Automobilio aušinimo skystis atlieka labai svarbų vaidmenį variklio aušinime. Šiuolaikiniai aušinimo skysčiai apsaugo variklį nuo perkaitimo, korozijos ir stabdo putojimą. Dėl degimo proceso automobilio variklyje temperatūra kyla itin sparčiai, todėl, jei aušinimo sistemos nebūtų, greitai perkaistų ir sugestų svarbiausi automobilio komponentai. Reguliariai tikrinti antifrizo lygį bakelyje yra labai svarbu, nes, nors daugelis automobilių turi indikaciją skydelyje, ji kartais gali nesuveikti. Aušinimo skysčio nutekėjimas gali sukelti rimtą pavojų varikliui, nes be tinkamo antifrizo kiekio variklis gali perkaisti arba užšalti žiemos metu. Kadangi jis atlieka labai svarbų vaidmenį, aušinimo skystį privaloma reguliariai tikrinti.
Aušinimo skysčio nuotėkio simptomai
Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Kadangi tai nėra vienintelis skystis, kuris gali nutekėti iš variklio, svarbu žinoti, ko ieškoti. Aušinimo skystis paprastai bus ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti „saldokas“. Jei supratote, kad yra aušinimo skysčio nutekėjimas, visada jį greitai išvalykite (jeigu tai įmanoma), nes jis yra labai toksiškas tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams ir gamtai.
Kitas gana paprastas būdas pastebėti aušinimo skysčio trūkumą - stebėti variklio temperatūros daviklį. Įprastai norėdami sužinoti, ar variklyje trūksta ar dingsta aušinimo skysčio, tiesiog patikrinkite išsiplėtimo bako aušinimo skysčio lygį ir užpildykite jį, tada stebėkite lygį, kad sužinotumėte, ar skystis mažėja.
Jei po automobiliu pastebite šviežią dėmę, galite bandyti nustatyti, iš kur alyva teka. Tačiau variklio apsaugos dažnu atveju trukdo tai padaryti. Jei dėmė yra tamsios spalvos, riebi, slidi, tai greičiausiai yra alyva iš variklio arba pavarų dėžės. Ryški spalva, lipnumas ir saldesnis kvapas - indikatoriai, sufleruojantys, kad tai aušinimo skysčio nuotėkis. Nebijokite dėmių paliesti pirštais, tai tikrai nepakenks, bet bus lengviau nuspręsti, kurio skysčio lygį patikrinti ir kaip neutralizuoti šias dėmes.
Kiti simptomai, rodantys aušinimo skysčio problemas:
- Balti dūmai iš išmetimo vamzdžio: Stebėkite išmetamų dūmų spalvą, jeigu jie balti, turite problemą.
- Didėjantis variklio alyvos kiekis: Reguliariai tikrinkite variklio alyvą, jeigu jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka ir kelia alyvos kiekį.
- Silpnai šildantis pečiukas: Jei pečiukas silpnai šildo, tai gali reikšti, kad pečiuko radiatorius yra užkimštas tepalų koše.
Aušinimo skysčio nutekėjimo ir susimaišymo su tepalais priežastys
Dauguma automobilio variklio dalių patiria didelę trintį ir ekstremalią temperatūrą, o to pasekmė - tam tikri su laiku atsirandantys gedimai. Statistikos duomenimis, net 2 procentai mechaninių variklio gedimų įvyksta dėl aušinimo sistemos problemų.
Dažniausios priežastys:
- Korozija radiatoriuje: Tai yra viena iš pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių. Vamzdžiams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį.
- Susidėvėjusios žarnos: Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, taip pat gali būti kaltininkas, nes einant laikui jos tampa kietos ir "trapios", o tai reiškia, kad jos praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų.
- Radiatoriaus dangtelio gedimas: Nors atrodo nereikšmingas, radiatoriaus dangtelis atlieka didelį darbą, užtikrindamas sistemos sandarumą ir palaikydamas vienodą slėgį. Laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikalingą amortizaciją, o tai gali leisti aušinimo skysčiui po truputį ištekėti.
- Variklio galvos tarpinės pralaidumas: Kai pradeda leisti variklio galvos tarpinė, galite to ir nepastebėti ilgą laiką. Tarpinė realiai turi atlaikyti platų variklio temperatūrų diapazoną, taip pat ypač aukštus ir labai žemus variklio slėgius. Kai tai atsitinka, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl aušinimo skystyje atsiranda tepalų.
- Vandens siurblio gedimas: Vandens siurblys vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad aušinimo skystis būtų cirkuliuojamas visoje aušinimo sistemoje. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai tai natūralus susidėvėjimas.
