Kas vyksta žmogaus organizme, kai vairuojama išgėrus

Nepaisant to, kad situacija keliuose gerėja, neblaivių vairuotojų problema išlieka aktuali ir kelia grėsmę eismo saugumui. Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, pernai buvo išaiškinta 9295 neblaivūs transporto priemonių vairuotojai, o užpernai šis skaičius siekė beveik 10 tūkst. Nors šie skaičiai rodo alkoholį vartojančių vairuotojų mažėjimą šalies keliuose, psichologės dr. J. Slavinskienės teigimu, 9 tūkstančiai išgėrusių vairuotojų kelyje yra labai pavojingas skaičius.

Moksliniai tyrimai liudija, kad vienas neblaivus vairuotojas kelia didžiulę riziką ir grėsmę mažiausiai dviem eismo dalyviams. Taigi, išaiškinti neblaivūs vairuotojai potencialiai gali sužaloti ar net mirtinai pražudyti daugiau nei 18 tūkstančių Lietuvos gyventojų.

Pokyčiai ir priežastys

Per pastarąjį trisdešimtmetį įvyko esminių pokyčių, sustiprinusių eismo dalyvių sąmoningumą. Įstatymai, ribojantys alkoholio prieinamumą, prevencinės priemonės ir didėjančios baudos už vairavimą apsvaigus, dalį žmonių paskatina pergalvoti savo įpročius arba atgraso nuo tokio elgesio. Didesnis žmonių mobilumas leidžia susipažinti su kitų šalių eismo kultūra, patirti saugesnio ir atsakingesnio elgesio vairuojant pasekmes, o tai taip pat skatina keisti elgesį. Vis dėlto, eismo saugumas išlieka problema.

Pagrindinės priežastys, kodėl žmonės sėda prie vairo išgėrę:

• Klaidingas įsitikinimas, kad silpnieji alkoholiniai gėrimai ar nedidelis stipriųjų gėrimų kiekis nepaveiks vairuotojo. Tai pražūtingas įsitikinimas, nes bet koks alkoholis apsunkina žmogaus kognityvines ir motorines funkcijas.
• Apsvaigusių žmonių polinkis pervertinti savo įgūdžius ir priimti pavojingus sprendimus. Tokie asmenys retai prisiima asmeninę atsakomybę, nepripažįsta rizikos vairuojant ir kaltina aplinkybes, o ne save.
• Kritiškumo savo elgesiui sumažėjimas. Dalies žmonių alkoholio vartojimo dažnis, kiekis ar elgesys būnant neblaiviam nėra vertinamas kaip netinkamas ar žalingas. Dėl to tokie žmonės linkę kartoti alkoholio vartojimą ir vairavimą apsvaigę, jei nėra nuo to nukentėję.

Kaip alkoholis veikia vairuotojų organizmą?

Kai alkoholis patenka į organizmą, prasideda biologiniai procesai, paveikiantys smegenų veiklą. Kai kurie smegenų centrai, atsakingi už elgesį, emocijas ir suvokimą, tampa mažiau aktyvūs, todėl perduodami impulsai yra ne tokie tikslūs ir greiti. Tai sukelia trumpalaikius cheminius pasikeitimus smegenyse, dėl kurių apsvaigęs žmogus gali turėti minčių ir elgesio kontrolės, emocijų išreiškimo bei suvokimo sunkumų, ypač numatydamas priežasties ir pasekmės ryšį.

Alkoholis yra klasifikuojamas kaip psichiką veikianti medžiaga, sutrikdanti žmogaus elgesį ir galinti sukelti priklausomybę. Piktnaudžiavimui alkoholiu dažnai būdingi fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai arba socialinės pasekmės, palaipsniui vystosi priklausomybė.

