Kaip patikrinti, ar ant automobilio yra glaisto ir paslėptų defektų

Perkant naudotą automobilį, daugelis pirkėjų susiduria su iššūkiais, nes ne visada įmanoma įsigyti naują automobilį iš salono. Tenka ieškoti naudotų automobilių skelbimuose, o tai dažnai reiškia susidūrimą su ne visada malonia patirtimi apžiūrint ir perkant transporto priemonę. Siekiant sumažinti riziką ir apsisaugoti nuo galimų problemų ateityje, svarbu žinoti, kaip atlikti nuodugnią automobilio apžiūrą ir atpažinti paslėptus defektus, ypač kėbulo glaisto buvimą.

Kėbulo dažų sluoksnio svarba ir patikra

Daugelis dažų būklę laiko tik estetikos klausimu, tačiau pagrindinė dažų sluoksnio funkcija yra gerokai platesnė. Pirma, automobilio dažai veikia kaip apsauga nuo aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, saulės spindulių, drėgmės, akmenukų. Laikui bėgant šis apsauginis sluoksnis gali nusidėvėti arba būti pažeistas, tad automobilis tampa labiau pažeidžiamas korozijos, o jo vertė ima kristi. Būtent todėl dažų storio matuoklis yra itin naudingas tiek automobilių savininkams, tiek pirkėjams.

Kas yra dažų storio matuoklis?

Automobilio dažų storio matuoklis yra prietaisas, leidžiantis pamatuoti dažų arba lako sluoksnio storį ant automobilio kėbulo. Automobilių mėgėjai ir profesionalai šį prietaisą naudoja vertindami automobilio dažų būklę - tai leidžia pastebėti trūkumus ir pakitimus. Pavyzdžiui, matuoklis gali būti naudingas nustatant, ar dažų storis atitinka gamintojo pateiktas specifikacijas, ir aptinkant perdažytas kėbulo dalis. Dažniausiai naudojami matavimo vienetai yra mikronai (1 µm - viena milijoninė metro dalis) arba milimetrai (1 mm - viena tūkstantoji metro dalis).

Trys dažų storio matavimo principai

Priklausomai nuo prietaiso tipo, dažų storio matavimo technika gali gerokai skirtis. Įprastai automobilio dažų storio matuoklis turi zondą arba jutiklį ir veikia šiais principais:

• Magnetinis dažų storio matuoklis (metaliniams paviršiams)

  Šio tipo matuokliai veikia pagal matuoklio zondo ir magnetinio lauko, susidariusio zondą uždėjus ant plieninio paviršiaus, sąveiką. Dažų arba lako sluoksnis veikia magnetinio lauko ir metalo sąveiką, dėl to susidaro magnetinio lauko pokyčiai, kuriuos matuoklis paverčia skaičiais ir parodo ekrane.

• Elektromagnetinis dažų storio matuoklis

  Dažų storio matuoklis, veikiantis elektromagnetiniu principu, yra naudojamas matuojant dažų storį ant nemagnetinių paviršių, pavyzdžiui, aliuminio ar spalvotųjų metalų. Pridėjus zondą prie automobilio kėbulo, prietaisas sukuria elektromagnetinį lauką. Elektromagnetinis laukas, sąveikaudamas su metaliniu paviršiumi, esančiu po dažų sluoksniu, sukelia sūkurines (Fuko) sroves, veikiančias elektromagnetinį lauką. Jo pakitimai yra tiesiogiai susiję su dažų ar lako sluoksnio storiu ant metalo, taigi, prietaisas šiuos duomenis paverčia ekrane matomais suprantamais skaičiais.

• Ultragarsinis dažų storio matuoklis

  Ultragarsiniai matuokliai dažų sluoksnio storį ant įvairių paviršių matuoja ultragarsinių bangų pagalba. Toks įrenginys skleidžia ultragarsines bangas link automobilio paviršiaus. Bangos keliauja per dažų sluoksnį ir atsispindi nuo paviršiaus. Matuoklis nustato, kiek laiko garso bangos užtruko pasiekti paviršių ir grįžti atgal per dažų sluoksnį (tai lemia dažų sluoksnio storis). Matuoklis laiką paverčia duomenimis apie dažų storį ir juos pateikia ekrane.

Kodėl svarbu išmatuoti dažų storį?

