Indijos keliai ir pasaulio greitkeliai

Kelių tinklas yra būtinas civilizacijos elementas, užtikrinantis susisiekimą ir nacionalinę gynybą. Nors kai kurie įžymiausi pasaulio keliai buvo nutiesti jau prieš kelis šimtmečius, kiti pasižymi išskirtinėmis techninėmis savybėmis ir inžineriniais sprendimais. Šiandienos pasaulyje greitkeliai tapo neatsiejama infrastruktūros dalimi, tačiau jų kūrimo ir plėtros istorija yra kupina įdomių faktų ir iššūkių.

Greitkelių ištakos ir raida

Pirmieji modernūs keliai ir greitkeliai

Nors vairuotojai, kuriems vairavimas yra malonumas, dažniau renkasi kalnų serpantinus nei tiesius greitkelius, modernios kelių infrastruktūros istorija prasidėjo dar 1908 metais. Pirmasis modernus kelias, nutiestas išskirtinai automobiliams su apsauginiais barjerais ir betonine danga, buvo atidarytas JAV, Long Ailande, Niujorko valstijoje. Tai buvo „Long Island Motor Parkway“, kurį savo lėšomis pastatė Williamas Kissamas Vanderbiltas antrasis, garsių verslininkų dinastijos palikuonis ir automobilių sporto entuziastas. Šis kelias buvo mokamas, juo negalėjo važinėti arklių traukiami vežimai, o sankryžų buvo išvengta įrengiant viadukus. Nors 1938 metais jį perėmė Niujorko valstija ir jis pranyko bendrame kelių tinkle, tai dar nebuvo greitkelis šiuolaikine prasme.

Pirmasis modernus greitkelis pasaulyje - „Autostrada dei Laghi“ (Ežerų greitkelis) - buvo atidarytas Italijoje 1924 metais. Jis sujungė Milaną su Komo ir Maggiore ežerais. Šį projektą inicijavo Piero Puricelli, kuriam talkino Arturo Mercanti ir Alfredo Rosselli, taip pat prisidėję prie „Autodromo Nazionale di Monza“ lenktynių trasos atsiradimo. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo ne tik visuomenės grietinėlė ir žurnalistai, bet ir karalius Viktoras Emanuelis III. P. Puricelli pasiūlymas nutiesti greitkelį, esant tik apie 85 000 transporto priemonių Italijoje, tuomet buvo laikomas nelogišku ir net futuristišku, tačiau jo atkaklumas nugalėjo. Pirmasis Italijos ir pasaulio greitkelis turėjo po vieną eismo juostą, kurių plotis siekė 11-14 metrų, o kelio danga buvo sudaryta iš betoninių plokščių. Šio greitkelio statybos kainavo 90 mln. lirų, o tiesiant jį dirbo 4 000 darbininkų. P. Puricelli pasiūlė mokamo kelio idėją - vairuotojai turėjo įsigyti leidimą specializuotose stovėjimo aikštelėse, o mokestis priklausė nuo transporto priemonės tipo ir galingumo (pvz., iki 17 AG - 12 lirų, iki 26 AG - 17 lirų, galingesniems - 20 lirų; motociklams - 9 liras, autobusams - 40-60 lirų).

Greitkelių plėtra Vokietijoje

Greitkelių tinklas Vokietijoje buvo sumanytas dar Veimaro respublikos laikais, tačiau trūko lėšų ir politinės valios. Viskas pasikeitė, kai 1933 metais į valdžią atėjo Hitleris. Jis entuziastingai pradėjo planuoti aukštos kokybės greitkelių tinklą, kuris turėjo paskatinti ekonomikos vystymąsi. Jau 1936 metais greitkelio statybose tiesiogiai dirbo 130 tūkstančių darbininkų, dar 270 tūkstančių dirbo tiekimo grandinėje.

Vokietija garsėja greitkeliais, kuriuose maksimalus greitis nėra ribojamas. Nors vienus tai žavi, kitus - gąsdina. Ten, kur greitis nėra ribojamas, vairuotojai skatinami laikytis 130 km/h greičio, vadinamosios Richtgeschwindigkeit taisyklės. Vis dėlto, tai yra tik patarimas, ir pusė Vokietijos greitkelių greičio apribojimų neturi, o viršijant Richtgeschwindigkeit niekas nestabdys ir nenubaus. Pėsčiųjų, dviračių, mopedų ar kitų transporto priemonių, kurios negali važiuoti greičiau kaip 60 km/h, eismas greitkeliuose yra draudžiamas. Nors 52 proc. Vokietijos greitkelių neturi greičio apribojimų, 15 proc. kelių greitis ribojamas atsižvelgiant į oro ir eismo sąlygas.