Alkoholio poveikis vairavimo gebėjimams:

Alkoholis sukelia daugybę sutrikimų, kurie tiesiogiai veikia vairavimo gebėjimus:

• Sutrikęs regėjimas: Sunkiau tiksliai įvertinami judantys šviesos šaltiniai, atstumas iki kitų transporto priemonių, jų gabaritai. Pablogėja akių adaptacija keičiantis apšvietimui, padidėja apakinimo rizika. Atsiranda „tunelio efektas“ - susiaurėja matymo laukas, vairuotojas gali nepastebėti pro šalį važiuojančios transporto priemonės.
• Sulėtėjusi reakcija ir dėmesio pablogėjimas: Atsiranda ilgesnis laiko tarpas tarp kliūties atsiradimo ir stabdymo ar posūkio pradžios. Pėstieji, transporto priemonės ir kitos kliūtys gali būti pastebėti per vėlai.
• Pablogėjusi koordinacija ir pusiausvyra: Ypač motociklininkai ir dviratininkai blogiau išlaiko pusiausvyrą.
• Neteisingas atstumo vertinimas: Gali „nepataikyti į posūkį”.
• Elgesio pokyčiai: Atsiranda pirmieji euforijos, nerūpestingumo pojūčiai, pervertinamos galimybės, vairavimo stilius tampa vis rizikingesnis. Gali atsirasti kvailų vairavimo klaidų, pavyzdžiui, vietoj stabdžio paspaudžiamas akseleratoriaus pedalas.

Vairavimo instruktorius Egidijus Šimkūnas aiškina, kad net ir mažiausias alkoholio kiekis kritinėje situacijoje gali lemti pavėluotą reakciją, ilgesnį stabdymo kelią ir eismo įvykį. Žmonės dažnai nesupranta, kad alkoholis slopina, todėl net ir suvartojęs nedidelį kiekį ir gerai besijausdamas, vairuotojas į situaciją reaguos lėčiau nei būdamas visiškai blaivus.

Vairuoti esant tokiai būklei praktiškai neįmanoma, nes visi minėti sutrikimai tampa žymiai ryškesni, o vairavimas - labai rizikingas.

Vairuotojų tipai ir rizikingas elgesys

Tyrimai rodo, kad prie vairo apsvaigę dažniau sėda ilgesnę patirtį turintys ir labiau savo įgūdžiais pasitikintys vairuotojai, kurie linkę elgtis spontaniškai. Jie dažniau nepaklūsta taisyklėms, įskaitant ir Kelių eismo taisykles. Didžioji dalis žmonių, kada nors vairavusių išgėrus, tokio elgesio nelaiko pavojingu, o kai kurie gali turėti ir alkoholio vartojimo problemų.

Psichologė dr. J. Slavinskienė išskiria du pagrindinius vairuotojų tipus: vieni yra aktyvūs, empatiški, linkę prisitaikyti prie kitų. Kitas profilis - nerimastingas, įsitempęs, linkęs konkuruoti ir spontaniškai reikšti emocijas, toks tipas labiau linkęs rizikuoti.

Nors asmenybės struktūra tarp vairuotojų, prarandančių teisę vairuoti dėl greičio viršijimo ar vairavimo neblaivių, nesiskiria, tačiau skiriasi motyvaciniai veiksniai. Greitį viršijantys vairuotojai turi palankesnes nuostatas į greičio viršijimą ir rizikingą vairavimą, taip pat labiau išreikštą motyvą rizikuoti pažeidžiant KET.

Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad alkoholis slopina žmogaus savikontrolę, todėl išgėręs žmogus įgauna daugiau drąsos, o tai dažnai lemia nelaimes. Noras sėsti prie vairo išgėrus gali kilti ir dėl menkavertiškumo, kai asmenys nori parodyti savo „galią“. Tokiu būdu nemažai jaunų asmenų žūsta, nes bando įrodyti, kad jie „gali daugiau“.

E. Masalskienė, dirbusi su teisę vairuoti praradusiais asmenimis, akcentuoja, kad nemaža dalis žmonių prie vairo sėda išgėrę, nes neįvertina rizikos ir apskritai nesupranta, kad tai yra blogai. Toks požiūris vyrauja dar nuo senų laikų, kai aplinkiniai skatindavo numoti ranka į apsvaigimą. Pavyzdžiai, kai vairavęs neblaivus draugas ar giminaitis nebuvo nubaustas, taip pat gali paskatinti kartoti tokį nusižengimą.

Statistika ir tyrimai

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2009 m. užregistruoti 405 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, kuriuose žuvo 45, sužeista 517 žmonių. Iš jų 300 sudarė neblaivių vairuotojų sukelti įvykiai, kuriuose žuvo 37 žmonės.

