Kaip suvaldyti galu varomą automobilį žiemą

Šaltos žiemos sąlygos - sniegas, plikledis ir pliurza - kelia rimtų iššūkių vairuotojams. Ypač svarbu žinoti, kaip elgtis su galu varomu automobiliu, kuris žiemos sąlygomis pasižymi prastesniu sukibimu ir yra sunkiau suvaldomas slystant. Nors šiuolaikinės elektroninės sistemos gali padėti, patirtis ir tinkami vairavimo įpročiai išlieka esminiais saugumo garantais.

Galu varomų automobilių specifika žiemą

Iš visų trijų supaprastintų automobilių kategorijų (varomų priekiniais, galiniais ar visais keturiais ratais), galine ašimi varomas automobilis žiemos nemėgsta labiausiai, kalbant apie saugumą. Galiniai varantys ratai ant slidaus paviršiaus pasižymi prastesniu sukibimu dėl svorio pasiskirstymo - varikliai dažniausiai montuojami priekyje, todėl priekiniai ratai gauna didesnę svorio dalį. Dėl šios priežasties galu varomi automobiliai dažniau įstringa sniege ar ant slidaus šlaito. Be to, juos sunkiau suvaldyti, jei prasideda slydimas, nes posūkiuose galas dažniausiai nori lenktyniauti su priekiu.

Tačiau ne viskas taip blogai. Nors sportiniai automobiliai žiemą slepiasi garažuose, žmonės, vairuojantys „Mercedes-Benz“, „Lexus“, BMW ar „Jaguar“ automobilius, į autobusus tikrai nepersėda. Šiuolaikinės elektroninės sistemos gali padėti išsisukti iš daugelio situacijų. Patys naujausi automobiliai turi ir specialius režimus, skirtus važinėti slidžiais keliais. Aišku, niekas nepakeis budrios automobilio vairuotojo akies ir įgūdžių, tačiau šiuolaikinio galu varomo automobilio žiemą pavojingu laikyti negalime. Kaip sako ir pats Harris, viskas susiveda į vieną tašką - patirtį.

Sprendimai, gerinantys galu varomo automobilio valdymą žiemą:

• Papildomas svoris bagažinėje: Kai kurių senesnės kartos galu varomų automobilių, pavyzdžiui, BMW, bagažinėje galima įsimesti porą maišų cemento ar kitokio svorio. Tai padeda padidinti prispaudimo jėgą gale, nes visas svoris dažniausiai sukoncentruotas priekyje.
• Geros padangos: Tai yra pagrindas. Keista, bet dar daug kas važinėja vasarinėmis padangomis, nors prabangiam automobiliui pinigų turi, o padangoms - ne. Tai byloja apie atsakomybės trūkumą.

Vairavimo įpročiai šaltuoju metų laiku

Iškritus pirmam sniegui, ne vienam vairuotojui jau padarė žalos, o žiema dar tik prasideda. Slidžiame kelyje neišgelbės nei geros padangos, nei prabangus, naujausios elektronikos „prifarširuotas“ automobilis, jeigu vairuotojas neturės galvos ant pečių.

Prieš kelionę: apšilimas ir padangos

• Padangų patikra: Pirmiausiai patartina pasirūpinti padangomis. Jas būtina išbandyti slidžioje ar apsnigtoje aikštelėje - „pagazuoti“, pastabdyti.
• Automobilio paruošimas:
  • Valymas: Atraskite laiko ir gerai nuvalykite automobilį prieš važiuodami. Nereikia skubėti su apledėjusiais stiklais ir pusnimi ant stogo, kuri greitėjant gali atsidurti ant variklio dangčio arba ant iš paskos važiuojančio automobilio priekinio stiklo.
  • Salono apšilimas: Pirmas dalykas, kurį norite padaryti, yra padidinti temperatūrą iki maksimumo. Daugelis vairuotojų instinktyviai nustato ventiliatorių maksimaliu greičiu, tačiau tai yra klaida. Iš pradžių padidinkite ventiliatorių tik šiek tiek - ne iki maksimumo. Leiskite sistemai palaipsniui įšilti. Antras svarbus žingsnis - oro cirkuliacijos režimo pakeitimas. Užuot siųsdami orą link priekinio stiklo ar kojų, pakeiskite oro srautą taip, kad šiltas oras būtų pūstas tiesiai į saloną ir link jūsų. Oro kondicionavimo sistemos naudojimas žiemą padeda pašalinti drėgmę iš salono ir išvengti langų rasojimo.

