Patarimai vilkikų vairuotojams ir kaip suvaldyti stresą kelyje

Vilkiko vairavimas - tai darbas, reikalaujantis išskirtinių įgūdžių ir atsakomybės. Įvairių reisų metu gabenami vertingi kroviniai, o jų pristatymo laikas apskaičiuotas itin tiksliai. Bet koks nesklandumas kelyje gali sutrikdyti kelionės planą ir lemti nemažus nuostolius. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius patarimus pradedantiesiems vilkikų vairuotojams, kaip pasiruošti darbui ir suvaldyti stresą kelyje.

Pasiruošimas vilkiko vairuotojo darbui

Teorinės žinios ir kelio ženklai

Jei jūsų ketinimai yra rimti, pirmasis jūsų darbas - kelio ženklų pažinimas ir taisyklių suvokimas. Šis aspektas yra lemiamas faktorius, užtikrinantis jūsų ir kitų eismo dalyvių saugumą kelyje. Jei į minėtąsias taisykles žiūrėsite atlaidžiai, ne tik neišlaikysite teorinio vairavimo egzamino, bet ir kelsite realų pavojų aplinkiniams. Teorines žinias galite gilinti savarankiškai, skaitydami KET knygutes ar spręsdami internetinius testus.

Praktinio vairavimo įgūdžiai

Vairavimo kursai orientuojasi į pačių išrankiausių klientų poreikius, siūlo individualius pamokų tvarkaraščius ir modernias mokymosi priemones. Nepamirškite, kad sėsdami už vairo, privalote pasitikėti savimi ir išlikti ramūs. Norėdami priprasti prie automobilio, visų pirma važiuokite specialioje zonoje arba kelyje, kuriame nėra kitų eismo dalyvių. Pasitikėkite instruktoriais - daugelis jų turi ilgametę darbo patirtį, todėl žino įvairių niuansų, palengvinančių vairavimą. Visuomet laikykitės saugos instrukcijų.

Automobilio su mechanine pavarų dėže (MPD) vairavimas iš pradžių gali pasirodyti sudėtingas, nes jis reikalauja koordinacijos bei supratimo, kaip veikia sankaba ir pavarų perjungimas:

• Treniruokitės sklandžiai atleisti sankabą, be staigių judesių.
• Stenkitės perjungti pavara tinkamu greičiu ir variklio apsukomis, atidžiai klausykitės variklio darbo.

Transporto priemonės patikra prieš reisą

Prieš sėsdami už automobilio vairo, visų pirma atlikite jo patikrą. Pasižiūrėkite, ar iš transporto priemonės nebėga jokie skysčiai, ar padangose yra oro. Atsisėdę į vairuotojo vietą patikrinkite apšvietimo sistemą, posūkio signalus. Nemažai didelių transporto priemonės gedimų galima išvengti laiku pastebėjus tam tikrus ženklus. Tai gali būti tiek užsidegusi lemputė skydelyje, tiek keistas iš variklio sklindantis garsas. Jei manote, kad patys su tuo nesusitvarkysite, jums gali praversti techninė pagalba kelyje.

Stresas ir nuovargis vilkikų vairuotojo darbe

Nuovargio valdymas

Tolimos kelionės, ilgos valandos kelyje ir tūkstančiai įveiktų kilometrų - tokia vilkikų vairuotojų kasdienybė. Pakankamai dažna pastarųjų priežastis - vairuotojų nuovargis. Viskas gerai, jei tai pasibaigia tik transporto priemonės apgadinimu, visgi kartais būna ir daug liūdnesnių pasekmių. Norint to išvengti, vertėtų skirti pakankamai laiko poilsiui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kasdienio vairavimo trukmė neturėtų viršyti 9 val., o kas keturias su puse valandų reikėtų daryti ne trumpesnes nei 45 min. pertraukas (šį laiką galima skaidyti ir į dvi dalis). Be to, kiekvieną parą vairuotojas turėtų ilsėtis mažiausiai 11 nepertraukiamų valandų. Gydytojos teigimu, visi be išimties į ją besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi ilgalaikiu nuovargiu, daugelis taip pat mini galvos skausmus.

