Kiekvienas automobilis su vidaus degimo varikliu turi išmetimo sistemą, kuri atlieka svarbų vaidmenį efektyviai pašalinant išmetamąsias dujas ir užtikrinant komfortą vairuotojui bei kitiems žmonėms. Automobilio išmetimo sistema - tai sudėtingas mechanizmas, atsakingas už kenksmingų išmetamųjų dujų pašalinimą iš variklio ir aplinkos taršos mažinimą. Tinkama išmetimo sistemos priežiūra yra būtina, kad būtų užtikrintas automobilio saugumas, efektyvumas ir mažesnis taršos lygis. Reguliari techninė apžiūra gali padėti nustatyti ankstyvuosius gedimus ir juos pašalinti prieš atsirandant rimtesnėms problemoms.
Išmetimo sistemos sandara ir komponentai
Išmetimo sistema susideda iš skirtingų pagrindinių dalių, kurios kartu užtikrina efektyvų dujų šalinimą ir taršos mažinimą. Ši sistema yra vienas labiausiai apkrautų ir ekstremaliai veikiančių viso automobilio komponentų, turintis atlaikyti nuolatinę variklio vibraciją ir kėbulo judėjimą.
Pagrindinės išmetimo sistemos dalys:
- Priėmimo vamzdis: Jis gauna pirmą išmetimo dujų srautą iš variklio.
- Rezonatorius: Veikia kaip srauto "lygintuvas", sulėtindamas, atvėsindamas ir paskirstydamas ne vienodą, greitą bei įkaitusį dujų srautą iš variklio.
- Katalizatorius: Jo pagrindinis tikslas yra mažinti kenksmingas išmetamųjų dujų dalis. Šiuolaikiniai automobiliai dažnai turi trijų dalių katalizatorius, kurių kiekviena redukuoja po vieną išmetamųjų dujų komponentą: anglies monoksidą, angliavandenilius ir azoto oksidus. Katalizatoriai gali būti redukciniai ir oksidaciniai. Abiejų rūšių aktyvioji medžiaga yra keraminė, padengta kelių atomų storio katalizinių savybių turinčio metalo (platinos, rodžio ar paladžio) sluoksniu. Jie atlieka cheminės reakcijos principu, paversdami kenksmingas dujas nekenksmingais junginiais. Katalizatoriaus tarnavimo laikas paprastai siekia nuo 120 000 iki 160 000 kilometrų.
- Lambda zondas (deguonies kiekio daviklis): Matuoja deguonies kiekį išmetamųjų dujų sraute, surenka informaciją ir perduoda ją kompiuteriui, kuris toliau reguliuoja tam tikrus variklio degimo procesus. Lambda zondų pagrindinė funkcija yra užtikrinti, kad oro ir kuro mišinys variklyje būtų kuo artimesnis stoichiometriniam santykiui (14,7:1). Jie veikia elektros impulsų pagrindu, generuodami įtampą, priklausomai nuo deguonies koncentracijos.
- Duslintuvas: Jame dujos praeina per keletą kamerų ir pertvarų, kurios sugeria ir atspindi garso bangas, taip sumažindamos variklio keliamą triukšmą. Išmetimo sistemoje gali iš viso nebūti duslintuvo, juolab kai duslintuvas yra, matyt, labiausiai galingumą sumažinanti išmetimo sistemos dalis. Tačiau be duslintuvo apsieiti neįmanoma todėl, kad automobilio variklis keltų labai didelį triukšmą.
- Lanksti jungtis (gofra/kompensatorius): Tai tarpinis elementas, skirtas vibracijai sumažinti automobilio išmetimo sistemoje ir apsaugoti vamzdžius nuo įtrūkimo dėl vibracijos. Ji sudaryta iš dvigubo nerūdijančio plieno sluoksnio pagrindo, išorinio ir vidinio "apipynimo" bei flanšų.
- DPF (Dyzelino Dalelių Filtras): Būtinas komponentas šiuolaikiniuose dyzeliniuose automobiliuose, skirtas mažinti taršą ir apsaugoti aplinką, sulaikydamas ir sudegindamas kietąsias daleles, kurios susidaro degimo proceso metu. DPF filtras atlieka regeneracijos procesą, kurio metu suodžiai sudeginami. Jo tarnavimo laikas gali svyruoti nuo 160 000 iki 240 000 kilometrų.