Variklio ir pavarų dėžės apšilimas

Daugelis automobilių priežiūros ekspertų teigia, kad dauguma ilgalaikių variklio gedimų prasideda per pirmąją minutę po užvedimo. Šis paprastas, bet išsamus vadovas padės suprasti esminius žingsnius, kaip apsaugoti transporto priemonę šiame kritiniame periode ir užtikrinti ilgesnį jos tarnavimo laiką.

1. Supraskite pavojų: kas yra „šaltasis užvedimas“?

„Šaltasis užvedimas“ vyksta kiekvieną kartą, kai variklis užvedamas po kelių valandų stovėjimo. Per šį trumpą momentą, ypač žiemą, variklis yra itin pažeidžiamas. Sutinka du pagrindiniai pavojai vienu metu:

• Sausos dalys: kai automobilis stovi, gravitacija nuleidžia variklio alyvą į karterį. Dėl to viršutinės variklio dalys, pvz., vožtuvų mechanizmai ir cilindrų galvutės komponentai, lieka laikinai sausi ir be tepimo.
• Tanki alyva: žemos temperatūros sutirština alyvą - jos konsistencija tampa lėtesnė, todėl alyvos siurbliui sudėtingiau greitai užtikrinti apsaugą kritiniais užvedimo momentais.

Važiavimas su šaltu varikliu sukelia didelį mechaninį krūvį vidinėms dalims, greitina dilimą ir gali lemti brangias remonto išlaidas. Tačiau dauguma šiuolaikinių automobilių turi elektroninius sprendimus, sumažinančius šiuos padarinius.

2. Automobilio „protingas“ sprendimas: susipažinkite su ECU

Jūsų automobilio ECU (variklio valdymo blokas) yra kompiuterinis smegenų centras. Šiuolaikiniuose automobiliuose jis automatiškai valdo variklio apšilimo procesą ir taip sumažina žmogaus klaidų riziką. Tai reiškia, kad nereikia rankiniu būdu reguliuoti choke ar kitų mechaninių komponentų, kaip senesniuose automobiliuose.

ECU atlieka kelis svarbius veiksmus, kad apsaugotų variklį ir pavarų dėžę:

• Temperatūros patikra: užvedus variklį, ECU gauna informaciją iš aušinimo skysčio ir oro temperatūros jutiklių bei, kai tai prieinama, ir iš alyvos temperatūros daviklių.
• Apšilimo režimas: jei variklio temperatūra yra žemesnė nei maždaug 45 °C, sistema aktyvuoja apšilimo režimą, optimizuodama degalų mišinį ir uždegimo kampą.
• Padidinti sūkių skaičiai: ECU laikinai padidina laisvuosius sūkius iki maždaug 1400-1500 RPM, nes aktyvesni degimo ciklai greičiau generuoja šilumą, o alyva įkaista ir pradeda cirkuliuoti pilnu tūriu.

Šis procesas taip pat leidžia greičiau pašildyti katalizatorių ir išmetimo sistemą, o kai darbinė temperatūra pasiekiama, ECU palaipsniui sugrąžina variklį į įprastą tuščiosios eigos režimą.

3. Tobulas apšilimas: paprastas dviejų etapų vadovas

Nors ECU atlieka daug darbo, vairuotojo elgesys po užvedimo turi įtakos tiek varikliui, tiek pavarų dėžei. Tinkamas apšilimas padalintas į du aiškius etapus.

1 etapas: variklio apšilimas

Po užvedimo leiskite ECU padaryti savo darbą. Stebėkite takometrą - pastebėsite padidintus sūkius, dažniausiai apie 1400-1500 RPM. Po maždaug vienos minutės sūkių skaičius sumažės iki normalaus lygio; tai reiškia, kad alyva pasiekė pakankamą klampumą ir apsaugo anksčiau sausas viršutines variklio dalis. Pasirinkus tinkamą alyvą (pvz., žiemai pritaikytą 0W-30 ar 5W-30 tipą pagal gamintojo rekomendacijas), variklio apsauga prasideda greičiau. Sintetinės alyvos paprastai suteikia geresnį tekėjimą esant žemoms temperatūroms, todėl jos geriau apsaugo užvedimo metu.

