Kaip užvesti automobilį: išsamus vadovas

Nuo pirmo iki penkto visur vienodai, šešto lagūnoj neieškok. Vietoj jos bus atbulinis. Dažnai automobilių vairuotojai susiduria su problema, kai transporto priemonė neužsiveda. Priežasčių gali būti įvairių, tačiau jei kaltas tik išsikrovęs akumuliatorius, automobilį su mechanine transmisija galima pabandyti užvesti stumiant ar traukiant. Vis dėlto, jei mašina turi automatinę pavarų dėžę, jos taip užvesti nepavyks. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius automobilio užvedimo būdus ir su jais susijusius niuansus, taip pat detaliai išnagrinėsime pavarų dėžių tipus ir jų veikimo principus.

Mechaninė pavarų dėžė: veikimo principai ir užvedimas

Mechaninė pavarų dėžė šiandien nebėra labiausiai paplitusi pavarų dėžės rūšis, naudojama automobiliuose, tačiau ji vis dar yra gana paklausi dėl savo patikimo veikimo, dizaino, priežiūros ir remonto paprastumo. Ji gavo savo pavadinimą dėl „rankinio“ (mechaninio) pavarų perjungimo būdo.

Mechaninė pavarų dėžė laikoma patikimiausia, bet ir sunkiausiai valdoma pavarų dėže, ypač pradedančiajam vairuotojui. Jos veikimo principas yra toks: veikiančio variklio sukimo momentas (užvestame automobilyje, išmynus sankabos pedalą) perduodamas į pavarų dėžės įvesties veleną. Po to sukimo momentas „konvertuojamas“ naudojant tarpusavyje sąveikaujančių pavarų poras ir tada mechaninis judesys perduodamas automobilio ratams, kad transporto priemonė važiuotų.

Kiekviena mechaninės dėžės pavara (pakopa) pažymėta tam tikru unikaliu numeriu. Kiekviena pavara „konvertuoja“ ir leidžia keisti variklio alkūninio veleno sukimosi greitį ir sukimo momento dažnį. Jei naudojant vieną ar kitą pavarą didinamas sukimo momentas, sukimosi greitis, perduodamas į automobilio ratus, mažėja ir atvirkščiai.

Pavaroms mechaninėje pavarų dėžėje perjungiant didėjančia tvarka (nuo 1 perjungiant į 2, po to 3 pavarą ir t.t.), automobilyje išlaikant stabilų variklio darbą ir jo neperkaitinant, gali būti išvystomas vis didesnis maksimalus greitis. Atvirkštinis rezultatas pasiekiamas tada, kai iš aukštesnės pavaros važiavimo metu vairuotojas „pereina“ į žemesnę.

Mechaninės pavarų dėžės privalumai ir trūkumai

Privalumai:

• Dėžės konstrukcinis paprastumas (atitinkamai pigesnis, paprastesnis ir mechaninės pavarų dėžės remontas).
• Galimybė važiuojant iš anksto (priklausomai nuo situacijos kelyje) rankiniu būdu pasirinkti reikiamą pavarą. Profesionalus vairuotojas ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, slidaus kelio atveju, dažniau rinksis automobilį su mechanine pavarų dėže.
• Nekyla problemų vilkti automobilį su mechanine pavarų dėže standžia, lanksčia vilktimi.
• Galimybė „mechaniškai“ užvesti automobilį su išsikrovusiu akumuliatoriumi.

Trūkumai:

• Sąlyginai mažesnis vairavimo patogumas, lyginant su automatine pavarų dėže.
• Pradedantieji vairuotojai automobiliuose su mechanine pavarų dėže dėl nepatyrimo gali lengvai sudeginti automobilio sankabą, o toks remontas yra brangus.

Automobilio užvedimas su mechanine pavarų dėže

Jei akumuliatorius yra išsikrovęs, bet nėra visiškai tuščias, automobilį su mechanine pavarų dėže galima pabandyti užvesti stumiant. Tai ypač naudinga, jei starteris yra sugedęs. Kai automobilyje su mechanine pavarų dėže yra įjungtas bėgis, jo ratai yra mechaniškai sujungti su varikliu (ratai-transmisija-sankaba-variklis). Taigi, pasukti variklį galima sukant ratus - pavyzdžiui, stumiant arba tempiant automobilį.