- Išmetimo kolektorius: Vamzdžių sistema, prijungta prie variklio cilindrų galvutės, kuri surenka išmetamąsias dujas iš kiekvieno cilindro ir nukreipia jas į išmetimo vamzdį.
- Išmetamųjų dujų slėgio davikliai: Matuoja išmetamųjų dujų slėgį sistemoje, ypač prieš ir po DPF arba EGR vožtuvo, ir siunčia signalus į ECU, kuris koreguoja variklio parametrus.
- Išmetamųjų dujų temperatūros davikliai (EGT davikliai): Matuoja temperatūrą išmetimo sistemoje, ypač ties kolektoriumi, turbokompresoriumi ar DPF sistemoje, generuodami elektros signalą, siunčiamą į ECU.
- Antrinio oro siurbliai: Tiekia papildomą oro kiekį į išmetimo sistemą, ypač į išmetimo kolektorių ar vamzdį, kad padėtų deginti nesudegusį kurą ir sumažintų CO bei HC kiekį išmetamosiose dujose.
Išmetimo sistemos gedimų požymiai ir priežastys
Automobilio dujų išmetimo sistema dažnai veikiama įvairių oro sąlygų, todėl neretai pirmos bėdos dažniausiai būna atsiradusios rūdys, kurios ilgainiui smarkiai paveikia metalines sistemos dalis. Kita pagrindinė priežastis yra mechaniniai pažeidimai - užvažiavus į duobę ar kitur, kur "užkabinama" kažkuri sistemos dalis, ji pažeidžiama.
Pagrindiniai gedimų požymiai:
- Pasikeitęs garsas: Priklausomai nuo skylės vietos ar problemos tarp dalių sujungimų, skleidžiamas garsas gali būti labai garsus ir nemalonus.
- Stiprus išmetamųjų dujų kvapas: Gali atsirasti stiprus išmetamųjų dujų kvapas, kartais net patenkantis į automobilio saloną.
- Variklio galios sutrikimas: Kai duslintuvas turi problemų, gali sutrikti automobilio galia.
- Padidėjusios degalų sąnaudos: Kiauras duslintuvas ne tik pablogina variklio veikimą, bet ir padidina degalų sąnaudas dėl padidėjusio slėgio ir dujų srauto neatitikimų.
- „Check Engine“ lemputė: Akivaizdžiausias ženklas, kad duslintuvą reikia keisti, yra tada, kai automobilio prietaisų skydelyje įsijungia elektroninė įpurškimo lemputė. Tai rodo rimtus išmetamųjų teršalų mechanizmo komponentų gedimus.
Išmetimo sistemos montavimas ir tvirtinimas
Kadangi visi šie ilgi ir sunkūs metaliniai vamzdžiai kaitinami, vibruoja ir plečiasi (įkaitęs ilgas duslintuvas gali pailgėti net pora centimetrų!), jų negalima tvirtai pritvirtinti prie automobilio kėbulo. Visa išmetimo sistema kabo ant specialių guminių arba poliuretano pakabų po automobiliu. Prie duslintuvo vamzdžių ir vamzdelių privirinami plieniniai strypai, kurie savo ruožtu įstumiami per gumines įvores, tvirtinamas prie automobilio apačios.
Tinkamas duslintuvo tvirtinimas yra labai svarbus. Jei guminės pakabos per daugelį metų dėl karščio ir druskos išdžiūsta, įtrūksta ir lūžta, visos duslintuvų sistemos svoris tenka likusiems tvirtinimo elementams ir lanksčiai žarnai. Dėl to žarna greitai plyšta arba vamzdžiai nutrūksta. Priekiniais ratais varomuose automobiliuose, kuriuose variklis sumontuotas skersai, greitėjimo ir stabdymo metu variklis juda pirmyn ir atgal ant variklio laikiklių. Kad duslintuvas atlaikytų šį judėjimą, daugelyje modelių naudojama lanksti flanšo jungtis tarp kolektoriaus ir pirmojo vamzdžio. Čia naudojami specialūs kūginiai sandarikliai, kuriuos įtempia duslintuvo varžtai ir tvirta duslintuvo spyruoklė.