Mitybos svarba

Tam, kad kelionės būtų lengvesnės, o jų metu nesijaustumėte apsunkę, rekomenduojama pasirūpinti pilnaverčiu maistu. Verta rinktis patiekalus ar užkandžius, kuriuose būtų pakankamas baltymų kiekis, bet mažiau angliavandenių ir riebalų. Tai gali būti vištiena, kalakutiena su ryžiais, duona ir daržovėmis. Svarbu ne tik ką, bet ir kada valgysite: geriausią tai daryti mažesniais kiekiais kas 3-4 val., t. y. 5 kartus per dieną. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje šeimos gydytoja Vida Uzelienė pažymi, kad vairuotojų mitybos racionas dažnai yra labai prastos kokybės ir priklauso nuo pakelėse esančių kavinių valgiaraščio. Maisto pasirinkimas dažnai spontaniškas, negalvojant apie sveikesnį valgį. Reikia pripažinti, kad kelyje nenukrypstant nuo maršruto ir laikantis numatyto grafiko maitintis sveikai gali būti išties nemenkas iššūkis.

Bendrovės „Scania Lietuva“ vilkikų technikos ekspertas ir vairuotojų instruktorius Genadijus Čapurinas sako, kad maisto ruošimui kabinoje reikia tinkamos įrangos ir sąlygų. Pavyzdžiui, Vokietijoje galioja draudimas su savimi kabinoje vežtis dujinę viryklę - ji gali būti laikoma tik šoninėje daiktadėžėje. Šią problemą vilkikų gamintojai sprendžia kabinose integruodami pažangias mikrobangų krosneles. Jose galima ne tik šildyti maistą, bet ir laikyti jį šiltai iki kito sustojimo. Sunkiojo transporto technikos ekspertas sako, kad vilkikuose taip pat integruojami ir kavinukai. Be to, vairuotojai turi galimybę į kelionę pasiimti kokybiško maisto ir laikyti jį šaldytuve, o prireikus paprasčiausiai pašildyti.

Streso įtaka vairuojant

Susinervinę per stipriai spaudžiame greičio pedalą, taip rizikuodami ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumu. Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentė dr. L. Šeibokaitė priminė, kad stresas mobilizuoja organizmą, tačiau tuo pačiu ir siaurina suvokimo lauką. Susitelkę į streso sukėlėją, kitiems veiksniams skiriame mažiau dėmesio. „Tipinė žmogaus reakcija į staiga ištikusį stiprų stresorių yra „bėk arba sustink“. Manoma, kad tokią savybę žmogus įgijo evoliucijos eigoje. Patyrus stiprų stresą gyvybinės organizmo reakcijos apmiršta, sakoma, „stovi lyg stabo ištiktas“, arba priešingai, jei organizmas reaguoja „pabėgimu“, kraujas subėga į raumenis ir galvojimui vietos nelieka. Sukontroliuoti instinktyvios elgsenos žmogus beveik neturi galimybių“, - aiškino psichologė.

Autotransporto vairavimas yra kompleksinis veiksmas. Reikia ne tik sukti vairą, minti pedalus, tačiau ir numatyti tolesnius veiksmus, dairytis, stebėti greitį, kelio ženklus, prisiminti jų reikšmes, vertinti kaip elgiasi kiti eismo dalyviai ir t. t. „Dauguma vairuotojų reaguoja ir automobilį valdo automatiškai, t. y. neskiria tam sąmoningo dėmesio ir nieko blogo nenutinka. Tačiau, kai patiriamas stresas, sklandų vairavimą užtikrinantys veiksniai gali būti blokuojami. Nėra taip, kad žmogus visai nemato, bet mato siauriau, praranda koncentraciją, kai kurių dalykų nebepastebi“, - sako L. Šeibokaitė.

Greitis ir saugumas

Kaip pastebi patys vairuotojai, ypač didelės įtakos stresas turi vairavimo greičiui. Susinervinę nejučia stipriau spaudžiame greičio pedalą. Rizika auga, pasekmės - skaudžios: Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, net trečdalį eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, sukėlė saugaus važiavimo greičio nepasirinkę arba jį viršiję vairuotojai.

