Automobilio trūkčiojimas, kai įjungiama pavara, nors variklis veikia normaliai, gali būti ne tik erzina, bet ir pavojinga problema. Ši situacija gali sukelti rimtų pasekmių, jei ji būtų nepastebėta arba netinkamai sprendžiama. Dažnai automobilį trūkčiojant laikoma, kad problema kyla iš variklio arba transmisijos, tačiau priežasčių gali būti daug ir įvairių. Tokios problemos gali būti susijusios su kuro sistema, elektros instaliacija arba netgi su mechaniniais transmisijos gedimais. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines automobilio trūkčiojimo priežastis, kaip jas atpažinti ir kokių priemonių galima imtis norint jas pašalinti. Pateiksime praktinius patarimus ir preliminarias remonto kainas, kurios gali svyruoti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo problemos sudėtingumo.
Automobilio trūkčiojimas įjungus pavarą gali būti labai nemalonus ir kelti nerimą. Dažnai tai gali rodyti tam tikras problemas, kurios trukdo automobiliui veikti sklandžiai. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą dažniausių priežasčių, kodėl automobilis gali trūkčioti, kai įjungiate pavarą.
Dažniausios trūkčiojimo priežastys
Nesuderintas variklis ir transmisija
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl automobilis pradeda trūkčioti įjungus pavarą, gali būti nesuderintas variklis ir transmisija. Tokiu atveju variklio galia nėra optimaliai perduodama į ratus. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip netinkamai sureguliuota pavarų dėžė ar gedimai variklio valdyme.
Degalų tiekimo problemos
Degalų tiekimo problemos taip pat gali sukelti automobilio trūkčiojimą. Jei degalų filtras yra užsiteršęs, degalų siurblys neveikia tinkamai arba yra problemų su degalų įpurškimo sistema, variklis gali negauti pakankamo degalų kiekio sklandžiam veikimui. Šis trūkumas gali sukelti trūkčiojimą, ypač įjungus pavarą.
Kavitacijos kompresorius (vakuuminis siurblys)
Kavitacijos kompresorius, dar vadinamas kavitacijos kompresoriumi arba vakuuminio siurbliu, gali būti dar viena priežastis, kodėl automobilis trūkčioja. Jei šis komponentas neveikia tinkamai, gali būti sunku pasidalyti variklio ir transmisijos sukimosi momentais, kas gali sukelti trūkčiojimą.
Pavarų dėžės komponentų gedimai
Pavarų dėžės komponentai, tokie kaip sankaba, sinchronizatoriai ar pavarų šakės, taip pat gali sukelti automobilio trūkčiojimą. Jei bet kuris iš šių komponentų yra sugadintas ar dėvėtas, pavarų perjungimas gali būti sunkus ir neefektyvus. Tai gali sukelti trūkčiojimą ar vibraciją, ypač važiuojant žemesnėmis pavaromis.
Kaip atpažinti ir pašalinti problemas
Svarbu atsiminti, kad trūkčiojimo problema gali turėti įvairių priežasčių, todėl vienkartinis problemos sprendimas ne visada išspręs šią problemą. Tuomet, kai automobilis ima rodyti gedimo požymius, svarbu žinoti, kaip tinkamai diagnozuoti problemą.
Pirminė diagnostika
Pirmoji, ko turėtumėte imtis, tai patikrinti degalų filtrą. Uždegimo žvakės yra dar vienas svarbus automobilio komponentas, ypač atsakingas už sklandų variklio veikimą. Kai paprasti patikrinimai nepadeda, svarbu naudoti diagnostinį įrankį, kad nuskaityti gedimo kodus.
Orientacinės remonto kainos
Kainos gali skirtis priklausomai nuo automobilio modelio ir paslaugos tiekėjo. Pavyzdžiui, degalų filtro keitimo kaina gali svyruoti nuo 10 iki 50 eurų, tuo tarpu profesionali diagnostika su diagnostiniu įrankiu gali kainuoti nuo 20 iki 100 eurų.
