Automobilio temperatūra nepakyla iki 60 laipsnių: gedimo priežastys ir sprendimai

Automobilio variklio aušinimo sistema yra gyvybiškai svarbi, užtikrinanti optimalią variklio darbinę temperatūrą. Kai variklio temperatūra nepakyla iki 60 laipsnių, tai gali reikšti rimtus gedimus, kurie turi įtakos variklio efektyvumui, degalų sąnaudoms ir ilgaamžiškumui. Šioje straipsnio dalyje nagrinėsime pagrindinius tokio gedimo požymius, priežastis ir sprendimo būdus.

Temperatūros daviklio vaidmuo ir gedimai

Temperatūros daviklis yra svarbi šiuolaikinių transporto priemonių dalis, atsakinga už variklio aušinimo skysčio temperatūros stebėjimą. Šie duomenys siunčiami į automobilio variklio valdymo bloką (ECU), kuris juos naudoja degalų įpurškimo, uždegimo laiko ir kitų parametrų reguliavimui. Visa tai būtina, siekiant užtikrinti optimalų variklio darbą, ilgaamžiškumą bei normalias kuro sąnaudas.

Kaip veikia temperatūros daviklis?

Dauguma automobiliuose esančių temperatūros jutiklių yra termistoriai - elektriniai rezistoriai, kurių varža kinta priklausomai nuo temperatūros. Automobiliuose dažniausiai naudojami neigiamo temperatūros koeficiento (NTC) termistoriai, o tai reiškia, kad jų varža mažėja kylant temperatūrai. Kai variklis yra šaltas, jutiklio varža yra didelė. Varikliui įkaitus, varža sumažėja. ECU nuskaito šiuos pokyčius ir interpretuoja juos kaip temperatūros vertes. Jo rodmenys daro įtaką daugeliui variklio valdymo aspektų.

Temperatūros daviklio gedimo požymiai

• Variklio perkaitimas: Vienas iš akivaizdžiausių gedimo požymių yra variklio perkaitimas. Jei jutiklis neaptinka temperatūros kilimo, ECU gali neįjungti radiatoriaus ventiliatoriaus arba neįjungti įspėjamosios lemputės, dėl to variklis gali perkaisti.
• Netinkamas degalų mišinys: Netinkamai veikiantis temperatūros daviklis gali priversti ECU daryti klaidingas išvadas, ir jis netinkamai skaičiuos oro ir degalų mišinį.
• Sunkus užvedimas: Užvedimo metu ECU remiasi temperatūros daviklio duomenimis, kad praturtintų degalų mišinį. Jei daviklis pateikia neteisingus rodmenis, variklis gali sunkiai užsivesti arba dirbti prastai, kol įšils.
• Juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio: Dėl daviklio gedimo susidaręs pernelyg turtingas degalų mišinys nėra geras ženklas. Neoptimalus mišinys, kuriame per daug degalų, nepilnai sudega, o tai lemia, kad iš išmetimo vamzdžio pasipila juodi dūmai.
• Check Engine lemputė: Šiuolaikiniai automobiliai turi savęs stebėjimo, autodiagnostikos sistemas, kurios stebi daviklių veikimą realiu laiku. Jei temperatūros daviklis sugenda arba siunčia signalus, kurie neatitinka normos, ECU dažnai įžiebs „Check Engine“ lemputę jūsų skydelyje.
• Netikslūs prietaisų skydelio rodmenys: Jei temperatūros daviklis yra sugedęs, prietaisų skydelyje esantis temperatūros indikatorius gali rodyti netikslius rodmenis. Kai variklio temperatūros rodyklė vos pakyla virš nulio, o per karščius kamščiuose kartais užkyla tik iki 50 laipsnių (pilna skalė 150 laipsnių), tai gali rodyti daviklio gedimą.

Temperatūros daviklio gedimo priežastys

Kaip ir visi komponentai, temperatūros davikliai laikui bėgant dėvisi. Užterštas arba pasenęs aušinimo skystis gali užnešti nuosėdų ant daviklio, o tai turės įtakos jo gebėjimui tiksliai matuoti temperatūrą. Problemos su laidais, korozijos paveiktos jungtys arba pažeisti laidų laikikliai gali sutrikdyti signalą tarp daviklio ir ECU. Dėl smūgio ar neatsargumo remontuojant, daviklis irgi gali būti pažeistas.

