Alkūninio veleno balansavimas ir remontas

Alkūninis velenas yra vienas svarbiausių vidaus degimo variklio komponentų. Jis atlieka esminę funkciją - paversti linijinį stūmoklių judesį sukamuoju judesiu, kuris vėliau perduodamas transmisijai. Alkūninis velenas priima švaistiklių perduodamą stūmoklių jėgą, paverčia ją sukamuoju judesiu ir perduoda per smagratį transmisijai.

Jo konstrukciją lemia cilindrų skaičius, jų išdėstymas ir cilindrų darbo tvarka. Alkūniniai velenai sudaryti iš pagrindinių, skriejiklinių kakliukų, atsvarų bei žastų, kuriuose yra alyvos tiekimo kanalai. Varikliui dirbant dideliu greičiu ir esant didelei apkrovai, pakyla guolio įvorės temperatūra ir atsiranda šiluminis plėtimasis, todėl tarp guolio ir guolio reikia palikti tam tikrą tarpą, kad būtų apsaugotas alkūninis velenas. Alkūninį veleną veikia dinaminės, žaibiškai greitai kintančios pagal kryptį ir dydį jėgos.

Alkūninio veleno paskirtis ir veikimo principas

Pagrindinė alkūninio veleno paskirtis yra paversti stūmoklių, cilindre judančių aukštyn ir žemyn, judesį į sukimosi jėgą. Stūmokliai, judėdami žemyn dėl kuro ir oro mišinio degimo cilindruose, stumia į švaistiklius, kurie savo ruožtu suka alkūninį veleną. Vėliau šis judesys perduodamas į smagratį ir galiausiai į transmisijos sistemą, leidžiančią transporto priemonei judėti. Be to, alkūninis velenas padeda subalansuoti variklį. Prie alkūninio veleno pritvirtinti atsvarai atsveria stūmoklių judesių sukuriamos jėgos, sumažina vibraciją ir užtikrina sklandesnį variklio darbą.

Smagratis skirtas sukaupti kinetinės energijos pertekliui darbo takto pradžioje ir sukti alkūniniam velenui kitų variklio cilindre vykstančių taktų metu. Šiuo tikslu gaminamas didelio inercijos momento smagratis, slopinantis sukamuosius virpesius varikliui dirbant mažais veleno sūkiais.

Alkūninių velenų tipai

Lengvųjų automobilių varikliuose alkūniniai velenai būna įvairių konstrukcijų, pritaikytų skirtingoms variklio konfigūracijoms ir veikimo principams. Pagrindiniai alkūninių velenų tipai apima:

• Plokštieji alkūniniai velenai (flat-plane): Dažniausiai pasitaikantys didelės galios ir našumo automobilių varikliuose. Kakleliai išdėstyti 180 laipsnių kampu, kas leidžia padidinti variklio apsukas ir išgauti geresnį variklio atsaką į akseleratoriaus paspaudimą, tačiau tokios konstrukcijos velenas turi aukštesnį disbalanso koeficientą, kas gali padidinti vibracijas.
• Kryžminiai alkūniniai velenai (cross-plane): Dažniausiai naudojami V8 varikliuose. Kakleliai išdėstyti 90 laipsnių kampu vienas nuo kito. Ši konstrukcija padeda efektyviau subalansuoti variklį, sumažina vibraciją ir užtikrina sklandesnį variklio veikimą, tačiau to kaina yra šiek tiek mažesni variklio sūkiai, palyginti su plokščiaisiais alkūniniais velenais.
• Kaltiniai alkūniniai velenai: Pagaminti iš vientiso plieno gabalo arba kitų labai tvirtų metalų ar jų lydinių, šie velenai yra labai patvarūs ir gali atlaikyti aukštesnes apkrovas bei didesnį stresą. Dėl savo stiprumo ir patikimumo jie dažnai naudojami didelio našumo ir didelės galios varikliuose.
• Lieti alkūniniai velenai: Gaminami pilant išlydytą metalą į formą. Juos pagaminti pigiau, ir jie dažniausiai randami įprastuose lengvuosiuose automobiliuose. Nors ir ne tokie tvirti kaip kaltiniai alkūniniai velenai, jie suprojektuoti taip, jog atliktų savo funkciją eksploatuojant variklį įprastinėmis darbo sąlygomis.

