Pastaruoju metu visuomenėje daug diskutuojama apie automobilių greičio matuoklius, jų įrengimą ir poveikį eismo saugumui. Nors kai kuriems vairuotojams jie kelia nepatogumų, pavyzdžiui, sukelia spūstis, svarbu suprasti jų paskirtį - didinti eismo saugumą ir skatinti vairuotojus laikytis Kelių eismo taisyklių.
Šiuo metu Lietuvoje greičio viršijimas yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių, ypač skaudžiuose eismo įvykiuose. 2024 m. statistika rodo, kad greičio viršijimas arba saugaus greičio nepasirinkimas yra tiesiogiai susiję su daugiau nei 50% visų eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti arba žuvo žmonės.
Greičio matuoklių tipai ir veikimo principai
Lietuvos keliuose naudojami įvairių tipų greičio matuokliai, kurie skiriasi savo veikimo principu ir funkcijomis.
Momentiniai greičio matuokliai ("inkilai")
Šie matuokliai fiksuoja transporto priemonės greitį vienu metu, dažnai su blyksniu. Jie gali būti įrengti abiem kryptimis važiuojančioms transporto priemonėms. Įprastas stacionarusis greičio matuoklis (dar vadinamas inkilu) fiksuoja momentinį greitį - vienas blykstelėjimas, ir lekiančio automobilio greitis jau nuotraukoje. Pamatyti, kuriose vietose yra stacionarūs greičio matuokliai, galima sudarytame matuoklių žemėlapyje.
„Prieš 20 metų atsirado patys pirmieji greičio matuokliai, kurie gebėjo fiksuoti tik greitį (doplerio radaras). Būtent juos ir buvo įsigijusi Kelių direkcija, jų gausu Vilniaus mieste. Tai vadinamieji senieji inkilai. Tačiau laikui bėgant buvo suprasta, kad eismo saugumui užtikrinti būtina kontroliuoti ne tik greitį, bet ir imtis kompleksinių priemonių.“
Momentinio greičio stebėjimas yra skirtas konkrečiai objekto apsaugai, pavyzdžiui, tam, kad pėsčiųjų perėjose, autobusų stotelėse ar sankryžose nebūtų viršijamas greitis.
Vidutinio greičio matuokliai (sektoriniai)
Šios sistemos susideda iš dviejų kamerų, įrengtų kelio atkarpos pradžioje ir pabaigoje. Jos fiksuoja automobilio numerius ir važiavimo laiką, taip apskaičiuodamos vidutinį greitį ruože. Sektoriniai/vidutinio greičio matuokliai fotografuoja automobilį įvažiuojant į ruožą bei išvažiuojant iš jo. Jie turi po dvi kameras bei du laikrodžius. Viena kamera atpažįsta numerius, o kita fiksuoja bendrą vaizdą. Be to, dėl papildomo apšvietimo, jos puikiai identifikuoja numerius tamsoje. Jeigu vairuotojas viršijo leistiną greitį, tai automatiškai greičio matuoklio apskaičiuotas vidutinis greitis bus didesnis nei leidžiamas toje kelio atkarpoje.
Vidutinio greičio matuokliai skirti tam tikro ruožo apsaugai tuomet, kai kelias yra vingiuotas, miškingas ar jame yra kitokių pavojingų reiškinių. Vidutinio greičio matuokliai įprastai veikia intensyvaus eismo, pavojingose zonose, kur būtina užtikrinti griežtesnę eismo kontrolę, įvyksta daug eismo įvykių arba kur kelio sąlygos yra sudėtingesnės.