Narkotikų kontrolės departamento 2008 m. tyrime nustatyta, kad 14,9 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų yra vairavę apsvaigę nuo alkoholio bent kartą gyvenime, o 5,1 proc. tai darė per paskutinius 12 mėnesių. Vyrai apsvaigę vairavo dažniau nei moterys. Beveik 50 proc. respondentų, vairavusių apsvaigus bent kartą gyvenime, buvo iki 34 metų amžiaus.

Tyrimai liudija, kad kuo didesnis išgeriamo alkoholio kiekis, tuo didesnė autoįvykio tikimybė. Dažniau nei kas septintas asmuo, kasdien arba beveik kasdien per paskutines 30 dienų vartojęs alkoholinius gėrimus, yra vairavęs apsvaigęs nuo alkoholio. Pastebima tendencija, kad kuo rečiau vartojamas alkoholis, tuo rečiau vairuojama apsvaigus.

Vidutinis girtas vairuotojas iki pirmojo sulaikymo maždaug 80 kartų vairavo išgėręs. Vairavimas išgėrus yra labai pavojingas ir kasmet nusineša daugybę gyvybių visame pasaulyje. Kas dvi minutes vienas žmogus sužalojamas eismo įvykyje, kurį sukelia neblaivus vairuotojas. Kas šeštą autoįvykį sukelia neblaivus asmuo.

Alkoholio šalinimas iš organizmo ir leistinos normos

Alkoholis natūraliai per tam tikrą laiką iš organizmo pasišalina pats ir jokio stebuklingo būdo jį greitai pašalinti nėra. Per tris valandas perdirbama dozė, lygi 2 stiklinėms alaus, stiklinei sauso vyno arba 50 g degtinės.

Daugelis vairuotojų mano, kad stipri kava, šaltas dušas ar rytinis pasivaikščiojimas gali pagreitinti blaivėjimą. Iš tiesų, laikas yra vienintelis dalykas, kuris pašalina alkoholį iš organizmo. Kava gali paskatinti jaustis budriau ir padidinti reakcijos laiką, tačiau ji negali sumažinti alkoholio koncentracijos iškvėptame ore ar kraujyje.

Gydytojai pabrėžia, kad tik poilsis, skysčių vartojimas ir laikas leidžia jūsų organizmui atsigauti. Alkoholis dehidratuoja organizmą, todėl iš pradžių gerk daug vandens, kad atsigautum. Tai padės greičiau iš organizmo išplauti alkoholį. Verčiau rinktis vandenį, o ne gėrimus su kofeinu, nes kofeinas gali dar labiau dehidratuoti.

Valgymas subalansuoto maisto palengvina alkoholio pasisavinimą. Valgydamas maistingą maistą, gali stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje ir lengviau pasisavinti alkoholį. Valgymas prieš gėrimą, ypač riebus ar baltymų turtingas maistas, pavyzdžiui, mėsa, sūris ar riešutai, gali sulėtinti alkoholio įsisavinimą, bet nesumažina jo bendro kiekio. Tai reiškia, kad iš pradžių galite jaustis mažiau apsvaigęs, bet vėliau alkoholio kiekis kraujyje vis tiek padidės. Duok savo organizmui pakankamai laiko alkoholiui metabolizuoti, tinkamai pailsėk. Jei įmanoma, prieš bandant vairuoti trumpai snūstelėk arba kelias valandas pailsėk.

Net jei alkoholio matuoklis rodo 0,00 ‰, tai ne visada reiškia, kad esate visiškai atsigavęs. Liekamieji poveikiai, tokie kaip nuovargis, dehidratacija, galvos skausmas ar sumažėjęs koncentracijos gebėjimas, vis dar gali pakenkti jūsų vairavimo gebėjimams. Vienintelis patikimas būdas išsiblaivyti yra palaukti, kol jūsų organizmas visiškai pašalins alkoholį. Nei kava, nei dušas, nei maisto papildai to nepakeis.

Leistinos alkoholio normos ir teisinė atsakomybė

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (422 straipsnis), vairuotojams leidžiama alkoholio koncentracija kraujyje (BAC) yra 0,4‰, o profesionalūs ir pradedantys vairuotojai turi turėti 0,0‰. Viršijus šias ribas, jūs esate teisiškai apsvaigęs.