Priežiūra ir profilaktika

Pats alkūninis velenas sukurtas taip, kad būtų labai patvarus ir tvirtas, o tinkamai prižiūrint dažniausiai galintis tarnauti visą variklio eksploatavimo laiką. Tačiau norint užtikrinti jo ilgaamžiškumą ir optimalų veikimą, būtina reguliari priežiūra:

• Alyvos keitimas: Reguliarus alyvos keitimas yra labai svarbus, nes alkūninio veleno tepimas priklauso nuo variklio alyvos. Tinkamas tepimas sumažina trintį ir apkrovą, o tai mažina alkūninio veleno guolių bei kakliukų susidėvėjimą.
• Patikra: Periodinės patikros techninio aptarnavimo metu gali padėti anksti nustatyti galimas alkūninio veleno problemas ir užkirsti kelią gedimams. Mechanikai patikrina, ar nėra laisvumų, įtrūkimų ar kitų potencialių nusidėvėjimo požymių.

Pagrindiniai alkūninio veleno gedimai

Nepaisant ypač tvirtos konstrukcijos, alkūninio veleno gedimų taip pat kartais pasitaiko. Pagrindinės problemos yra šios:

• Alkūninio veleno susidėvėjimas: Nuolatinis veikimas esant didelėms apkrovoms ir nepakankamas tepimas gali įtakoti alkūninio veleno kakliukų susidėvėjimą. Dėl šio susidėvėjimo gali padidėti laisvumas tarp alkūninio veleno ir jo guolių (įdėklų), todėl atsiranda kalimo garsas ir gali suprastėti variklio darbas. Susidėvėjusios alkūninio veleno dalys daugiausia yra pagrindinio kakliuko ir švaistiklio veleno ūsų. Naudojimo metu alkūninis velenas nusidėvės kakliuką, susidarys neapvalus ir kūgis. Dėl trinties padidėjus tarpeliui tarp alkūninio veleno kakliuko ir slydimo guolių atsiranda sukantis alkūninio veleno mechanizmui mechaninis garsas “kalimas”.
• Alkūninio veleno įtrūkimai: Laikui bėgant dėl pasikartojančių streso ciklų alkūninio veleno konstrukcijoje gali atsirasti įtrūkimų. Šie įtrūkimai dažnai atsiranda dėl vadinamojo metalo nuovargio, prasto metalo apdirbimo ar gamybos defektų. Įprastai mechanikai netikrina alkūninio veleno susidėvėjimo ir neaptinka tokių įtrūkimų, o tai veda į katastrofišką variklio sugadinimą, velenas gali lūžti ir variklis sustoja arba liaudiškai tariant „užkala“.
• Guolių (įdėklų) gedimas: Alkūninio veleno guoliai (įdėklai) yra labai svarbūs sklandžiam veikimui. Dėl nepakankamo tepimo, užterštos alyvos arba įdėklų montavimo broko, jie gali prasisukti. Dėl šios priežasties dažnai smarkiai pažeidžiami alkūninio veleno paviršiai, todėl vėliau reikalingas brangus remontas. Sutrikus alkūninio veleno tepimui dėl vienokių ar kitokių priežasčių padidėja trintis tarp veleno kakliukų ir slydimo guolių. Šio sumažėjusio tepimo pasekmės lemia veleno kakliukų ir slydimo guolių susidėvėjimą.
• Disbalanso problemos: Nesubalansuotas arba netinkamai subalansuotas alkūninis velenas gali sukelti pernelyg didelę vibraciją, dėl kurios daug greičiau nei įprasta susidėvi variklio komponentai ir sutrumpėja variklio eksploatavimo laikas. Disbalansas gali atsirasti dėl gamybos defektų, veleno ar jo komponentų susidėvėjimo arba netinkamo veleno sumontavimo remonto metu.