Vidutinio greičio matavimas (ruožų kontrolė) plačiai diegiamas Lietuvos keliuose, siekiant sumažinti greičio viršijimą ir stabilizuoti eismo srautą. Vidutinio greičio sistemos matuoja vidutinį greitį tarp dviejų (ar daugiau) važiavimo zonų. Kiekvienos transporto priemonės numerio ženklas įvažiuojant ir išvažiuojant yra žymimas laiko žyma; jei atstumas, padalytas iš laiko, viršija nustatytą ribą (pvz., 90 km/h regioniniame kelyje), pažeidimas užfiksuojamas visame ruože. Sistemos remiasi automatiniu numerio ženklų atpažinimu (ANPR), sinchronizuotais laikrodžiais ir patikrintais ruožų atstumais. Duomenų saugojimas yra reglamentuojamas, o taisyklių nepažeidžiančios transporto priemonės paprastai išmetamos, kad būtų laikomasi privatumo taisyklių. Didžiausia nauda paprastai pastebima ilgesnėse tiesiose atkarpose (2-10 km), kuriose anksčiau buvo su greičiu susijusių incidentų. Šiuose koridoriuose palaikant 70-90 km/h greitį, o ne svyruojant tarp 60 ir 120 km/h, sumažėja staigus stabdymas ir rizikingi lenkimai.
Pavyzdžiui, jei yra 4873 metrų atkarpa, kur sistemos stebimame ruože leidžiama važiuoti 90 km/val. greičiu, tai pagal apskaičiavimą, kad nepažeisti Kelių eismo taisyklių, vidutinis greitis šioje dalyje turi būti ne didesnis nei 88 km/val. Tai reiškia, kad šią atkarpą galima įveikti ne greičiau nei per 3 min.
Mobilieji greičio matuokliai ("trikojai")
Tai lazeriniai greičio matavimo prietaisai, dažnai naudojami policijos pareigūnų. Jie gali fiksuoti greitį iš tam tikro atstumo ir stebėti kelias eismo juostas. Mobilieji (trikojai) greičio matuokliai „PoliScan FM1“ - tai lazeriniai greičio matavimo prietaisai, kurie naudojami transporto priemonių leistino greičio viršijimui fiksuoti. Trikojis greičio matuoklis greitį fiksuoja 50 metrų atstumu. Nuo 75 metrų pradeda matuoti automobilio greitį, o nuo 50 metrų - užfiksuoja. Trikojis fiksuoja kelias eismo juostas iš abiejų pusių. Gali užfiksuoti iškart keletą automobilių. Lazeriniai greičio matuokliai yra su kamera, dėl to aparatas tiek filmuoja, tiek fotografuoja, taip pat puikiai priartina. Šis aparatas priartinęs mašiną seka, filmuoja ir tikrai pareigūnas nėra įpareigotas iškart jus stabdyti, nes yra tiek filmavimo, tiek fotografavimo funkcija, viskas lieka atmintyje. Ši įranga greičio viršytojus ar telefonu kalbančius gali užfiksuoti net už pusantro kilometro, o vaizdo įrašai yra išsaugomi.
Vietos, kuriose stovi mobilusis greičio „trikojis“ matuoklis, atidžiai parenkamos. Dažniausiai jie statomi avariniuose vieose, kur jau yra įvykę avarijų, vietose, kuriose gali būti pažeidimų, tokių kaip greičio viršijimas, taip pat ten, kur dideli srautai automobilių, pagal piliečių skundus, bei kur greičio kontrolė vykdoma prevenciškai. Ne visur mobilūs greičio matuokliai gali būti statomi ten, kur prašo žmonės, mat vieta taip pat turi atitikti tinkamam įrangos darbui reikiamus kriterijus. „Trikojų“ negalima statyti gyvenamosiose zonose, ten, kur yra laikinieji kelio ženklai, ar negalima statyti dėl kelio savybių, pavyzdžiui, toje vietoje yra posūkis ar prastas matomumas, todėl neatitinka atstumo reikalavimų.