Alkoholio išsiskyrimo iš organizmo greitis priklauso nuo svorio, amžiaus, lyties, kepenų sveikatos ir to, ar gėrėte tuščiu skrandžiu. Vidutiniškai kepenys per valandą apdoroja apie 0,1-0,15‰. Kuo daugiau geriate, tuo ilgiau jūsų organizmui reikia laiko. Jei per vakarą išgėrėte apie 200 g degtinės, už vairo negalite sėsti dar mažiausiai 10-12 valandų. Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas alkoholį skaido skirtingai.

Šiuo metu Lietuvoje už transporto priemonių vairavimą neblaiviam yra numatyta pakankamai griežta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Kai kraujyje nustatoma 1,51 promilės ir daugiau, prasideda baudžiamasis procesas.

Atsakomybė pagal galiojančius teisės aktus:

• Administracinė atsakomybė: Piniginė bauda su teisės vairuoti atėmimu. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
• Baudžiamoji atsakomybė (įpūtus daugiau nei 1,5 promilės): Bauda nuo 2 500 iki 100 000 eurų, areštas nuo 15 iki 90 parų arba įkalinimas nuo 3 mėnesių iki vienerių metų. Taip pat skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 5 metų ir transporto priemonės konfiskavimas.
• Kriminalizuotas vengimas tikrintis neblaivumą: Nuo 2019 m. vengimas pūsti į alkotesterį ar atsisakymas medicininės apžiūros taip pat užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Nors administracinės baudos skiriamos, ne visada užtikrinama, kad jos atliktų prevencinį darbą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali sukelti didelį diskomfortą, įskaitant darbo netekimą, todėl asmenys, sugauti vairuojantys neblaivūs, stengiasi išvengti atsakomybės. Vairavimas išgėrus turės milžiniškos reikšmės asmeninei ir profesinei reputacijai - galite prarasti ne tik šeimos, bet ir darbdavio pasitikėjimą.

Išimtinės aplinkybės ir būtinasis reikalingumas

Teismai gali netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas aplinkybių kompleksas, bylojančias pažeidėjo naudai. Viena iš tokių aplinkybių - būtinasis reikalingumas.

Būtinasis reikalingumas - tai situacija, kai asmuo, siekdamas pašalinti jam ar kitiems gresiantį realų pavojų, sąmoningai padaro kitą žalą, jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala ir pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.

Pavyzdžiui, jei namuose kilo realus ir akivaizdus pavojus vieno iš namiškių sveikatai, nėra galimybės susisiekti su gydymo įstaiga, o vienintelis vairuotojas yra lengvai apsvaigęs, jis gali būti pateisinamas, jei nuveža sergantį asmenį į gydymo įstaigą. Tokiu atveju teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali nuspręsti neskirti sankcijos.

Ką daryti pastebėjus neblaivų vairuotoją?

Pastebėjus alkoholio išgėrusį žmogų, kuris ketina vairuoti, svarbu prisiminti, kad reaguoti reikia visada. Nepriklausomai nuo to, ar tai artimasis, draugas ar nepažįstamas žmogus, būtina prisiminti, kad apsvaigęs asmuo gali sužaloti ar mirtinai sužeisti kitus žmones ar net patį stebėtoją. Privaloma padaryti viską, kas įmanoma, kad pastebėtas neblaivus asmuo nevairuotų.

Veiksmai pastebėjus įtartiną vairuotoją:

1. Praneškite bendrajam pagalbos centrui (telefonu 112). Tiksliai nurodykite automobilio markę, modelį, valstybinį numerį ir galimai neblaivaus vairuotojo veiksmus.
2. Klausykite dispečerio nurodymų. Galima sekti automobilį iš paskos, jei tai įmanoma ir saugu, tačiau nereikia pažeisti Kelių eismo taisyklių, bandant jį vytis. Jei galimai neblaivus asmuo drastiškai padidintų važiavimo greitį, nereikėtų patiems pažeisti Kelių eismo taisyklių bandant jį vytis, nes tai gali sukelti tik dar didesnį pavojų ar net lemti jūsų sukeltą eismo įvykį.
3. Nesiimkite savavališkų veiksmų: neverskite automobilio sustoti, neužstokite kelio. Tai gali sukelti dar didesnį pavojų. Įvertinkite pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.
4. Jei bandymas kalbėtis ir ieškoti alternatyvų nepavyksta, o žmogus tampa priešiškas ar atmeta siūlomas išeitis, būtina kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie situaciją. Svarbu nerizikuoti savo saugumu.