Alkūninio veleno matavimas ir defektų nustatymas

Automobilio alkūninį veleną galima apžiūrėti naudojant kalibravimo platformą, daugiausia norint pamatyti jo išlinkimo laipsnį, kurį galima išmatuoti posūkio pavarų lentele. Taip pat susidėvėjęs pagrindinis kakliukas ir švaistiklio kakliukas, kurį galima išmatuoti mikrometru.

Apvalumo nuokrypio matavimas atliekamas naudojant išorinį mikrometrą, atliekant kelių taškų matavimą tame pačiame skerspjūvyje, kuriame kakliukas yra labai susidėvėjęs (pirmiausia išmatuojant abiejose kakliuko alyvos angos pusėse, o tada pasukant 90 laipsnių). Paprastai, jei kakliuko skersmuo yra mažesnis nei 80 mm, o apvalumo ir cilindriškumo paklaidos viršija 0,025 mm; arba kakliuko skersmuo yra didesnis nei 80 mm, rekomenduojama atlikti matavimus.

Alkūninio veleno kaklelių defektų nustatymas apima matavimus, siekiant nustatyti leistinus nuokrypius:

• Sujungiamo flanšo kraštinė plokštuma turi būti lygiagreti veleno ašiai. Leidžiamas nelygiagretumas esant standžiam flanšo sujungimui - ne daugiau 0,05 mm, kitų tipų sujungimams - ne daugiau 0,3 mm/m.
• Posūkio kampai tarp skriejikų bet kurio skriejiko, parinkto kaip bazė, atžvilgiu turi būti išlaikomi ±30 minučių ribose.
• Ekscentriškumas, t.y. atstumas tarp skriejiko ir rėminių kaklelių ašių, išlaikomas su tikslumu nuo ±0,1 iki ±0,25 mm.
• Bendravardžių kaklelių diametrai gali turėti skirtumą ne daugiau kaip 2-os klasės suleidimo dydžiui.
• Eliptiškumas, kūgiškumas, bačkos forma ir korsetiškumas rėminiams ir švaistikliniams kakleliams neturi viršyti 0,03 mm lėtaeigiams ir 0,01 mm greitaeigiams varikliams.
• Absoliutinis rėminių kaklelių ašių nesutapimas (ekscentriškumas) velenams su kakleliais, kurių diametras mažesnis už 180 mm, neturi viršyti 0,2 mm, aukštesnių kaip 180 mm - 0,25 mm.
• Santykinis ašių nesutapimas kakleliams, kurių diametras mažesnis 180 mm, neturi viršyti 0,1 mm, aukštesniems kaip 180 mm - 0,15 mm.
• Leidžiamas švaistiklinio ir rėminio kaklelių ašių nelygiagretumas ne daugiau 0,2 mm/m.

Alkūninio veleno šlifavimas ir restauravimas

Alkūninio veleno kakliuko šlifavimas atliekamas alkūninio veleno korekcijos pagrindu. Alkūninio veleno šlifavimas turi atitikti ne tik techninius kakliuko matmenų tikslumo ir paviršiaus šiurkštumo reikalavimus, bet ir geometrinių leistinų nuokrypių reikalavimus. Šlifuojant alkūninį veleną būtina užtikrinti pagrindinio kakliuko ir švaistiklio kakliuko ašių koaksialumą bei dviejų velenų lygiagretumą, apriboti švaistiklio radialinę paklaidą.