Nors neretai žmonės piktinasi, kad matuokliai paslėpti, kad važiuodami nepastebi „trikojo“ matuoklio, tačiau taip tikrai nėra. „Trikojai“ būna pastatyti akivaizdžiai, niekur nepaslėpti, tačiau siekiant kuo mažiau blaškyti vairuotojų dėmesį, jie iš tiesų nestatomi prie pat kelio. Vairuotojai visada atkreipia dėmesį į matuoklius, nukreipia žvilgsnį nuo kelio ir taip išsiblaško. Dėl to kartais greičio matuoklis pastatomas taip, kad pažeidimus fiksuoja „stebėdamas“ ne atvažiuojantį, o nuvažiuojantį transportą. Tokia taktika naudojama prevenciškai, kad vairuotojai įprastų, jog leistinu greičiu reikia važiuoti ne tik pamačius greičio matuoklį, kurį pravažiavus vėl didinamas greitis, tačiau visą laiką. Policijos pareigūnai su civiliniu automobiliu visada stovi šalia. Reglamento, kokiu atstumu stovėti nėra, tiesiog jie stovi taip, kad matytų aparatą. Taip pat matuoklis yra filmuojamas dėl saugumo.
Hibridiniai greičio matuokliai
Kovo pradžioje, Vilniuje, bendrovė išbandė naujos kartos hibridinį greičio matuoklį. Tai buvo pirmasis šio naujausio eismo pažeidimų kontrolės įrenginio bandymas Europoje. „Tai yra naujausias hibridinis eismo pažeidimų kontrolės įrenginys, kuris veikia kaip tradicinis momentinio greičio matuoklis, o du tokie įrenginiai gali atlikti ir vidutinio greičio kontrolę kelio ruože. Šis įrenginys taip pat atpažįsta transporto priemonės valstybinius numerius bei gali fiksuoti raudono šviesoforo signalo ir A juostos pažeidimus“, - komentavo bendrovės „Fima" Technologijų ir inovacijų departamento direktorius Rokas Šlekys. Hibridinis greičio matuoklis gali atlikti neleistinų manevrų kontrolę, tikrinti, ar transporto priemonė apdrausta, ar nepasibaigęs techninės apžiūros galiojimas ir pan. Šio įrenginio atliekamas nuotraukų fiksavimo faktas vairuotojams nėra matomas, nes naudojama akiai nematoma blykstė.
Kitos technologijos
- Kilpinis greičio matuoklis: Kondukcinių kilpų veikimo dėka nustatoma, kada ir kokiu greičiu automobilio vairuotojas kirto neleistiną stop juostą. Tačiau vienas pagrindinių jo trūkumų yra tas, kad kondukcines kilpas, atsakingas už pažeidimų generavimą, reikia įrengti kelio dangoje. Taip gadinamas ir pjaustomas asfaltas, po kuriuo paklojamas kabelis. Vilniuje vienas toks greičio matuoklis yra prie prekybos centro „Mada“. Būtent čia ir atliekama greičio ir raudonos šviesos kontrolė. Įvertinus kokybės ir kainos santykį, nuspręsta į šiuos konkrečius greičio matuoklius daug neinvestuoti, o ieškoti naujų būdų eismo saugumui užtikrinti.
- Lazerinis greičio matuoklis: „Perversmą greičio matuoklių istorijoje padarė lazerinis greičio matuoklis. Jis sugeba sekti kiekvieną transporto priemonę: tiksliai nustato, kur yra transporto priemonė bei kur link juda. Šis greičio matuoklis vykdo raudonos šviesos ir greičio, neleistinų manevrų kontrolę (automobiliui apsisukinėjant arba kertant ištisinę juostą, sukant ten, kur draudžiama)“. Bet rinkoje šis eismo kontrolės įrenginys neprigijo. Lazerinis greičio matuoklis pasirodė turįs rimtų trūkumų. Greitį fiksuojantis sensorius yra lazerinis, o tai reiškia, kad skleidžiantis šviesą. Tam, kad ji sklistų, neturi būti jokių trikdžių. Pavyzdžiui, jei šis greičio matuoklis yra purvinas, užterštas, jis negali matuoti greičio. Kadangi stiklas, už kurio yra lazeris, nepraleidžia šviesos. Lietuvoje šie greičio matuokliai buvo įdiegti prieš 10 metų, jų būta apie 12 vienetų. Netrukus juos pakeitė patobulėję 3D doplerio radarai.