Dažų sluoksnio storis yra vienas iš kertinių aspektų vertinant bendrą transporto priemonės būklę, leidžiantis savininkui laiku imtis reikalingų veiksmų, taip išsaugant automobilio vertę ir išvaizdą. Dažų storio matavimas yra naudingas dėl šių priežasčių:

• Nusidėvėjimo įvertinimas. Dažų sluoksnio storio matavimas gali padėti geriau įvertinti dažų būklę (išblukusius, nusitrynusius plotus) ir nuspręsti, ar jau laikas dažų atnaujinimo darbams.
• Galimos žalos išvengimas. Matavimas būtinas ilgalaikiam automobilio išvaizdos išsaugojimui ir apsaugai nuo korozijos. Dažų sluoksnio storio stebėjimas gali padėti pastebėti galimas problemas ir leisti jų išvengti.
• Paslėptos žalos pastebėjimas. Storesnis nei įprasta dažų sluoksnis gali reikšti, kad bandyta paslėpti kėbulo defektus, pavyzdžiui, koroziją ar atliktą remontą. Pastebėti neatitikimai gali paskatinti atlikti atidesnę apžiūrą.
• Ankstesnių remonto darbų aptikimas. Reikšmingi dažų storio skirtumai ant skirtingų kėbulo dalių gali signalizuoti apie remonto darbus arba modifikacijas.
• Dažų sluoksnio kokybės įvertinimas. Dažų storio matuoklis gali padėti įvertinti, ar dažų sluoksnio kokybė atitinka keliamus reikalavimus, atlikus įvairius remonto darbus.
• Išsaugoma vertė. Tinkamai prižiūrėtas automobilis su nepažeistu ir kokybišku dažų sluoksniu parodo atidumą detalėms, o tai gali reikšmingai paveikti pirkėją parduodant automobilį ateityje.

Kaip pamatuoti dažų sluoksnio storį?

Norint tinkamai pamatuoti dažų storį, reikia atlikti keletą nesudėtingų žingsnių, kad gauti rezultatai būtų tikslūs ir patikimi:

1. Paruoškite automobilio paviršių. Rekomenduojama švariai nuvalyti vietą, kurioje planuojama atlikti matavimą. Įsitikinkite, kad čia nėra dulkių, purvo, rūdžių, atsišerpetojusių dažų arba lako, galinčių turėti įtakos matuoklio tikslumui.
2. Sukalibruokite prietaisą. Svarbu tai atlikti reguliariai ar pastebėjus netikslius matavimus - kalibravimas padės užtikrinti teisingus matavimo rezultatus. Lengviausias būdas - pavartyti gamintojo instrukcijas ir sekti nurodymus ekrane. Dažniausiai priedai, reikalingi kalibravimui, būna pridėti perkant prietaisą.
3. Pridėkite matuoklį prie paviršiaus. Įjunkite prietaisą, jei reikia, pasirinkite norimus matavimo vienetus ir pridėkite matuoklį prie paviršiaus. Įsitikinkite, kad zondas tvirtai liečiasi prie paviršiaus.
4. Pamatuokite dažų storį. Spustelėkite reikiamą mygtuką ir pradėkite matavimą. Laikykite matuoklį tvirtai ir nejudinkite jo tol, kol ekrane pasirodys matavimo rezultatai.
5. Apžvelkite gautus rezultatus. Rekomenduojama atlikti keletą matavimų skirtingose paviršiaus vietose, kad rezultatai būtų tikslesni, ypač svarbu išmatuoti dažų storį ant labiausiai matomų kėbulo dalių (stogo, bagažinės dangčio, durelių ir pan.). Tai leis tiksliau įvertinti gautus rezultatus ir geriau suprasti dažų sluoksnio storio pasiskirstymą ant viso kėbulo.

Koks dažų storis yra tinkamas?

Nors nėra vieno konkretaus skaičiaus, nusakančio „gerus“ rezultatus, dauguma gamyklinių dažų sluoksnių siekia 100-180 mikronų (µm) arba 4-7 milimetrus. Įprasta laikytis tokių normų:

• Europietiškiems automobiliams: 100-150 mikronų (4-6 mm)
• Amerikietiškiems (JAV) automobiliams: 100-150 mikronų (4-6 mm)
• Japoniškiems automobiliams: 90-120 mikronų (3,5-4,7 mm)

Visgi šiais skaičiais aklai pasikliauti nereikėtų, kadangi dažų sluoksnio storis gali reikšmingai skirtis priklausomai nuo įvairių faktorių, tokių kaip automobilio gamintojas, kaina, paviršiaus plotas, dažų spalva, dažymo būdas ir dažomo paviršiaus medžiaga. Svarbiausia - nuoseklumas ar skirtumas tarp dažų storio skirtingose vietose. Jeigu pastebimas gerokai suplonėjęs sluoksnis ir matavimai rodo vis kitokius rezultatus, derėtų pasigilinti į galimas priežastis.

