Oras yra būtinas gyvybei palaikyti, nes be maisto žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, be vandens - dieną ar porą, o be oro - tik kelias minutes. Oro tarša kenksminga ne tik žmogaus sveikatai, bet ir aplinkai. Nors paskutiniu metu Europoje žymiai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekiai, todėl oro kokybė regione pagerėjo, oro teršalų koncentracijos vis dar per didelės, tad oro kokybės problema išlieka.
Oro tarša
Nemaža dalis Europos gyventojų gyvena zonose, ypatingai miestuose, kur nesilaikoma oro kokybės standartų: užterštumas ozonu, azoto dioksidu ir kietosiomis dalelėmis kelia didelį pavojų sveikatai. Oro teršalai, išskirti vienoje valstybėje, gali plisti atmosfera ir pabloginti oro kokybę kitose vietovėse. Kietosios dalelės, azoto dioksidas ir pažemio ozonas dabar laikomi trimis didžiausią poveikį žmonių sveikatai darančiais teršalais. Prasta oro kokybė sukelia rimtų ekonominių padarinių, lemia padidėjusias medicinines išlaidas, mažesnį darbuotojų darbo našumą, kenkia dirvai, kultūriniams augalams, miškams, ežerams ir upėms, taip pat daro įtaką klimato kaitai. Sumažinus oro užterštumą būtų išgelbėta šimtai tūkstančių gyvybių.
Siekiant ilgalaikio strateginio tikslo - pasiekti tokį oro kokybės lygį, dėl kurio nesusidarytų didelis neigiamas poveikis ir pavojus žmonių sveikatai - Europos Komisija atliko Europos Sąjungos (toliau - ES) oro kokybės valdymo politikos išsamią peržiūrą. Vienas jos rezultatų yra 2016 m. gruodžio 14 d. dokumentas.
Oro teršalų poveikis sveikatai ir aplinkai
Oro teršalai gali būti kietųjų dalelių arba dujinio pavidalo. Dauguma jų yra kancerogeninės medžiagos. Žmonės, kurie kvėpuoja šiomis nuodingomis dalelėmis, gali susirgti astma, be to, žalojama reprodukcinė sistema. Anot „JAV aplinkos apsaugos agentūros“, dėl oro taršos naujagimiai gali gimti su defektais. 1995 m. atliktas tyrimas parodė, kad yra ryšys tarp oro taršos ir padidėjusio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei dėl kvėpavimo takų problemų.
Oro teršalų toksinai veikia ne tik žmones. Kai kurie toksinai, tokie kaip gyvsidabris, nusėda ant augalų ir patenka į vandens šaltinius, kuriuos vartoja gyvūnai. Tokiu būdu šių nuodų poveikis pasklinda per visą mitybos grandinę. Gyvūnai, esantys mitybos grandinės viršuje, gauna didžiausią toksinų dozę.
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD)
Anglies dioksidas yra tik viena iš daugelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos veikia panašiai kaip stiklas šiltnamyje: sugeria nuo Žemės paviršiaus sklindančią saulės šilumą, sulaiko ją atmosferoje ir neleidžia jai ištrūkti į kosmosą. Šiltnamio efektas palaiko aukštesnę temperatūrą, nei būtų kitu atveju, ir taip palaiko gyvybę Žemėje. Didelė dalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų atmosferoje atsiranda natūraliai, tačiau žmogaus veikla prisideda prie jų kaupimosi.
Pagrindinės ŠESD ir jų šaltiniai
- Anglies dioksidas (CO2): Gaminasi natūraliai kvėpuojant gyvūnams ir skylant biomasei. Jis taip pat patenka į atmosferą deginant iškastinį kurą ir vykstant cheminėms reakcijoms. Jį iš atmosferos fotosintezės metu pašalina augalai. 2021 m. CO2 sudarė beveik 80 proc. visų ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
- Metanas (CH4): Yra bespalvės dujos, pagrindinė gamtinių dujų sudedamoji dalis. Jos išmetamos gaminant ir transportuojant anglį, gamtines dujas ir naftą, taip pat dėl gyvulininkystės ir kitos žemės ūkio veiklos, žemės naudojimo ir organinių atliekų puvimo kietųjų komunalinių atliekų sąvartynuose.