Duslintuvo remontas ir sandarinimo medžiagos
Jei duslintuvo dalys pažeistos korozijos ir sistema tapo nesandari, gedimą galima pašalinti suvirinant įtrūkimus. Tačiau jei vienos iš išmetimo sistemos dalių būklė labai prasta, virinimas gali būti tik laikinas sprendimas, todėl vertėtų pagalvoti apie tos dalies pakeitimą. Paprastai keičiama duslintuvo vidurinioji dalis, einanti nuo išmetimo kolektoriaus iki galinio duslintuvo bakelio. Duslintuvo bakelį taip pat gali tekti keisti nauju. Keičiant duslintuvo dalis, būtina pakeisti ir išmetimo sistemos tarpines.
Remonto sprendimai:
- Duslintuvo jungtis: Trumpas vamzdžio gabalas, skirtas sujungti du vienodo dydžio vamzdžius.
- Išmetimo vamzdžio įvorė: Pailgas, storas metalinis cilindras, perpjautas išilgai ir pritvirtinamas dviem tvirtais varžtais, sukuriantis tvirtą ir dujoms nelaidžią jungtį.
- Duslintuvo spaustukai: Tradicinis U formos varžto spaustukas arba platus metalinis vamzdžių spaustukas (juostinis spaustukas), kuris tolygiai apvynioja vamzdį 360 laipsnių kampu.
- Duslintuvo tvirtinimo pasta: Montuojant naujas dalis, užvedus automobilį ir įkaitus duslintuvui, ši pasta sukietėja į kietą masę, kuri užpildo visus mikroskopinius įtrūkimus ir užtikrina 100 % sandarų sujungimą.
- Remonto pasta ir remonto juosta: Skirtos laikinai užsandarinti mažas skylutes ar įtrūkimus. Remonto pasta dažnai turi stiklo pluošto arba metalo drožlių sutvirtinimui, o remonto juosta sandariai apvyniojama aplink trūkusį vamzdį.
Pramoniniai siurbliai ir jų pritaikymas
Pramoniniai siurbliai gaminami taip, kad būtų atsparūs koroziniam ar chemiškai agresyvių medžiagų poveikiui, ypač aukštai ar žemai temperatūrai, aukštam slėgiui ir nuolatiniam naudojimui. Siurblio medžiagos ir konstrukcija skiriasi priklausomai nuo pumpuojamų skysčių ir aplinkos. Siurbliai pritaikomi pagal konkrečius poreikius - užtikrina pramonės procesų patikimumą. Kiekvienas pramonės sektorius gamybos technologijoms ir visų komponentų medžiagoms kelia aukštus reikalavimus.
Pritaikymo sritys:
- Maisto pramonė: Maisto pramonei skirti siurbliai padeda maisto pramonės įmonėms užtikrinti itin aukštus kokybės ir higienos standartus.
- Žemės ūkis: Naudojama daugybė siurblinės įrangos, skirtos įvairioms praktinėms problemoms spręsti: nuo žemės ūkio paskirties žemės drėkinimo iki gyvulininkystės atliekų išpumpavimo.
- Kasybos pramonė: Kalnakasybos siurbliai turi būti pakankamai patvarūs, kad būtų galima siurbti ne tik vandenį, bet ir purvą bei uolienas.
- Naftos ir dujų pramonė: Naudojami įvairūs specialaus išpildymo siurbliai, priklausomai nuo skirtingų pumpuojamų skysčių fizinių ir cheminių savybių.
- Daugiaaukščiai, komercinės, gamybinės paskirties pastatai: Plačiai naudojami išcentriniai siurbliai, kurie užtikrina reikiamą vandens slėgį ar yra priešgaisrinės sistemos neatsiejama dalis.