Automobilio degalų sistema ir jos priežiūra
Automobilio degalų sistema yra viena iš svarbiausių jo techninės priežiūros dalių. Problemų su šia sistema gali sukelti įvairių automobilio veikimo sutrikimų, įskaitant trūkčiojimą, sunkumą užvesti variklį ar net visišką negalėjimą judėti.
Degalų siurblys
Degalų siurblys yra atsakingas už degalų tiekimą iš bako į variklį. Jei degalų siurblys pradeda veikti netinkamai, tai gali sukelti trūkčiojimą, ypač važiuojant didesniu greičiu. Norint patikrinti degalų siurblį, reikėtų jį reguliariai tikrinti servise bei stebėti automobilio veikimą.
Degalų filtrai
Degalų filtrai yra skirti pašalinti nešvarumus ir daleles iš degalų prieš jiems patekus į variklį. Užsikimšęs filtras gali sukelti degalų tiekimo problemų, dėl kurių variklis gali pradėti trūkčioti arba užgesti. Patartina keisti degalų filtrą kas 15 000-30 000 kilometrų, priklausomai nuo automobilio gamintojo rekomendacijų.
Degalų purkštukai
Degalų purkštukai atsakingi už degalų įpurškimą į variklį. Jei jie užsikemša ar veikimas tampa nereguliarus, variklis gali veikti netolygiai. Reguliari degalų purkštukų patikra ir valymas yra būtina norint užtikrinti ilgalaikį ir efektyvų variklio veikimą. Tinkama degalų sistemos priežiūra padės išvengti daug problemų ir užtikrinti sklandų automobilio veikimą.
Uždegimo sistema ir jos reikšmė
Automobilio uždegimo sistema yra viena iš svarbiausių jo komponentų, leidžiančių varikliui tinkamai veikti. Šiame straipsnyje nagrinėsime uždegimo sistemos problemas ir paaiškinsime, kaip senos arba sugadintos uždegimo žvakės ar uždegimo ritės gali sukelti automobilio trūkčiojimą.
Uždegimo žvakės
Uždegimo žvakės atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad automobilio variklis tinkamai užsidegtų ir veiktų sklandžiai. Visų pirma, reikėtų reguliariai tikrinti uždegimo žvakių būklę. Tai galima padaryti pačiam arba kreiptis į specialistą. Norėdami patikrinti uždegimo žvakes, pirmiausia išjunkite variklį ir leiskite jam atvėsti. Atidarę variklio dangtį, raskite uždegimo žvakes. Patikrinkite uždegimo žvakę dėl nuosėdų, nusidėvėjimo ar kitos žalos. Jei žvakė atrodo sugadinta arba užteršta, rekomenduojama ją pakeisti nauja.
Uždegimo ritės
Uždegimo ritės transformuoja akumuliatoriaus teikiamą žemos įtampos elektrą į aukštos įtampos kibirkštį, reikalingą uždegimo žvakėms. Uždegimo ričių patikrinimas taip pat yra įprasta automobilių priežiūros dalis. Patikrinimą galima atlikti naudojant specialius testavimo įrankius arba patikėjus tai specialistams. Norėdami patikrinti uždegimo ritės veikimą, pirmiausia atjunkite automobilio akumuliatorių. Raskite uždegimo rites, kurios dažnai būna prijungtos prie uždegimo žvakių. Atlikite vizualinę apžiūrą dėl akivaizdžių pažeidimų, pvz., įtrūkimų, perdegusių vietų ar apsinešimo.
Pavarų dėžės ir elektroninės sistemos
Pavarų dėžė yra viena iš svarbiausių automobilio dalių, atsakinga už galios perdavimą iš variklio į ratus. Šios sistemos gedimai gali padaryti daug žalos, paveikti automobilio veikimą bei sukelti rimtus finansinius nuostolius.