- Azoto suboksidas (N2O): Šios dujos daugiausia susidaro dėl mikrobų veikimo dirvožemyje, naudojant azoto turinčias trąšas, deginant medieną ir gaminant chemines medžiagas. Jos išmetamos vykdant žemės ūkio ir pramonės veiklą, taip pat naudojant žemę; deginant iškastinį kurą ir kietąsias atliekas; valant nuotekas.
- Fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos: Tai pramonėje naudojamos žmogaus sukurtos dujos, kurios turi didelį pasaulinio atšilimo potencialą, dažnai kelis tūkstančius kartų stipresnį nei CO2. Kartu visos fluorintos ŠESD sudaro tik maždaug 2,5 proc. ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
- Hidrofluorangliavandeniliai (HFC): Sudaro apie 90 proc. fluorintų dujų emisijų, o ES siekia, kad iki 2050 m. jų naudojimas būtų sustabdytas. Jie daugiausia naudojami šilumai sugerti šaldytuvuose, šaldikliuose, oro kondicionieriuose ir šilumos siurbliuose; kaip propelentas astmos purškikliuose ir techniniuose aerozolių purškikliuose; kaip putų ir gesintuvų pučiamosios medžiagos.
ES veiksmai mažinant ŠESD išmetimą
ES imasi veiksmų, kad drastiškai sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą, nes jos yra susijusios su klimato kaita. 2021 m. dėl ES ekonominės veiklos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudarė 3,6 mlrd. tonų CO2 ekvivalento, tai yra 22 proc. mažiau nei 2008 m. ES klimato įstatyme nustatyti teisiškai įpareigojantys šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslai: iki 2030 m. jos turėtų sumažėti 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, o iki 2050 m. ES turėtų pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį.
Ką kiekvienas gali padaryti?
Žengdami net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą:
- Mažinkite energijos vartojimą: išjunkite elektros prietaisus iš tinklo, kai jų nenaudojate, išjunkite šviesą, kai išeinate iš kambario, naudokite energiją taupančias lemputes. Pirkdami buitinę techniką atkreipkite dėmesį į „Energy Star“ ženklu pažymėtas prekes, kurios pasižymi energijos vartojimo efektyvumu ir taupumu.
- Atsakingai naudokite šildymo įrangą: jei galite, pakeiskite senas medienos krosnis, židinius į naudojančius mažiau taršias kuro rūšis (pavyzdžiui, dujas, prisijunkite prie centralizuotų šilumos tinklų) arba įsirenkite alternatyvios energijos sistemas. Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo rūpesčio rūpintis kuru, bet ir visiškai apsaugo nuo patalpų bei aplinkos oro taršos ir galimo jos žalingo poveikio sveikatai.
- Rūšiuokite atliekas: organines atliekas galite panaudoti kompostui.
- Pasirinkite daugkartinio naudojimo produktus: rinkitės daugkartinio naudojimo pakuotes ir pirkinių krepšius.
- Palaikykite vietos produkciją: pirmumą teikite vietoje išaugintiems produktams (pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės), kad mažėtų krovinių gabenimo mastas.
- Naudokite pakartotinai įkraunamus akumuliatorius: dažnai naudojamiems prietaisams pirkite pakartotinai įkraunamus akumuliatorius.
Bendras taršos poveikis
Tarša - tai kenksmingų medžiagų išmetimas į orą, vandenį ar dirvožemį. Įvairūs teršalai gali nepataisomai paveikti ištisas ekosistemas, žmonių, augalų ir gyvūnų gyvenimą. Toksinėms medžiagoms itin jautrūs vaikai ir pagyvenę žmonės. Dauguma teršalų organizmuose kaupiasi pamažu.