Kada naudoti dažų storio matuoklį?

Dažų storio matuoklis gali būti naudingas įvairiais atvejais:

• Perkant naudotą automobilį: Patikrinkite dažų sluoksnio storį skirtingose vietose. Aukštesni rezultatai gali reikšti, kad detalė buvo perdažyta, o tai galėjo lemti eismo įvykis arba korozija.
• Prieš atliekant poliravimo darbus: Svarbu tiksliai žinoti dažų storį, kad būtų įvertinta, ar lako sluoksnis yra pakankamai storas ir darbus atlikti saugu.
• Vertinant dažymo darbų kokybę: Matuokliu tikrinant skirtingas kėbulo vietas galima įvertinti, ar darbai atlikti tinkamai.

Automobilio apžiūra prieš pirkimą: išsamus kontrolinis sąrašas

Prieš priimant sprendimą pirkti naudotą automobilį, svarbu atlikti kruopščią patikrą. Tai padalijama į dvi dalis: pirminę, paviršutiniškesnę apžiūrą ir antrinę, išsamesnę patikrą.

Pirminė apžiūra

Pirminė apžiūra turėtų būti atliekama giedrą, saulėtą dieną, kad būtų lengviau pastebėti dažų nelygumus ir spalvos skirtumus. Ji yra trumpesnė ir turėtų padėti nuspręsti, ar verta gilintis į automobilį ir atlikti antrinę patikrą.

• Tarpai tarp kėbulo dalių: Patikrinkite tarpus tarp kapoto ir sparnų, sparnų ir durelių, priekinių ir galinių durelių, bagažinės dangčio ir sparnų. Jie turėtų būti lygūs. Pirštu pabandykite pajusti, ar nėra nesutapimų.
• Žibintų būklė: Įvertinkite žibintų skilimus, rasojimą, pageltimą. Patikrinkite, ar priekiniai žibintai yra vienodi, t. y., to paties gamintojo ir vienodai susidėvėję.
• Slenksčiai ir dugnas: Įvertinkite slenksčius ir dugną dėl korozijos. Galima naudoti kilimėlį, kad būtų patogu pažiūrėti po automobiliu.
• Tepalo nuotėkis: Pažiūrėkite iš priekio po automobiliu, ar nesimato tepalo nuotėkio. Jei variklis apdulkėjęs, tai gali būti geras ženklas, kad pardavėjas nesistengia slėpti nuotėkio.
• Varžtai: Patikrinkite sparnų ir variklio tvirtinimo varžtus, ar jie nebuvo sukinėti (pažeisti dažai aplink varžtus gali reikšti, kad detalė buvo nuimta ir v.v.).
• Padangos: Įvertinkite padangų protektoriaus gylį, būklę ir amžių. Atkreipkite dėmesį, ar nėra nusidėvėjimo vienoje pusėje ar kraštai nudilę vienodai. Asimetrija bylotų apie blogą suvedimą.
• Amortizatoriai ir spyruoklės: Patikrinkite amortizatorius, ar nėra apsitepalavę, ir spyruoklių išvaizdą. Pabandykite paliesti amortizatoriaus „štoką“, kad patikrinti, ar ant jo nėra drėgmės/tepalo. Patikrinkite amortizatoriaus apsauginę gumą, ar nėra įplyšimų.
• Variklis: Užveskite variklį ir pasiklausykite jo darbo. Atkreipkite dėmesį į aušinimo skysčio (antifrizo) spalvą ir lygį. Rusva ar drumsta spalva gali reikšti seną antifrizą ar koroziją. Patikrinkite tepalo dangtelį, ar ant jo nėra „košės“, kuri gali rodyti antifrizo patekimą į variklį. Patikrinkite tepalo lygį.
• Stabdžiai: Patikrinkite stabdžių skystį, ar pilnai užpildytas. Su pirštu patikrinkite stabdžių diskus, ar nėra „lūpos“.
• Kondicionierius: Patikrinkite kondicionierių (net žiemą).
• Durys ir bagažinė: Patikrinkite, kaip užsidaro durys, bagažinės ir variklio antvožai, ar lygiagrečios, vienodo pločio jų skyrimo linijos. Pradarius dureles, patikrinkite, ar nėra rūdžių židinių. Atidarius bagažinę, patikrinkite dalis, kurios paprastai nėra matomos.
• Kėbulo plastikinės dalys: Patikrinkite kėbulo plastikines dalis (apsaugas, durelių rankenas ir panašiai), ar ant jų nėra matomų dažymo žymių, kurios galėtų rodyti prastą maskavimą dažymo proceso metu.