2 etapas: pavarų dėžės ir sankabos apšilimas

Nors variklis gali atrodyti pakankamai pašildytas, transmisija dažnai lieka šalta ilgiau. Siekiant sumažinti pavarų dėžės, sankabos ir guolių dilimą, pradėkite judėti lėtai ir švelniai pirmus 500-600 metrų, vengdami staigaus įsibėgėjimo ar agresyvaus perjungimo. Skirtingos transmisijos elgiasi skirtingai: automatinė pavarų dėžė (AT) dažnai turi atskirą alyvos talpą ir jos įkaitinimas gali būti lėtesnis; mechaninė pavarų dėžė greičiau perduoda alyvą prie krumpliaračių, tačiau sankabos plokštelė irgi yra jautri šaltam užvedimui.

4. Techniniai paaiškinimai: kaip veikia sistemos ir ką verta žinoti

• Davikliai ir ECU logika: Aušinimo skysčio temperatūros jutiklis (CTS), oro srauto matuoklis (MAF), alyvos temperatūros daviklis ir lambda (O2) zondas - visi šie signalai leidžia ECU tiksliai apskaičiuoti kuro dozę, uždegimo žymenį ir laikinai padidinti sūkius. Netikslūs davikliai gali lemti per didelį arba per mažą kuro kiekį ir prastesnį apšilimo eigą.
• Alyvos klampa (pvz., 0W-30, 5W-40): Pirmasis skaičius su „W“ nurodo alyvos elgesį žemoje temperatūroje. Mažesnis W skaičius reiškia geresnį tekėjimą žiemą. Antrasis skaičius reiškia klampumą esant darbinei temperatūrai. Pasirinkus netinkamą alyvą, padidėja dilimas užvedimo metu.
• Dyzeliniai varikliai: Dyzeliai turi papildomų iššūkių: tirpstančių kuro priedų poreikis šaltame ore, kaitinimo žvakių (glow plugs) veikimas ir galimybė, kad dyzelinas „gelsta“ itin žemose temperatūrose. Bloko šildytuvai arba parkavimas šildomoje stovėjimo vietoje yra naudingi.
• Kuro sistema ir purkštukai: Šaltai sistemas tiekiama mažiau efektyviai - kuro purkštukai gali neužtikrinti tolygaus purškimo, jei variklis labai šaltas. Reguliari degalų sistemos priežiūra sumažina „šalto“ užvedimo įtaką varikliui.

5. Papildomi patarimai ir žiemos priežiūros kontrolinis sąrašas

Štai praktinis kontrolinis sąrašas, kurį verta atlikti prieš ir žiemą:

• Patikrinkite akumuliatoriaus būklę ir elektros kontaktus; žiemą akumuliatoriaus talpa sumažėja.
• Naudokite gamintojo rekomenduojamą alyvą arba žiemai tinkamesnį klampumą.
• Patikrinkite aušinimo skysčio koncentraciją (antifrizą) ir jo apsaugą nuo užšalimo.
• Įvertinkite padangų būklę ir slėgį - žemos temperatūros keičia slėgį.
• Apsvarstykite bloko šildytuvo montavimą, jei gyvenate itin šaltame regione.
• Reguliariai tikrinkite starterio ir uždegimo sistemą; kulminacinis užvedimas žemoje temperatūroje reikalauja daugiau srovės.
• Taip pat apsvarstykite nuotolinį paleidimą ar garažo naudojimą - nuotolinis užvedimas leidžia automobilį palikti šiltesnį iki išvykimo, tačiau būtina laikytis saugumo ir vietinių teisės aktų dėl tuščiosios eigos ribojimų.

Vairavimo technika žiemos sąlygomis

Anot instruktoriaus, slidžiame kelyje neišgelbės nei geros padangos, nei prabangus, naujausios elektronikos „prifarširuotas“ automobilis, jeigu vairuotojas neturės galvos ant pečių.

