaujinančių žaliavų savo automobilių parke. Pavyzdžiui, „Neste“ nuo 2021-ųjų vykdo partnerystę su restoranų tinklu „Hesburger“. Iš daugiau nei 300 Suomijoje ir Baltijos šalyse veikiančių tinklo restoranų surenkamas kepimo aliejus ir panaudojamas gaminant dyzeliną.
Iš atsinaujinančių žaliavų gaminamas dyzelinas šiuo metu naudojamas 95 proc. Baltijos šalių keliais važinėjančių „Hesburger“ sunkvežimių, per metus nuvažiuojančių daugiau nei 500 tūkst. kilometrų. Taip pat, pasak J. Matisonės, ši partnerystė prisidėjo prie CO2 mažinimo tikslų - skaičiuojama, kad metinis taršių emisijų sumažėjimas prilygsta 350 lengvųjų automobilių pašalinimui. Neabejojama, kad panašias partnerystes galima įgyvendinti ir Lietuvoje.
Pavyzdžiui, Suomijoje kasmet organizuojamas projektas „Kumpio triukas“, kurio tikslas - supažindinti vartotojus su žiedinės ekonomikos principais. Akcijos metu suomiai per šventinį laikotarpį susikaupusius maisto riebalų likučius supila į panaudotas, pavyzdžiui, pieno ar sulčių pakuotes ir palieka jas tam skirtuose specialiuose konteineriuose. Surinkti riebalai keliauja į atliekų tvarkymo tarnybą, kur yra perdirbami, o iš ten - kuro gamybai. „Kasmet prie šios akcijos prisijungia vis daugiau žmonių, o iš surinktų riebalų kiekio 2020 m. buvo galima pagaminti tiek dyzelino, kad užtektų vienam automobiliui pasaulį apvažiuoti iki septyniolikos kartų. Manome, kad analogiška akcija gali sulaukti susidomėjimo ir Lietuvoje, kur žmonių sąmoningumas tvarumo klausimais kasmet auga. Tikimės, kad netolimoje ateityje, išsprendus logistikos iššūkius, kartu su partneriais panašų projektą pavyks įgyvendinti ir Lietuvoje“, - sakė J. Matisonė.
Kada lietuviai tvaresnį kurą naudos dažniau?
Vienu iš svarbiausių aspektų renkantis automobilį vis dar išlieka jo išlaikymo kaina, įskaitant ir jam reikalingą kurą. Brangesni tvarūs degalai kol kas ypatingai nežavi lietuvių. Tačiau ar įmanoma, kad mūsų šalies vairuotojai kainos svarbą iškeis į draugiškumą aplinkai?
T. Grabauskas tikina, kad svarbiausia kurui yra funkciniai parametrai: jei jie yra tokie pat, kaip ir iškastinio kuro, tai vairuotojai žiūrės į kainą. Jei parametrai kiti (energijos kiekis, priemaišos, šalutiniai subproduktai), tada ne. Pasak jo, viskas priklauso nuo įrenginio, kuris tą kurą sudegina, automobiliuose tai - variklis. Jei variklių gamintojai pasakys, kad šis kuras tinka - gerai, jei ne, vairuotojai jo nenaudos. „Nežinau ar biodyzelinas yra standartizuotas, nes visos kitos kuro rūšys yra labai aiškiai standartizuotos (iš kiek ir kokių cheminių elementų gali susidėti), tad ir vidaus degimo varikliai atitinkamai konstruojami. Jei su bio-degalais to nėra, tai jų tinkamumas šiuolaikiškiems vidaus degimo varikliams kelia didelę nežinomybę ir riziką naudotojui“, - abejojo Autoverslininkų asociacijos prezidentas. Jis pridūrė, kad tam, jog lietuviai pereitų prie tvaresnio kuro, reikia garantuoto tinkamumo - konkretus biokuras tinka konkrečiam varikliui. Ir, žinoma, palankesnės kainos vartotojui.
Jam pritarė ir V. Korsakas, sakydamas, kad tokio kuro populiarumas Lietuvoje priklausys tik nuo jo kainos ir kaštų naudotis kitu kuru. „Neste“ atstovė tvirtino, kad kol kas tvaresnio kuro kainos sumažinti neįmanoma, mat žaliavų, tinkančių perdirbimui ir atitinkančių tvarumo reikalavimus, kiekiai, paklausa, gabenimo infrastruktūra yra svarbūs aspektai, lemiantys galutinio produkto kainą. „Šiuo metu rinkoje daugiau požymių, kad minėtų žaliavų poreikis augs, o gamybos pajėgumų didinimas ir logistikos grandinės pritaikymas yra laikui imlus procesas. Galutinei degalų kainai didelę įtaką daro ir palanki reguliacinė aplinka. Kol kas, vertinant išvardintas aplinkybes, sudėtinga pateikti tikslias kainos korekcijos prognozes, tačiau tikimės, kad laikui bėgant klientams galėsime pasiūlyti konkurencingesnę šio dyzelino kainą“, - sakė J. Matisonė.
Apibendrinimas: dyzelino privalumai ir trūkumai
Nepaisant visų niuansų, dyzelinas išlieka svarbia pasaulinės energijos derinio dalimi. Jis ypač tinkamas naudoti sunkiasvorėse transporto priemonėse, kurioms reikia daug galios ir kuro efektyvumo. Dyzelinas yra universalus ir efektyvus kuro šaltinis, kuris atlieka svarbų vaidmenį transporto ir kitose pramonės šakose.
Vienas iš pagrindinių dyzelinio kuro trūkumų yra jo emisija. Dyzeliniai varikliai išskiria daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų nei benzininiai varikliai, kurie gali prisidėti prie oro taršos ir turėti neigiamą poveikį sveikatai. Dyzelinas gali turėti didelį poveikį aplinkai, ypač oro taršos požiūriu. Tačiau šiuolaikiniuose dyzeliniuose varikliuose sumontuotos išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos, kurios gali žymiai sumažinti šias emisijas.
Kitas dyzelinio kuro trūkumas - didesnė kaina. Dyzelinas paprastai yra brangesnis nei benzinas, todėl dyzelinių transporto priemonių eksploatavimas gali būti brangesnis. Vienas iš iššūkių naudojant alternatyvius degalus dyzeliniuose varikliuose yra jų prieinamumas ir kaina. Kitas galimas dyzelinio kuro trūkumas yra jo degumas.
Pastaraisiais metais didėja susidomėjimas elektrifikavimu ir kitomis alternatyvaus kuro technologijomis transportui. Pavyzdžiui, elektrinės transporto priemonės yra švari ir efektyvi alternatyva tradiciniams vidaus degimo varikliams. Tačiau kol kas dyzelinas išlieka reikšmingu energetikos sektoriaus komponentu, nepaisant jo galimų trūkumų ir pavojų tam tikrose situacijose.