- 3D doplerio radarai: Technologijų vystymosi eigoje, lygiagrečiai tobulėjo ir numerių atpažinimo technologija. Vėliau ši technologija tobulėjo ir pigo tiek, kad ją buvo galima pritaikyti automobiliams judant nesustojus, eismo metu. Ypatingai kalbant apie magistralinius kelius, kai greičiai yra dideli, tai tokios kameros geba fiksuoti iki 300 km/h. 3D doplerio radaras perėmė tiek lazerinio greičio matuoklio, tiek papildomą numerių atpažinimo funkciją. Tad šis radaras gali stebėti autobuso juostas ir vykdyti visą kitą su numerių atpažinimu susijusį funkcionalumą: patikrinti, ar automobilis yra draustas, turi galiojančią techninės apžiūros dokumentą, ar netgi nustatyti, automobilis yra vogtas.
- Greičio kontrolė šviesoforais: atliekama papildomo prietaiso, susiejamo su sankryžos valdymo įranga. Toks prietaisas veikia Doplerio efektu ir siunčiant radijo signalą fiksuoja transporto priemonių judėjimo kryptį bei greitį.
Greičio matuoklių įrengimas ir plėtra Lietuvoje
2023 m. II p. - 2024 m. Greičio matuokliai iki 2023 m. II p. valstybinės reikšmės keliuose buvo įrengiami vadovaujantis anksčiau patvirtinta vietų parinkimo metodika. 2023 m. pab. nauja „Via Lietuva“ vadovybė sustabdė vykstantį naujų greičio matuoklių viešąjį pirkimą (50 vnt. greičio matuoklių) ir savo iniciatyva kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydama pateikti išvadą, ar greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose iki tol buvo įrengiami tinkamose vietose. 2024 m. „Via Lietuva“ ėmėsi iniciatyvos atnaujinant anksčiau naudotą metodiką. Į šį procesą buvo įtrauktos ir kitos suinteresuotos institucijos, susijusios su eismo saugos užtikrinimu (Lietuvos policija, Lietuvos transporto saugos asociacija (LTSA), VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA), Susisiekimo ministerija (SM) ir kt.).
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ryšių su žiniasklaida specialistas Evaldas Tamariūnas teigė, kad planuojama, jog sutartis dėl naujų greičio matuoklių turėtų būti pasirašyta šių metų birželį. E. Tamariūnas patikslino, kad šiuo metu šalyje veikia 50 vidutinio greičio matuoklių ir stebimi 25 ruožai, kurių bendras ilgis valstybinės reikšmės keliuose siekia beveik 120 km. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia apie 70 momentinių greičio matuoklių ir 50 vidutinio greičio matavimo sistemų. Kelių direkcija planuoja įrengti dar 212 naujų matuoklių. Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengta apie 160 vidutinio greičio matavimo sistemų (VGMS). Tarp populiariausių šalies vietų, kuriose įrengti šie matuokliai, yra Vilnius-Kaunas automagistralė, taip pat bendrai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.
Vietų parinkimas
Vietos, kuriose jau yra ir dar atsiras nauji sektoriniai/vidutinio greičio matuokliai, pasirinktos neatsitiktinai. Pamatyti, kuriose vietose yra ir bus sektoriniai/vidutinio greičio matuokliai, galima sudarytame matuoklių žemėlapyje. Automagistralėse maksimalus leistinas važiavimo greitis yra didesnis (vasarą - 130 km/val.), todėl eismo įvykio pasekmės būna skaudesnės.
Savivaldybės įrengia greičio matuoklius ten, kur vairuotojai nesilaiko kelių eismo taisyklių ir padidėja nesaugus elgesys keliuose. Pavyzdžiui, B. Krivickio gatvėje, kur yra gyvenamoji zona su leidžiamu maksimaliu 20 km/val. greičiu, įrengtas greičio matuoklis siekia paskatinti vairuotojus laikytis nustatytų apribojimų. Vietos pasirinkimas turėtų būti pagrįstas duomenimis: neseniai įvykusių avarijų istorija, greičio pasiskirstymas, eismo intensyvumas (transporto priemonės/diena) ir kelio aplinka (kaimo/miesto). Reguliarūs auditai padeda nuspręsti, ar sutrumpinti, perkelti ar pašalinti atkarpą.