Lietuvos kelių istorija

Kaip ir daugelis Rytų Europos šalių, automobilizacija į Lietuvą atvyko gerokai vėliau nei Vakaruose, o Pirmasis pasaulinis karas sustabdė bet kokią spartesnę plėtrą. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, tuometinės vyriausybės atstovai ėmėsi priemonių gerinti jau nutiestų plentų būklę ir plėtoti reikiamą kelių tinklą. Dėmesys buvo sutelktas į Klaipėdos kraštą, su kuriuo susisiekimas buvo problematiškas. Atsižvelgiant į šios krypties svarbą, 1929 metais buvo pradėtas tiesti Žemaičių plentas - iš Kauno į Klaipėdą. 195,5 kilometrų ilgio ruožas buvo iškilmingai atidarytas 1939 metų liepos 9 dieną. Tais pačiais metais buvo atidarytas ir Aukštaičių plentas, sujungęs Cinkiškes, Kėdainius, Panevėžį, Pasvalį ir Biržus. Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 metų pabaigoje, Lietuvoje buvo šiek tiek daugiau nei 100 kilometrų asfaltuotų kelių. Pirmoji moderni, keturių eismo juostų magistralė, jungianti Vilnių ir Kauną, buvo pradėta tiesti 1960 metais, o atidaryta 1970 metais. Kitas etapas, sujungęs Kauną ir Klaipėdą, buvo atidarytas 1987 metais.

Ilgiausi, plačiausi ir aukščiausi pasaulio greitkeliai

Ilgiausi pasaulio greitkeliai

• Panamerikos plentas: Pagal Gineso rekordų knygą, tai ilgiausias pasaulio greitkelis, driekiasi nuo pat pietinio Pietų Amerikos krašto iki šiaurinių Šiaurės Amerikos regionų. Jo ilgis - maždaug 30 tūkstančių kilometrų. Nors Panamerikos greitkelis nėra vientisas nenutrūkstamo asfalto ruožas, tai yra didžiulė nacionalinių greitkelių kolekcija, sujungta per dešimtmečius. Jis driekiasi nuo Prudhoe įlankos Aliaskoje, JAV, iki Ušuajos Argentinoje. Greitkelis kerta 14 ar net 15 šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Meksiką, Gvatemalą, Salvadorą, Hondūrą, Nikaragvą, Kosta Riką, Panamą, Kolumbiją, Ekvadorą, Peru, Boliviją, Čilę ir Argentiną. Kelias kerta dykumas, atogrąžų miškus, kalnus, miestus ir atokias laukines vietoves.
• Dariéno tarpeklis: Šis maršrutas turi vieną garsų vingį - Dariéno tarpeklį, maždaug 160 kilometrų ilgio džiunglių ruožą tarp Panamos ir Kolumbijos. Tai vienintelė trūkstama viso maršruto grandis, ir dėl aplinkosaugos bei saugumo priežasčių kelias čia niekada nebuvo baigtas tiesti. Dėl tankių atogrąžų miškų, pelkių, kalnų ir ribotos infrastruktūros šalį paveikė kontrabandos keliai ir ginkluotos grupuotės. Keliautojai, bandantys įveikti visą Panameriką, turi gabenti savo transporto priemonę laivu arba lėktuvu tarp Centrinės ir Pietų Amerikos.
• Kelionės trukmė: Teoriškai kelionė Panamerikos greitkeliu be ilgų sustojimų galėtų užtrukti du ar tris mėnesius, tačiau dauguma žmonių, bandančių keliauti, užtrunka nuo šešių mėnesių iki metų, o kiti kelionę pratęsia iki vienerių ar dvejų metų. Šiandien juo keliauja motociklininkai, dviratininkai ir net bėgikai.
• Australijos greitkelis Nr. 1: Tai vienintelis greitkelis, apjuosiantis visą žemyną. Jis taip pat yra ilgiausias valstybinis greitkelis pasaulyje - jo ilgis siekia 14,5 tūkstančius kilometrų.

Plačiausi ir aukščiausi greitkeliai

• Katy greitkelis (JAV): laikomas plačiausia autostrada pasaulyje - kai kuriose vietose yra net 26 eismo juostos. Kiekvieną dieną juo pravažiuoja daugiau kaip 219 tūkst. automobilių.
• Karakorumo greitkelis (Pakistanas/Kinija): yra aukščiausiai virš jūros lygio nutiestas greitkelis pasaulyje. Kelias driekiasi beveik 5 km aukštyje, jį supa Himalajų, Karakorumo ir Pamyro kalnai. Kai kuriose vietose prateka Indo upė. 1963 metais Pakistanas ir Kinija pasirašė sienų susitarimą nutiesti šį kelią, kuris būtų naudingas abiem valstybėms.