Temperatūros daviklio diagnostika ir remontas

Jeigu įtariate šį gedimą, neskubėkite su išvadomis. Tokį dalyką galima patvirtinti tik po išsamios diagnostikos bei rimto vertinimo. Problemų nustatymui užtektų pamatoti varžą prie įvairių temperatūrų. Pažeisto daviklio keitimas paprastai yra nesudėtingas ir nebrangus darbas, tačiau svarbu greitai išspręsti šią problemą, kad būtų išvengta rimtesnių variklio gedimų. Jei pastebėjote bet kurį iš minėtų požymių, nelaukite, kol nedidelė problema virs dideliu bei brangiu remontu. Alyvos lygio, temperatūros ir slėgio davikliai yra trys pagrindiniai, tačiau svarbu nustatyti, kuris iš jų yra atsakingas už temperatūros rodmenis. Kemi Bosch Car Service ekspertai pataria nedelsti ir kreiptis į profesionalus. Autoaibe.lt siūlo įsigyti kokybiškus, patikimų gamintojų temperatūros daviklius ir kitas elektros sistemos dalis. Tiesiog pažymėkite savo automobilio markę, modelį ir variklį, o interneto puslapis iš karto parodys, kurie davikliai tinka.

Termostato vaidmuo ir gedimai

Automobilio termostatas - per ilgą laiką ne itin pasikeitusi ganėtinai paprasta, tačiau labai svarbi variklio detalė. Jis reguliuoja variklio temperatūrą, užtikrindamas jo optimalų darbą. Pagrindinė termostato funkcija - valdyti į variklį patenkančio aušinimo skysčio srautą. Įvykus gedimui, termostatas nebeužsidaro arba nebeatsidaro. Varikliui tai žalinga abiem atvejais, o ypatingai pavojinga yra padėtis, kuomet užsikerta užsidaręs termostatas.

Kaip veikia termostatas?

Užvedus variklį, kol jis šaltas, aušinimo skystis lieka mažajame apytakos rate. Tai leidžia greičiau pasiekti darbinę temperatūrą. Kai variklis pasiekia tam tikrą darbinę temperatūrą, suveikia termostato viduje esantis vožtuvas - jis atidaro termostatą, taip leisdamas aušinimo skysčiui tekėti į radiatorių, kur jis yra aušinamas, ir vėl grįžti į variklį. Ilgesnį laiką dirbant varikliui ir kylant temperatūrai, atsidaręs termostatas atveria didįjį apytakos ratą. Per kiek laiko termostatas atsidaro, priklauso nuo variklio apkrovos. Verta pažymėti, kad iš tiesų varikliui dirbant termostatas niekada nebūna visiškai atsidaręs ar uždarytas. Valdant aušinimo skysčio srautą šis vožtuvas palaipsniui artėja prie vienos iš kraštutinių padėčių, o tai leidžia užtikrinti darbinę temperatūrą. Tvarkingai veikiantis termostatas užtikrina mažiausias įmanomas degalų sąnaudas ir maksimalią išvystomą galią.

Termostato gedimo požymiai

Pagrindiniai termostato gedimo požymiai yra įvairūs, ir svarbu juos atpažinti laiku, kad būtų išvengta didesnių problemų:

• Neįprasti temperatūros parodymai: Jei automobilis ilgesnį laiką stovėjo, užvedant variklį, temperatūros rodyklė turėtų būti ties apatine padala. Įprastai vairuodami galite pastebėti, kad rodyklė palaipsniui kyla ir galiausiai sustoja maždaug ties skalės viduriu (80-90 laipsnių diapazone).
  • Užstrigęs uždaras termostatas: Labai mažai aušinimo skysčio pateks į didįjį apytakos ratą, todėl temperatūra ims sparčiai kilti.
  • Užstrigęs atviras termostatas: Aušinimo skystis pastoviai tekės per radiatorių, o temperatūros rodyklė kils lėčiau nei įprastai. Iki optimalios darbinės temperatūros jis gali apskritai nepakilti. Šaltą žiemą variklis gali ir nepasiekti darbinės temperatūros, o salone pūs šaltas oras. Tai atpažįstama ir tuomet, kai variklio temperatūros rodyklė nekyla arba kyla labai lėtai, nors variklis jau turėtų būti pasiekęs optimalią temperatūrą.
• Staigūs salono temperatūros pokyčiai: Vienas iš lengviausiai pastebimų termostato gedimo požymių - staigūs salono temperatūros pokyčiai. Oras gali greitai atvėsti arba staiga įkaisti.
• Aušinimo skysčio nutekėjimas: Sugedęs termostatas itin dažnai užstringa uždaroje padėtyje. Vėluojant šalinti šį gedimą, galiausiai aušinimo skystis pradės tekėti ir per aušinimo žarnų fiksavimo vietas arba per patį termostato korpusą. Aušinimo skysčio nutekėjimą lengva pastebėti patikrinus žemę po variklio skyriumi - galite pamatyti ryškiai žalios arba raudonos spalvos balas.
• Keisti garsai aušinimo sistemoje: Jei temperatūra pastebimai išaugs, tačiau iš pradžių to nepastebėsite, galiausiai pradėsite girdėti keistus garsus. Aušinimo skysčiui užverdant juos gali skleisti radiatorius, variklis arba abu mazgai. Duslų kalimą, burbuliavimą ar purvo kliuksėjimą.
• Neveikiantis šildytuvas: Šiltas aušinimo skystis nepateks į didįjį apytakos ratą, kuriame yra ir šildymo sistemos radiatorius, todėl įjungę oro pūtimą ir maksimaliu pajėgumu pro angas pajusite tik šaltą, o geriausiu atveju - vėsų srautą.

Termostato gedimo priežastys

Amžinų dalių nėra ir termostatas ne išimtis, tad laikas nuo laiko gedimai gali įvykti ir šiame elemente. Dažniausiai jis tiesiog užsikerta dėl korozijos, atsirandančios naudojant nekokybišką arba seną aušinimo skystį. Tokiu atveju kalkių arba rudžių dalelės nusėda ant termostato, sumažindamos jo jautrumą, ko pasekoje jis nustoja tinkamai funkcionuoti.

Užsikirtimas gali įvykti prietaisui būnant skirtingose padėtyse:

• Uždarytoje: automobilio variklis nėra aušinamas ir gali perkaisti, kas greitai parodo esamą gedimą.
• Atidarytoje: taip pat greitai nustatomas gedimas, nes variklis labai ilgai apšilinėja, o žiemą gali ir nepasiekti darbinės temperatūros.
• Tarpinėje: gerokai sunkiau pastebimas termostato veiklos sutrikimas, tad jei atsitinka bet kokios problemos su aušinimo sistema, termostatą keičia tam, kad išbraukti jį iš galimų priežasčių sąrašo.

Kita dažna problema yra aušinimo skysčio nutekėjimas ir susijusi ji ne su pačiu termostatu, bet su jo tarpine, kuri su laiku neužtikrina sandarumo. Todėl keičiant termostatą, geriausiai yra pakeisti ir tarpinę, kad po kurio laiko vėl nereikėtų susidurti su aušinimo problemomis.

Termostato diagnostika ir remontas

Pastebėjus termostato gedimą, labai svarbu kuo greičiau pakeisti šią detalę. Termostato kaina nėra aukšta, o jį pakeisti nesudėtinga. Dažniausiai jis parduodamas kartu su tarpikliu, užtikrinančiu sandarumą. Pakeitus termostatą, aušinimo sistema pripildoma aušinimo skysčio ir nuorinama.

Termostato patikrinimo būdai:

• Išėmus: vienas iš termostato tikrinimo būdų - tiesiog jį išimti ir panardinti į labai karštą arba net verdantį vandenį. Karštame vandenyje termostatas turi atsidaryti, o vandeniui atšalus - užsidaryti.
• Neišėmus: termostatą galima patikrinti ir jo neišėmus, stebint variklio temperatūrą ir viršutinę bei apatinę radiatoriaus žarnas. Specialistai tai atlieka naudodami specialų termometrą aušinimo žarnų temperatūrai matuoti arba įrenginį ar programą, padedančią nustatyti tikslią variklio temperatūrą. Įjungus variklį, viršutinė radiatoriaus žarna šyla kartu su varikliu, o apatinė išlieka šalta, kol termostatas atsidaro. Varikliui pasiekus optimalią darbinę temperatūrą, termostatas atsidaro, ir apatinė žarna greitai įkaista iki tokios pat temperatūros, kaip ir viršutinė. Jei termostatas nebeužsidaro, apatinė žarna pradės šilti kartu su viršutine, o jei termostatas nebeatsidaro, apatinė žarna bus visada šalta.