Šlifavimo metodai

• Koncentrinis šlifavimo būdas išlaiko nepakitusią švaistiklio kakliuko ašies padėtį po šlifavimo, tai reiškia, kad švaistiklio spindulys ir paskirstymo kampas išlieka nepakitę. Šis metodas dažnai naudojamas dyzelinio variklio alkūniniam velenui šlifuoti, siekiant išlaikyti nepakitusių alkūninio veleno spindulį ir dyzelinio variklio suspaudimo laipsnį, tačiau šlifavimo kiekis kiekvieną kartą yra didelis.
• Ekscentrinio šlifavimo metodas atlieka pozicionavimo šlifavimą pagal susidėvėjusį švaistiklio kakliuko paviršių. Šiuo metu pasikeičia kakliuko vidurio linijos padėtis ir švaistiklio spindulys. Paprastai švaistiklio spindulys po šlifavimo yra didesnis nei pradinis, todėl padidėja suspaudimo laipsnis ir atsiranda netolygių pokyčių kiekviename cilindre. Tuo pačiu metu viso alkūninio veleno masės centras nėra alkūninio veleno kakliuko vidurinėje linijoje, todėl veikiant alkūniniam velenui atsiranda disbalansas ir papildoma dinaminė apkrova. Todėl šlifuojant švaistiklio kakliuką, švaistiklio spindulio padidėjimas turi būti sumažintas iki minimumo, o to paties švaistiklio kakliuko ašies bendraašiumo paklaida neturi būti didesnė nei 0,10 mm, kad būtų užtikrintas alkūninio veleno balansas.

Alkūninio veleno remonto procesas

Alkūninio veleno remontas apima kelis etapus, kad būtų atkurta jo funkcija ir išvengta tolesnės žalos.

1. Apžiūra ir diagnostika

Pirmasis žingsnis taisant alkūninį veleną su minimalia žala yra jį tinkamai apžiūrėti ir diagnozuoti. Patikrinkite, ar nėra įtrūkimų, lūžių, nusidėvėjimo ir silpnumo. Pirmiausia apžiūrėkite alkūninį veleną, ar nėra matomų defektų, pvz., įtrūkimų, įbrėžimų, spalvos pakitimo ar perkaitimo požymių.

Magnetinių dalelių patikrinimas (Magnaflux)

Šis metodas nustato paviršiaus ir požeminius lūžius įmagnetinant alkūninį veleną ir purškiant magnetinius miltelius į vietas, kuriose gali būti įtrūkimų. Prieš pradedant patikrinimą, įsitikinkite, kad alkūninis velenas yra švarus ir sausas. Pašalinkite visą anglį, alyvą ir riebalus, kad atskleistumėte pliką metalą. Alkūninis velenas turi būti įmagnetintas dviem statmenomis kryptimis. Tai padeda aptikti tiek išilginiai, tiek skersiniai trūkumai. Po bandymo apžiūrėkite po alkūninį veleną UV šviesa, kad rastumėte įtrūkimų ar defektų. Magnetinės dalelės tirpale sukuria matomas linijas virš bet kokių įtrūkimų, kai alkūninis velenas įmagnetinamas. Šios linijos, matomos UV šviesoje, padeda tiksliai nustatyti trūkumus. Rankiniam patikrinimui galite naudoti jungą (elektrinį magnetą). Jungas sukuria stiprų magnetinį lauką, todėl geležies milteliuose atsiranda įtrūkimų.

Valymas

Nuvalykite alkūninį veleną, kad pašalintumėte nešvarumus, alyvą ar teršalus. Norint atlikti tikslią apžiūrą, būtinas tinkamas valymas.

Matavimai

Išmatuokite kakliuko skersmenis, guolių tarpus ir juostos storį naudojant tikslius įrankius. Pagrindinio žurnalo skersmuo: mikrometru išmatuokite skersmenį kiekvieno pagrindinio kakliuko centre. Išmatuokite žurnalo eigą naudojant rinkimo indikatorių. Pritvirtinkite alkūninį veleną ant V formos blokų ir ieškokite nelygumų.

