Kartingai - tai supaprastintos konstrukcijos vienvietis lenktyninis mikroautomobilis be kėbulo. Turi sutvirtintą rėmą iš plėninių vamzdžių, mažo skersmens ratus, padangas su lygiu paviršiumi (sausam trasos paviršiui). Lingių ar kitų amortizacinių mechanizmų neturi. Pavarų dėžė, akumuliatorius, starteris, sankaba, žibintai, šviesos ir garsinis signalai nebebini. Kartai dažniausiai varomi dvitakčiais varikliais. Skirstomi į klases (tarptautines ir nacionalines) pagal sportininkų amžių ir variklio darbinį tūrį: iki 60, iki 85, 100, 125, 200, 250 cm3. Kartais lenktyniaujama specialiose 700-1500 m ilgio trasose - kartodromose.
Istorijos nutekėjimas į Lietuvą siekia laikus, kai vienas kaimynų vizitas 1961 metų vasarą atvėrė duris į kartingo pasaulį. Gandas apie keistas lenktynes greitai pasklido po Kauną ir visą respubliką. Anot liudininkų, latviams šalia Kūno kultūros instituto dar žymintis trasą, čia jau būriavosi žmonės. Starto dieną dar kelios valandos prieš varžybas žiūrovai keliomis eilėmis apjuosė 500 metrų ilgio trasą. Be jokios abejonės, kelių gokartų pasirodymas sukėlė nepaprastai daug džiaugsmo. Žmones masino neįprastas kartų dydis, jų manevringumas bei kova vingiuotoje trasoje. Dabar jau galima drąsiai sakyti, kad parodomosios varžybos daugeliui vyrų susuko galvas.
Sporto renginių organizatorius Jurgis Marculanas mano, kad didelės įtakos kartingui gana uždaroje Sovietų Sąjungoje turėjo ralistai. “1960 metais po kelių avarijų SSRS autoralio pirmenybėse buvo uždarytos visos trasos, kuriose vyko varžybos,” prisimena J. Marculanas. - SDAALR (“DOSAAF”) ieškojo būdų, kuo sudominti automobilių sporto mėgėjus.” Automobilių sporto istoriją tyrinėjęs klubo “Akademija” prezidentas Algimantas Maulius teigia, kad kartingo tėvynė - Jungtinės Amerikos Valstijos. Vienoje iš jo publikacijų rašoma: ”Praėjusio šimtmečio trečiajame dešimtmetyje vežimėliais be variklių buvo važinėjama nuo kalnelių. Vėliau varžybos labai išpopuliarėjo, vežimėliai buvo tobulinami.”
Šio laikotarpio „pirmųjų kartų” Lietuvoje eksperimentai prasidėjo iš rinktinių rankų. Antanas Šlapikas prisimena, kaip iš chromocilio metalo gamino rėmą, pritaikė motociklo variklį ir motorolerio ratus. „Visa jėga slypi cilindruose,” - sako jis. Daugiau nei šiek tiek pavartojimo - rėmą formavo įvairūs metalai, net vandentiekio vamzdžiai, kol galutinai atrastas chromocilis. Pirmieji lietuviški kartai naudojo skirtingų laikų variklius, o varikliai buvo perrinkdinami ir tobulinami. Pirmasis mano pagamintas kartas sverė 140 kilogramų, o vėliau, tobulinant detales, jo svoris sumažėjo iki 70 kilogramų.
1961 metais laikraštis „Sportas“ pranešė apie vilniečio H. Černiausko ir kelių kauniečių pasigamintus pirmuosius į skruzdėles panašius automobilius. Gatvėse iš tiesų burzgė kartai, tačiau sportininkai nerizikavo - gatvėse jų buvo laikoma, kol buvo galima uždaryti eismą lenktynėms. Anot sportininkų, tuo metu intensyviai ieškota vietos lenktynėms. Sovietų Sąjungoje buvo bandyta kartais lenktyniauti ant ledo ir treke, tačiau tai nebuvo populiaru. Vingio parko estradoje 1962 metais prasidėjo pirmosios atviros Tarybų Lietuvos pusiau automobilių, pusiau motorinių varžybos - su žiūrovais ir gyva siena išties kilusia trasos ribose.