Streso įtaka klaidingiems vairuotojų pasirinkimams įrodyta moksliškai. Kaip pabrėžė psichologė, patiriantis stresą žmogus ne tik viršija greitį, bet ir pavojingai manevruoja, imasi kitų taisyklėms prieštaraujančių veiksmų. „Esame girdėję pasiteisinimų iš žinomų Lietuvoje žmonių, kurie buvo sulaikyti pažeidę kelių eismo taisykles: „Žinojau, kad blogai darau, bet kažkodėl dariau“. Gali būti, kad žmonės susikoncentruoja į juos ištikusią problemą, o visa kita jiems atrodo nereikšminga“, - komentavo mokslininkė.

Svarbi aplinkinių pagalba ir savikontrolė

Dr. L. Šeibokaitė minėjo tyrimus, kurių duomenimis eismo sąlygos veikia kaip mažesnis stresorius, nei sunkumai darbe, namuose ar asmeniniame gyvenime. „Įvykio sukeltas stresas ilgai netrunka. Tačiau jei, tarkim, esame nepagrįstai pakritikuojami darbdavio ar pan., ir situacija lieka neišspręsta, tikėtina, kad dėl to kilęs stresas paveiks mūsų elgesį kelyje“, - lygino mokslininkė.

Jeigu ištinka didžiulė nelaimė, tarkime, netenkame artimojo, o reikia vairuoti, - labai svarbu, kad aplinkiniai sureaguotų. Pasisiūlytų padėti, nuvežti, kur reikia, neleistų streso ištiktam žmogui vairuoti pačiam. „Jeigu pačiam žmogui užtenka sąmoningumo ir savitvardos, nors ribinėse situacijose tai ir mažai tikėtina, patyręs didžiulį stresą turėtų pats išsikvieti pavežėją, taksi ar paprašyti kitų pagalbos“, - sakė dr. L. Šeibokaitė.

Mažesni stresoriai gali būti suvaldyti paties žmogaus pastangomis. „Jei vairuodamas žmogus pajaučia, kad sunkiai valdosi, viskas pykdo ir erzina, automatiškai didina greitį, per vėlai stabdo, nebefiksuoja kelio ženklų ir pan. - jis turi sau pasakyti: „Laikas sustoti“. Suradus tinkamą vietą saugiai pastatyti automobilį, vertėtų išlipti pavaikščioti, giliai pakvėpuoti. Nebūtina daryti pritūpimų ar bėgioti, tačiau jei norisi - viskas tinka. Kitaip tariant, jei žmogus suvokia, kad kažkas išmušė jį iš vėžių, turi sustoti, „išventiliuoti“ smegenis, apsiraminti ir tik tada judėti toliau“, - patarė psichologė. Vis dėlto, anot mokslininkės, geriau savo stresinę būklę atpažinti prieš sėdant prie vairo, o į kelią leistis tik pajėgiant visą savo dėmesį skirti tik vairavimui.

Lenktynininko praktiniai patarimai kelyje

Pasak buvusio autolenktynininko, autoritetingo automobilių sporto trenerio J. Dereškevičiaus, stresas prie vairo visada trukdo. Nors automobilių lenktynėse netikėtumo, taigi ir streso veiksnys egzistuoja, sportininkai tam paruošti. „Sporto psichologai laikosi nuostatos, kad prieš varžybas reikia suaktyvinti žmogaus kūną, bet ne per daug, o protą reikia sužadinti maksimaliai. Vis dėlto, tai nėra streso kėlimas. Siekiama, kad sportininkas mokėtų suvaldyti savo protą ir pasiektų aukščiausių rezultatą, maksimaliai išnaudodamas savo resursus“, - sako J. Dereškevičius.

„Eismo sraute gerą autolenktynininką iš kitų vairuotojų išskiria ne greitis, o harmoningas vairavimas. Problemos kelyje prasideda, kai skubėjimas ir stresas ima viršų prieš protą: daugėja nedėmesingumo, beprasmio vairo sukiojimo, priimami momentiniai sprendimai, kuriuos seka staigūs kūno judesiai. Visiems tampa akivaizdu, kad automobilis važiuoja nestabiliai, neharmoningai“, - teigia sportinio vairavimo ir autolenktynininkų psichologijos žinovas.