Išgėrusį žmogų galima identifikuoti pagal nekoordinuotą ir neadekvatų elgesį bei nerišlią kalbą. Negalime būti įsitikinę, kad už vairo sėdi neblaivus vairuotojas. Viena tokia vaistų grupė yra centrinei nervų sistemai slopinamąjį poveikį darantys vaistai. Šie vaistai turi įtakos reakcijos greičiui, pastabumui, gebėjimui greitai priimti sprendimus.

Visais atvejais verta pranešti tarnyboms apie įtartiną vairuotoją. Pranešus apie neblaivų vairuotoją nereikėtų imtis savavališkų veiksmų, t. y. bandyti stabdyti patiems, užkirsti kelią ar kitais įmanomais būdais stengtis neleisti įtariamam vairuotojui važiuoti toliau. Esant tokiomis situacijomis reikėtų įvertinti ne tik jums, bet ir kitiems eismo dalyviams kylantį pavojų. Žinoma, galite imtis adekvačių veiksmų, kai matote, kad neblaivus žmogus esantis su jumis ketina sėsti prie vairo.

Prevencija ir visuomenės požiūris

Visuomenėje vis mažiau toleruojamas vairavimas išgėrus. Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje dažnai aptariami tokie atvejai. Nors Lietuvoje prevencija vykdoma aktyviai, vis dar kyla klausimas, kodėl kai kurie žmonės sėda už vairo girti. Psichologė S. Švabauskienė teigia, kad baudų griežtinimas galėtų turėti įtakos, tačiau kol žmonės nesuvoks pasekmių, tol tai nepadės. Ji siūlo investuoti į prevencines programas, kurios būtų diegiamos vairuotojų rengimo procese.

Taip pat svarbu didinti informuotumą per televiziją ir kitas informavimo priemones apie alkoholio poveikį vairavimui. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė, kad saugus alkoholio kiekis neviršija 2 standartinių alkoholio vienetų (SAV) per dieną. Standartinis alkoholio vienetas prilygsta maždaug 40 ml stipriųjų gėrimų, 120-150 ml vyno ir 330 ml alaus.

Lietuva nėra vienintelė šalis, taikanti griežtas taisykles vairavimui išgėrus. Vis labiau populiarėja „interlock systems“ - alkoholio užrakinimo įrenginiai, kurie leidžia automobilį užvesti tik tada, kai vairuotojo kvėpavime nenustatoma alkoholio. Kai kurie specialistai siūlo naudoti transporto priemones su antialkoholiniais variklio užraktais, kurie neleidžia užvesti automobilio, jei vairuotojo organizme nustatomas alkoholio kiekis.

Didelę įtaką sprendžiant šią problemą daro ne tik baudų griežtinimas, bet ir prevencinės priemonės, švietimas apie alkoholio poveikį vairavimui, didėjantis visuomenės sąmoningumas. Svarbu suprasti, kad vairavimas išgėrus yra didžiausią pavojų keliantis nusižengimas, turintis ne tik didžiules moralines, bet ir finansines, bei baudžiamąsias pasekmes. Tiek psichologai, tiek pareigūnai, tiek specialistai sutaria: geriausias sprendimas - jokio alkoholio vairuojant. Vairavimas išgėrus visais atvejais yra labai savanaudiškas poelgis. Net jei jautiesi gerai ir galvoji, kad gali vairuoti, svarbu suvokti, kad tavo gebėjimas saugiai vairuoti mažėja net esant labai mažam AKK kiekiui. Nepasitikėk savimi, kai tau kyla pagunda rizikuoti, nes alkoholio paveiktos smegenys gali manyti, kad verta rizikuoti, nors taip nėra. Mes retai išgėrę priimame tinkamus sprendimus. Visada geriau atvykti vėliau nei rizikuoti savo vairuotojo pažymėjimu, saugumu ar kieno nors gyvybe.

tags: #kas #vyksta #zmogaus #organizme #kai #vairuoji