Stovėjimo stabdį, liaudyje dar vadinamą rankiniu stabdžiu, vairuotojai neretai prisimena tik tuomet, kai reikia ruoštis techninei apžiūrai. Nors dauguma vairuotojų jį prisimena tik prieš techninę apžiūrą, tinkama jo priežiūra ir reguliavimas užtikrina saugumą kelyje ir padeda išvengti brangiai kainuojančių gedimų. Rankinis stabdys (arba stovėjimo stabdys, avarinis stabdys) yra stabdžių sistemos elementas, skirtas automobilio apsaugai stovint. Rankinis stabdys taip pat naudingas kitose situacijose - gedimo atveju standartinės stabdžių sistemos.
Stovėjimo stabdžių tipai ir jų evoliucija
Ilgus metus automobilių konstrukcijoje buvo naudojamas standartinės konfigūracijos stovėjimo stabdys, kuris buvo aktyvuojamas tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių šalia pavarų perjungimo svirties esančia rankena. Ilgainiui įprastą trosu aktyvuojamą stovėjimo stabdį šiuolaikiniuose automobiliuose pakeitė elektroninis analogas. Vairuotojams juo naudotis tapo dar paprasčiau - norint įjungti stovėjimo stabdį tereikia paspausti centrinėje konsolėje įrengtą mygtuką.
Paprastesniuose naujuose automobiliuose iki šiol naudojamas elektromechaninis stovėjimo stabdžio aktyvavimas. Naudojant tokią įranga taip pat tereikia paspausti mygtuką, kuris aktyvuoja trosą traukiantį nedidelį elektros varikliuką. Taip pat vis dažniau naudojamas pažangesnis valdymo būdas, atsisakant bet kokių trosų. Tuomet elektros varikliai montuojami pačiose stabdžių apkabose.
Rankinio stabdžio veikimo principas ir konstrukcija
Rankinis stabdys (avarinis stabdys) susideda iš trijų pagrindinių elementų:
- Rankinio stabdžio svirtis: Automobilio salone, dažniausiai centrinėje konsolėje už pavarų svirties, yra rankinio stabdžio svirtis. Jos apatinėje dalyje po gaubtu yra valdymo mechanizmas su reguliavimo varžtu. Ši svirtis, užtraukiama vairuotojo, suaktyvina stabdį.
- Rankinio stabdžio trosas: Svarbus elementas yra rankinio stabdžio trosas, veikiantis pagal Bowdeno kabelio principą - tai plieninis, standus trosas, apsuptas plastiko apvalkalu, mažinančiu trintį trosui judant. Išorėje Bowdeno kabelis padengtas lanksčiu plastiku. Jo grįžimą į pradinę padėtį užtikrina spyruoklės.
- Rankinio stabdžio mechanizmas: Vykdomasis elementas yra rankinio stabdžio mechanizmas, sumontuotas ant galinių ratų apkabų. Automobiliuose su diskiniais stabdžiais, trosai prijungiami prie galinių ratų apkabų ir stumia stūmoklį apkaboje, kai svirtis traukiama.
Svarbu suprasti, kad rankinio stabdžio užtraukimas nesukelia galinių stabdžių šviesų įsijungimo.
Dažniausios rankinio stabdžio problemos ir jų simptomai
Stovėjimo stabdį dažniausiai linkę pamiršti patogiai lygiose vietose savo automobilius statantys vairuotojai. Tuomet ir nutinka taip, kad per techninę apžiūrą paaiškėja, kad stovėjimo stabdis „nebelaiko“. Paprastai tariant, tai reiškia, kad jį aktyvavus pasiekiama stabdymo jėga nebeatitinka minimalių reikalavimų.
Pagrindinės gedimų priežastys:
- Trosų arba trinkelių pažeidimai: Dažniausiai stovėjimo stabdžio gedimai yra susiję su trosų arba trinkelių pažeidimais. Abi šios problemos gali pasireikšti labai panašiais simptomais - stovėjimo stabdis užstringa.
- Sudilusios stabdžių kaladėlės: Gali nutikti taip, kad trosas ir susijusi įranga yra tvarkinga, tačiau neužtikrinama pakankamai didelė prispaudimo jėga. Tai gali lemti sudilusios stabdžių kaladėlės, kurias keičiant teks nuimti galinius ratus ir ardyti stabdžių apkabas.
- Pernelyg laisvas trosas: Dar būna ir taip, kad stovėjimo stabdys veikia, visos detalės tvarkingos, tačiau trosas - pernelyg laisvas. Tokiu atveju reikia reguliuoti rankinio stabdžio mechanizmą, o visą procedūrą su nedideliu pasiruošimu gali savarankiškai atlikti garaže.
