Įvadas: Apšvietimo technologijų evoliucija
Praėjo tie laikai, kai automobiliai buvo paprastesni, o žibintai naudojo kaitrines lemputes šviesą atspindinčiame korpuse. Viskas pasisuko technologinių posūkių dėka, dėl radikalių automobilių apšvietimo technologijų naujovių, tokių kaip BMW „LaserLight Technology“. Automobilių žibintai per daugelį metų labai pasikeitė, tačiau daugelio modelių žibintų pagrindinės funkcijos yra tokios pačio kaip ir prieš daug metų. Pagrindinis jų tikslas - apšviesti kelią ir būti matomam kelyje.
Nemažai automobilių gamintojų perėjo prie ksenoninių žibintų, dar vadinamų HID žibintais. Pirmiausia halogeniniai, po to ksenoniniai, dabar LED - automobilių žibintai tampa vis geresni ir brangesni. Šiandien siūlomas gan didelis pasirinkimas: ksenoniniai, bi-ksenoniniai, pasisukantys, prisitaikantys, LED žibintai. Kai atrodo viskas labai gerai, tačiau čia galite rasti ir keletą blogų savybių.
Pats geriausias laikas pasirūpinti geru kelio apšvietimu yra dabar, kai dienos trumpesnės, o naktys ilgos. Šviesa reiškia matomumą, ir tai yra svarbiausia tamsiuoju metų laiku.
Halogeniniai žibintai: paprastumas ir apribojimai
Šiandien dauguma automobilių važinėja su halogeninėmis lempomis. 1970 m. „Philips“ pristatė savo H4 tipo šviesas. Tai buvo dviejų siūlų halogeninė lemputė tolimosioms ir artimosioms šviesoms. H4 tipo halogeniniai žibintai pirmąkart buvo įmontuoti 1971 m. Išvada: vidutinių halogeninių žibintų apšviečiamas atstumas dažnai būna per trumpas.
Ksenoniniai žibintai: ryškumas ir efektyvumas
Automobiliam pritaikytų ksenoninių žibintų gimimo data - 1991 metai, kai jie debiutavo 7 serijos BMW modelyje. Ksenoniniai žibintai yra efektyvesni, suteikia baltesnę šviesą ir yra patogesni važiuojant naktį. Jie naudoja kur kas mažiau energijos ir sukuria daug ryškesnę šviesą nei halogeninės lemputės. „Xenon“ lemputės veikia leisdami elektros srovę per lemputę, pripildytą ksenono dujų ir metalo druskų.
Jų veikimo principas: žirnio dydžio stiklinėje kolboje tarp dviejų elektrodų atsiranda elektros išlydžio lankas, kurį supa ksenono dujos - iš čia kilęs ir pavadinimas. Uždegimui būtina labai aukšta įtampa, taigi būtinas elektroninis valdymas. Kadangi ksenono lemputėms uždegti reikia daug didesnės įtampos (daugiau kaip 20 tūkst. voltų), o kad jos veiktų toliau, reikia 85 voltų, ksenoniniams žibintams reikalingas balastas, kuris tiektų pradinę aukštą įtampą ir reguliuotų srovę, užtikrindamas pastovų šviesos švietimą. Be balastinių įtaisų ksenono lemputės paprasčiausiai neveiks.
Kad neakintų kitų vairuotojų, šiems žibintams būtinas apšvietimo nuotolio reguliavimas ir apiplovimo įranga.
Standartiniai ksenoniniai žibintai
Standartiniuose ksenono rinkiniuose naudojamos nepriklausomos lemputės artimosioms ir tolimosioms šviesoms. Viena lemputė įjungiama artimosioms šviesoms, o paskui išsijungia, kai kita lemputė įjungiama tolimosioms šviesoms. Kai kurie žmonės iš tikrųjų teikia pirmenybę standartiniams rinkiniams, nes jie turi galimybę kiekvieną lemputę pakreipti atskirai ir taip išgauti skirtingą spindulių sklidimo gylį. Be to, vienos kaitrinės lemputės yra pigesnės už dviejų kaitrinių bi-ksenonines lemputes. Jei viena iš lempučių perdega, reikia pakeisti tik vieną lemputę.