Pirmojo etapo nugalėtojai: 125 kub. cm klasėje Vladislovas Šermukšnis, o 175 kub. cm klasėje Romas Selemonavičius. Klaipėdoje vyko antrasis etapo, kuriame startavo daug kauniečių ir vilniečių. Varžybos sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo - net televizijos dėmesio. Ketvirtajame etape, Kaune, pirmą kartą telekameros buvo išdėstytos trasos vietoje, o žiūrovai galėjo stebėti baigiamąjį Lietuvos gokartų čempionato turą. Lietuvos kartingo istorijoje pirmieji sėkmingi žingsniai buvo žengti.
- 1960-ųjų pabaigoje buvo sugretinti skirtingų klasių startai ir techniniai sprendimai.
- 1962 metų varžybose jau dalyvavo Maskvos ir Minsko lenktynininkai, atsirado pirmieji TV transliacijų momento.
- Taikytos skirtingos ratų konstrukcijos, rėmai ir varikliai - nuo 125 iki 175 kub. cm klasės.
Laikui bėgant Lietuvoje kartingas įgavo platesnį mastą: 50, 125 ir 175 kub.cm klasių pirmenybės, o per dešimtmetį - 125 kub. cm klasė laikyta tarptautine, nes į varžybas buvo įtraukti socialistinių šalių varikliai. Tuomet į varžybas komandos vykdavo sunkvežimiais. Stasį Vitkauską galima laikyti Lietuvos kartingo tėvu: jis subūrė bendraminčius Kauno durpių įmonių statybos-montavimo valdyboje ir davė impulsą sporto raidai. Anot pirmųjų kartingo sportininkų, S. Vitkauskas buvo puikus organizatorius, išpopuliarindamas sportą. 1961 metais lietuviai pirmą kartą pabandė dalyvauti varžybose, kartingo trasos įgijo vis daugiau entuziastų.
Tolesnė ateitis išsisprendė su metų skaičiais: 1963 metų Lietuvos kartingo komanda laimėjo antrąją vietą SSRS pirmenybėse, o 1964 ir 1985 metais - trečiosios vietos. Penki lietuviai SSRS pirmenybėse įsirašė į nugalėtojų pakylą. 1989 metais Andrius Vaitkevičius laimėjo pirmąją vietą jaunimo klasėje SSRS pirmenybėse. Tuo laikotarpiu Lietuvos rinktinė nuolat dalyvavo SSRS pirmenybėse ir tautų spartakiadose. 1985 metais pirmose SSRS jaunimo žaidynėse sporto meistrų vardas buvo suteiktas sportininkams.
1990-aisiais, kai kartingas Lietuvoje dar labiau įsitvirtino, jau veikė keli techniniai sporto klubai, o sportininkai dalyvavo ir tarptautinėse varžybose. 1978 metais respublikos pirmenybėse dalyvavo apie 140 vienos klasės dalyvių. Lietuvos kartingo sportas plėtėsi: 6 trasos (Vilniuje, Smalininkuose, Šiauliuose, Aukštadvaryje, Anykščiuose ir Raguvoje), 18 techninių klubų, daugiau kaip 2 tūkst. žmonių techniniam personalui. Lietuvos rinktinė dalyvavo SSRS pirmenybėse ir tautų spartakiadose, o 1963 m. laimėta antroji vieta, 1964 m. - trečioji vieta, 1985 m. - trečioji vieta. Rėmėjai ir komandos įkūrėjas Stasys Vitkauskas įtakojo sporto plėtrą.
Kartingo raida Lietuvoje nuo 1960-ųjų iki šiol
Laikui bėgant 1980-ųjų pabaigoje 6 trasos Lietuvoje atitiko tiek pramoginių, tiek sportinių etapų poreikius, o 125 kub.cm klasė tapo tarptautine dėl socialistinių šalių variklių įtraukimo. 1963-1985 metais Lietuvos kartingo komanda nuolat dalyvavo SSRS pirmenybėse ir tautų spartakiadose, laimint įvairias vietas. 1989 metais Andrius Vaitkevičius iškovojo pirmąją vietą jaunimo klasėje SSRS pirmenybėse. Ši era paskatino tolesnį augimą - dabar Lietuvoje kartingas turi jaunų talentų ir stiprią klubinę bazę, o kartodromai plinta į didžiuosius ir mažus miestus, skleidžiant sportinę kultūrą.