Pavarų dėžių tipai ir priežiūra
Automatinė pavarų dėžė turi sudėtingą mechanizmą, todėl gedimų gali būti daug ir įvairių. Mechaninės pavarų dėžės, nors ir yra paprastesnės konstrukcijos, taip pat gali patirti įvairių gedimų. Pavarų dėžės skysčio būklė yra esminė norint išlaikyti jos veikimą optimaliai. Taip pat rekomenduojama atidžiai stebėti pavarų perjungimo sklandumą, kad būtų galima laiku pastebėti galimus gedimus ir juos pašalinti. Pavarų dėžės yra sudėtingi mechanizmai, kurių priežiūra reikalauja specialių žinių ir įgūdžių. Atsižvelgiant į atliktus veiksmus ir naudojamų detalių kokybę, jų taisymo kainos gali skirtis.
Elektroninės sistemos ir jų įtaka
Šiuolaikiniai automobiliai tapo technologijų stebuklais su daugybe elektroninių sistemų, skirtų vairavimo saugumui ir patogumui. Tačiau, kartu su visomis šiomis technologijomis kyla ir įvairių elektroninių problemų, kurios gali sukelti automobilio trūkčiojimą ir kitų veikimo problemų.
Jutiklių ir laidynų problemos
Daugelis modernių automobilių naudoja jutiklius, kad perduotų informaciją į automobilyje esantį kompiuterį. Šie jutikliai seka įvairius parametrus, tokius kaip oro srauto greitis, variklio temperatūra ar deguonies kiekis išmetamosiose dujose. Laidų jungtys ir laidynės problemos taip pat gali sukelti įvairių automobilio trūkčiojimų ir gedimų. Pavyzdžiui, korozija ar laisvos jungtys gali sutrikdyti signalų perdavimą tarp jutiklių ir kompiuterio.
Kompiuteriniai moduliai
Dabartiniuose automobiliuose naudojami įvairūs kompiuteriniai moduliai, kurie tvarko automobilių sistemas. Pavyzdžiui, pagrindinis valdymo blokas (ECU) valdo variklio darbą, o kiti moduliai atsako už įvairias funkcijas, tokias kaip stabdžių valdymas, oro kondicionavimas ir kt. Norint nustatyti ir išspręsti automobilyje esančias elektronines problemas, svarbu atlikti diagnostiką specialistų pagalba. Patikimi autoservisai naudoja modernias diagnostikos priemones, kurios gali nustatyti konkrečias gedimų priežastis ir pasiūlyti efektyvius sprendimus. Atsižvelgiant į remonto kainas, jos gali labai skirtis priklausomai nuo gedimų sudėtingumo ir automobilio markės bei modelio.
Kaip išvengti automobilio trūkčiojimo: prevencija ir priežiūra
Vairuotojai dažnai susiduria su įvairiomis techninėmis problemomis, viena iš jų - automobilio trūkčiojimas. Šis reiškinys gali būti nemalonus ir gąsdinantis, tačiau dažnai jo galima išvengti reguliariomis techninės priežiūros procedūromis.
Reguliari techninė priežiūra
Viena iš pagrindinių priemonių, kurias galite imtis, kad išvengtumėte automobilio trūkčiojimo, yra reguliari techninė priežiūra. Tai apima įvairių automobilio komponentų tikrinimą ir jų būklės palaikymą.
- Reguliariai keiskite alyvą - variklio alyva turėtų būti keičiama pagal gamintojo rekomendacijas. Dažniausiai tai yra kas 10 000 - 15 000 kilometrų arba kartą per metus, priklausomai nuo sąlygų.
- Keiskite filtrus - oras ir kuro filtrai turi būti keičiami reguliariai. Purvas ir dulkės, susikaupusios filtruose, gali trukdyti sklandžiai variklio veiklai ir sukelti trūkčiojimus.
Kompiuterinė diagnostika
Trūkčiojimo priežastis gali būti ir sistemos vidinės klaidos, kurios ne visada yra akivaizdžios. Todėl itin svarbu reguliariai atlikti automobilio kompiuterinę diagnostiką. Atlikite ją bent kartą per metus arba pastebėję pirmuosius sutrikimo ženklus. Preventyvi priežiūra - diagnostikos metu galima aptikti mažesnes problemas, kurios gali tapti didesnėmis ateityje.