Vairuotojas laiko nuspaustą sankabos pedalą, kol stumiamas/traukiamas automobilis įsibėgėja, o tada jį staiga paleidžia, kad ta ratuose sukaupta energija per transmisiją būtų nukreipta į variklį. Sunkiau mokytis su benzu ir jautriu gazo pedalu, aukštai kimbanti ir velniškai kieta sankaba. Po to atsisėdus į Regitros Astrą ten viskas taip lengva atrodė. Kuo sunkiau mokytis, tuo egzaminas lengvesnis.

Automatinė pavarų dėžė: veikimo principai ir ypatumai

Automatinė pavarų dėžė - pavarų dėžės tipas, kuriam veikiant pavaros automobilyje keičiamos automatiškai, be vairuotojo mechaninio įsikišimo. Pavaros automatinėje dėžėje automatiškai parenkamos pagal važiavimo greitį, režimą ir kitus su vairavimu susijusius veiksnius. Vairuotojui nebereikia rūpintis dėl pastovaus, tolygaus sankabos išmynimo, mechaninio pavarų svirties perjungimo keičiant pavaras.

Automatinės pavarų dėžės privalumai ir trūkumai

Privalumai:

• Svarbiausias privalumas - didelis komfortas vairuotojui, kuris išvengia daugybės nepatogumų, susijusių su būtinybe pačiam perjungti pavaras.
• Patogumas pasiekiamas sklandžiai perjungiant transporto priemonės pavaras.
• Idealiai tinka miesto kamščiams ir neskubiam važiavimui.
• Išvengiama variklio perkrovos, sukeliamos nepatyrusio vairuotojo veiksmais.

Trūkumai:

• Ženkliai didesnė automobilių su automatine pavarų dėže kaina (lyginant tų pačių modelių mechaninius ir automatinius pasirinkimus).
• Sąlyginai didesnės degalų sąnaudos.
• Greitesnis automatinės pavarų dėžės dėvėjimasis ir sąlyginai brangesnė su ja susijusių remonto darbų kaina.
• Nerekomenduojama stumdyti ar buksyruoti automobilio su automatine pavarų dėže.

Automatinių pavarų dėžių tipai ir jų užvedimo ypatumai

Automatinių pavarų dėžių selektoriaus svirtis dažniausiai yra sumontuota automobilio grindyse, toje pačioje vietoje, kaip ir mechaninės pavarų dėžės svirtis.

Pozicijos ir jų reikšmės:

• "P" (Parking) pozicija: Įjungtas mechaninis transmisijos stabdys, laikantis automobilį stovėjimo metu, kaip, pavyzdžiui, įjungta pavara mechaninėje pavarų dėžėje. Variklis gali veikti tuščiąja eiga. Šios padėties užtenka automobiliui išlaikyti, jeigu vietovė gana lygi, bet jeigu automobilis paliekamas nuokalnėje ar įkalnėje, iš pradžių reikėtų užtraukti stovėjimo stabdį, o vėliau selektoriaus svirtį įstumti į "P" poziciją. Tokiu būdu saugomas blokavimo mechanizmas automatinėje pavarų dėžėje.
• "R" (Reverse, Rear) pozicija: Atbulinės eigos pavara.
• "N" (Neutral) pozicija: Įjungus selektoriaus svirtį į neutralią padėtį, variklio sukimo momentas varantiesiems ratams neperduodamas, automobilis gali laisvai riedėti. Esant "N" pozicijai galima užvesti variklį. Visais kitais atvejais starteris neįsijungs. Nerekomenduojama įjungti "N" pozicijos, jeigu automobilis rieda. Taip pat neutralus (N) režimas automatinei pavarų dėžei reikalingas, kad ilgam sustojus arba esant karštam orui būtų galima išvengti perkaitimo.
• "D" (Drive) pozicija: Pagrindinė padėtis važiuojant. Laipsniškai įsijungia reikiama pavara (dažniausiai jų yra keturios, senesniuose modeliuose - trys, o naujausiuose - penkios). "D" pozicijoje, automobiliui judant normaliomis sąlygomis, variklis veikia optimaliu režimu. Beje, ypatingo mechanizmo - hidrotransformatoriaus - dėka automobilis gali pradėti judėti antrąja pavara: pirmąją pavarą, esant reikalui, įjungia "kick-down" sistema. Pažemintas režimas "kick-down" automatinėse pavarų dėžėse suveikia, pavyzdžiui, akceleratorių nuspaudus „iki dugno“. Rekomenduojama kuo rečiau naudotis "kick-down" režimu, nes kuo mažiau spausite akceleratorių, tuo ilgiau tarnaus transmisija.
• "S" arba "3" pozicija: Tai žemesnių pavarų veikimo diapazonas. Esant tokiai padėčiai, aukščiausia pavara tampa trečia, ketvirta įsijungti negali. Ši pozicija rekomenduojama keliuose su įkalnėmis.
• "L" arba "2" pozicija: Įsijungia tik pirma ir antra pavaros. Pozicija naudojama važiuojant sunkiomis sąlygomis, pavyzdžiui, kalnuose. Stabdymas varikliu dar efektyvesnis. Selektoriaus svirtį pervedus į "S", o po to atgal į "L", automobiliui greitėjant, antra pavara įsijungs greičiau. Selektoriaus svirtį iš "D" į "S" ar net "L" (atitinkamai "3" ir "2") galima perstumti ir važiuojant, pavyzdžiui, lenkiant. Bet tuo atveju kyla grėsmė varikliui, mat iš pradžių įsijungia žemesnė pavara.
• "O/D" (Overdrive) pozicija: Tai aukščiausios pavaros įjungimas, kuri ženklinama "O/D" arba "D" apvesta rutuliuku. Jeigu vairuotojas spaudžia pedalą lėtai, kiekviena kita pavara įsijungs tada, kai variklio sūkiai pasieks pavaros perjungimui reikiamą ribą. Automobilis tada įsibėgėja tolygiai.

Užvedimo ypatumai

Automobilį su automatine pavarų dėže galima užvesti tik kai selektorius yra "P" arba "N" padėtyje. Norint pradėti važiuoti reikia (varikliui veikiant tuščiąja eiga) nuspausti stabdžių pedalą (daugelyje mašinų kitaip neįjungsi pavaros), selektoriaus svirtį pastatyti į norimą poziciją ("R" arba "D", ar pažemintos pavaros), atleisti stabdį ir paspausti akceleratorių. Įjungus važiavimo režimą, automobilis su gerai sureguliuotu varikliu turi lėtai judėti, net nenaudojant akceleratoriaus. Tai itin patogu stovėjimo aikštelėje, kur galima automobilį valdyti vien stabdžiais. Tvarkingos automatinės pavarų dėžės turi persijungti greitai, ne ilgiau kaip sekundę. Visi perjungimai pirmyn-atgal atliekami tik per neutralią poziciją ir šiuo atveju automobilis turi stovėti. Yra „geležinė“ taisyklė: iš pradžių visai sustoti, tik po to keisti svirties padėtį. Įjungti "P" poziciją galima irgi tik visiškai sustojus. Nors transmisijos stabdžių mechanizmas turi apsaugą „nuo kvailių“, tačiau dėžė gali ir sulūžti.

Automatinės pavarų dėžės priežiūra

Automatinės pavarų dėžės amžių galima prailginti laikantis tam tikrų reikalavimų:

• Pradedant važiuoti į priekį, padėtį "R" reikia peršokti greitai. Tas pats ir sustojus - greitai peršokti į "P", kad nespėtų įsijungti atbulinė eiga.
• Trumpam sustojus, pavyzdžiui, prie šviesoforo, nereikia jungti "N" ir apskritai "N" naudoti kuo rečiau. Trumpam sustojus automobilį reikia prilaikyti stabdžiais, o sustojus ilgesniam laikui įjungti "P".
• Jei sustojus prie šviesoforo automobilis smarkiai ima veržtis į priekį, kalta ne automatinė pavarų dėžė, o akceleratoriaus pavara. Tai būna, kai užsikerta akceleratoriaus lynas, ar sutrikusi karbiuratoriaus veikla.
• Rekomenduojama kuo rečiau naudotis "kick-down" režimu, nes kuo mažiau spausite akceleratorių, tuo ilgiau tarnaus transmisija.
• Šaltą žiemą geriau, kad variklis padirbėtų keletą minučių, selektoriaus svirčiai esant "N" padėtyje. Po itin ilgo stovėjimo geriau pradėti važiuoti pažeminta pavara - "3", "2".
• Automatinė pavarų dėžė dažniausiai sugenda, be neteisingo perjunginėjimo pirmyn-atgal, kai bandoma intensyviai išsivaduoti įklimpus be įjungto pažeminto diapazono.
• Buksavimas su neužvestu varikliu yra pavojinga situacija. Dėžės alyvos siurblys veikia nuo alkūninio veleno ir, net esant įjungtai "N" padėčiai, kai kurie krumpliaračiai su savo frikcionais nesitepa. Tad buksyruoti geriausia užkėlus varančiuosius ratus ant vežimėlio, arba atjungti kardaninį veleną, ar pusašius. Jei tai neįmanoma, reikia tempti tokį automobilį ne greičiau 30 km/h ir kuo trumpesnį atstumą.

Alyvos keitimas ir lygio tikrinimas

Automatinėms dėžėms reikalingas ATF tepalas, dažniausiai naudojamas "Dexron". Kokią alyvą naudoti, reikia atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas. Alyvos lygio tikrinimas - tikras ritualas.

1. Selektoriaus svirčiai esant "P", automobiliui leidžiama padirbti 2-3 min tuščiomis apsukomis.
2. Po to, automobilį prilaikant stabdžiais, perjungiamos keletą kartų visos padėtys, ties kiekviena palaikant apie 5 sekundes.
3. Paskui pastatyti į "P" ir, neužgesinant variklio, patikrinti tepalo lygį pagal matuoklę.

Kai kuriuose automobiliuose, kaip senuose "Chrysler", šiuolaikiniuose "Dodge RAM", "Jeep Grand Cherokee" ir priekinę pavarą turinčiuose "Mitsubishi", alyvos lygį reikia tikrinti esant "N" padėtyje. Jei alyvos lygis būtų tikrinamas neužvedus variklio, jis būtų žymiai didesnis, nei iš tiesų yra.

Alyvą ir filtrą reikia keisti kas 30-40 tūkst. km, arba kas 2 metus, arba jei skystis pasidaro drumzlinas, pasidaro balta emulsija (tai reiškia, į dėžę pateko vandens). Šiuo atveju dėžę reikės išardyti, nes skystis visas niekada neišteka. Išimtis tik "Mercedes Benz", iš kurių automatinių pavarų dėžių galima išleisti visą skystį. Paprastai keičiant alyvą, tai nieko baisaus, kad kažkiek skysčio lieka.

Be hidraulikos reikia skirti dėmesio ir valdymo mechanizmams. Automatinėje pavarų dėžėje reikia kontroliuoti akceleratoriaus lyną ir nuolat jį sutepti. Kartais frikcionų prasisukimą ir prastai persijunginėjančias pavaras galima sureguliuoti paprasčiausiai paveržus įvadą. O nutrūkus šiam lynui, gali sugesti dėžė.

Jei transmisija turi vakuuminį reguliatorių, nieko reguliuoti nereikia, bet jam sugedus galima susidurti su nemalonia situacija, kai pradeda dėžės skystis tekėti į įleidimo kolektorių. Iš išmetimo vamzdžio virsta mėlyni dūmai, atrodo, sugedo variklis. Čia nekvalifikuota pagalba automatinei pavarų dėžei ir baigiasi. Rimtą remontą gali atlikti tik specialistai.

Automobilio užvedimas su išsikrovusiu akumuliatoriumi naudojant kitą automobilį

Daugeliui iki skausmo pažįstama situacija, kuomet per naktį palikus automobilį su įjungtomis šviesomis arba ilgesnį laiką klausantis muzikos iškylaujant gamtoje, kitą rytą nepavyksta jo užvesti. Natūralu, kad tokiam užvedimui reikalingas antras automobilis su neišsikrovusiu akumuliatoriumi.