Pasak J. Dereškevičiaus, ar dalyvautume sporto varžybose, ar važiuotume gatve, harmonijos paieškoms pasitarnauja trys informacijos kanalai: vizualinis - regos, kinestetinis - tai, ką jaučiame kūne, ir klausa. „Žmogus taip sutvertas, kad 80 proc. sprendimų priima remdamasis rega, tuomet sprendimų teisingumą patvirtina savo jausmais. Garsai mus lydi nuolat, tad vairuotojui reikia išmokti naudotis savo regėjimu, skenuoti erdvę, atpažinti pavojus, kad galėtų užtikrinti harmoningą automobilio judėjimą. Taip ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams bus mažiau streso“, - apibendrino legendinis autolenktynininkų treneris.

Dažnos sveikatos problemos ir jų prevencija

Sėdimo darbo pasekmės

Medikai sako, kad tolimųjų reisų vairuotojų darbas susijęs su specifinėmis rizikomis sveikatai, o įvairiomis problemomis skundžiasi daugelis šios profesijos atstovų. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje šeimos gydytoja Vida Uzelienė sako, kad vilkikų vairuotojų darbas apima net keletą rizikos veiksnių - sėdimą darbą, pamaininį darbo grafiką, rankinį transporto priemonės valdymą, socialinę izoliaciją, visaverčio poilsio stoką ir kt. „Vilkikų vairuotojų tarp pacientų pasitaiko tikrai nemažai, o jų nusiskundimai dažnai sietini su profesijos specifika. Ryšį tarp šio darbo specifikos ir tam tikrų sveikatos sutrikimų rodo ir negausūs užsienyje atlikti tyrimai. Vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, be abejo, yra sėdimas darbas. Kitaip nei kitų sėdimą darbą dirbančių profesijų atstovai, vilkikų vairuotojai neturi galimybių pakankamai dažnai atsistoti, prasivaikščioti, pasimankštinti. Tai didina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, patirti insultą ar infarktą“, - sako V. Uzelienė.

Anot medikės, dažnos sėdimo darbo pasekmės yra antsvoris, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, kraujotakos sutrikimai. „Dėl sėdimo darbo ir nuolatinės vibracijos vilkikų vairuotojai taip pat skundžiasi kaulų ir raumenų sistemos ligomis - nugaros, pečių, sprando ir sąnarių skausmais. Dėl ilgalaikės raumenų įtampos ir vibracijos taip pat gali atsirasti stuburo slankstelių struktūrinių pakitimų, vystosi išvaržos, sukeliančios skausmą ir apsunkinančios judėjimą, kartais net lemiančios ir neįgalumą. Ilgai sėdint sutrinka dubens organų kraujotaka. Tai gali turėti įtakos šlapimo pūslės, šlapimo takų, prostatos ir neretai inkstų onkologinių ligų išsivystymui“, - sako V. Uzelienė.

Gamintojų indėlis į vairuotojų sveikatą

Bendrovės „Scania Lietuva“ vilkikų technikos ekspertas ir vairuotojų instruktorius Genadijus Čapurinas pripažįsta, kad vilkikų vairuotojų darbas susijęs su tam tikromis rizikomis sveikatai, tačiau pažymi, jog krovininio transporto gamintojai deda daug pastangų, kad jos būtų kiek įmanoma sumažintos. „Sėdimas darbas yra iššūkis sveikatai, tačiau pasitelkus tam tikrus techninius sprendimus galima gerokai sumažinti jo neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, šiuolaikiniuose „Scania“ vilkikuose montuojamos sėdynės su orine pakaba ir reguliuojama nugaros apkrova. Tokios sėdynės turi specialias pagalvėles, kurias galima atitinkamai pripūsti tam, kad būtų sumažintos stuburo apkrovos - ypač apatinėje nugaros dalyje“, - sako G. Čapurinas.