- Korozija: Korozijos pažeistas rankinio stabdžio trosas. Dažnai dėl išorinio apvalkalo pažeidimo, dėl kurio metalinis trosas gauna drėgmės ir pradeda rūdyti. Senesniuose automobiliuose rankinio stabdžio lynai ir suportai dažnai būna pažeisti korozijos. Sutrūkinėjusios judančias detales saugančios apsauginės gumelės praleidžia vandenį, kuris sukelia koroziją ir trukdo sklandžiam dalių judėjimui. Šaltu oru šios dalys gali prišalti.
Įspėjamieji signalai:
- Automobilio judėjimas nelygioje vietoje: Vienas iš aiškiausiai pastebimų signalų įspėjančių apie stovėjimo stabdžio gedimą yra juntamas automobilio judėjimas pastačius automobilį nelygioje vietoje. Taip gali nutikti tiek dėl detalių nusidėvėjimo, tiek dėl stovėjimo stabdį valdančios elektronikos klaidos. Tai greičiausiai pastebimas apie galimus stovėjimo stabdžio gedimus pranešantis signalas.
- Įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje: Lemputė gali nuolatos degti arba mirksėti. Kiekvienas aktyvavimas taip pat gali sukelti vis naują pranešimą apie galimą stabdžių sistemos gedimą.
- Sunkus automobilio įsibėgėjimas: Jei automobilis sunkiai įsibėgėja, tai taip pat gali būti signalas, pranešantis apie galimą stovėjimo stabdžio gedimą. Šiuo atveju stovėjimo stabdis lieka pastoviai bent iš dalies įjungtas, o papildomas kaladėlių prispaudimas ir sukelia nereikalingą trintį.
- Būtinybė labai stipriai užtraukti rankinio stabdžio svirtį: Jei norint, kad automobilis liktų vietoje, reikia labai stipriai užtraukti rankinio stabdžio svirtį, tai rodo problemą.
- Rankinio stabdžio užstrigimas: Negalima atleisti rankinio stabdžio svirties. Stabdžių sistemos elementai ant galinių apkabų yra užstrigę.
Prišalęs rankinis stabdys: ką daryti?
Viena nemaloniausių žiemos staigmenų - prišalęs rankinis stabdys. Tai dažnai nutinka po šaltesnės nakties, kai automobilis paliekamas su užtrauktu rankiniu stabdžiu po važiavimo šlapiomis gatvėmis. Tokiu atveju automobilis gali sunkiai pajudėti iš vietos, ratas gali suktis su pasipriešinimu.
Veiksmai prišalus stabdžiui:
- Pirmasis veiksmas - pamėginti automobiliu šiek tiek pavažiuoti atgal. Dažnai tai padeda atšokti prišalusiam trosui.
- Jei tai nepadeda, galite atsargiai pabandyti padaužyti ratus, tačiau tai darykite itin apdairiai.
- Jei šie metodai nepadeda, rekomenduojama kreiptis į artimiausią autoservisą. Važinėjimas su "užtemptais" stabdžiais gali sukelti didesnių finansinių problemų. Bandymas važiuoti per jėgą gali perkaitinti stabdžius. Priklausomai nuo automobilio stabdžių sistemos, gali būti pažeistos atskiros stabdžių kaladėlės, skirtos rankiniam stabdžiu, arba bendros visoms stabdžių sistemoms. Perkaitusios stabdžių kaladėlės praranda stabdymo veiksmingumą, o tai gali pareikalauti jų pakeitimo. Taip pat gali tekti keisti ir nudilintas stabdžių trinkeles bei diskus.
Interneto diskusijų forumuose vairuotojai dalijasi patarimais, kaip spręsti prišalusių stabdžių problemą. Kai kurie siūlo pilti šilto (ne karšto!) vandens po automobilio apačią, kiti - atsargiai padaužyti plaktuku į suportą ar stabdžių diską. Tačiau autoservisų meistrai įspėja, kad šie metodai gali pakenkti automobiliui.
Profilaktika ir prevencija
Būtent vengiant naudoti stovėjimo stabdį padidėja papildomų gedimų rizika, kadangi svarbias stabdžių sistemos dalis ima veikti korozija, labiau kaupiasi drėgmė ir dulkės. Siekiant sumažinti stovėjimo stabdžio gedimų riziką prieš pajudant iš vietos reikėtų 100 proc. įsitikinti, kad jis yra išjungtas. Na, ir galiausiai, jei tai nėra mėgėjiškiems automobilių sporto renginiam skirtas automobilis, reikėtų vengti stovėjimo stabdžio aktyvavimo dar nesustojus.
Kad išvengtumėte problemų su rankiniu stabdžiu, ypač artėjant žiemai, svarbu jį profilaktiškai tikrinti ir prižiūrėti. Idealu tai daryti rudenį, keičiant ratus. Galima sutepti ir "pramankštinti" trosus, o jei jie įtrūkę ar pažeisti, pakeisti. Tokius darbus geriausia patikėti profesionaliems autoserviso meistrams.