1. Greičio sumažinimas

Kai po ratais išvažinėto sniego ir ledo sluoksnis, apie greitą važiavimą derėtų pamiršti. Greitis turi būti pasirinktas pagal oro sąlygas. Ir vien tik savo vairavimo patirtimi pasikliauti nevertėtų - juk niekada negali prognozuoti, kaip judės kiti eismo dalyviai, nuo kurių taip pat priklauso jūsų saugumas. Žiemą itin svarbu planuoti savo maršrutą. Skubėjimas žiemą apsnigtais keliais sumažina jūsų galimybes saugiai pasiekti numatytą tikslą.

2. Saugus atstumas

Žiemą automobilio stabdymo kelias dėl sniego ir ledo pailgėja dvigubai, o kartais ir tris kartus. Todėl atsakingai įvertinkite atstumą iki priešais važiuojančios mašinos. Išlaikytas saugus atstumas suteiks daugiau laiko reaguoti ir daugiau erdvės manevruoti, jei priekyje netikėtai atsiras kliūtis ar mašinų srautas ims stabdyti. Norint apsisaugoti nuo kitų eismo dalyvių „bučinių“, reikia ne tik atidžiai stebėti vaizdą veidrodėliuose, bet ir numatyti galimas kliūtis. Dažnai vairuotojai „gauna į užpakalį“, kai staigiai stabdo. Kuo tolygiau važiuosite, kuo anksčiau pradėsite stabdyti, kuo tiksliau numatysite visas galimas kliūtis, tuo mažesnė tikimybė nukentėti nuo kitų eismo dalyvių.

3. Vengti staigių judesių

Judėjimo trajektorijos pakeitimas turėtų būti sklandus ir laipsniškas. Atminkite - sausu oru automobilis gali įveikti žymiai staigesnius posūkius atleisdamas jums vairavimo klaidas. Tačiau žiemą net ir mažiausia klaida gali kainuoti brangiai. Svarbu vengti staigiai sukti vairą, reikėtų švelniai spausti akceleratoriaus ir stabdžių pedalus. Taip pavyks išvengti ratų užblokavimo ar jų prasisukimo.

4. Kombinuotas stabdymas

Sklandus darbas turi būti ne tik akceleratoriumi ir vairu, bet ir stabdžių pedalu. Dauguma automobilių dabar aprūpinti ABS sistema, kuri neleidžia ratams užsiblokuoti stabdant, o automobiliui - netapti nevaldomomis rogėmis. Ratai toliau sukasi, tuo pačiu leisdami kontroliuoti situaciją. Tačiau verta prisiminti, kad sistema veikia tik esant didesniam nei 15 km/val. greičiui. Jei jūsų automobilyje nėra ABS sistemos, tai ekstremalaus stabdymo atveju reikia ją imituoti. Koja stabdžių pedalą reikia spustelėti staigiais ir trumpais judesiais.

Esant plikšalai, daugelis patyrusių vairuotojų pataria esant galimybei stabdyti varikliu. Laipsniškai perjungiant pavaras žemyn, automobilis lėtės, tačiau toks stabdymas aktualus tik esant pakankamam atstumui iki kliūties ar numatyto sustojimo taško. Toks būdas turi ir priešingą pusę - staigus variklio apsukų padidėjimas gali „užnešti“ automobilį. Todėl „peršokant“ iš penktos pavaros į trečią, sušvelninkite pavaros jungimo momentą užlaikydami sankabą. Patyrę vairuotojai ir lenktynininkai, norėdami išlyginti variklio apsisukimus, tokiais atvejais trumpai nuspaudžia akceleratorių išmynę sankabą. Tad kombinuotai stabdant pedalu ir varikliu, sustabdysite automobilį sklandžiai ir saugiai.