Anot pašnekovo, maksimalų vairuotojų komfortą padeda užtikrinti ir sėdynėse įrengiama ventiliacijos sistema, leidžianti išvengti nugaros prakaitavimo. Ergonomiškos sėdynės taip pat turi reguliuojamas alkūnių atramas.

G. Čapurinas sako, kad gerai vairuotojų savijautai ir kokybiškam poilsiui labai svarbus tinkamo mikroklimato kabinoje užtikrinimas. Dėl to moderniausiuose vilkikuose autonominius šildytuvus su standartine oras-oras sistema vis dažniau pakeičia pažangesnė „šlapio“ šildymo įranga. „Tinkamas sąlygas kabinoje padeda užtikrinti ir modernūs kondicionieriai, kurie integruojami į bendrą oro tiekimo sistemą. Oro srautas paskirstomas po visą kabiną ir šitaip joje užtikrinamas geresnis mikroklimatas.

G. Čapurino teigimu, gamintojai daug investuoja net tik į vairuotojų komforto, bet ir į vilkikų saugumo kelyje didinimą, o tai leidžia sumažinti vairuotojų patiriamą įtampą ir nuovargį.

Plaučių ir kvėpavimo sistemos problemos

V. Uzelienė taip pat atkreipia dėmesį į grėsmes vilkikų vairuotojų plaučiams ir kvėpavimo sistemai. „Nemaža dalis vilkikų vairuotojų taip pat serga astma, lėtine obstrukcine plaučių liga. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad ilgo vairavimo metu rūkymas vairuotojams dažnai tampa viena iš budrumo palaikymo priemonių. Ilgainiui toks žalingas įprotis lemia ženklius ir negrįžtamus plaučių audinio pakitimus. Su siekiu įveikti nuovargį ir išsklaidyti mieguistumą sietinas ir dažnas energinių gėrimų ar budrumą skatinančių medikamentų vartojimas. Dėl to taip pat gali kilti įvairių sveikatos problemų“, - sako V. Uzelienė.

Darbo paieška ir karjeros perspektyvos

Vairuotojų trūkumas ir kliūtys įsidarbinant

Sunkvežimių vairuotojai yra labai paklausūs, jų transporto sektoriuje trūksta. Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad nauji, ką tik mokymus baigę vairuotojai susiduria su kliūtimis ieškodami darbo, dažnai dėl ribotos profesinės patirties. Tai vyksta nepaisant to, kad vairuotojų trūkumas kelia didelį susirūpinimą. Naujų vairuotojų pritraukimas yra labai svarbus transporto sektoriui visame pasaulyje. 2022 m. atliktoje IRU metinėje vairuotojų apklausoje pabrėžiamas vairuotojų trūkumas visame pasaulyje. Tačiau tuo pačiu metu, remiantis 2021 m. atliktais vidiniais tyrimais anglų, vokiečių, prancūzų ir švedų kalbomis, 22 proc. vairuotojų įsidarbinimo galimybes vertina neigiamai.

Mokymų aktualumas ir darbdavių pasiūlymai

„Sudalyvavę kursuose galite gauti pažymėjimą, bet per juos praleidžiama nedaug laiko prie vairo ir jie ne visada paruoš jus realiam pasauliui ir protiniams bei fiziniams iššūkiams, su kuriais galite susidurti. Tiesą sakant, dažniausia naujų vairuotojų (30 proc.) ieškoma tema buvo patarimai, įskaitant bendruosius klausimus apie pramonę ir sunkvežimio vairavimą. Net jei atlyginimas buvo svarbus veiksnys (11 proc. Kai kurie vairuotojai teigė, kad jie nėra gerai pasirengę susidoroti su darbo iššūkiais ką tik baigę mokymus. „Suprantu, kad nauji vairuotojai nerimauja dėl visų reikalavimų ir jaučiasi neužtikrinti. Svarbu, kad vairuotojų mokymai ir pratybos atitiktų realybę, o vadovybė pamatytų visą mokymų naudą.

