Navigacija - tai technika ir įgūdis, leidžiantis nukreipti laivą, orlaivį ar erdvėlaivį iš pradinio taško į tikslą pasirinkus tinkamiausią maršrutą. Nors šiandien navigacija mums atrodo savaime suprantamas procesas, kurį palengvina modernios technologijos, šis mokslas turi tūkstantmečių istoriją.
Senovės navigacijos metodai: gamtos stebėjimas
Nuo seniausių laikų žmonės kelionėse naudojosi informacija, matoma danguje. Pirmosios civilizacijos, išvysčiusios plaukiojimo jūromis meną, buvo finikiečiai prieš 4000 metų. Jie plaukiojo naudodamiesi paprastais žemėlapiais bei stebėdami Saulę ir žvaigždes.
- Polineziečiai: 3000-1000 m. pr. m. e. navigavo daugiau nei 6000 km plote, orientuodamiesi pagal paukščius, žvaigždes ir bangų judėjimą.
- Kinai: prieš 4500 metų pastebėjo, kad pailgas magnetas, padėtas ant medžio gabalo vandenyje, visada pasisuka ta pačia kryptimi. Tai tapo kompaso rodyklės pagrindu.
- Graikai: navigavo stebėdami Saulės trajektoriją ir jos padėtį kalnų ar pastatų atžvilgiu.
Instrumentų raida ir atradimų amžius
Viduramžiais ir vėliau, atradimų amžiuje, navigacija tapo tikslesniu mokslu. XIII a. italų jūrininkai pradėjo naudoti magnetinę adatą, įleistą į vandenį, o smėlio laikrodžiai leido matuoti laiką ir apytikslį greitį.
Svarbūs istoriniai instrumentai:
| Įrankis | Paskirtis |
|---|---|
| Astroliabija | Saulės ar žvaigždžių kampo matavimas platumai nustatyti. |
| Sekstantas | Tikslus kampo tarp horizonto ir dangaus kūnų matavimas. |
| Chronometras | Tikslus laiko nustatymas ilgumai skaičiuoti. |
| Žirokompasas | Nuo magnetinių laukų nepriklausomas krypties nustatymas. |
Ypatingą vietą istorijoje užima vikingų Saulės akmuo (Sunstone), kuris, kaip manoma, padėjo naviguoti net apsiniaukusiomis dienomis, leisdamas "matyti" Saulę per debesis.
Ilgumos problema ir chronometro išradimas
Nors platumą jūrininkai nustatydavo palyginti lengvai, ilgumos nustatymas ilgai išliko problema. 1714 m. Didžiosios Britanijos Parlamentas įsteigė didelį prizą už metodą, leidžiantį tiksliai nustatyti laivo padėtį. 1759 m. britas Johnas Harrisonas pristatė jūrinį chronometrą, kuris per ilgą kelionę suklydo vos 5 sekundes. Tai tapo vienu svarbiausių navigacijos proveržių.
Elektroninė ir palydovinė navigacija
XX a. pradžioje prasidėjo elektroninės navigacijos era. 1935 m. sukurtas pirmasis praktinis radaras, leidęs aptikti objektus esančius už matomumo ribų. Vėliau atsirado Loran sistema, o 1960 m. į orbitą iškeltas pirmasis GPS pirmtakas - TRANSIT.
Šiandieninė GPS (Global Positioning System) sistema, sukurta NASA, tapo kasdienybės dalimi. Sistema naudoja 24 palydovus, kurie skrieja aplink Žemę ir siunčia signalus, leidžiančius imtuvams nustatyti tikslią vietą su kelių metrų paklaida. 2000 m. panaikinus civiliniams GPS taikytus tikslumo apribojimus, prasidėjo šių prietaisų "aukso amžius".
GPS animation
Ateities perspektyvos
Nors šiandien technologijos leidžia naviguoti itin tiksliai, autonominių transporto priemonių - visiškai savarankiškai važinėjančių automobilių ar dronų - era vis dar formuojasi. Tikimasi, kad pilnai savarankiškos sistemos, veikiančios be žmogaus įsikišimo, taps kasdienybe iki 2030 metų.
tags: #kas #surado #navigacija