1. Automobilių pastatymas ir saugumo priemonės: Abu automobilius pastatykite greta, kad užtektų užvedimo laidų ilgio, bet automobilių buferiai ar kitos detalės neturėtų liestis. Su elektra visada reikia elgtis atsargiai. Pasirūpinkite, kad netoliese nebūtų jokių metalinių daiktų, pavyzdžiui, įrankių ar juvelyrinių dirbinių, kurie gali paliesti akumuliatoriaus polius ar laidų gnybtus. Taip pat nusivilkite laisvus drabužius, kad neįstrigtų variklio skyriuje. Įsitikinkite, jog abiejų automobilių akumuliatoriai yra nepažeisti. Jeigu akumuliatoriaus plastikinis korpusas yra akivaizdžiai įtrūkęs arba iš akumuliatoriaus teka skystis, nebandykite užvesti automobilio naudodami laidus. Panaši taisyklė galioja ir pažeistų užvedimo laidų atveju. Geriau iš ko nors pasiskolinkite nepažeistus arba įsigykite naujus - jie nėra baisiai brangūs. Prieš prijungiant užvedimo laidus taip pat reikėtų išjungti degimą ir dėl visa ko išimti iš spynelių raktelius.
2. Laidų prijungimas: Raskite teigiamą (pliuso ženklas, raudonas laidas) ir neigiamą (minuso ženklas, juodas laidas) gnybtus ant abiejų akumuliatorių. Įsitikinkite, jog gnybtai tvirtai prisispaudė ir neatsijungs. Taip pat pasirūpinkite, kad užvedimo laidai neįkristų į variklio skyrių ir nepatektų tarp judančių dalių.
   • Vieną raudoną gnybtą prijunkite prie antrojo (pagalbininko) automobilio akumuliatoriaus teigiamo (+) poliaus.
   • Kitą raudoną gnybtą prijunkite prie pirmojo (užvedamo) automobilio akumuliatoriaus teigiamo (+) poliaus.
   • Vieną juodą gnybtą prijunkite prie antrojo automobilio akumuliatoriaus neigiamo (-) poliaus.
   • Kitą juodą gnybtą derėtų prijungti prie pirmojo automobilio įžeminimo taško (pvz., nedažyto varžto, pritvirtinto prie variklio bloko ar važiuoklės). Tik juodą gnybtą junkite toliau nuo akumuliatoriaus ir kuro sistemos dalių. Jeigu prijungdami pamatėte nedidelę kibirkštį, nekreipkite dėmesio. Jungiant juodą laidą tiesiai prie neigiamo gnybto pasirodys kibirkštis, kuri gali uždegti susikaupusias dujas ir sukelti gaisrą. Atskiruose modeliuose įrengiami specialiai užvedimo laidams skirtingi įžeminimo taškai. Dažnai tai būna nedidelė briauna greta variklio gaubto užrakto. Jei specialaus įžeminimo taško nėra, juodą užvedimo laido antgalį reikėtų prijungti prie metalinio paviršiaus, tačiau tai neturėtų būti tiesiogiai prie elektros įrangos prijungta arba varikliui veikiant judanti detalė.
3. Automobilių užvedimas: Užveskite pagalbininko automobilį ir leiskite varikliui padirbti bent dvi minutes. Maždaug po penkių minučių turėtų pavykti užvesti pirmąjį automobilį. Jeigu jis neužsives, išjunkite pagalbininko automobilio variklį, atsargiai pajudinkite prijungtus gnybtus, kad užtikrintumėte gerą kontaktą, ir pabandykite dar kartą. Jeigu ir vėl nepavyks užvesti, greičiausiai reikia pakeisti akumuliatorių nauju arba pašalinti elektros sistemos gedimą. Jei ir po ilgesnio laukimo dar šiek tiek trūksta energijos, kitame automobilyje sėdintis pagalbininkas gali padidinti variklio sūkius iki maždaug 2000 aps./min. ir palaikyti juos tokiame lygyje. Generatorius tuomet suksis greičiau ir perduos daugiau energijos, kurią galėsite panaudoti užvesdami savo automobilį.
4. Laidų atjungimas: Užvedus pirmąjį automobilį, užvedimo laidus galima atjungti. Nelieskite jokių automobilio elektros sistemos dalių, o laidus atjunkite imdami už izoliuotų vietų. Užvedimo laidus atjunkite atvirkštine tvarka:
   1. Pirmiausia atjunkite prie pirmojo automobilio įžeminimo taško prijungtą juodą gnybtą.
   2. Tada prie antrojo automobilio akumuliatoriaus prijungtą juodą gnybtą.
   3. Paskui prie pirmojo automobilio akumuliatoriaus prijungtą raudoną gnybtą.
   4. Ir galiausiai - prie antrojo automobilio akumuliatoriaus prijungtą raudoną gnybtą.
5. Akumuliatoriaus įkrovimas: Pirmojo automobilio varikliui leiskite padirbti bent 15 minučių arba pavažinėkite, kad įkrautumėte akumuliatorių. Tik neišjunkite variklio anksčiau, nes gali tekti iš naujo pakartoti visą procesą!