Tikrinimas

• Patikrinkite sriegines skyles: Įsitikinkite, kad visos srieginės skylės yra švarios ir nepažeistos.
• Patikrinkite alyvos padavimo angas: Įsitikinkite, kad pagrindinio ir strypo kakliuko alyvos padavimo angose nėra šiukšlių.

2. Išmontavimas ir paruošimas

Pritvirtinkite variklį ant stabilaus paviršiaus, kad nejudėtų. Surinkite visus reikalingus įrankius ir saugos priemones prieš pradedant. Norėdami pašalinti šias dalis, vadovaukitės išmontavimo instrukcijomis. Nuimkite variklio galvutę, stūmoklius ir švaistiklius. Atsargiai išardykite šiuos komponentus, kad pasiektumėte alkūninį veleną. Atsargiai nuimkite pagrindinius guolių dangtelius. Atkreipkite dėmesį į jų vietą ir orientaciją.

Teršalų valdymas

Įsitikinkite, kad visose dalyse nėra teršalų, kad nesusidėvėtų. Prieš atidarydami skyrius arba išardydami dalis, paruoškite talpyklas skysčiams surinkti.

3. Remonto metodai

Šlifavimas

Jei alkūninio veleno paviršius susidėvėjęs, įtrūkęs ar deformuotas, pirmiausia reikia šlifuoti. Alkūninio veleno skersmens šlifavimui naudojama speciali mašina, pašalinant nedidelį metalo sluoksnį. Tai atkuria pradinę alkūninio veleno formą ir dydį, pagerina jo veikimą. Šlifavimo kryptis: Šlifuokite priešais variklio sukimąsi.

Ištiesinimas

Jei alkūninis velenas yra sulenktas arba netinkamai išlygintas, būtina ištiesinti. Hidraulinis presas taiko šilumą ir slėgį, kad ištaisytų bet kokį lenkimą ar netikslumą. Kartais reikia atkreipti dėmesį į įtempių sukeltus posūkius, kad alkūninis velenas būtų atkurtas į pradinę formą. Ištiesinimas apima alkūninio veleno kakliuko smūgiavimą plaktuku, kad sumažintumėte įtampą ir ištiesintumėte.

• Peen tiesinimas: Tai neinvazinis metodas, kurio metu taikoma mechaninė jėga alkūniniam velenui sulenkti arba iškraipyti atgal į lygiavimą. Peen tiesinimas atliekamas kontroliuojama jėga spaudžiant alkūninio veleno kakliukus, naudojant rutulinį plaktuką arba specialų šveitimo įrankį. Norėdami išmatuoti ir nustatyti žemiausią posūkio tašką, naudokite ciferblato indikatorių. Lėtai ir metodiškai braukite abiejose alkūninio veleno kakliuko pusėse žemiausioje vietoje, palaipsniui ištiesindami veleną. Tęskite valymą, kol velenas neviršys leistinos nuokrypos +0.0005" arba -0.0005". Vietos šildymas (apie 300 ° F ar daugiau) prieš šveitimą gali pagerinti rezultatus, ypač dirbant sunkiuose posūkiuose.

Suvirinimas

Esant dideliems pažeidimams, pvz., įtrūkimams ar lūžiams, galima suvirinti. Nulūžusios alkūninio veleno dalys suvirinamos suvirinimo aparatu. Šiuolaikiniai suvirinimo metodai, tokie kaip suvirinimas povandeniniu lanku, puikiai tinka alkūninio veleno remontui. Suvirinant susidaro daug šilumos, kuri gali sukelti vidinius įtempimus alkūniniame velene. Po suvirinimo alkūninio veleno kakliukai turi būti nušlifuoti iki pradinio dydžio.