Prieš sankryžas žiemą reikėtų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau. Taip pat verta nepamiršti, kad sankryžos - slidžiausi kelio ruožai. Mat čia dėl nuolatinio stabdymo susidaro ledukas. Stabdyti reikia pačiu varikliu - švelniai atleidinėjant akseleratoriaus pedalą. Sumažėjus greičiui, galima švelniai spustelėti stabdį. Kai automobilis sulėtėja iki 40-30 km/h, galima įjungti trečią pavarą. Dar labiau sumažėjus greičiui, galima stabdyti riedant laisva eiga arba nuspaudus sankabą, tačiau pabaigoje stabdį reikia po truputį atleidinėti. Instruktorius žiemą pataria visiškai pamiršti stabdymą nuspaudus sankabą. Beje, nepatariama ja piktnaudžiauti ir vasarą, nes tuomet gerokai pailgėja stabdymo kelias. Pajutus, kad pradeda slysti ratai, švelniai atleiskite stabdį. Taip pat reikia atsiminti, kad jeigu automobilis turi ABS (stabdžių antiblokavimo sistemą), stabdymo kelias bus ilgesnis nei be jos. Kita vertus, ši sistema leidžia valdyti automobilį, todėl yra šansų kliūtį apvažiuoti, jei nepavyksta sustabdyti.

5. Kontroliuoti „užnešimą“

Jei automobilis slysta, svarbiausia nepanikuoti ir nebloginti situacijos. Pradėjus slysti, reikia reaguoti staigiai ir tolygiai bei greitai vairą pasukti nekeičiant jo pozicijos į „užnešimo“ pusę. Tačiau svarbu nepersistengti: per didelis ratų posūkio kampas gali „užnešti“ automobilio galą į priešingą pusę.

• Galiniais ratais varomi automobiliai: linkę į pernelyg didelį sukiojimąsi ir sukimąsi, tad važiuojant tokia mašina reikia staigiai atleisti akceleratorių ir žaibiškai vairą pasukti į automobilio „užnešimo“ pusę. Taip „pulsuoti“ akceleratoriaus pedalu reikia tol, kol automobilis kelyje išsilygins.
• Priekiu varomi automobiliai: veiksmai išlieka tokie pat, bet akceleratoriaus pedalas turi būti nuspaustas. Kartu jūs padidinate užpakalinės ašies „užnešimo“ kampą. Po to reikia staigiai atleisti akceleratorių ir atstatyti priekinių ratų padėtį griežtai pagal vairavimo kryptį.
• Visais ratais varomas automobilis: „užnešti“ sunku, bet dar sunkiau iš ten jį išvesti. Tokiu atveju viskas priklauso nuo ratų sistemos ir nuo sukimo momento paskirstymo ašims. Svarbiausi patarimai - pasukti vairą į „užnešimo“ pusę stengiantis išlyginti automobilį trumpais akceleratoriaus paspaudimais ir atleidimais.

Jei vis dėlto situacijos suvaldyti nepavyks, prieš nulekiant nuo kelio, reikėtų žūtbūt ištiesinti ratus. Susuktais ratais įsirėžus į kelkraščio bortelį, gali nukentėti ne vien ratai, bet ir kitos važiuoklės detalės, vairo kolonėlė ar pan. Atsitrenkus į kliūtį tiesiais ratais, pasekmės bus gerokai švelnesnės, o kartais jų išvis pavyks išvengti - atsipirksite tik trumpalaikiu stresu ir nedideliu išgąsčiu. Prie didesnio greičio susuktais ratais nuo kelio lekiantis automobilis gali pradėti verstis ir kulversčiais.

Kai automobilį ima mėtyti, vairuotojai pasimeta, spaudžia stabdį, staigiai atleidžia akseleratoriaus pedalą arba stipriai įsikimba į vairą. Tokiais atvejais svarbiausia automobilį išlaikyti toje pačioje trajektorijoje, tačiau kai spaudžiame stabdį arba staigiai „numetame“ greitį, automobilio priekis palengvėja, o galą pradeda mėtyti. Pajutus, kad automobilį suka, instruktorius pataria jokiu būdu nenuimti kojos nuo akceleratoriaus pedalo. Sumėčius pasisuka tik automobilio korpusas. Ratų trajektorija išlieka ta pati, kaip iki mėtymo, todėl juos reikia atsukti. Vairą reikia sukti į tą pusę, į kurią užmetė automobilio galą, tačiau tai daryti reikia labai švelniai, be jokių staigių judesių. Dar labai svarbu vairą pradėti sukti kiek anksčiau nei smarkiai užmetė.