Siurblių priežiūra ir ilgaamžiškumas
Siurbliai turi griežtas veikimo ribas ir tikslias sąlygas, kuriomis jie turi veikti, kad sukurtų geriausią efektyvumo tašką. Kiekvienas siurblys turi diagramą (darbo kreivę), rodančią efektyvumo kreives ir kaip pasiekti aukščiausią efektyvumo tašką. Viršijus siurblio aukščiausio efektyvumo darbo ribas, padidėja siurblio galios poreikis ir gali pasireikšti kavitacijos reiškinys siurblio įsiurbimo zonoje ir siurblio viduje.
Kuro siurblių priežiūra:
Tinkamai prižiūrimas kuro siurblys realiai turėtų tarnauti visą automobilio eksploatavimo laiką. Norint pailginti kuro siurblio tarnavimo laiką, niekada neleiskite automobilio degalų lygiui nukristi žemiau ketvirtadalio bako. Bake esantys degalai aušina siurblį, o kai kuro lygis per mažas, siurblys gali perkaisti. Kuro filtro keitimas taip pat padės išsaugoti kuro siurblį. Stenkitės pilti kokybišką kurą iš patikimų degalinių. Naudokite profesionalius kuro priedus, kurie padeda valyti, tepti ir prižiūrėti bendrą kuro sistemą.
Dulkių siurblių priežiūra:
Jei dulkių siurblys turėtų organus, filtrai tikrai būtų jo plaučiai. Užsikimšę ar nešvarūs filtrai ne tik sumažina siurbimo galią, bet ir verčia variklį dirbti su didesne apkrova, o tai tiesiogiai trumpina jo tarnavimo laiką. Būtent filtrų priežiūra yra ta sritis, kurią žmonės dažniausiai ignoruoja.
- Filtrai: HEPA filtrai turėtų būti valomi kas 2-3 mėnesius, o keičiami kas 6-12 mėnesių. Kai kurie HEPA filtrai yra plaunami, tačiau būtina juos kruopščiai išdžiovinti. Putplasčio filtrai plaunami po kiekvieno intensyvaus naudojimo.
- Šepečiai ir antgaliai: Pagrindinį šepetį reikėtų valyti bent kartą per mėnesį. Naudokite žirkles ar specialų peilį, kad atsargiai perpjautumėte ir pašalintumėte susivyniojusius plaukus. Antgaliai taip pat kaupia nešvarumus, juos verta išardyti ir išplauti šiltame vandenyje kas keletą mėnesių.
- Žarnos ir oro srautų keliai: Reguliariai tikrinkite žarną, ar ji nėra įtrūkusi ar susispaudusi. Kartą per pusmetį verta atidaryti dulkių siurblio korpusą ir švelniai išvalyti vidų sausu šepečiu ar suslėgto oro srove.
- Maišelių ir konteinerių tvarkymas: Vienkartiniai maišeliai turėtų būti keičiami, kai jie užpildyti maždaug 70-80 procentų. Daugkartiniai konteineriai reikalauja valymo po kiekvieno naudojimo.
- Variklio apsauga ir perkaitimo prevencija: Variklis perkaista, kai oro cirkuliacija yra nepakankama. Jei dulkių siurblys išsijungia, leiskite jam atvėsti bent 30-40 minučių. Darykite 10-15 minučių pertraukas kas valandą, valant didelį plotą.
- Saugojimo sąlygos ir sezoninis aptarnavimas: Dulkių siurblį saugokite sausoje, vėdinamoje patalpoje. Prieš padėdami į sandėliuką, įsitikinkite, kad visi komponentai yra švarūs ir sausi. Kartą per metus verta atlikti išsamų dulkių siurblio patikrinimą.
Svarbu žinoti:
- Niekada nesiurbkite šlapių nešvarumų įprastu dulkių siurbliu, jei jis nėra skirtas drėgnam valymui.
- Venkite siurbti didelius ar aštrius daiktus, kurie gali pažeisti žarną ar šepečius.
- Netraukite dulkių siurblio už laido, kad išvengtumėte pažeidimų.
- Naudokite tik gamintojo rekomenduojamus priedus ir atsargines dalis.
- Jei siurblys pradeda keistai skambėti, neveikti taip, kaip įprasta, ar skleidžia nemalonų kvapą, nedelsdami išsiaiškinkite priežastį.