Terminis apdorojimas (atkaitinimas)

Terminis apdorojimas yra svarbus procesas, atliekamas siekiant atkurti alkūninio veleno kietumą ir mechanines savybes po tam tikrų pažeidimų. Alkūninis velenas šildomas iki tam tikros temperatūros (iki 630°C), naudojant keramines kaitinimo antklodes. Šis metodas leidžia išvengti alkūninio veleno keitimo ir žymiai sumažinti transporto priemonės prastovos laiką. Palyginti su alkūninio veleno keitimu, atkaitinimas yra daug pigesnis.

Terminis apdorojimas yra veiksmingas būdas sumažinti vidinius įtempius ir ištaisyti alkūninių velenų poslinkius. Medžiagos sudėtis: Alkūnininiame velene naudojamos medžiagos tipas lemia terminio apdorojimo parametrus. Įprastoms medžiagoms, tokioms kaip ketus arba kaltas plienas, reikalinga tam tikra temperatūra, šildymo greitis, mirkymo laikas ir aušinimo greitis. Alkūninis velenas šildomas naudojant keramines antklodes arba šildymo kilimėlius, kurie užtikrina tolygų šilumos paskirstymą. Alkūninis velenas tam tikrą laiką (paprastai 1-2 valandas) palaikomas nurodytoje mirkymo temperatūroje, kad būtų galima tolygiai šildyti. Terminis apdorojimas paprastai sumažina kietumą maždaug 200 HB (Brinelio kietumas). Pavyzdžiui, tipiškas kaltinis plieninis alkūninis velenas su 600 AG varikliu gali patirti pradinį kietumą maždaug 400 HB.

Šlifavimas ir poliravimas

Šlifavimas ir poliravimas yra esminiai žingsniai remontuojant alkūninį veleną su minimalia žala. Šlifavimo kryptis: Šlifuokite priešais variklio sukimąsi. Poliravimo kryptis: Visada poliruokite variklio sukimosi kryptimi.

• Poliravimo įrankiai: Naudokite abrazyvinius diržus arba mikroapdailos juostą.
• Superfinansavimo mašinos: Po šlifavimo naudokite superfinishing mašiną su karborundo akmeniu, kad patobulintumėte paviršių. Pagal SAE J1086 standartą, alkūninio veleno paviršiaus šiurkštumas turi siekti 15 mikro colių Ra arba geriau. Tai užtikrina, kad alkūninis velenas veiktų efektyviai su minimalia trintimi.
• Mazginiai ketaus alkūniniai velenai: Dėl grafito struktūros juos reikia kruopščiai poliruoti.
• Perteklinis poliravimas: Venkite per daug poliruoti, nes aplink alyvos angas gali susidaryti „aureolės efektas“.
• Neteisinga orientacija: Įsitikinkite, kad šlifavimo ir poliravimo metu alkūninis velenas yra tinkamai sumontuotas.

Kitos restauravimo technologijos

Kietasis chromavimas yra dar vienas restauravimo būdas, tačiau jis gali sukelti pavojų, pvz., vandenilio trapumą, dėl kurio gali atsirasti įtrūkimų. Metalizavimas yra alternatyvus žurnalo atkūrimo būdas.

4. Tikslumo ir tiesumo patikrinimas

Alkūninio veleno taisymui reikalingi tinkami įrankiai, užtikrinantys tikslumą ir greitį. Alkūniniams velenams reikia tikslių leistinų nuokrypių, paprastai +/-0.003 colio. Remonto metu labai svarbu išlaikyti alkūninio veleno tiesumą. Norint patikrinti alkūninio veleno tiesumą, jis turi būti paremtas pagrindiniais kakliukais siauruose V blokuose.

5. Atvejo analizė ir rekomendacijos

Alkūninio veleno kakliuko taisymas gali būti brangus - apie 600 USD už vieną kakliuką arba dvigubai daugiau už visus strypo kakliukus. Tiek terminis apdorojimas, tiek ištiesinimas atlieka lemiamą vaidmenį atkuriant alkūninius velenus iki optimalios būklės, siūlydami ekonomiškus sprendimus alkūniniams velenams taisyti ir išvengti didelių išlaidų, susijusių su visišku pakeitimu. Atidžiai įvertinus žalos sunkumą, parenkant tinkamą metodą ir naudojant tinkamus įrankius, šie metodai gali padėti užtikrinti ilgalaikį variklio darbą.

