Pasaulyje yra daugybė skirtingų automobilių variklių gamintojų, ir nors daugybė jų mūsų kraštuose net nėra girdėti, beveik visi jų sukurti varikliai sukasi pagal laikrodžio rodyklę. Domėtis, kodėl inžinerijoje nusistovėjo viena ar kita kryptis, yra labai įdomu.
Bendras variklio sukimosi standarto apibrėžimas
Jei žiūrėsime į variklio priekį, alkūninis velenas iš mūsų perspektyvos beveik visada suksis pagal laikrodžio rodyklę. Variklio „galu“ vadinama pusė, per kurią išvestas alkūninis velenas, kuris yra sujungtas su pavarų dėže. Tai, kad absoliuti dauguma automobilinių vidaus degimo variklių dirba pagal laikrodžio rodyklę, yra tam tikra prasme keista, nes variklių yra labai įvairių ir jie montuojami įvairiai.
Štai pavyzdžiui, „Ferrari 488 GTB“ variklis yra išilgai sumontuotas viduryje, „Volkswagen Golf“ - skersai priekyje, „Porsche 911“ - gale, o „Mercedes-Benz Actros“ - po kabina. Nepaisant skirtingų gamintojų, architektūros, padėties automobilio bazėje ir net skirtingų degalų rūšių, visi šie varikliai dirba pagal laikrodžio rodyklę.
Šio 1972-ųjų „Ferrari 365 GT4 2+2“ automobilio 4,4 litrų V12 variklis taip pat sukasi pagal laikrodžio rodyklę. Šios sukimosi krypties nenulėmė vien tai, kad automobiliai dažniausiai juda pirmyn, kadangi automobilio judėjimo kryptis priklauso nuo pavarų dėžės, o ne nuo variklio (nors sniegaeigiai kartais atbulai suka variklį). Pavarų dėžės, kaip ir variklio, padėtis varančiosios ašies atžvilgiu gali būti labai įvairi, tačiau variklis vis tiek dirbs pagal laikrodžio rodyklę.
Istorinės priežastys ir standartizacija
Kodėl varikliai sukasi pagal laikrodžio rodyklę? Šis standartas egzistuoja nuo labai senų laikų, nors, žinoma, yra buvę išimčių. Kai kurie „Honda“, ankstyvieji „John Deere“, „Fiat“ ir kitų gamintojų varikliai turėjo prieš laikrodžio rodyklę besisukančius alkūninius velenus. Tokių išimčių yra ir daugiau, tačiau jos tik patvirtina taisyklę - absoliuti dauguma automobilinių vidaus degimo variklių dirba pagal laikrodžio rodyklę.
Ne šiaip paminėta, kad taip yra nuo seniausių laikų - dabar tai yra nusistovėjęs standartas ir tradicija. Egzistuoja ir tam tikra techninė logika, kodėl įsivyravo būtent tokia variklio darbo kryptis. Nors šių dienų vairuotojai gali būti pakankamai atsiriboję nuo variklio, alkūninio veleno sukimosi kryptis anksčiau buvo jaučiama fiziškai - variklio užvedimas rankena kadaise buvo standartinė procedūra.
Variklio užvedimas rankena buvo pakankamai pavojingas, išmanymo ir įgūdžių reikalaujantis darbas. Tam, kad žmonės nepamirštų, į kurią pusę reikia sukti rankeną, nusistovėjo standartas - pagal laikrodžio rodyklę. Taip buvo užvedami ir labai prabangūs, ir daug pigesni automobiliai. Aišku, koks nors gamintojas galėjo pabandyti išsiskirti prieš laikrodžio rodyklę užvedamu varikliu, bet vairuotojams tai būtų nepatikę - kam reikia įsiminti skirtingas užvedimo procedūras kiekvienam varikliui? Be to, tokia sukimo kryptis dešiniarankiams tiesiog yra patogesnė.
Elektriniai starteriai ir standarto išlikimas
Kai XX amžiaus pirmajame-antrajame dešimtmečiuose automobilių gamintojai susidomėjo elektriniais starteriais, juos jie montavo prie jau egzistuojančių variklių - prie tų, kurie buvo užvedami sukant rankeną pagal laikrodžio rodyklę. „Cadillac“ 1912 metais jau reklamavo „automobilį be rankenos“ - pirmąjį modelį su standartiniu starteriu. Tačiau tiesa yra ta, kad daugumą automobilių ir vėliau buvo galima užvesti ir rankena, ir starteriu - to reikėjo, nes patys starteriai ir akumuliatoriai buvo nepatikimi.
Dabar užvedimo rankena yra pamirštas praeities reliktas, tačiau tas standartas išliko. Ir jį keisti būtų kvaila, nes tuomet reikėtų unikalių starterių. Tą patį starterį gamintojai dažnai naudoja daugybėje skirtingų modelių su skirtingais varikliais. Pavyzdžiui, „Lamborghini R485“ traktorius naudoja superautomobilio „Countach“ starterį. Nors yra į skirtingas puses besisukančių starterių, kurie tiesiog montuojami skirtingose konfigūracijose, visi jie yra įpratinti sukti variklį pagal laikrodžio rodyklę. Tas pats starteris dažnai naudojamas 10-15 metų, net ir keičiantis modelių kartoms, todėl standartinė variklio sukimosi kryptis išliko nepaisant technologinės pažangos ir naujų automobilių sukūrimo.
Net ir skirtinguose starteriuose dažnai naudojamas tas pats elektros variklis. Juos dažnai gamina trečiosios kompanijos, kurios juos tiekia skirtingiems gamintojams, todėl variklio darbo krypties standartas yra reikalingas. Tai padeda standartizuoti ir kai kurias kitas masiškai automobilių pramonėje naudojamas dalis - įvairias pompas bei jutiklius.
Dabar net keista pagalvoti, kad tradicinė variklio darbo kryptis - tas mažytis panašumas tarp 1,9 litrų TDI dyzelio ir „Ferrari“ 6,5 litrų V12 - nusistovėjo dėl tų kuklių užvedimo rankenų. Bet būtent taip ir buvo - rankenas keitė starteriai, o standartas liko. Kol galiausiai tapo tam tikra pramonės tradicija ir mechaninių detalių tiekimo palengvinimu.