„Darbo skelbimuose lengva išgąsdinti potencialius darbuotojus. Daugiau dėmesio skirkite tam, ką jūs, kaip vežėjas, galite pasiūlyti vairuotojui, užuot sutelkę dėmesį į tai, ko norite iš jo. Priimdami darbuotojus užtikrinkite, kad vairuotojai jaustųsi saugūs ir būtų informuoti, tada pasiūlykite jiems patrauklią darbo aplinką. Tyrimai rodo, kad praktika ir įmonės finansuojami mokymai yra populiarūs ir aktualūs naujiems vairuotojams, kai jie sprendžia, kas bus pirmasis jų darbdavys.

Atlyginimas ir karjeros augimas

Nenuostabu, kad vienas aspektas, kuris laikomas pagrindiniu naujų vairuotojų motyvatoriumi, yra konkurencingas atlyginimas. Netenkinantis atlyginimas kartu su kitais demotyvuojančiais veiksniais, tokiais kaip stresas ir mokymų trūkumas, skatina ieškoti naujo darbdavio. Tačiau keli jaunesni vairuotojai taip pat klausė, kaip metams bėgant padidinti savo atlyginimą ir gerai užsisidirbti, demonstruodami troškimą siekti karjeros sektoriuje ir likti ilgam laikui. „Atlyginimas yra pagrindinis veiksnys, bet taip pat svarbu, kokių gamintojų sunkvežimius turite, kokia yra jų būklė ir ar jūsų vairuotojai jaučiasi vertinami, saugūs ir gerai informuoti.“

Migrantų problema ir saugumas kelyje

Susidūrimai su migrantais Prancūzijoje

„Nepraėjo nė pora valandų, kai vairuodamas man patikėtą sunkiasvorį sunkvežimį nakčiai sustojau mažame Lilero miestelyje netoli Prancūzijos Kalė uosto, o priekaba lengvai susiūbavo jau antrą kartą. Viskas aišku - į ją ką tik vėl įlindo migrantai, bandantys pasislėpę nelegaliai patekti į Didžiąją Britaniją. Išlipti iš kabinos ir iškrapštyti nekviestus svečius baugu, nes tamsoje jie neprognozuojami, nedvejodami į darbą gali paleisti peilius. Taip kitiems vairuotojams jau yra nutikę ne kartą. Todėl teko laukti ryto. Nuo ES politikų išpaikintų migrantų savivalės šiandien kenčia ne tik Lietuvos, bet visų Europos šalių vilkikų vairuotojai, iš žemyno gabenantys krovinius į Didžiąją Britaniją.“

Kitas vairuotojas dalijasi savo patirtimi: „Vairuotojo darbas atrodė nesunkus ir neblogai apmokamas. Bet jeigu tuomet būčiau nujautęs, kas laukia, galbūt būčiau dar kartą pamąstęs, ar verta rinktis šią profesiją. Tačiau įsidarbinant nedidelėje, keliolika sunkvežimių valdančioje įmonėje Transporto skyriaus viršininkas Romas tik ramino: „Mūsų reisai daugiausia - į Didžiąją Britaniją. Iš Kalė uosto į Angliją plaukiame keltu arba vykstame tuneliu po Lamanšo sąsiauriu, po to tuo pačiu keliu grįžtame atgal. Neverta bijoti Anglijos ir migrantų. Vilkiko priekabą privalu apjuosti specialiu trosu, užplombuoti, tada jokie įsibrovėliai nebaisūs.“

Tačiau tikrovė yra visai kitokia: „Tuo įsitikinau jau per pirmąjį reisą, keltu parplaukęs iš Anglijos Doverio į Kalė. Čia užsukau į degalinę, dėl patirties stokos visiškai nekreipdamas dėmesio, kad gatvėje keli apsaugos tarnybos darbuotojai su policininkais vaikosi būrį juodaodžių migrantų. Dar nespėjęs išlipti iš kabinos pajutau judant priekabą nuo energingai į ją įšokančių žmonių svorio. Visa tai stebėję, tačiau pabūgę kištis degalinės apsaugininkai iškvietė policiją.“

