Automobilių saugos diržų kilmė ir plėtra siekia gerokai anksčiau nei pačių automobilių išradimą. Saugos diržai egzistavo iki automobilio atsiradimo. Pavyzdžiui, 1885 metais, kai vežimai buvo plačiai naudojami Europoje, saugos diržai buvo skirti tiesiog užkirsti kelią keleiviams nukristi nuo vežimo.
Ankstyvieji Saugos Diržų Naudojimo Pavyzdžiai
Nors saugos diržų idėja buvo žinoma, jų pritaikymas automobiliuose įvyko vėliau. Sunku patikėti, bet pirmuoju, panaudojusiu saugos diržus laikomas Odisėjas. Prieš keturis tūkstančius metų kelionės į Troją metu, kad audra jo nenupūstų į jūrą, jis buvo prisirišęs diržais. Iki 1910 metų plokštumoje pasirodė saugos diržai. O 1922 metais sportiniu automobiliu lenktynių trasoje pradėjo naudotis saugos diržais.
Pirmieji Automobilių Saugos Diržai
1902 metais per automobilių lenktynes Niujorke elektromobilio „Torpeda“ vairuotojas nusprendė dėl saugumo prisirišti diržais prie sėdynės. Nors lenktynių trasoje mašina užsikabino už geležinio strypo, kyšančio iš žemės, ir įsirėžė į publiką, du žmonės žuvo, keli buvo sužeisti. Laikraščiai daug rašė apie aukas, tačiau nepaminėjo, kad elektromobilio įgula net nenukentėjo - juos išgelbėjo diržai.
Pirmasis automobilio saugos diržas buvo užpatentuotas 1903 metais, tačiau iki 6-ojo dešimtmečio pradžios jie buvo dažniausiai naudojami tik aviacijoje. Pirmieji saugos diržai automobiliuose atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose ir buvo sumontuoti FORD automobiliuose praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje. Paprastai šio laikotarpio saugos diržai buvo daugiausia dviejų taškų saugos diržai.
Trijų Taškų Saugos Diržų Revoliucija
Kur kas efektyvesni pasirodė trijose vietose tvirtinami saugos diržai, išrasti Švedijoje. 1955 metais orlaivio dizaineris Nilsas Bohlinas išrado trijų taškų saugos diržą po to, kai dirbo „Volvo Cars“. Y formos trijų taškų saugos diržai automobiliuose atsirado 1959 metais. Juos užpatentavo „Volvo“ bendrovė, kuri įdiegė diržus savo gaminamuose automobiliuose „P120 Amazon“ ir „PV544“. Ši idėja, įgyvendinta švedų inžinieriaus Nilso Bohlino, tapo esminiu lūžiu automobilių saugumo istorijoje. 1963 metais „Volvo Cars“ pradėjo registruoti Nilso Bohlino trijų taškų automobilių saugos diržus ir surinkti juos ant savaime pagamintų automobilių.
Saugos Diržų Įtvirtinimas ir Privalomumas
Nuo 1967 metų saugos diržai pradėti montuoti ir galinėse automobilių sėdynėse. 1967 metais Švedijoje paskelbtoje avarijų ataskaitoje jau buvo akivaizdus diržų naudojimo efektas. Per metus traumų per avarijas sumažėjo 50-60 procentų. Privalomas diržų įrengimas automobiliuose Švedijoje buvo įtvirtintas įstatymu. Taip po pasaulį paplito saugos diržų „virusas“.
Saugos diržų fizika
Informacija apie saugos diržų naudą pasiekė ir kitų šalių įstatymų leidėjus. 1968 metais JAV nustatė, kad sėdynės, nukreiptos prieš automobilį, turi būti įrengti saugos diržus. JAV, kur naujovei buvo priešinamasi ir net iš jos šaipomasi, 1968 metais Kongresas priėmė įstatymą dėl privalomo tritaškių saugos diržų įrengimo. Išsivysčiusios šalys, tokios kaip Europa ir Japonija, taip pat suformulavo taisykles, pagal kurias automobilio keleiviai turėtų dėvėti saugos diržus. 1971 metais Australijos Viktorijos valstijoje pirmąkart pasaulyje priimtas įstatymas dėl privalomo saugos diržų naudojimo. Po to saugos diržų naudojimas kaip lavina nusirito per pasaulį.
Privalomumas ir Iššūkiai Lietuvoje bei Europoje
Nuo 1976-ųjų automobilių gamintojai buvo įpareigoti savo vartotojams parduodamuose automobiliuose įrengti saugos diržus. Tačiau dar tais 1976-aisiais, gamintojams atsiradus įpareigojimui įrengti saugos diržus automobilyje, atsirado įpareigojimas ir vartotojams - juos segtis. Pastarasis įpareigojimas ilgus metus buvo ignoruojamas.
1992 metų lapkričio 15 dieną Viešojo saugumo ministerija išleido aplinkraštį, kuriame sakoma, kad nuo 1993 metų liepos 1 dienos keleiviai ir keleiviai mažiems lengviesiems automobiliams (įskaitant automobilius, džipus, mikroautobusus ir mini automobilius) privalo naudoti saugos diržus. Kelių eismo saugumo įstatymo 51 straipsnis nustato, kad važiuodamas motorine transporto priemone vairuotojas ir keleivis privalo naudotis saugos diržu. Dažniausiai naudojamas trijų taškų saugos diržas.