Kuro kokybė ir uždegimo sistemos elementų būklė
Kuro kokybė ir uždegimo sistemos elementų būklė taip pat gali turėti įtakos automobilio trūkčiojimui.
- Kuro kokybė - stenkitės naudoti patikimų degalinių degalus.
- Uždegimo sistema - patikrinkite uždegimo žvakes, uždegimo ritelius ir kitus komponentus.
Kada kreiptis į specialistus?
Gyvenant šiuolaikiniame pasaulyje yra sunku išsiversti be automobilio. Vis dėlto, kasdieniame gyvenime naudojami automobiliai gali susidurti su įvairiomis problemomis, dėl kurių kartais būtina kreiptis į specialistus. Yra tam tikrų ženklų, kurie rodo, kad automobilio gedimą geriau patikėti profesionalams.
Netikėti garsai
Keistai garsai: Jei iš variklio girdisi neįprasti, stiprūs garsai, tai gali būti ženklas, kad reikia specialisto įvertinimo.
Kaip pasirinkti patikimą autoservisą?
Jei pastebėjote bet kurį iš aukščiau minėtų ženklų, labai svarbu rasti patikimą autoservisą.
- Atsiliepimai ir rekomendacijos: Kreipkitės pas draugus ar kolegas, kurie gali rekomenduoti gerą autoservisą.
- Kainų skaidrumas: Rinkitės autoservisą, kuris aiškiai nurodo kainas ir išlaidų struktūrą.
- Garantijos: Geras autoservisas siūlo garantijas atliktiems darbams ar pakeistoms dalims.
Automobilio gedimai gali būti labai įvairūs ir kartais sunku nustatyti jų priežastį pačiam. Pastebėjus rimtus gedimus, geriausia kreiptis į kvalifikuotus specialistus, kurie gali užtikrinti profesionalų problemos sprendimą.
Automobilio priežiūra Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, automobilio priežiūra yra labai svarbi. Ne tik todėl, kad tinkamai prižiūrimas automobilis veikia geriau, bet ir todėl, kad tai užtikrina mūsų pačių ir kitų saugumą kelyje.
Reguliarūs techninės priežiūros darbai
- Tepalų keitimas: Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikia reguliariai atlikti, - tai tepalų keitimas. Rekomenduojama keisti tepalus kas 10 000 - 15 000 kilometrų arba bent kartą per metus.
- Padangų tikrinimas: Padangų tikrinimas yra kita svarbi automobilio priežiūros dalis. Vairuotojas turėtų reguliariai tikrinti padangų slėgį ir užtikrinti, kad jos būtų tinkamai pripūstos.
- Stabdžių sistema: Stabdžiai - neabejotinai viena svarbiausių automobilio dalių. Stabdžių sistemos patikra turėtų būti atliekama reguliariai, nes netinkamai veikiantys stabdžiai gali sukelti rimtų pasekmių.
- Žibintai: Žibintai užtikrina gerą matomumą tamsiu paros metu ir padeda kitiems eismo dalyviams pastebėti jūsų automobilį. Todėl svarbu reguliariai patikrinti, ar visi žibintai veikia tinkamai, ir, esant reikalui, pakeisti perdegusias lemputes.
- Akumuliatorius: Akumuliatorius yra esminė automobilio dalis, todėl verta periodiškai tikrinti jo būklę. Jei akumuliatorius nėra pakankamai įkrautas arba per senas, automobilyje gali kilti elektros sistemos problemų.
Nors kai kurias automobilio problemas galima išspręsti savarankiškai, svarbu žinoti savo ribas ir kreiptis į profesionalus sudėtingesniais klausimais. Apibendrinant, automobilio priežiūra yra būtina siekiant užtikrinti jo ilgą tarnavimo laiką ir jūsų saugumą kelyje.