Naujos kartingo kartos: Baltijos kartingo akademija ir vaikų vystymasis
2010-ųjų pabaigoje ir 2020-ųjų pradžioje Lietuvoje atsirado programos, skirtos vaikams - kadetų taurės ir vaikų treniruotės, kuriose vaikai mokosi valdyti techniką, laikytis saugumo taisyklių ir ugdo sportinį mąstymą. Baltijos Karting Akademija su Lietuvos kartingo federacija įvedė CADET taurę, skirtą 6-8 metų vaikams, kurie dar tik gauna pirmąją pažintį su sportu. Tai suteikia vaikams saugią, ribotą varžybų aplinką ir galimybę išbandyti sportą be didelių išlaidų. Pirmieji du sezonai surinko daugiau nei po dešimtuką mažylių, kai kurie iš jų tapo perspektyviais jaunaisiais sportininkais Lietuvos kartingo čempionatuose.
Kartodromų pradinėse etapose dažnai pasireiškia pramoginė kartingo kultūra, o jaunieji sportininkai per kelis sezonus pereina į rimtesnes Lietuvos kartingo čempionato klases. Kaip teigia Virginija Grabliauskė, Baltijos Karting Academy kuratorė, kadetų taurė yra logiška tęsinys po pradinio kartodromų įsisavinimo, o jos tikslas - apžvelgti realias trasų sąlygas ir paruošti vaiką žingsniuotos karjeros link.
Kartingo kultūra Lietuvoje dabar: kaip rinktis trasą ir galimybes augti
Kodėl kartingas laikomas tinkama pradžia autosporte? Kartingas - saugi, struktūri, skiriantis aiškią kelionę nuo pramogų iki disciplinuoto sporto. Traumos rizika žema, trasos pritaikytos įvairių lygių vairuotojams. Lietuvos kartingo federacija bendradarbiauja su ROTAX technikos atstovais Lietuvoje, teikdama pagalbą renkantis įrangą ir sprendimus sportininkų augimui. Čia auga čempionai: ženklais išpildytos treniruotės, techninis pasiruošimas, taktika ir komandinė dvasia.
Kartodromai Lietuvoje siūlo skirtingas galimybes: Vilniuje Plytinės kartodromas ir Kartlandas; Kaune Kartlandas; Elektrėnuose Speedway kartodromas; Klaipėdoje MemelGP ir Top Kart; Šiauliuose Bačiūnų kartodromas; Anykščiuose Anykščių kartodromas; Smalininkuose - pramoginiai ir treniruočių trasos. Lietuvos kartingo klubai teikia mokymus, siūlo nuomą arba savo kartus, o treneriai paaiškina saugumo taisykles ir treniruočių programas. Kartingo treniruotės prasideda nuo apšilimo, vėliau - technikos pagrindai, važiavimų serijos ir trumpas grįžtamasis ryšys. Vaikai mokosi ne tik važiuoti, bet ir spręsti situacijas trasoje, o tai naudinga ir už trasos ribų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie kartingą vaikams
- Kartingas vaikams gali būti pradėtas nuo 6-7 metų, priklausomai nuo ūgio ir brandos.
- Ar galima prisijungti prie klubo neturint patirties? Taip - pradžioje mokomasi technikos, saugumo ir trasos principų, o treniruotės pritaikomos individualiai.
- Kuo skiriasi sportinis kartingas nuo pramoginių? Sportinis kartingas reikalauja nuoseklumo, technikos supratimo, taktikos ir disciplinos; pramoginis yra labiau atsitiktinis pasivažinimas.
- Kaip ruošiamasi varžyboms? Treniruočių metu mokomasi trasos skaitymo, taktikos, darbo su technika; ruošiama palaipsniui - nuo bazinių įgūdžių iki starto ir varžybų elgesio.
- Ar kartingas gali būti pirmasis žingsnis į automobilių sportą? Taip, įgūdžiai pritaikomi daugelyje disciplinų; sėkminga karjera priklauso nuo motyvacijos ir treniruočių laiko.