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pataria žiemą, esant minusinei temperatūrai, vengti ilgai laikyti užtrauktą rankinį stabdį, ypač jei automobilis buvo važinėjęs šlapiomis gatvėmis. Geriau palikti automobilį su įjungta pavara (mechaninė pavarų dėžė) arba "P" padėtimi (automatinė pavarų dėžė).
Svarbu: Niekada nepalikite automobilio stovėti neįjungę stovėjimo stabdžio ir neišjungę variklio, ypač statydami automobilį įkalnėje ar nuokalnėje. Nepakanka palikti automobilį su įjungta pavara arba "P" padėtimi.
Rankinio stabdžio reguliavimas „Mercedes-Benz W211“ automobilyje
Jei rankinis stabdys pradeda veikti prasčiau, t. y. reikia jį labai aukštai užtraukti, kad automobilis liktų vietoje, gali prireikti jo reguliavimo. Teoriškai rankinio stabdžio trosas turėtų būti apsaugotas plastiko apvalkalu per visą ilgį. Tačiau taip nėra, nes kai kuriuose automobiliuose trosas apsaugotas tik tam tikrose vietose. Rankinio stabdžio būklė ir veikimas tikrinami kasmetinės techninės apžiūros metu. Be to, važinėjimas su sugedusiu rankiniu stabdžiu yra ypač pavojingas. Kaip vyksta rankinio stabdžio taisymas? Viskas priklauso nuo gedimo tipo.
Reguliavimo metodai:
Jei stabdys nelaiko ir reikia jį labai aukštai užtraukti, problemos sprendimas gali būti rankinio stabdžio reguliavimas. Tai atliekama tinkamai nustatant reguliavimo varžtą būgne arba disko-būgne, atsakingą už tinkamą stabdžių kaladėlių išskėtimo laipsnį. Kitas reguliavimo varžtas yra po gaubtu, prie rankinio stabdžio svirties.
Kai kurių automobilių konstrukcija numato stabdžių tarpo reguliavimo įtaisus. Galima naudoti rankinį arba automatinį reguliavimą. Rankinis reguliavimas gali apimti reguliavimo kumštelio ir atraminio kaiščio su ekscentriniu žurnalu sukimą, reguliavimo veržlės sukimą arba reguliuojamo išstūmimo strypo ilgio reguliavimą. Šie metodai leidžia koreguoti tarpą tarp trinties plokštės ir stabdžių būgno.
Savarankiškas reguliavimas ir specialistų pagalba:
Ar rankinį stabdį galima susireguliuoti pačiam? Teorija leidžia, tačiau tam reikia atitinkamų žinių ir įrangos. Dažniausiai lyno reguliavimas atliekamas po automobiliu, todėl reikalinga remonto duobė arba keltuvas. Svarbu žinoti tinkamą trosų įtempimo laipsnį - per didelis įtempimas gali sukelti nuolatinį stabdymą ir stabdžių perkaitimą. Kartais, kad būtų tinkamai sureguliuotas rankinis stabdys, tenka keisti visą trosą.
Elektroninis stovėjimo stabdys (EPB)
Naujesniuose automobiliuose dažnai naudojamas elektroninis stovėjimo stabdys (EPB). Jis gali būti aktyvuojamas mygtuku centrinėje konsolėje. Nors dauguma sistemų sukurtos taip, kad stabdys įsijungtų automatiškai, kai kuriais atvejais gali prireikti jį įjungti mechaniškai patraukiant jungiklį. Automatinis atleidimas paprastai įvyksta užvedus variklį ir pajudėjus, arba perjungiant pavarų svirtį į "P" padėtį. Saugumo sumetimais, automatinis atleidimas dažnai veikia tik tada, kai vairuotojas prisisegęs saugos diržą.
Elektroninio stovėjimo stabdžio gedimai:
Elektroninio stovėjimo stabdžio veikimo sutrikimai gali pasireikšti įvairiais pranešimais prietaisų skydelyje, tokiais kaip "Elektros gedimas", "Patikrinkite akumuliatorių" ar "Stabd. Sist. gedimas". Tokiu atveju būtina nedelsiant sustoti ir kreiptis į servisą. Elektroninio stovėjimo stabdžio atleidimas rankiniu būdu taip pat yra numatytas, tačiau reikalauja tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, stabdžių pedalo nuspaudimo ir jungiklio naudojimo.
Jei rodomas pranešimas "Stovėjimo stabdys ne visiškai atleistas" arba "Stovėjimo stabdys neįjungtas", tai signalizuoja apie gedimą, kurį reikia nedelsiant pašalinti autoservise. Pakeisti galinius stabdžių antdėklus elektrinio stovėjimo stabdžio sistemoje rekomenduojama atlikti autoservise, pageidautina įgaliotame servise.
Žema akumuliatoriaus įtampa gali trukdyti valdyti elektroninį stovėjimo stabdį - nei atleisti, nei įjungti jo nepavyks. Tokiu atveju gali prireikti prijungti pagalbinį akumuliatorių.