6. Pagrindinis pedalas - akceleratorius

Daugelis automobilininkų klaidingai mano, kad bet kuriomis sąlygomis geriausias pagalbininkas yra stabdžių pedalas, tačiau žiemos sąlygomis būtent jis gali tapti avarijos priežastimi. Staigiai stabdant apkraunama priekinė automobilio ašis: vairuoti tampa žymiai sunkiau, o reaguoti į greitai besikeičiančią situaciją praktiškai neįmanoma. Dauguma automobilių mūsų keliuose yra varomi priekiniais ratais. Vairuojant tokią mašiną slidžiame kelyje svarbu nepiktnaudžiauti stabdžiais. Dar viena problema - per maža trauka „užnešimo“ metu. Ekonomiško vairavimo šalininkai stengiasi judėti aukščiausia pavara, tačiau ekstremalioje situacijoje jie negali išnaudoti variklio sukimo momento siekiant išvaduoti automobilį, kai jį „užneša“. Slidžiame kelyje naudokite pažemintą pavarą (pvz., ketvirtą vietoj penktos), išlaikydami variklio sūkius 2 aps./min. diapazone.

7. Žinokite pavojingus kelio ruožus

Potencialiai pavojingi kelio ruožai žiemą yra tie, kuriuose automobiliai stoja ir greitėja - sankryžos, išvažiavimai į pagrindinį kelią, transporto stotelės. Dėl susidariusio išvažinėto sniego sluoksnio čia darosi slidu. Būkite atsargūs ir judėdami tose vietose, kur kelias kertasi su šalutiniais keliais - iš šalutinio kelio išvažiuojantys automobiliai neretai negali laiku sustoti ant iki blizgesio išvažinėto sniego sluoksnio. Užmiesčio keliuose slidūs ruožai pasitaiko miško proskynose ir už jų, kai po šalia kelio užsodintų medžių ruožų susidaro pusnys.

Esant šalnai, ypač naktį, slidžiausias kelio dangos paviršius susidaro ant tiltų. Artėdamas prie tilto vairuotojas turi būti pasiruošęs, kad staigiai pasikeis vairavimo sąlygos - ten gali būti slidu ir žymiai blogesnis ratų sukibimas su kelio danga. Geriausia išeitis norint išvengti netikėto slydimo - labai sumažinti greitį ir gerokai padidinti atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Stabdydami ABS neturintį automobilį, uždėkite koją ant stabdžių pedalo labai atsargiai, tarsi pulsuodami. Verta atsiminti, kad šaltuoju periodu neretai žemės temperatūra yra žemesnė nei oro, todėl ledas gali dengti kelio dangą ir tada, kai oro temperatūra yra maždaug 3 laipsniai aukščiau nulio. Tai ypač būdinga nakčiai ir ankstyvam rytui.

8. Užmirškite apie laisvą pavarą

Riedėjimas laisva pavara galimas tik sausu oru. Todėl važiuodami nuokalne stabdykite varikliu.

9. Užsitikrinkite sau gerą matomumą

Žiemą dažnai matome keliais judančias sniego pusnis ant keturių ratų, kuriose skubantys vairuotojai yra nuvalę tik kuklų „iliuminatorių“. Atraskite laiko ir gerai nuvalykite automobilį prieš važiuodami. Joks skubėjimas nepateisina rizikos susijusios su apledėjusiais stiklais ir pusnimi ant stogo, kuri greitėjant gali atsidurti ant variklio dangčio arba ant iš paskos važiuojančio automobilio priekinio stiklo.

10. Įjunkite galvą

Vairavimas žiemą neturėtų tapti stresu, tai irgi gali būti malonumas. O jeigu pajutote, kad po pirmos plikšalos jums nebesinori sėsti prie vairo iki pavasario, statykite automobilį į garažą ir nekelkite pavojaus aplinkiniams.