- Išsiplėtimo bako pažeidimai: Automobilio aušinimo sistemoje yra išsiplėtimo bakas. Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, tas plastikas gali susilpnėti, taip pat ir jį jungiančios dalys. Bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas, leidžiantis išbėgti aušinimo skysčiui.
- EGR aušintuvo nuotėkis: Jei EGR aušinimo sistemoje atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastį gali būti sunku diagnozuoti.
- Tepalo aušintuvo gedimas: Jei tepalų atsirado aušinimo skysčio bakelyje, viena iš pagrindinių priežasčių gali būti pažeistas tepalo aušintuvas. Tepalo aušintuvas dažnai yra ten, kur sukasi tepalo filtras, ir prie jo ateina dvi žarnos.
- Staigūs automobilio agregatų gedimai: Gausų skysčių nutekėjimą gali lemti staigūs automobilio agregatų gedimai, kuomet gali būti pažeidžiami variklio, pavarų dėžės ar aušinimo sistemos tarpikliai, o kartais - ir pačių komponentų korpusai. Tokie gedimai dažnai įvyksta avarijos metu arba suirus stūmoklinei grupei variklyje ar pavarų dėžėje.
BMW X3 N20 variklis, nuotekis per alyvos aušintuvą /Tarpinių keitimas.
Aušinimo skysčio ir tepalų susimaišymo sprendimas
Remonto eiga:
- Diagnostika: Pirmiausia reikia tiksliai nustatyti, kurioje vietoje atsirado gedimas. Jei tepalų randasi aušinimo skysčio bakelyje, o tepaluose nėra burbuliukų, pirmiausia tikrinkite tepalo aušintuvą. Jeigu jis veikia tinkamai, tuomet greičiausiai bus pažeista tarpinė po galva.
- Tepalo aušintuvo patikra ir remontas: Tepalo aušintuvas yra ten, kur sukasi tepalo filtras. Prie jo ateina dvi žarnos. Jas atjunkite ir sujunkite tarpusavyje, kad patikrintumėte, ar gedimas yra jame. Jei tai tepalo aušintuvas, jį reikės pakeisti.
- Sistemos valymas: Kai nustatomas ir pašalinamas gedimas, būtina kruopščiai išplauti visą aušinimo sistemą. Su vandeniu ir po keletą sykių. Galima įpilti „Fairio“, bet teks ilgai plauti, kad išskalautų. Svarbu išplauti, kol pilnai panaikinsite tepalo dėmes. Salono pečiukas taip pat bus pritraukęs tepalo, ir jį reikės atskirai valyti.
- Tarpinės po variklio galva keitimas: Jei gedimas yra tarpinėje, tai yra brangesnis ir sudėtingesnis remontas. Reikės taupyti pinigus, nes tai gali kainuoti nemažai.
- Aušinimo sistemos priežiūra ir prevencija:
- Reguliariai tikrinkite, ar aušinimo skystis atitinka nustatytą ribą.
- Nustatytu metu reikės pakeisti siurblį, kuris pumpuoja aušinimo skystį. Kai jis netinkamai veikia, į variklį nepatenka pakankamai aušinimo skysčio, dėl ko jis greičiau perkaista.
- Tikrinkite, ar automobilių radiatoriai nepraleidžia skysčio. Jei kažkurioje vietoje jis netyčia prateka, skylę laikinai galima užklijuoti plėvele, kol sistema bus visiškai pataisyta.
- Aušinimo sistemą turite plauti kas metus.
- Net ir nauja automobilio aušinimo sistema greitai suges, jei į ją pilsite netinkamą skystį. Kai per klaidą panaudojote rūdis sukeliantį skystį, prieš pildami naują, visų pirma, išpilkite senąjį, o sistemą atidžiai išplaukite.
- Kartais aušinimo sistemai gali pakenkti ir šaltis. Jis sugadina sistemos jungtis.
Jei norite, kad automobilio radiatoriai, aušinimo sistema veiktų ilgiau, pasirūpinkite reguliaria jų priežiūra: tikrinkite, ar neprakiurę radiatoriai, sekite, ar nevarva aušinimo skystis ir t.t. Automobilių aušinimo sistemos techninis aptarnavimas ir radiatorių remontas yra nepigus, todėl ypač svarbu aušinimo skystį keisti laiku, kad aušinimo sistema būtų švari ir tvarkinga.
Aušinimo skysčio pasirinkimas ir keitimas
Daugelis vairuotojų neretai nustemba, kai pasiūloma keisti aušinimo skystį, galvodami, kad tai skystis, kurio keisti nereikia. Žiūrint labiau techniškai, vis dėlto tai yra darbinis skystis, kuris laikui bėgant praranda savo technines savybes. Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa. Atsiranda korozija.