Pasaulis be žmonių 2008 | Dokumentinis #filmas HD
Vandens tarša
Vanduo - būtinas gyvybės šaltinis. Tiek žmonėms, tiek gyvūnams reikia švaraus geriamojo vandens. Ūkininkams vanduo reikalingas pasėlių laistymui. Žmonės mėgsta poilsiauti prie upių ir ežerų. Nelaimei, šie gamtos turtai labai greitai užteršiami dėl žemės ūkio nuotekų, netoli esančių kasyklų, atliekų perdirbimo įrenginių ir industrinių atliekų, kuriomis atsikratoma netinkamose vietose.
„JAV aplinkos apsaugos agentūra“ tikrina 80 skirtingų teršalų rūšių, galinčių užteršti geriamą vandenį. Mikrobiniai teršalai apima bakterijas ir virusus. Daugumos žmonių organizmai atmeta mikrobinius teršalus, tačiau žmonės, kurių imuninė sistema ne tokia stipri, gali rimtai susirgti. Pavojingiausi tokie teršalai kaip cheminiai tirpalai, pesticidai, radis ir arsenas. Tokio tipo teršalai žmonėms gali sukelti ilgalaikes sveikatos problemas. Šiems teršalams patekus į gamtą gyvūnai ir augalai gali net žūti.
Šiukšlinimas
Į šiukšles ne tik bjauru žiūrėti, bet jos ir pavojingos. Dažniausiai jos susideda iš plastiko, metalo ar stiklo - medžiagų, kurios aplinkoje ilgai nesuyra. Žmonės, o ypač vaikai, gali rimtai susižeisti dėl ne vietoj numesto sudužusio butelio ar surūdijusio metalo gabalo. Medicininės ir sanitarinės atliekos yra biorizikingos ir nuo jų galima susirgti. Be to, prišiukšlinti parkai ir paplūdimiai praranda savo natūralų žavesį, o žmonės jų ima vengti.
Šiukšlinimas yra mirtinai pavojingas gamtai, o ypač - jūros gyvūnams. Gatvių šiukšlės nubėga į kanalizaciją, vandentakius ir galiausiai pakliūna į vandenyną. Kai kurios šiukšlės po to išmetamos į pakrantes. Kitos - lieka vandenyje, keldamos mirtiną pavojų faunai ir florai. Šiukšlių raizgalynėje įsipainioję gyvūnai žūsta lėtai ir skausmingai. Įsipainioti į šiukšlių sankaupas itin linkę paukščiai, rinkdami medžiagas lizdams sukti. Smalsus gyvūnas, nurijęs šiukšlę, gali numirti iš bado, jei svetimkūnis užblokuoja virškinamąjį traktą. Be to, šiukšlių sankaupos, tirštai nudengusios jūrų dugną, taip pat yra labai kenksmingos. Toksinės šiukšlių medžiagos kaupiasi žuvų organizmuose, tokiu būdu keldamos pavojų žmonėms ir gyvūnams, esantiems mitybos grandinės viršuje.
Dirvožemio tarša
Dirvožemio tarša - tai kenksmingos skystos arba kietos dalelės, susimaišiusios su dirva. Teršalai gali būti prilipę prie grumsto arba dirvožemio tarpeliuose. Dirvožemis užteršiamas, kai pavojingos medžiagos išpilamos ar užkasamos į žemę. Kai kurie teršalai gali tiesiog nusėsti ant dirvožemio, pvz.: įvairūs chemikalai arba fabrikų išmetamos į orą atliekų dalelės.
Augalai, augantys užterštame dirvožemyje, pavojingų medžiagų gauna per šaknis. Žmonės ir gyvūnai, kurie paskui tokius augalus valgo, gali susirgti. Be to, žmonės ir gyvūnai gali prisikvėpuoti iš dirvožemio dulkių pavidalu į orą patenkančių teršalų, kiti pavojingi chemikalai į žmonių organizmą gali pakliūti per odą. „Amerikos epidemiologijos žurnale“ išspausdinti 20-ies metų tyrimo duomenys parodė, kad žmonės, į kurių organizmą pateko dioksinai iš užkrėstų dirvų, diabetu, širdies ir kraujagyslių bei endokrininėmis ligomis sirgo kur kas dažniau.