Informaciniai kelio ženklai
Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. pasikeitė Kelių eismo bei Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo įrengimo taisyklės. Atnaujintose taisyklėse patikslinta, kad nuo 2024 m. gruodžio 1 d. kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ (pirmasis kelio ženklas naudojamas kelio ruože, kuriame įrengti stacionarūs (nekilnojami) Taisyklių pažeidimus, išskyrus nustatyto greičio režimo pažeidimus, fiksuojantys automatiniai prietaisai). Prieš kiekvieną sektorinių/vidutinio greičio matuoklių kelio ruožo pradžią yra įspėjamasis kelio ženklas, kuris praneša vairuotojui apie tai, jog šiame kelio ruože yra matuojamas vidutinis greitis.
Vairuotojai, viršiję leistiną greitį ruožuose, kuriuose sumontuotos minėtos sistemos, sulauks baudų. Pažeidimo protokolas bus siunčiamas tokia pat tvarka, kaip ir užregistravus greičio viršijimą stacionariu greičio matuokliu. Prieš įvažiuojant į kiekvieną greičio kontrolės ruožą, vairuotojus įspės specialūs kelio ženklai, informuojantys apie greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį. Lietuvoje vairuotojai privalo būti perspėti apie artėjančius greičio matuoklius specialiais kelio ženklais Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Tai leidžia vairuotojams laiku sumažinti greitį ir išvengti pažeidimų.
2023 m. įdiegus momentinį greičio matuoklį magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, bet neįrengus informacinio kelio ženklo, tik 6 proc. vairuotojų laikėsi leistino greičio.
Greičio matuoklių funkcijų plėtra
Be greičio fiksavimo, kai kurie modernūs greičio matuokliai taip pat gali tikrinti transporto priemonės techninės apžiūros galiojimą, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo galiojimą ir kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą. Be pirminio tikslo - matuoti vidutinį transporto priemonės greitį, ateityje bus galima tikrinti, ar automobilis yra draustas, ar atlikta jo techninė apžiūra ir ar nėra ieškomas kitose valstybėse. Taip pat planuojama, kad sistema leis patikrinti, ar transporto priemonių vairuotojai sumokėjo kelių mokesčius.
Sektoriniai/vidutinio greičio matuokliai būna skirtingų tipų ir turi skirtingas funkcijas, todėl gali fiksuoti ne tik vidutinį transporto priemonių greitį bei jų valstybinius numerius, bet ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą. Kadangi greičio matuokliai dabar gali fiksuoti ir kitus pažeidimus, didesni pažeidimų fiksavimo rodikliai gali daryti įtaką draudimo įmokų dydžiui.
Greičio matuoklių tolerancija ir finansavimas
Viena dažniausiai diskutuojamų temų - greičio matuoklių tolerancija. Nors oficialios informacijos apie visų tipų matuoklių toleranciją nėra, policija yra paskelbusi, kad stacionarių greičio matuoklių paklaida yra 2 km/val. Tai reiškia, kad jei matuoklis užfiksavo viršijimą 31 km/val., bauda bus skaičiuojama už 29 km/val. viršijimą. Neoficialiais duomenimis, greičio matuoklių tolerancija gali siekti iki 20 km/val. Tai susiję su tuo, kad greičio viršijimas iki 10 km/val. dažnai baudžiamas tik įspėjimu, o viršijimas nuo 10 iki 20 km/val. - nedidele bauda (11-28 Eur). Jei vairuotojas apmoka baudą per 10 dienų, ji gali būti sumažinta perpus. Kai kurie vairuotojai teigia nematę blykstės net viršiję greitį, o tai gali būti susiję su automobilio spidometro paklaida (kuri paprastai būna 5-10% ir rodo didesnį greitį nei yra iš tikro) arba su pačiu matuoklio neveikimu.