Klaidos, kurių reikėtų vengti vairuojant su mechanine greičių dėže
Yra keletas klaidų, kurias dažnai daro vairuotojai, vairuodami automobilį su mechanine greičių dėže. Norint vairuoti automobilį su mechanine greičių dėže efektyviai ir saugiai, svarbu vengti šių klaidų.
Neteisingas pavarų perjungimas
Net patyrę vairuotojai dažnai daro dažną klaidą vairuodami automobilį su mechanine pavarų dėže - perjungia pavaras esant netinkamam variklio sūkių skaičiui. Pasak vairavimo instruktorių, per ankstyvas pavarų perjungimas - prieš varikliui pasiekiant optimalų apsukų diapazoną - be reikalo apkrauna jėgos agregatą. Variklis pradeda vibruoti, praranda galią ir netolygiai „traukia“. „Kai perjungiate per anksti, variklis tiesiogine prasme užspringsta. Priešinga klaida - per vėlai perjungiant pavaras, kai variklio sūkių skaičius viršija 4000-5000 aps./min. - perkaitina sankabos trinties diską. Dėl to skleidžiamas degimo kvapas, slysta sankaba ir prarandamas sukibimas. Kita rimta problema kyla, kai vairuotojai vienu metu perjungia dvi žemesnes pavaras - pavyzdžiui, iš penktos į trečią. Dėl to apsukų skaičius smarkiai padidėja, o sankaba negali laiku sugerti smūgio. „Vos po kelių tokių staigių pavarų perjungimo žemyn pavarų dėžės komponentai gali būti visam laikui pažeisti. Optimalus būdas - perjungti pavaras sklandžiai ir atsižvelgiant į variklio garsą, o ne tik į tachometrą. Vairuoti protingai reiškia perjungti pavaras protingai.
Rankos laikymas ant pavarų svirties
Važiuodami automobiliu, kartais vairuotojai laiko ranką ant pavarų perjungimo svirties. Tai gali būti patogu, tačiau nerekomenduojama. Be to, tai gali sukelti vibraciją ir greičiau padaryti įtaką pavarų perjungimo mechanizmui.
Nuolatinis sankabos pedalo lietimas
Vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže, svarbu teisingai naudoti sankabos pedalą. Sankabos pedalą reikia spausti tik tuo metu, kai jungiame pavarą, o po to jį iškart atleisti. Tačiau tai yra žalinga sankabai, nes įspaustas sankabos pedalas ir išminamasis guolis dirba be reikalo, dėl ko jie greičiau dyla. Net jei važiuojant tenka dažnai perjunginėti pavaras, nevertėtų koja nuolat liesti sankabos pedalo. Laikant koją ant sankabos pedalo, jos diskai gali būti ne pilnai susilietę, o bet koks tarpelis šiame sudėtingame mazge reiškia nereikalingą trintį ir trumpėjantį eksploatacijos laikotarpį.
Stovėjimas su įjungta pavara
Kita dažna vairuotojų daroma klaida yra stovėjimas su įjungta pavara. Tai reiškia, kad tuo metu yra nuspausta sankaba ir dažnai paliekama įjungta pirma pavara. Geriausia yra sustojus įjungti laisvą pavarą ir stovėti tik nuspaudus stabdžio pedalą. Šiuo veiksmu daroma žala suprantama daugumai vairuotojų, tačiau vis dar yra tokių, kurie nevengia taip elgtis. Racionalesnis sprendimas tokiu atveju yra laikyti nuspaustą stabdžių pedalą. Jei sustojote stačioje įkalnėje, o gale įsitaisė kitas automobilis, geriau pasinaudoti stovėjimo stabdžiu.
Neteisingas greičio mažinimas
Jei įjungęs šeštą pavarą važiuojate 70 km/val. greičiu, ne pati geriausia mintis yra spausti akceleratorių iki dugno. Tokiais atvejais patartina nepatingėti ir įjungti žemesnę pavarą. Esant poreikiui galite jungti į antrą pavarą, o vėliau aukštindami - kai kurias praleisti.