Remonto sėkmė priklauso nuo kelių veiksnių: pažeidimo masto (pvz., įtrūkimų ar kakliukų susidėvėjimo) ir specialios įrangos bei profesinės kompetencijos poreikio. Jei randama įtrūkimų, plyšio gylis apie kakliuko skersmenį yra labai svarbus. Jei įtrūkimai yra gilesni nei ketvirtis colio, remontas gali būti neįmanomas. Vizuali apžiūra ir Magnaflux testavimas padeda įvertinti įtrūkimus.

Praktinio atvejo pavyzdžiai

• 1914 Simplex 4 cilindrų 600 CI alkūninis velenas su 0.020 ″ lenkimas buvo sėkmingai ištiesintas naudojant peen tiesinimo techniką. Peen tiesinimas ypač naudingas esant nedideliems ir vidutinio sunkumo lenkimams. Tačiau jis gali būti netinkamas esant dideliems įtrūkimams ar dideliems iškraipymams.
• Keturių cilindrų dyzelinio variklio atvejo tyrimas: Keturių cilindrų dyzelinio variklio alkūninis velenas per anksti sulūžo dėl perkrovos. Po kruopštaus įvertinimo ir vėlesnio remonto, įskaitant šlifavimą ir poliravimą, alkūninis velenas buvo atkurtas į darbinę būklę.
• Goltens borto atkaitinimas: Goltens sėkmingai suremontavo beveik 200 sugadintų alkūninių velenų visame pasaulyje, naudodamas borto atkaitinimo metodus. Šis metodas leido jiems išvengti alkūninio veleno keitimo ir žymiai sumažinti laivų prastovos laiką.
• MAN PrimeServ In-Situ remontas: MAN PrimeServ panaudojo in situ atkaitinimą 7L58/64CD variklyje, efektyviai atkurdamas alkūninio kaiščio kietumą išlaikant pradinį skersmenį.

Kada alkūninį veleną reikia keisti?

Jei alkūniniame velene yra gilių įtrūkimų, didelis susidėvėjimas arba deformacija, kurios negalima pataisyti, greičiausiai jį reikės pakeisti. Atliekant variklio kapitalinį remontą, dauguma automobilių savininkų vis dar svarsto, ar būtina atlikti alkūninio veleno balansavimą. Anot technikos mokslų profesoriaus V. Ščepetilnikovo, tinkamas automobilio detalių balansavimas prailgina jo eksploatavimo laikotarpį nuo 25 iki 100 procentų, o galingumą padidina 10 procentų (Основы балансировочной техники. Т. 1. - Уравновешивание жестких роторов и механизмов / Под ред. В.А. Щепетильникова.). Galime apskaičiuoti šio teiginio pagrįstumą: esant 6000 APM (apsisukimų per minutę), 20 kilogramų sveriantis alkūninis velenas sudarys išcentrinę jėgą, lygią 788 kg (kai masė pasiskirsto netolygiai (vos 0,1 mm) dėl veleno išlinkimo smagračio tvirtinimo vietoje, netinkamo šlifavimo bei disbalansą galinčių sukelti elementų pakeitimo (tokių kaip alkūninio veleno atsvaros, stūmokliai, švaistikliai, smagratis, sankaba ir t.t.). Mūsų „didelių greičių“ laikais turbūt kiekvienas protingas vairuotojas supranta, koks svarbus yra automobilio ratų balansavimas ir, kad jis turi būti atliekamas kiekvieną kartą permontavus padangą.

tags: #kas #yra #alkuniniu #velenu #balansavimas