Bi-ksenoniniai žibintai
Bi-ksenoniniuose priekiniuose žibintuose naudojama viena ksenono lempa, kuri skleidžia ir tolimąsias, ir artimąsias šviesas. Vietoj atskirų lempučių vienoje lemputėje yra du atskiri siūleliai - vienas skirtas artimosioms, kitas - tolimosioms šviesoms. Paprastai bi-ksenoninės lemputės priešais lemputę turi gaubtą arba filtrą, uždengiantį tolimųjų šviesų siūlelį, kai įjungiamos artimosios šviesos. Kai reikia įjungti ilgąsias šviesas, ekranas pasislenka, kad į kelią būtų galima spinduliuoti visą lemputės šviesą. Todėl bi-ksenoniniai komplektai su visą laiką veikiančiu ksenono apšvietimu yra populiaresnis pasirinkimas, jei turite galimybę juos naudoti savo transporto priemonėje.
Bi-ksenoninės lemputės yra tik H4, H13, 9004 ir 9007 tipų. Spalvinė temperatūra svyruoja nuo 3000K (kelvinų) iki 12000K. 3000K lemputės yra geltonos spalvos ir labai panašios į halogenines lemputes. 12000K lemputės yra labai mėlynos, beveik violetinės spalvos.
Keičiant halogenines lemputes į ksenono lemputes, reikia įrengti balastinius įtaisus arba galios transformatorius. Vienos lemputės pakeisti kita paprasčiausiai nepavyks. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad gali tekti išjungti dienos šviesos žibintus. Patikrinkite, ar jūsų dienos šviesos žibintams (DRL) naudojama ta pati lemputė DRL ir artimosioms šviesoms. Jei taip, teks išjungti DRL, nes dauguma DRL veikia su sumažintu galingumu arba kintančiu srovės lygiu.
LED technologija: šviesos diodų ateitis
Ateities apšvietimo technika vadinama trimis raidėmis: LED. Tai reiškia “šviesą skleidžiantys diodai”. LED lemputės, dar žinomos kaip šviesos diodai (LED) arba LED priekiniai žibintai, yra apšvietimo tipas, kuriame naudojama puslaidininkių technologija, kad būtų sukurta ryški, balta šviesa. LED šviesa, panašiai kaip ksenoninių lempų, panaši į baltą dienos šviesą, tačiau žmogus tai mato kaip vientisą šviesą.
LED lemputės veikia siųsdamos elektros srovę per puslaidininkį (arba diodą), kuris sukuria šviesą elektroliuminescencijos būdu. Vietoj kaitinimo siūlelių ar dujų, kaip tradicinėse lemputėse, šviesos diodai naudoja kompaktišką, efektyvią elektroninę grandinę šviesai skleisti.
LED yra efektyvesni ir išskiria mažiau šilumos nei kaitrinės lemputės. Iki šiol LED dažniausiai buvo naudojami tik rūko žibintuose ar kaip stovėjimo, stabdymo ir dienos šviesos. Tačiau dabar jau yra ir pagrindinių žibintų su LED lempomis. Lexus LS 600h ir Audi R8 5.2 FSI quattro modeliuose šios naktį pašviesinančios lempos yra serijinės, o R8 4.2 FSI quattro versijai jos kainuoja papildomus 14 000 Lt. Išvada: LED žibintams reikia mažiau energijos, o jų šviesumas nuo to nė kiek nenukenčia. Sutaupomas kuras ir todėl LED technologijai priklauso ateitis.
Adaptyviosios apšvietimo sistemos: matomumas kiekviename posūkyje
Kodėl mano žibintai nešviečia ten, kur aš važiuoju? To klausia daugybė vairuotojų. Atsakymas paprastas: juose nėra posūkio kryptimi pasisukančių lempų. Dėl naujųjų adaptyviųjų priekinių žibintų, automatinės tolimosios šviesos atrodo jau labai sena technologija.
Dinaminiai pasisukantys žibintai
Čia padėti gali tik dinaminiai pasisukantys žibintai, kuriuos įvairiems automobiliams galima užsisakyti nuo 2003 metų. Pirmiausia jie buvo sumontuotos į Opel Vectra ir į E klasės Mercedes. Jie apšviečia kelią ta kryptimi, kuria sukamas vairas. Išvada: dažnai ksenoniniuose žibintuose jau būna įmontuotos pasisukančios lempos. Kalbant apie saugumą, didelį pliusą gauna dinaminės pasisukančios lempos. Todėl, norint į naują automobilį įsimontuoti kažką papildomo saugumui, jos patenka į pirmą vietą, aplenkusios stoglangį, šildomas sėdynes ir pan.