Koks aušinimo skystis ir kaip dažnai jį reikia keisti, geriausiai nurodo automobilio gamintojas. Taip pat reikia paminėti, kad negalima pilti bet kokio pasitaikiusio aušinimo skysčio. Antifrizas, kaip ir tepalas, konkrečiam varikliui tinka tam tikrų parametrų. Jeigu nežinote, kokį pilti, nepilkite pirmo pasitaikiusio, pirma išsiaiškinkite, koks tinkamas (dažnai būna parašyta ant paties aušinimo skysčio bakelio). Taip pat, jeigu nežinote, koks antifrizas buvo supiltas anksčiau, vertėtų pasikeisti jį pilnai naujai.
Aušinimo skystis - vandens ir antifrizo mišinys, kuriuo yra užpildomas automobilio variklio radiatorius. Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų. Algirdas Seilius, „Inter Cars Lietuva“ produktų grupės specialistas, teigia, kad aušinimo skysčio apytaka variklyje yra sudaroma aušinimo skysčio siurblio pagalba. Aušinimo skystis, tekėdamas variklio komponentų vidumi, aušina juos absorbuodamas dalį šilumos. Įkaitęs skystis grąžinamas atgal į radiatorių, o per radiatorių praeinantis aplinkos oras perima dalį skysčio šilumos. Šiek tiek atvėsęs skystis pumpuojamas atgal į variklį kitam ciklui.
„Aušinimo skystyje esantis antifrizas atlieka dvejopą apsauginę funkciją. Jis neleidžia aušinimo skysčiui užvirti ar užšalti net esant ekstremaliai temperatūrai. Dažniausiai vanduo su antifrizu maišomas santykiu 50:50, nes toks santykis užtikrina optimaliausią variklio aušinimą. Tačiau jei antifrizo santykis su vandeniu bus didesnis, tada mišinio užšalimo temperatūra bus dar žemesnė, o virimo - aukštesnė, tačiau tai tikrai nereiškia, kad variklis bus aušinamas optimaliai“, - aiškina A. Seilius. Jis pabrėžia, kad antifrizą su vandeniu maišyti yra būtina. Jei sistemoje bus vien vanduo, nebus antikorozinės apsaugos. Vanduo ilgainiui nugaruos ir variklis greitai perkais. O žiemą vien vandeniu užpildyta sistema bus neatspari užšalimui, todėl gali sutrikti jos veikimas.
„Jeigu norite, kad variklis veiktų nepriekaištingai tiek žiemą, tiek vasarą, o aušinimo sistema būtų gerai apsaugota nuo korozijos, aušinimo skystį tikrinkite ir keiskite periodiškai. Aušinimo skysčio keitimo periodiškumas priklauso nuo skysčio tipo. Pavyzdžiui, aušinimo skystį „VW G11“ reikia keisti kas 2-3 metus, o „VW G12+“ - tik kas 5-6 metus“, - sako A. Seilius. Istoriškai susiklostė, kad „Volkswagen“ gamintojo sukurti nuosavi aušinimo skysčio standartai tapo bendriniais ženklais, nurodančiais aušinimo skysčio tipą, o neretai ir paties skysčio spalvą, kas, beje, nėra teisinga.
Antifrizo tipai ir maišymas:
Šiandieninėje aušinimo skysčių standartų įvairovėje pasiklysti gali kiekvienas. Geriausia, žinoma, yra nemaišyti tarpusavyje skirtingus standartus atitinkančių skysčių. O jei vietoje esamo aušinimo skysčio norite naudoti kitą, buvusį aušinimo skystį geriausia išleisti iš radiatoriaus. Šį darbą geriau patikėkite atlikti kvalifikuotam mechanikui, kuris turi tam reikalingą įrangą ir neišpils panaudoto skysčio į kanalizaciją.
Tačiau kaip elgtis, jeigu nežinote, kas supilta sistemoje, o ją papildyti žūtbūt reikia? Išeitis vis tik yra. Kai kurių tipų aušinimo skysčius galima maišyti tarpusavyje, turint omenyje, kad jų mišinys bus homogeniškas ir pilnai atliks savo funkcijas. Tačiau yra ir tokių, kurių maišyti tarpusavyje nederėtų.
- IAT (Inorganic Acid Technology): Pati seniausia aušinimo skysčio rūšis, kurios pagrindą sudaro etilenglikolis, pasižymintis itin aukšta virimo temperatūra ir apsaugantis ketaus variklio blokus nuo korozijos.
- OAT (Organic Acid Technology): Pati populiariausia rūšis, naudojama daugelyje automobilių, pagamintų nuo 2000-ųjų metų.