Antrinė patikra ir paslėpti defektai

Antrinės patikros metu verta gilintis į smulkesnes detales ir ieškoti paslėptų defektų.

• VIN numeris: Patikrinkite VIN numerį ant kėbulo. Pasitaiko atvejų, kai VIN numeris perkalamas, bandant realizuoti pavogtą transporto priemonę. Jei automobilis iš JAV, būtinai patikrinkite VIN kodą naudodami „Google“, „Bing“ ir „BidHistory“ paieškos tinklapius.
• Klaidų nuskaitymas: Įjunkite degimą ir nuskaitykite klaidas su automobiline diagnostika (OBDEleven ar kita, kuri palaiko OBD2 protokolą). Atkreipkite dėmesį į „Pending“ klaidas, kurios reiškia, kad buvo šviežiai ištrintos klaidos.
• Pavarų dėžė:
  • Mechaninė: paklauskite apie sankabos būklę, ar buvo keista sankaba ir kada? Ar nebarška smagratis? Kitos susijusios dalys? Išminkite sankabą ir po truputį atleisdami stebėkite, kada ji pradeda griebti. Jei atrodo, jog sankaba griebia silpnokai, tokia prie viršaus, tuomet junkite antrą bėgį ir bandykite startuoti lyg su pirma pavara. Jei vis dar yra įtarimų, kad sankaba yra blogos būklės, tuomet reikia įjungti trečią pavarą ir visiškai atleisti sankabą.
  • Automatinė: klausti, ar nesmūgiuoja važiuojant? Pabandyti lėtai važiuojant įvertinti, kaip junginėja bėgius, tuomet greitai startuoti. Dėžė neturėtų užlaikyti, kuomet perjungiamos pavaros, neturėtų jaustis, lyg būtų pristabdoma prieš perjungiant. Sustojus ir įjungus atbulinę pavarą, neturėtų jaustis smūgis.
• Variklis: Užvedus variklį, atsukite tepalo dangtelį ir stebėkite, ar jis nešokinėja (gali išduoti problemas su variklio alsuokliu). Atkreipkite dėmesį, ar aplink tepalo dangtelį nėra tepalo dėmių. Jei variklis dyzelinis, patikrinkite, ar aplink purkštukus nėra dyzelio ar tepalo nuotėkio. Dyzelinis variklis gali padėti išsiaiškinti turbinos darbą: reikia duoti pilną gazą ir vertinti, kaip veikia turbina (geriausia nuo 3 pavaros). Išsiaiškinkite, ar variklis naudoja grandinę, ar diržą. Benzininiai varikliai su rida virš 250 tūkst. km gali pradėti deginti tepalą.
• Kiti komponentai: Patikrinkite, ar yra dviejų raktelių komplektas, kablys, atsarginis ratas. Įvertinkite dirželių būklę.
• Vairavimas: Važinėjant po aikštelę ir atidarius langą, pilnai pasukite vairą į vieną pusę, o tada į kitą. Taip tikrinamos granatos, ar nėra pašalinių garsų. Atkreipkite dėmesį į vairo drebėjimus, kurie gali būti dėl ratų nesubalansavimo.
• Salonas: Patikrinkite, ar panelė nebuvo ardyta, ir atidarymo žymes prie tarpų.
• Saugumo sistemos: Pasitaiko atvejų, kai neveikia saugos sistemos (oro pagalvės, saugos diržai). Kompiuteris gali parodyti, kad sistema paruošta, nors ji gali būti su „apgavikais“.
• Skendęs automobilis: Atkreipkite dėmesį į pelėsio kvapą salone. Jei salonas prikvėpintas kvepalais, tai gali būti bandymas maskuoti skendusio automobilio kvapą.
• „Frankenšteinas“: Automobiliai, sulipdyti iš kelių dalių, gali turėti nevienodus tarpus tarp detalių, papildomą storą glaisto sluoksnį ar itin naujai atrodančius antikorozijos sluoksnius.

Automobilio istorijos patikrinimas

Automobilio istorijos patikrinimas yra pagrindinis elementas, su kuriuo kiekvienas turėtų susipažinti įsigyjant automobilį. Šios praktikos nepaisymas gali sukelti rimtų finansinių pasekmių.