Statinės posūkių šviesos
Naująjį VW Polo galima užsisakyti su rūko žibintuose įmontuotomis papildomomis posūkius apšviečiančiomis lempomis, dar vadinamomis statinėmis posūkių šviesomis. Tokias šviesas į juos taip pat galima įsimontuoti. „Auto Bild“ taip padarė su senyvo amžiaus Audi A4 su standartiniais rūko žibintais. Kelios valandos darbo, apie 1000 Lt už medžiagas - ir štai rezultatas: papildoma lempa apšviečia kelio pakraščius ir posūkius, tuo tarpu kai standartiniai žibintai apšviečia tik tiesiąją.
Posūkius apšviečiantys žibintai veikia taip: kai įjungiama posūkio rodyklė, lemputė su atskiru reflektoriumi apšviečia tą kelio pusę, kur norima sukti. Be to, važiuojant į posūkį, specialus daviklis taip pat duoda impulsą įsijungti šioms šviesoms. Ir kainuoja tokios šviesos nedaug: VW Polo atveju - papildomus 922 Lt (kartu su rūko žibintais).
Adaptyvūs priekiniai žibintai (Adaptive Driving Beam - ADB)
Adaptyvūs žibintai, žinomi kaip prisitaikantys žibintai arba prisitaikančios tolimosios šviesos (ADB - adaptive driving beam), apšviečia kelią taip pat ryškiai, kaip tradicinės tolimosios šviesos. Vietoje to, kad žmogus ar automobilio kompiuteris reguliuotų šviesas tarp dviejų padėčių, adaptyvių žibintų sistema naudoja jutiklius ir specialius šviesos blokus, kurie gali pakeisti šviesos formą, ryškumą ir kryptį. Tai galima padaryti naudojant sklendžių sistemą, kuri automatiškai blokuoja dalį žibinto šviesos srauto arba matricos tipo šviesų bloką, sudarytą iš kelių šviesos šaltinių, kuriuos prireikus galima įjungti ir išjungti. Prisitaikantys žibintai taip pat gali reikšti šviesas, kurios reaguoja į vairo pasukimo kampą, tačiau ši sistema yra funkciškai skirtinga nuo čia aprašytos šviesų sistemos.
Geresnis matomumas ir mažiau blaškymosi
Įprastos automatinės tolimųjų šviesų sistemos yra gana puikios, tačiau jeigu vairuojate priemiesčio zonoje, kurioje vyksta eismas ir yra gatvių žibintai, jos gali susipainioti ir palikti esantį režimą, kai to daryti neturėtų, ar kai kuriais atvejais greitai keisti režimus, kai priartėja prie gatvės žibinto ar sutikęs priešpriešai atvažiuojančio automobilio šviesas, kas gali erzinti ir bloginti matomumą. Adaptyvūs išmanūs žibintai padeda išvengti šių problemų, nes ši sistema skaito kelią ir aplinką ir apšviečia ten, kur reikia. Vietoje režimo persijungimo, tiesiog keičiasi šviesų ryškumas ir forma atsižvelgiant į esamą aplinką.
Saugumas prastomis oro sąlygomis
Jeigu teko važiuoti miglotą ir lietingą naktį, žinote tą jausmą, kai nei artimosios, nei tolimosios šviesos tinkamai neapšviečia kelio tokiomis sąlygomis. Adaptyvūs žibintai šioje situacijoje nebus stebukladarys ir visko neišspręs, tačiau jie gali daug tiksliau apšviesti kelią ir mažiau atspindėti į rūką. Ši sistema gali pakeisti šviesos formą, o kai kurios sistemos gali pasitelkti į pagalbą ir rūko žibintus, kurie padės apšviesti daugiau kelio žemiau ir į šonus, kad būtų pagerintas matomumas.
Neakina aplinkinių
Nepaslaptis, kad naujų automobilių šviesos vis ryškėja. Dabar net artimosios šviesos gali akinti kitus vairuotojus ir pėsčiuosius. Kadangi adaptyvūs žibintai neleidžia ryškiai šviesti į kitus vairuotojus ir pėsčiuosius, ši sistema padės kitiems geriau matyti kelią. Jei iš priekio atvažiuoja transporto priemonė, dalis šviesos yra užblokuojama arba išjungiama, kad neakinti kito vairuotojo, o likusi kelio dalis būtų apšviesta ryškia šviesa.
Automobilių apšvietimo montavimas, priežiūra ir reguliavimas
Tačiau kam reikalinga geriausia apšvietimo įranga, jei ji blogai ar visai neveikia? Todėl būtina nuolat prižiūrėti apšvietimo įrangą. Žibintai ir jų šviesos šaltiniai neabejotinai yra viena sparčiausiai per keletą pastarųjų dešimtmečių tobulėjusi automobilio dalis. Jie efektyviau kovoja su tamsa ir gerokai ilgiau tarnauja, visgi nėra „nemirtingi“.