- HOAT (Hybrid Organic Acid Technology): Moderniuose automobiliuose plačiai naudojama antifrizo rūšis. Trumpai tariant, HOAT antifrizas yra IAT ir OAT hibridas.
Trumpai tariant, galima maišyti skirtingų spalvų antifrizą tol, kol jų technologijos išlieka vienodos. T.y., geltonas gali būti tiek IAT, tiek OAT, tiek HOAT antifrizas, bet maišyti jų negalima. Geriausias sprendimas būtų pirkti aušinimo skystį laikantis gamintojo rekomendacijų, kurias rasite automobilio vartotojo vadove. Konkreti mišinio sudėtis įvairiems varikliams gali skirtis, tačiau 50:50 santykis yra dažniausias ir tinka naudoti daugeliu atvejų.
Aplinkosaugos aspektas ir atliekų tvarkymas
Atėjus pavasariui automobilių stovėjimo aikštelėse ar daugiabučių prieigose vis dažniau pastebimos tamsios dėmės - tai išsilieję automobilio skysčiai: alyva, aušinimo skystis, stabdžių ar vairo stiprintuvo skysčiai. Nors dažnai į tai numojama ranka, šie pėdsakai - ne tik kiemo estetikos klausimas. Jie gali reikšti rimtus pavojus aplinkai, kelio dangai ir pačiai transporto priemonei. „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius atkleidžia, kad dažniausia dėmių atsiradimo priežastis - nedideli, bet nuolatiniai skysčių nuotėkiai iš nesandarių automobilio mazgų. Variklio ar pavarų dėžės alyva, aušinimo skystis teka per sujungimus, tarpines ar pažeistas detales.
„Degalai gali padaryti didelę žalą tiek aplinkai, tiek kelio dangai. Taršūs skysčiai iš automobilių susigeria į žemę ir gali pasiekti požeminius vandens telkinius, šulinius, gali patekti į čia pat esantį dirvožemį. Patekę į vandens telkinius naftos riebalai dengiasi plėvele ir taip kenkia paukščiams bei žuvims. Vienas išpiltas litras alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro žemės. Šis kiekis, patekęs į vandens telkinius, plėvele uždengia apie 1 ha vandens paviršiaus. Alyvoje esantys sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus. Jeigu automobilis techniškai netvarkingas, yra netinkamas eksploatuoti, aplinkos taršos tikimybė smarkiai išauga. Iš tokių automobilių į aplinką patenka alyva, tepalai, aušinamieji skysčiai. Taip pat prie pavojingų atliekų priskiriamos įvairios degalų, tepalų rūšys, aušinamieji skysčiai. Šios atliekos turi būti tvarkomos paisant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų.
Draudimo bendrovės atstovas pabrėžia, kad gausų skysčių nutekėjimą gali lemti staigūs automobilio agregatų gedimai, kuomet gali būti pažeidžiami variklio, pavarų dėžės ar aušinimo sistemos tarpikliai, o kartais - ir pačių komponentų korpusai. „Jei taip atsitiko - pirmiausia pasirūpinkite savo ir kitų eismo dalyvių saugumu. Sustokite saugioje vietoje, geriausia - kelkraštyje, ir pagal kelių eismo taisykles pažymėkite incidento vietą. Atminkite - alyva ant važiuojamosios dalies, ypač intensyvaus eismo kelyje, yra labai pavojinga: susiformavusios dėmės tampa slidžios, o transporto priemonės gali tapti nevaldomos. Todėl itin svarbu tinkamai pažymėti tokią vietą ir nedelsiant pranešti apie įvykį skubios pagalbos tarnyboms numeriu 112. Jeigu skysčių išsiliejo gausiai, nesiimkite patys šalinti skysčių - tai pavojinga ir be specialių apsaugos priemonių gali padaryti dar daugiau žalos“, - sako A. Gučius. R. Paukštė priduria, kad reikėtų kuo skubiau imtis priemonių surinkti teršalus. „Panaudotus sorbentus, pašluostes su alyvos ar tepalo dėmėmis būtina pristatyti į pavojingų atliekų surinkimo aikšteles. Jei vairuotojas kelionės metu nepastebi bėgančių tepalų, degalų ar kitų skysčių ir toliau dalyvauja eisme, jis gali sulaukti ne tik baudos, bet ir techninės apžiūros dokumento naikinimo. Kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, taršių skysčių nuotėkiu laikoma, kai ant žemės laša alyva, degalai ar kiti eksploataciniai skysčiai (išskyrus langų plovimo skystį) ir kai per 1 min. išlašėja daugiau nei 10 lašų.