Krovinys ir plomba: „Pradėjęs piltis dyzeliną iš tolo stebėjau, kaip policininkai išlaipintuosius nusivedė į degalinės pakraštį, pasodino ant šaligatvio krašto, kelias minutes pamoralizavo ir paleido, o patys išvažiavo. Vos policininkai dingo, mano sunkvežimį ėmė supti naujas būrys migrantų. Atsitraukęs tolėliau apsaugininkas pamojo man greičiau dingti iš degalinės. Išvažiuojant migrantai puolė būriu. Spaudžiau greičio paminą, bet sunkvežimis - lėtas mechanizmas. Kol įsibėgėjau, užpuolikai atlapojo galines priekabos duris, tik įšokti nebesuspėjo. Galinio vaizdo veidrodžiuose priekabos galo nematyti, todėl nieko neįtardamas taip ir važiavau keliolika kilometrų atsiknojusiomis durimis, rizikuodamas sumalti lenkiančiam lengvajam automobiliui priekinį stiklą ar užmušti kokį motociklininką.“

Migrantų taktika ir patikra uostuose

„Nesvarbu, kokiu paros metu važiuosi per Kalė, būtinai pamatysi čia besitrinančius migrantus. Vien šiame uostamiestyje jų - šimtai, jei ne tūkstančiai. Kartais pro automobilio langą juos gali stebėti pievelėje spardančius kamuolį, neretai sulindę į miegmaišius jie taikiai snaudžia patiltėse, bet dažniausiai kulniuoja palei greitkelį visur, kur tik stabteli sunkvežimiai. Migrantai - vien vyrai. Dauguma jų jauni - iki 25-30 metų, paprastai apsirengę kukliai, net skurdžiai. Daugiausia - juodaodžiai iš Afrikos, tik kas penktas ar septintas - arabiško veido.“

Kad migrantai kelia rimtų problemų, liudija aukštos tvoros: balto tankaus plieno tinklo, kelių metrų aukščio užtvarai su spygliuota viela bei vaizdo kameromis viršuje nusidriekę net kelis paskutinius kilometrus iki uosto bei tunelio. Pagal 2003 metais pasirašytą sutartį, Londonas finansavo tvorų statybas, prancūzai taip pat leido Didžiosios Britanijos pasienio tarnybų patikros punktus perkelti į Prancūzijos pusę. Neįveikdami akylai saugomų tvorų migrantai atsisakė beviltiškų mėginimų pėsčiomis prasibrauti į tunelį ar uostą. Jie pakeitė taktiką - pasklido po visą Kalė bei kitą uostamiestį Diunkerką ir pradėjo kone kasdien puldinėti sunkvežimius įvairiausiose vietose, net greitkelyje.

„Vakar per mūsų uostą keliavo 17 219 keleivių, 2271 lengvasis automobilis, 69 autobusai, 9352 sunkvežimiai“, - pagaliau pasiekęs Kalė uosto stovėjimo aikštelę švieslentėje perskaičiau užrašą. Uostas ir vėl perpildytas, kone sprogsta nuo sunkvežimių, tad pirmojo patikrinimo teko laukti kone valandą. Prieš vilkikams įvažiuojant į keltą ar tunelį, jie bent du kartus šunų apuostomi. „Važiuokit ramiai, švaru“, - nuramino prancūzas. Gavęs bilietą atsistojau į paskutinę eilę laukti kelto. Čia sunkvežimius apibėgo kita saugos tarnyba su rimčiau treniruotais šunimis. Stabtelėjęs prie mano priekabos gyvūnas pašiaušė kailį ir ėmė piktai skalyti. „Atidaryk priekabą. Greičiau!“ - pareikalavo prilėkę jau keli saugos tarnybos darbuotojai. Drebančiomis rankomis replėmis nukirpau plombą ir atlapojau galines priekabos duris. Šuo jau taip draskėsi, kad, atrodo, nutrauks antkaklį ir puls į priekabą. Aptiko tris įsibrovėlius. Migrantų tąsyk jie aptiko ne tik mano, bet ir dar viename sunkvežimyje. Beje, irgi iš Lietuvos, tik jo vairuotojas - ukrainietis.

tags: #furu #vairuotoju #interviu