Įvertinus negarantinius remontus ir vandalizmo atvejus, visų greičio matuoklių priežiūra per metus kainuoja apie 250-300 tūkst. eurų. Kur keliauja lėšos, surinktos už MGM ir VGM užfiksuotus pažeidimus, nėra detalizuota, tačiau tikėtina, kad jos patenka į valstybės biudžetą ir yra naudojamos kelių infrastruktūros gerinimui ir eismo saugumo programoms. Šiais metais kelių priežiūrai ir plėtrai skiriama per 563 mln. eurų, skelbė Susisiekimo ministerija. Kaip teigia ministerija, 2018 metais ne tik užbaigta daugiau projektų, bet ir sutaupyta 70 mln. eurų.
Greičio matuoklių efektyvumas ir poveikis
Po greičio matuoklių įrengimo stebimas virš 40 proc. įskaitinių eismo įvykių, apie 50 proc. sužeistųjų ir virš 70 proc. sumažėjimas. Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. sumažėjo eismo įvykių skaičius. Lyginant tarpsnį nuo 2016 iki 2020 m. su 2021 m., kai tam tikruose keliuose jau veikė vidutinio greičio matavimo sistemos, šiuose ruožuose nukentėjusiųjų skaičius sumažėjo maždaug 70 proc. Tokie rezultatai tik patvirtina, kad vidutinio greičio matavimo sistemų plėtrą vykdyti Lietuvos automobilių kelių ruožuose yra tikslinga. Svarstoma galimybė toliau plėsti VGMS tinklą šalyje.
Lietuvos automobilių kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad greičio palaikymo sistemos tikslas nėra bausti, svarbiausia - užtikrinti eismo saugumą, bei skatinti vairuotojus važiuoti leistinu greičiu, nes greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Ekspertai nurodo tris pagrindinius nuolat pastebimus efektus: mažiau ekstremalių greičio viršijimų, sklandesnį eismą su mažesniais greičio svyravimais ir su dideliu smūgio greičiu susijusių sunkių avarijų sumažėjimą. Vidutinio greičio sistemos skatina nuolatinį reikalavimų laikymąsi, o ne stabdymą paskutinę sekundę. Laikui bėgant, vairuotojai prisitaiko prie numatomo greičio, todėl staigių greičio svyravimų mažėja.
Ateities perspektyvos
Nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. įsigalios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, kurios reglamentuos greičio matuoklių įrengimą, ženklinimą ir naudojimą. Matuokliai galės būti įrengiami tik kelių ruožuose, kuriuose tai pagrįsta eismo saugumo duomenimis. Prieš kiekvieną matuoklį privalės būti įrengti informaciniai kelio ženklai. KTU mokslininkai taip pat kuria inovatyvius greičio matavimo metodus, pavyzdžiui, naudojant magnetinio lauko pokyčius, kurie leidžia efektyviau apdoroti duomenis ir sumažinti energijos sąnaudas. Šie sprendimai gali padėti efektyviau valdyti eismo srautus, klasifikuoti transporto priemones ir mažinti aplinkos taršą.
Svarbu suprasti, kad papildoma kontrolė neturi reikšmės vairuojantiems pagal Kelių eismo taisykles. Važiuokite leistinu greičiu ir už nieką mokėti nereikės. Nė viena vykdymo užtikrinimo priemonė nėra stebuklinga. Sistemos veikia nepakankamai gerai, kai paskelbti greičio apribojimai akivaizdžiai neatitinka kelio konstrukcijos arba kai ruožuose yra daug dažnų greičio pokyčių, kurie klaidina vairuotojus. Nenuoseklūs ženklai, prastas matomumas naktį ir nepakankami įspėjimai įvažiuojant į ruožą taip pat pablogina rezultatus. Vairuotojams praktinė išvada paprasta: vidutinio greičio atkarpą traktuokite kaip pastovaus greičio koridorių. Prireikus nustatykite pastovaus greičio palaikymo sistemą, išlaikykite saugų atstumą ir venkite paskutinės minutės eismo juostų keitimų. Lietuvos koridoriai paprastai yra iš anksto pažymėti; Jei įvažiuojate 90 km/h greičiu, nuolat jį palaikykite, o ne „žaidinėkite“ su laikrodžiu.