Saugus sustojimas su mechanine greičių dėže
Geriausia praktika stovint su mechanine greičių dėže yra jungti laisvą (neutralią) pavarą ir nuspausti stabdžio pedalą. Stovint su įjungta pavara (pvz., pirma arba bet kuria kita pavara), kartu būna nuspausta ir sankaba, tai sukelia papildomą apkrovą sankabos sistemai. Stovint su laisva pavara ir nuspaudus stabdžio pedalą, automobilis bus stabilus ir saugus.
- Stovint trumpai (pvz., prie šviesoforo): palikite svirtį padėtyje „D“ arba „N“, bet laikykite stabdžio pedalą nuspaustą (arba įjunkite „Auto Hold“ (tai funkcija, kuri sustabdžius automobilį išlaiko jį toje pačioje vietoje), jei yra).
- Stovint ilgesnį laiką (pvz., automobilių aikštelėje ar kieme): Įjunkite „P“ režimą - tai užrakina transmisiją ir neleidžia automobiliui riedėti. Naudokite rankinį stabdį (mechaninį arba elektrinį) - ypač stovint nuolydyje ar ant kalvos. Tai apsaugo pavarų dėžę nuo įtampos. Tada atleiskite stabdžio pedalą. Svarbu: pirmiausia įjunkite rankinį stabdį, tik tada „P“ režimą - tai sumažina apkrovą transmisijos fiksatoriui. Jei sustojimas trumpas - nereikia jungti „P“, bet jei sustojote ilgesniam laikui ar išlipate iš automobilio, naudokite tiek „P“, tiek rankinį stabdį.
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas automobilio modelis gali turėti šiek tiek skirtingą automatinės greičių dėžės valdymo būdą.
Savaiminis variklio "užsigazavimas": kas tai ir kaip elgtis?
Technikos ekspertų teigimu, problema, kai variklis pradeda veikti nevaldomai dideliais sūkiais (savaiminis "užsigazavimas"), kur kas didesnė nei nykus estetinis vaizdas ar aplinkos tarša. Jėgos agregatui pasiekus tam tikrą susidėvėjimo lygį kasdien tykančių nemalonumų „meniu“ galima aptikti visko: nuo gaisro iki nevaldomai kylančių dyzelinio variklio sūkių (paprastai vadinamo savaiminiu „užsigazavimu“) dramos. Ką apie pastarąjį reiškinį reiktų žinoti ir kaip elgtis su juo susidūrus?
Mechanizmas ir priežastys
Viena iš tokių - turbininis variklio pripūtimas (oro padavimas į variklio maitinimo sistemą) su tarpiniu paduodamo oro aušinimu. Oro aušinimas vyksta oro aušintuve, kitaip „interkuleryje“. Viskas gerai, kai turbina yra tvarkinga, bet sudilus turbinos veleno įvorėms, per jas į „interkulerį“ pradeda skverbtis variklinė alyva iš variklio tepimo sistemos, kuri kaupiasi „interkuleryje“ ir, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, staigiai nuspaudus akceleratoriaus pedalą lenkiant kitą automobilį ar atliekant variklio dūmingumo patikrą techninės apžiūros metu, iš „interkulerio“ patenka į variklio cilindrų degimo kameras. Į degimo kamerą patekus didesniam kiekiui alyvos (ji dega taip pat „sėkmingai“, kaip ir dyzelinas, tik skleidžia tirštų dūmų debesį), degimas tampa nevaldomu, o nieko nedarant variklio sūkiai kyla tol, kol variklis dažniausiai mechaniškai subyra - lūžta švaistikliai, alkūninis velenas, stūmoklių pirštai ir stūmokliai, lūžusios detalės pramuša variklio bloką, sugadina variklio galvutę.
Kaip sustabdyti "užsigazavusį" variklį?