Variklio hipotermija ir jos pasekmės

Hipotermija (per didelis atšalimas) yra reiškinys, kai aušinimo skysčio temperatūra per greitai nukrenta net esant didelei variklio apkrovai. Šis efektas ypač aktualus šiauriniuose regionuose, kur žiemos metu būdingos itin žemos temperatūros. Variklio per didelis aušinimas daugiausia pastebimas važiuojant.

Hipotermijos priežastys

Yra dvi situacijos, kai variklis gali užšalti:

1. Aplaidumas: Vairuotojai, kurie mano, kad varikliui aušinti pakanka distiliuoto vandens, gali susidurti su šia problema. Vanduo užšąla prie -3 laipsnių, kas gali sukelti rimtų problemų.
2. Atšiaurios sąlygos: Vairuotojai, eksploatuojantys savo transporto priemones šiaurinėse platumose esant dideliam šalčiui, dažniausiai susiduria su variklio užšalimu vairuojant. Dėl to variklio temperatūra nukrenta žemiau darbinės temperatūros.

Hipotermijos pasekmės

Variklio hipotermija gali sukelti įvairias problemas:

• Kuro sistemos gedimai: Jei karbiuruotas vidaus degimo variklis yra per aušinamas, gali nukentėti kuro sistema. Pavyzdžiui, kuro čiurkšlėje gali susidaryti ledo kristalas, kuris gali užblokuoti skylę ir sustabdyti benzino tekėjimą į kamerą. Dažniau oro srovė užšąla, dėl to degalai neužsidega, o žvakės užliejamos. Automobilis sustoja ir jo negalima užvesti, kol neuždžius žvakės. Dyzelinis kuras gali nespėti įkaisti ir virsti geliu, dėl ko siurblys negalės jo pumpuoti, o variklis užges.
• Šildymo sistemos sutrikimai: Kita energijos šaltinio per didelio aušinimo pasekmė yra nesugebėjimas tinkamai naudoti transporto priemonės salono šildymo sistemos. Oras iš deflektorių ateis arba šaltas, tarsi automobilis būtų ką tik užvestas, arba vos šiltas.
• Padidėjusios degalų sąnaudos ir našumo problemos: Kai variklis ilgai nepasiekia optimalios darbinės temperatūros, kyla našumo problemų ir greičiau dėvisi detalės, o taip pat žymiai padidėja degalų sąnaudos.

Apsauga nuo variklio hipotermijos

Norint išvengti variklio per aušinimo žiemą, būtina užkirsti kelią laisvai patekti į oro srautą tiesiai į radiatoriaus šilumokaitį. Norėdami tai padaryti, galite sumontuoti kartoninę pertvarą tarp radiatoriaus ir radiatoriaus grotelių. Neužpildykite aušinimo sistemos vandeniu. Žiemą, per šalčius, vidaus degimo variklio darbinė temperatūra siekia apie 80-90 laipsnių. Kad variklis tinkamai pasiektų šį indikatorių, aušinimo sistemoje turi būti tinkamas antifrizas arba antifrizas, bet jokiu būdu ne vanduo.

Reguliarus aušinimo sistemos tikrinimas ir priežiūra

Reguliarus automobilio aušinimo sistemos patikrinimas yra labai svarbus norint išvengti ne tik termostato gedimo, bet ir kitų problemų, susijusių su perkaitimu ar hipotermija. Patikrinti aušinimo skysčio lygį, oro burbulus ir aušinimo sistemos sandarumą būtina, nes net menkiausi gedimai gali sukelti rimtų pasekmių. Jei laiku pastebite problemą, ją galima išspręsti greitai ir efektyviai, išvengiant brangių remonto išlaidų vėliau.