Ekstremalaus vairavimo pratimai ir pasiruošimas

Net patyrę vairuotojai, iškritus pirmam sniegui ir pasirodžius plikledžiui, surengia sau savotišką apšilimą. Jie vakare važiuoja į tuščią aikštelę, tikrina, ar lygi kelio danga, ir susikuria daug mažyčių šoninių slydimų, priversdami savo kūną prisiminti pernykščius pojūčius. Nesudėtingi ir reikalingi pratimai vairavimo išvakarėse sutrumpins jūsų reakcijos laiką, greičiau suprasite, kad jau žiema. Penki šeši kartai padės įgyti nesudėtingų šoninių slydimų įveikimo įgūdžių. Tik jokių lakstymų. Dvidešimties kilometrų per valandą visiškai pakanka. Sukurti priekiniais ar užpakaliniais varomų mašinų šoninį slydimą nesudėtinga: tereikia susukti vairą, spausti akseleratorių ir... Mašina jau slysta.

Kaip išbristi iš slydimo

• Priekiniais ratais varomos mašinos: užteks sumažinti apsukas. Jei greitis nebuvo per daug didelis, šoninis slydimas baigsis. Be to, mašinų, kurių priekiniai ratai varomieji, priekinės dalies konstrukcija geresnė, nes čia variklis. Tokių automobilių sukibimas geresnis, todėl savininkai jaučiasi saugesni.
• Užpakaliniais ratais varomos mašinos: netekus sukibimo, yra daugiau šansų grįžti į buvusią trajektoriją.

Posūkio įveikimas

Lėtai, švelniai didindami greitį, stenkitės įgyti traukos perteklių, tačiau nepraleiskite momento, kai vedančiosios ašies ratai pradės „plaukti“ į posūkio išorę. Tuo atveju sumažinkite greitį. Mašinoms su mechanine pavarų dėže egzistuoja svarbi taisyklė, kuri byloja, jog išjungti pavarą sukant nerekomenduojama. Ten, kur vasarą galima būtų pralėkti su vėjeliu, išjungus pavarą, žiemą geriau važiuoti įjungta pavara. Savaime suprantama, kad posūkyje važiuosite žemesne pavara, nei ta, su kuria atvažiavote iki jo. Dar daugiau, stenkitės dar iki kelio lanksto lėtinti greitį ne vien tik stabdydami, bet ir mažindami variklio apsukas, perjungdami pavaras nuo aukštesnės prie žemesnės. Bet kuriuo atveju, važiuojant slidžiu keliu, visada turi būti įjungta kokia nors pavara.

Slidaus posūkio įveikimui reikia ruoštis iš anksto. Pats svarbiausias dalykas - teisingos trajektorijos pasirinkimas. Esmė paprasta: reikia judėti nuo išorinio eismo juostos krašto pradžioje link vidinio pabaigoje.

Vairaračio laikymas

Viena elementariausių taisyklių vairuojant - teisingas vairaračio laikymas abiem rankomis. Daugelis daro bene didžiausią klaidą vairuodami viena ranka. Jei ryšitės bent trumpai treniruotei nukakti į tuščią aikštelę, pamėginkite atlikti kokį nors valdomo slydimo manevrą vairuodami viena ranka ir po to tą patį pakartokite taisyklingai - dviem rankomis. Skirtumas bus akivaizdus. Slydimas vairuotojus užklumpa pačiose netikėčiausiose situacijose. Būtina visada tinkamai įvertinti situaciją, kelio dangą ir pasirinkti optimalų greitį, neperžengiant saugios ribos.

Elektroninės sistemos ir jų vaidmuo

Elektroninės sistemos ABS, ESP arba ASR („antipraslydimo“) galbūt ir padės išvengti vienos ar kitos ekstremalios situacijos, tačiau tokie elektroniniai pagalbininkai vairuotojo neatleidžia nuo atsakomybės. Privalu bet kurią akimirką išlikti budriam ir netapti keleiviu prie vairo. Savo judesius patartina koordinuoti, kad papildomoms saugos sistemoms neprireiktų koreguoti vairuotojo elgesio. Išcentrinėms jėgoms lengviausiai atsispirti pavyksta keturiais ratais varomas automobilis.

Tiems, kurie vis dėl to nori išmokti tvarkingai vairuoti, patariame per treniruotę išjungti, kad ir stabilizacijos sistemą ir palyginti vairavimo sąlygas. Jei nepajusite skirtumo, vadinasi pasirinktas tinkamas greitis, o jūsų vairavimas nepavojingas ir jis greičiausiai netaps nenorimų pasekmių priežastimi.

tags: #kaip #suvaldyti #galu #varoma #automobili