Transporto priemonės istorijos ataskaita

Transporto priemonės istorijos ataskaita yra dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie konkrečios transporto priemonės istoriją. Ji apima:

• Pirmosios registracijos ir apžiūrų datos.
• Duomenys apie galimą žalą.
• Informacija apie savininkų pasikeitimus ir naudojimą (pavyzdžiui, ar ji buvo naudojama kaip taksi).
• Rida: Vokietijoje skaičiuojama, kad 30 % parduodamų naudotų automobilių turi atbulinę ridą. Tikra rida yra svarbi, kad kiekvienas vairuotojas žinotų, kada reikia atlikti automobilio einamuosius remontus (pagrindinio variklio diržo ir/arba kitų pagrindinių mazgų) keitimą ir/arba patikrą.

Kiti svarbūs aspektai

• VIN (Vehicle Identification Number) yra unikalus 17 simbolių kodas, identifikuojantis daugumą automobilių. Jis randamas transporto priemonės registracijos dokumentuose. Centrinis transporto priemonių registras yra duomenų bazė, kurioje yra informacija apie visas registruotas transporto priemones.
• Tikrosios įrangos palyginimas su gamykline konfigūracija gali padėti nustatyti, ar transporto priemonė kada nors buvo patyrusi avariją. Dažnai po nelaimingo atsitikimo taupant panaudojamos pigesnės, gamyklinių specifikacijų neatitinkančios detalės.
• Serviso istorija: Reguliari techninė apžiūra yra tinkamos priežiūros ženklas. Serviso įrašuose gali būti informacija apie pakeistas dalis, kuri gali būti svarbi vertinant esamą transporto priemonės būklę.
• Draudimo istorija: Įsigytų draudimo polisų rūšys (OC, AC, Assistance) gali rodyti ankstesnių savininkų kruopštumą rūpinantis transporto priemone.
• Nuotraukos: Prieš perkant naudotą automobilį, verta atidžiai peržvelgti ankstesnes jo nuotraukas, jei tokių yra. Jos gali atskleisti, kad transporto priemonė, parduota kaip be avarijų, iš tiesų buvo susidūrusi arba patyrusi rimtą avariją.

Ekspertų patarimai, kaip nenusipirkti automobilio „Frankenšteino“

Paslėpti automobilio kėbulo remonto pėdsakus kur kas paprasčiau, nei norėtų perkantys nenaujas mašinas žmonės. Patariama atlikti bent keletą veiksmų, galinčių sumažinti riziką:

1. Apžiūrėkite automobilį su daugiau patirties šioje srityje turinčiu ekspertu arba užsukite į nepriklausomą autoservisą.
2. Apžiūrėkite „geležį“ giedrą, saulėtą dieną, tada matosi dažų nelygumai ir spalvos skirtumai po kapotu ir ant kėbulo. Pasistenkite pažvelgti į remontuoto paviršiaus vidinę pusę. Blogai išlygintas ar net nelygintas metalas, negruntuotas paviršius rodo, kad remontas padarytas ruošiant automobilį pardavimui, bet ne ilgalaikei eksploatacijai.
3. Atpažinti storu glaisto ir dažų kiekiu po remonto „praturtėjusį“ automobilį galima bandyti naudojant į skudurėlį suvyniotą magnetą - prie tokių paviršių jis nelips.
4. Atidžiai apžiūrėkite lipdukus bei papuošalus, kuriais bandyta patobulinti mašinos išvaizdą: gali būti, kad taip ankstesnis šeimininkas mėgino slėpti defektus.
5. Rūdžių pėdsakai ant kėbulo dažnai rodo bendrą blogą automobilio būklę. Būtina atidžiai apžiūrėti sparnų apatinę dalį, vietas, kur tvirtinami purvasaugiai, kur paviršius uždengtas plastikinėmis detalėmis, slenksčius.
6. Prieš parduodant neretai tos vietos padengiamos stora rauplėta medžiaga, kuria skardos saugomos nuo akmenukų, bet dažniausiai tai tėra bandymas užmaskuoti surūdijusio metalo liekanas.
7. Svarbus ženklas, kad automobilio sveikata nėra gera - netolygiai nudilusios padangos. Jei pakabos parametrų nepavyksta sureguliuoti - toks automobilis bevertis.
8. Pabūkite detektyvais ir apžiūrėkite kiek įmanoma daugiau įvairių detalių, ant kurių įspausta pagaminimo data. Skaičiukų mišrainė gali liudyti, kad mašina buvo perrinkinėjama po avarijos ar skendimo.

„Geležiniai spąstai“ projektas supažindina su ne naujų automobilių keliamais pavojais, o jo eksponatas - iš gabalų suvirintas ir Vokietijos bandymų stotyje ADAC sudaužytas automobilis - keliauja po didžiuosius Lietuvos miestus.

tags: #kaip #tikrinti #ar #yra #spakliaus #ant