Kitos automobilio neužvedimo priežastys ir sprendimai

Žiemos metu dažnai negalite užvesti automobilio? Kartais taip atsitinka ir kitais metų laikais. Priklausomai nuo situacijos, turite žinoti, kurią transporto priemonės dalį reikia tikrinti ir ką reikia daryti, kad automobilis vėl užsivestų. Jei niekas neveikia, remontas neišvengiamas.

• Akumuliatorius ir užvedimo spyna: Pasukus raktelį, o variklis nepradeda veikti, pabandykite įjungti žibintus. Jei žibintai beveik nešviečia, didelė tikimybė, kad išsikrovė akumuliatorius. Tikrindami akumuliatorių, pažiūrėkite ir jo gnybtus: juos gali būti paveikusi oksidacija. Kai kurie naujesni automobiliai nepradeda važiuoti, jei transporto priemonė nėra nustatyta ant neutralios pavaros. Jei girdisi keistas garsas (klaksėjimas), reiškia akumuliatorius visiškai išsikrovęs.
• Kuro sistema: Gali būti, kad karbiuratorius turi daugiau kuro, tuo atveju pakėlus kapotą jausis benzino kvapas. Jei užsiveda, bet tuoj pat sustoja, gali būti, kad turite problemų su kuro įpurškimu. Dyzeliniams automobiliams dažnai užsikemša kuro filtras, ilgai to neprižiūrint, gali būti reikalingas kuro siurblių remontas.
• Uždegimo sistema: Gali būti sugedusios uždegimo žvakės. Tam tikrais atvejais suveikia purškalai, kuriuos reikia purkšti į oro filtrą. Tam nepasiteisinus reikia tikrinti žvakes.
• Starteris: Jei starterio paleidimo relė yra sugedusi, tuomet užvedant automobilį negirdėsite klaktelėjimo. Norėdami patikrinti starterio laidus, prijunkite akumuliatoriaus maitinimą prie jų. Šios dalies patys negalėsite pataisyti, teks kreiptis į servisą.
• Variklio suspaudimas: Jei užsiveda, bet tuoj pat sustoja, gali būti, kad yra per mažas cilindrų suspaudimo lygis. Pastarajai problemai pašalinti bus reikalingas dyzelinių variklių remontas.

Nuotolinis automobilio užvedimas

„Pandora“ gamintojo siūlomas nuotolinis automobilio užvedimas per atstumą yra unikali galimybė praplėsti automobilio komforto liniją labai reikalingu ir naudingu įrenginiu, kuris padės ne tik žiemą pašildyti automobilį, bet ir vasarą jį atšaldyti. Prie šios komforto įrangos jau automatiškai komplekte turėsite pilną paketą apsaugos sistemos su telemetrija, automobilio būsena ir istorija, kuri saugos automobilį, kad ir kur jis bebūtų, ar būtų užvestu varikliu, ar ne.