Lietuvos transporto parko vidutinis amžius yra beveik 15 metų, todėl natūralu, kad didžioji dalis automobilių ginkluotos kaitrinėmis lemputėmis. Bandydami patobulinti saviškę techniką, nemažai vairuotojų patys sumontuoja LED dienos žibintus. Dėl tokio patobulinimo taip pat taupoma energija (standartinės kaitrinės lemputės galingumas 50-55W, o šviesos diodo - 0.5 W; įprastai viename LED dienos žibinte būna 4-5 šviesos diodai, iš viso - 2.5 W arba 22 kartus mažiau, nei kaitrinė lemputė), dėl to sumažėja generatoriaus apkrovimas, deginama mažiau kuro ir mažiau teršiama aplinka. Be to, automobilis tampa kur kas geriau matomas kitiems eismo dalyviams, nes LED žibintai generuoja maždaug dvigubai ryškesnį nei įprastinių žibintų šviesos srautą.
Techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius teigia, kad visų pirma kontrolieriai vertina ar dienos žibintai teisingai sumontuoti: apatinis jų kraštas, kai automobilis yra nepakrautas, privalo būti ne žemiau kaip 25 cm nuo kelio paviršiaus, o atstumas tarp porą sudarančių žibintų vidinių kraštų turi būti ne mažesnis kaip 60 cm. LED dienos žibintai negali būti montuojami į tradicinių artimųjų-tolimųjų žibintų korpusą, jei taip nėra numatęs automobilio gamintojas. Be to, dienos žibintai turi būti sertifikuoti ir ženklinti pagal ES reikalavimus (t. y. turėti „RL“ žymenis), jie turi įsijungti automatiškai užvedus variklį.
Kada LED žibintai bus „išbrokuoti“ ir Techninės apžiūros stoties (TAS) kontrolierių įvertinti kaip turintys didelių trūkumų? Pasak R. Vėlavičiaus, ES direktyvoje dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kurios nuostatos yra perkeltos ir lietuviškus reikalavimus, nustatyta, kad jei žibinte neveikia ne daugiau kaip 1/3 šviesos diodų, jis laikomas netinkamu. Technikos ekspertai taip pat primygtinai rekomenduoja reguliariai pasitikrinti, ar žibintai tinkamai sureguliuoti. Jei artimosios šviesos žibinto spindulys nukreiptas pernelyg aukštai, žibintas kitus eismo dalyvius akins, nepriklausomai nuo to, kokia lemputė (halogeninė, „Xenon‘inė“ ar LED) žibinte yra įrengta.
„Transporto studijų“ ekspertas Simonas Lipskis savo ruožtu atkreipė dėmesį į rinkoje siūlomus LED šviesos šaltinius, sumontuotus įprastinės kaitrinės ar halogeninės lemputės cokolyje. Tai nėra rekomenduojama.
Apšvietimo technologijų pasirinkimas
Žibintai ir jų šviesos šaltiniai neabejotinai yra viena sparčiausiai per keletą pastarųjų dešimtmečių tobulėjusi automobilio dalis. Visiškai neseniai revoliucine naujiena laikyti dujų išlydžio žibintai šiandien laikomi atgyvena. Nauji modeliai projektuojami ir gaminami su LED žibintais, o koncepcinių modelių kūrėjai intensyviai eksperimentuoja su lazeriniais žibintais.
Greitkelių saugumo draudimo institutas (IIHS) vertina priekinius žibintus pagal jų konstrukciją, šviesos kryptį ir nukreipimo tikslumą. Jie vertina, kaip gerai priekiniai žibintai apšviečia tiesius kelius, įveikia posūkius ir kelio pakraščius.
Naktį, saugumas yra svarbiausias dalykas. Priekinių žibintų pasirinkimas gali lemti, ar vairavimas bus sklandus, ar įtemptas. Iš tiesų, šviesos diodai pasižymi energijos vartojimo efektyvumu, saugumu, ilgaamžiškumu ir ilgaamžiškumu.
Galiausiai, jūsų pasirinkimas tarp LED ir ksenoninių žibintų priklausys nuo jūsų biudžeto ir poreikių. Jei galite įsigyti automobilį su LED priekiniais žibintais už panašią kainą kaip ir automobilį su ksenonais, LED dažnai yra geresnis pasirinkimas.