Aušinimo skystis ir jo svarba

Aušinimo skystis, antifrizo arba antifrizo pavidalu, nuolat cirkuliuoja sistemoje, pašalindamas šilumą iš įkaitusių variklio dalių. Svarbu stebėti aušinimo skysčio lygį ir būklę, nes mažas skysčio kiekis arba jo prasta kokybė gali sukelti perkaitimą. Prieš pradedant važiuoti žiemą po ilgo neveiklumo, turite leisti varikliui veikti dideliu greičiu ne ilgiau kaip 7 minutes, o esant mažam greičiui - ne ilgiau kaip 5 minutes. Po to galite pradėti judėti. Jei įmanoma, įjunkite viryklę, kad sumažintumėte perkaitimo tikimybę. Kraštutiniais atvejais papildykite paprastu arba distiliuotu vandeniu, po kurio aušinimo sistemą reikia praplauti, o tada užpilkite šviežiu antifrizu. Jei perkate antifrizo koncentratą, jis turi būti praskiestas distiliuotu vandeniu. Jei jūsų vietovėje temperatūra nukrito iki -30 °, tada nusipirkite antifrizą, pažymėtą „-80“, ir atskieskite jį vandeniu santykiu 1:1.

Radiatorius ir ventiliatorius

Kas 80-100 tūkstančių kilometrų reikia praplauti radiatorių kartu su visa aušinimo sistema. Norėdami plauti radiatorių, turėtumėte naudoti specialius junginius, kurie dedami į seną antifrizą, variklis veikia šį "mišinį" 10-15 minučių, po kurio jums reikia pašalinti vandenį iš sistemos. Elektrinis ventiliatorius pučia šaltą orą ant radiatoriaus, o tai ypač būtina važiuojant nedideliu greičiu, kai oro srautas yra nepakankamas. Ventiliatorius galima montuoti tiek prieš radiatorių, tiek už jo. Jei temperatūros rodyklė pradeda kilti, sustabdykite automobilį ir patikrinkite, ar ventiliatorius tinkamas naudoti. Transporto priemonėse su išilginiu varikliu ventiliatorių galima valdyti pavaros diržu iš alkūninio veleno skriemulio. Tokiu atveju ventiliatorius priverstas veikti. Pavaros diržo išteklius yra nuo 30 iki 120 tūkstančių km. Paprastai vienas diržas varo kelis vienetus. Jei sugenda variklio diržas, jis iš karto linkęs perkaisti, ypač kai sumažėja greitis.

Variklio apšilimas ir izoliacija

Žiemą, norint kokybiškai siurbti alyvą variklio kanalais, maitinimo blokas turi sušilti iki 80-90 laipsnių. Jei lauke vasara, tuomet pradėti judėti galima, kai variklis įšyla iki 70-80 laipsnių. Prieš važiuojant būtina palaukti, kol variklis pasieks darbinę temperatūrą, kad apkrovos metu jo dalys nenukentėtų nuo sausos trinties. Tačiau toks apšilimas būtinas po ilgos prastovos, pavyzdžiui, ryte. Jei variklis įšyla lėtai, o intensyviai važiuoti dar per anksti, ypač dideliu greičiu ir įkalnėje, variklis negaus pakankamai tepimo (alyvos badas). Dėl šios priežasties jo dalys greitai taps netinkamos naudoti. Kad šaltyje variklis greičiau įkaistų, nereikėtų iš karto užkurti viryklės - kol neįšils vidaus degimo variklis, ji vis tiek neduos jokios naudos. Variklio izoliacijos poreikis atsiranda, kai mašina naudojama esant dideliam šalčiui. Galima naudoti automobilio antklodes varikliams (nedidelė antklodė, pagaminta iš ugniai atsparios medžiagos, kurios net nereikia nuimti kelionės metu) arba elektrinius šildytuvus (mažas kaitinimo elementas, sumontuotas vietoj zondo variklyje, naudojamas visam aliejui įkaitinti keptuvėje). Pažangiausia priemonė yra nepriklausomas šildytuvas, kuris efektyviai šildo variklį jo neužvedus, o kai kurios modifikacijos gali šildyti net automobilio saloną.

Optimali variklio temperatūra

Optimalus benzininio maitinimo bloko temperatūros indikatorius yra +90 laipsnių. Dyzeliniuose varikliuose šis rodiklis gali svyruoti tarp +80 ir +90 laipsnių. Jei automobilyje yra benzininis karbiuratoriaus variklis, optimali jo temperatūra yra rodiklis nuo 85 iki 97 laipsnių. Automobilių variklio aušinimo sistema dažnai veikia esant kritinei temperatūrai, todėl tokie jėgos agregatai net ir nuvažiavus mažą ridą tarnauja neilgai. Didėjant aplinkosaugos reikalavimams automobiliuose, vis dažniau atsiranda variklių su aukštesne darbine temperatūra.

tags: #kas #per #gedimas #jei #automobilio #temperatura