Tokiu atveju kyla grėsmė aplink esantiems žmonėms, kad „užgazavusio“ ir sprogusio variklio detalės didžiule jėga išsilakstys į visas puses, atšokusios nuo žemės ar pramušusios variklio dangtį, sužeis netoliese esančius žmones, taps gaisro priežastimi ar pan. Sustabdyti tokį procesą įmanoma tik dviem būdais: atsidarius variklio dangtį galima bandyti jį „uždusinti“ uždengiant oro paėmimo angą arba išminant sankabą, įjungiant pavarą ir tuo pat metu spaudžiant stabdį.
Pirmasis variantas neabejotinai yra pavojingesnis ir psichologiškai sudėtingesnis: nevaldomai „užgazavęs“ variklis skleidžia didelį garsą ir labai smarkiai dūmina, todėl ryžtis pakelti „kapotą“ ir kokia nors surasta parankine medžiaga (popieriaus gniužulu ar medžiagos skiaute) užkišti variklio oro filtro oro paėmimo atvamzdį, iš tiesų gali būti keblu. Be to, tai pakankamai ilgai trunka, o „detonavusio“ mechanizmo detalės bet kurią akimirką gali sužeisti tiek bandantį variklį sutramdyti, tiek aplink esančius žmones. T. y., antrasis būdas, kad „užsigazavęs“ variklis stabdomas išminant sankabos pedalą, įjungiant pavarą, atleidžiant sankabą ir tuo pat metu laikant nuspaustą stabdžio pedalą, yra labiau priimtinas ir leidžia išvengti didesnės žalos automobiliui, jo varikliui, aplinkiniams.
Deja, net greitai ir profesionaliai sureagavus į incidentą, kai dyzelinio variklio sūkiai pradeda nevaldomai kilti, išvengti mechaninių gedimų ne visuomet pavyksta. Ypač pavojinga jei toks incidentas atsitinka kelyje (tarkim lenkimo metu įjungus žemesnę pavarą ir iki dugno nuspaudus akceleratorių - tokius manevrus vairuotojai daugybę kartų atlieka kiekvieną dieną). Tuomet automobilis ne tik pradeda intensyviai greitėti, bet ir skleidžia tirštą degančios alyvos dūmų šleifą, trukdantį orientuotis aplinkoje kitiems eismo dalyviams.
Atsakomybė techninės apžiūros metu
Ar varikliui „užsigazavus“ techninės apžiūros metu atliekant dūmingumo testą dėl to atsakomybę turėtų prisiimti TA kontrolieriai? Atsakydamas į šį klausimą A. Plienius laikosi kategoriškos pozicijos. „Kontrolieriaus kaltės nėra ir negali būti, jei patikros metu tiksliai laikomasi nustatytų Techninių reikalavimų, visų procedūrų, būdų bei metodų. T. y., jei dūmingumo tikrinimas pradedamas įvertinus variklio mechaninę būklę - atlikus vizualią variklio ir jo skyriaus apžiūrą, patikrinus variklio alyvos ir aušinimo skysčio lygius, variklio diržų būklę, įvertinus veikiančio variklio skleidžiamą garsą ir nenustačius jokių galimų nustatyti variklio mechaninės būklės trūkumų. Kita vertus, numatyti, kad vadinamajame „interkuleryje“ yra susikaupusi nutekėjusi variklio alyva, nėra net teorinių galimybių, nes tokio pobūdžio gedimus galima lyginti nebent su žmogaus organizmo „vidiniu kraujavimu“, kurį identifikuoti plika akimi dažnai neįmanoma. Techninės patikros apraše nurodyta, kad „transporto priemonės valdytojas, prieš pristatydamas transporto priemonę į privalomąją apžiūrą, turi ją tinkamai parengti, kad techninė būklė, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir efektyvumas atitiktų gamintojo ir teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šiuo punktu nustatyta ir tai, kad, jeigu transporto priemonė nebuvo tinkamai parengta, už gedimus, atsiradusius privalomosios apžiūros ar kontrolinio tikrinimo metu, techninės apžiūros įmonė neatsako“, - konstatuoja A. Plienius.