Kelių eismo taisyklių dvidešimt šeštame skyriuje nurodoma, kaip naudotis saugos diržais ir kitomis saugos priemonėmis. Už šių reikalavimų nesilaikymą numatyta bauda nuo 30 iki 50 eurų. Panašių minčių bei numatomų priemonių galime rasti pasiūlyme dėl Europos Parlamento rezoliucijos „Automobilių saugos didinimas ES siekiant išsaugoti žmonių gyvybes“ (2017). Remiantis komisijos ataskaita, galima teigti, kad kasmet Europoje beveik 26 tūkstančiai žmonių išvykę į kelią iš jo nebegrįžta - žūsta (iš jų 51 procentą sudaro pėstieji ir dviratininkai). Dar apie 135 tūkstančius yra sužalojami.
„Opel“ Indėlis į Saugos Diržų Tobulinimą
Vokietijos įmonė „Opel“, nuolatos besirūpinant automobilių saugumo didinimu, saugos diržus šios markės automobiliuose jau montavo trejetą metų anksčiau, nei pasirodė įpareigojimas tai daryti. Nuo 1968 metų „Opel Kadett“, „Admiral“ ir „Diplomat“ modeliuose jie buvo siūlomi kaip pasirenkama įranga priekyje sėdintiems keleiviams apsaugoti. Tai leido gamintojui formuoti strateginį transporto priemonių saugos lyderio įvaizdį.
Peteris Schüßleris, „Opel“ pasyviųjų apsaugos sistemų vadovas, įsitikinęs, kad saugos diržas vis dar yra svarbiausias gyvybių gelbėtojas automobilyje. Jam antrina ir statistika, kuri atskleidžia faktą, jog daugiau nei pusė avarijas patyrusių žmonių išliko gyvi tik todėl, kad autoįvykio metu buvo prisisegę saugos diržus.
- 1986 m. „Opel Omega“ priekinėse ir galinėse sėdynėse montuojami reguliuojamo aukščio saugos diržai.
- 1991 m. F kartos „Astroje“ - saugos diržų įtempikliai, vėliau - saugos diržų jėgos ribotuvai, padedantys išvengti automobilyje važiuojančių žmonių kūno dalių pertempimo susidūrimų metu.
- 21 amžius: „Opel“ automobiliuose imti naudoti saugos diržų jėgos ribotuvai ir pristatyta pasislenkanti vairo kolonėlė.
- Naujausia inovacija: Saugos diržų „stabdžių antiblokavimo sistema“ naujajame elektriniame „Opel Astra“, kuri leidžia elektroniniu būdu valdyti diržo tempimo jėgą per susidūrimą.
Saugos Diržų Nauda ir Ateities Iššūkiai
2013 metais tyrimais buvo nustatyta, kad saugos diržų naudojimas yra efektyviausia priemonė, sauganti nuo sužalojimų ir mirties avarijos atveju. Per šimtą metų, tiek laiko egzistuoja saugos diržai, jie spėjo išgelbėti daugybę gyvybių tiek ant žemės, tiek ir ore.
Laurynas Jovaišas, Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis specialistas, pateikia įtikinamus argumentus. Jo teigimu, susidūrimo metu, jei automobilis važiuoja 48 km/h greičiu, neprisegtas vaikas nubloškiamas maždaug keturiasdešimt penkis kartus didesne jėga. 27 kilogramus sveriantis ir už vairuotojo sėdintis vaikas važiuojant tokiu greičiu, į vairuotoją trenksis „smūgio svoriu“, kuris sieks 2000 iki 4000 kilogramų.
Deja, saugos diržai gali tapti ir grėsme, jei jie naudojami netinkamai. Ši grėsmė padidėjo 1996 metais, kai buvo išrasti saugos diržai su įtampos ribotuvu, kuris saugos diržą apriboja taip, jog jis gali tik sutrumpėti. Nelaimė įvyksta tada, kai vaikas žaisdamas su diržu apsisuka jį aplink kaklą ir yra aktyvuojamas įtampos ribotuvo užrakinimo mechanizmas. Tokiu atveju diržo nebegalima atlaisvinti ir vienintelė galimybė išgelbėti vaiką - nukirpti saugos diržą. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ragina gyventojus naudoti saugos diržus pagal paskirtį ir pasirūpinti, kad jie netaptų grėsme vaikams.
„Opel“ gamintojai jau pradėjo galvoti apie transporto priemonių saugumo priemones, kurias padiktuos automatinio vairavimo era. Nuo 2026 metų saugos reikalavimai bus nustatomi atsižvelgiant į jautresnę pagyvenusių žmonių kaulų struktūrą. Kadangi ateityje transporto priemonių keleiviai kelionių metu galės sėdėti atsisukę vienas į kitą arba net gulėti, „Opel“ inžinieriai svarsto, kaip saugos diržus integruoti tiesiai į sėdynes.