Kaip veikia nuotolinis užvedimas?

Nuotolinio automobilio užvedimo logika skiriasi priklausomai nuo pavarų dėžės tipo:

• Automatinės dėžės atveju: automobilį iš vakaro paliekate ant P (Parking) pozicijos ir algoritmas skaitmeninių signalų pagalba, matydamas šią poziciją, užveda automobilį nuotoliniu būdu. Automobilis bet kuriuo atveju lieka saugus, apsaugos sistema veikia, nesvarbu, ar variklis užvestas, ar ne.
• Mechaninės pavarų dėžės atveju: užvedimo organizavimo procesas vyksta taip: iš vakaro automobilį paliekate ant neutralios pavaros ir rankinio stabdžio. Prieš išlipant iš automobilio paliekate užvestą automobilį, apsaugos sistemos algoritmas leis tai padaryti neužgesinus variklio veikimo. Išlipdami iš automobilio paliekate veikiantį variklį. Uždarote duris, įjungiate apsaugos sistemą ir automobilis užgęsta, įsijungia apsaugos sistema.

„Pandora“ apsaugos sistemos algoritmas dėl saugumo ypatumų reikalaus iš nuotoliniu būdu užvesto automobilio jo užgesimo jums įsėdant į automobilį, prie jo priėjus ir išjungus apsaugos sistemą. Tai nereiškia, kad sistema blogai veikia; tai reiškia, kad apsaugos sistema, užgesindama variklį prieš važiuojant, siunčia unikalų koduotą signalą, kad būtent jūs, kaip automobilio savininkas, atsisėdote į automobilį ir ruošiatės su juo važiuoti.

Apsaugos sistemos algoritmas puikiai susitvarko su šalto oro sezonu esančia žema lauko temperatūra (gali būti ir minusinė, tam įtakos veikimui nėra) dyzeliniams automobiliams, kurie turi pašildymo žvakes. Algoritmas prieš užvesdamas nuotoliniu būdu automobilį pašildo jums žvakes. Jeigu pirmas bandymas užvesti nepavyksta, sistema, pradedant pakartotinį užvedimo bandymą, prailgina žvakių pašildymo laiką.

„Pandora“ sistemų tipai ir savybės:

• Pandora Light +: Dvipusio ryšio apsaugos sistema (peidžerinė). Automobilį užvesti galėsite peidžerinio pultelio pagalba. Pultelio veikimo atstumas, priklausomai nuo gamtos sąlygų, yra iki 2 km.
• Pandora Light Pro: Dvipusio ryšio apsaugos sistema (peidžerinė) su ID kortele ir Bluetooth (BT) atstumu valdoma aplikacija. Automobilį užvesti galėsite peidžerinio pultelio pagalba, taip pat tą galėsite padaryti telefono aplikacijoje per BT atstumą.
• Pandora Smart: GSM apsaugos sistema, valdoma per telefono aplikaciją. Nuotolinį užvedimą vykdo taip pat per aplikaciją. Į automobilį dedasi blokas, kuriame įmontuojama SIM kortelė, ji surišama su jūsų telefonu ir jūs gaunate tiesiai į savo telefoną pilną sistemos funkcionalumą (galimybė atrakinti / užrakinti, užvesti / užgesinti, nustatyti užvedimo laikmatį, GPS stebėjimas ir maršrutai, ID kortelės). Sistemoje yra integruotas naujausias 3G GSM modemas, skirtas valdyti sistemą išmaniuoju telefonu bei gauti automobilio parametrus, būseną, gauti informaciją apie įvykius.

„Pandora“ apsaugos sistemos su nuotolinio užvedimo galimybe yra pilnai sertifikuotos Europoje ir atitinkančios draudimo kompanijų reikalavimus. Montuojant šias sistemas į automobilius su gamykline garantija, jokie pažeidimai nėra padaromi, gamyklinė garantija nepažeidžiama, visi gamykliniai parametrai lieka nepakitę, sistema montuojama saugaus prisijungimo būdu, ji veikia kaip papildoma įranga.

tags: #kaip #uzvesti #automobili #ant #pavaros