Kiti unikalūs greitkeliai

• Greitkelis Nr. 10 Saudo Arabijoje: Dar prieš kelerius metus oficialus ilgiausio tiesaus kelio titulas priklausė maždaug 146 km ilgio Australijos Eyre Highway ruožui. Tačiau šiuo metu ši garbė priklauso 10 greitkeliui Saudo Arabijoje. Visas kelias yra 1475 km ilgio ir jungia netoliese Raudonosios jūros esantį Ad Darb miestą su Al Batha miestu Persijos įlankoje. Būtent ties Al Batha, maždaug 50 km į pietus nuo Kataro, prasideda ilgiausia, visiškai tiesi 240 km ilgio maršruto atkarpa. Būtent ši atkarpa įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip ilgiausias tiesus maršrutas žemėje. Įdomu tai, kad dviejų eismo juostų greitkelyje su dviem juostomis kiekviena kryptimi ne tik nėra posūkių, bet ir kalvų ar įdubų. Vairuotojai, važiuojantys šiuo keliu viduryje niekur, turi tiesiog mirti iš nuobodulio. Dėl naftos chemijos pramonei skirto transporto eismas šiame maršrute paprastai būna intensyvus. Be to, greitkelyje dažnai susidaro pavojingos smėlio sangrūdos. Kita problema - Saudo Arabijoje įrengiami greičio matuokliai, o baudos už per greitą vairavimą gali būti skaudžios. Organizacijos „Guinness World“ atstovai praneša apie netikėtą įdomybę - maršrutas iš pradžių buvo privatus karaliaus Fahdo kelias.
• Ikeda maršrutas Japonijoje: Osakos mieste driekiasi tiesiai per dangoraižį, vadinamą The Gate Tower. Toks netradicinis inžinerinis sprendimas priimtas dėl nesutarimo tarp žemės savininkų ir greitkelio statytojų. Greitkelis su jį dengiančiu tuneliu užima 5, 6 ir 7 aukštus 16 aukštų pastate - teigiama, kad greitkelis tuos aukštus nuomojasi, nors dangoraižio konstrukcijų net neliečia. Šiuose aukštuose nestoja liftas, neveikia jokios komercinės patalpos.
• Guoliango tunelis Kinijoje: Taihango kalnuose yra 1,2 kilometrų ilgio kelias, vadinamas Guoliango tuneliu, kurį nutiesė patys kaimo gyventojai. 1972 metais 13 kaimiečių pradėjo kasti kelią kalno papėdėje, kad sujungtų kaimą su išorės pasauliu.

Kiti greitkelių ypatumai

• Greitkeliai kaip karinės oro pajėgų bazės: Yra gausybė greitkelių, kurie buvo suprojektuoti ir pastatyti taip, kad reikalui esant tarnautų kaip karinių oro pajėgų bazės. Šalia kelio įrengiamos lėktuvų statymo aikštelės, reikalui esant greitai išdygsta ir reikalingi pastatai. Tokios atkarpos ypač paplito Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir Šaltojo karo metu. Daug jų buvo Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir kitose šalyse.
• Eresūno tiltas: Jungia Daniją ir Švediją. 8 kilometrus traukiniai ir automobiliai rieda tiltu, o tuomet neria į 4 km ilgio tunelį. Eresūno tiltas yra ilgiausias automobilių ir traukinių tiltas Europoje ir yra svarbus Kopenhagos ir Malmės ekonomikai.
• Kelių spūstys: Kinijoje 110-ame greitkelyje 2010 metais nusidriekė net 100 km ilgio spūstis. Kai kurie vairuotojai skundėsi joje praleidę net 5 dienas.
• 401-asis greitkelis: Judriausias visoje Šiaurės Amerikoje - kiekvieną dieną juo pravažiuoja daugiau kaip 420 tūkst. automobilių.
• Brangiausias greitkelio projektas: 1985 metais Bostone vykdomo greitkelio „Big Dig“ projekto kaina turėjo siekti 2,8 mlrd. JAV dolerių, tačiau galiausiai ji išaugo iki 14,8 mlrd. JAV dolerių. Tai buvo brangiausias visų laikų greitkelio projektas. 1991 metais prasidėjusių greitkelio statybų metu mirtinai susižalojo 4 darbuotojai, o nukritus betoninei plokštei žuvo vienas vairuotojas.
• Tuen Mun kelias Honkonge: Liūdnai pagarsėjęs dėl didelio avarijų skaičiaus. Vietos gyventojai dėl to kaltina čia neva besivaidenančius vaiduoklius.

Kelionė motociklu Indijos Himalajuose

Kelionė į Indijos Himalajus prasidėjo šalies sostinėje Naujajame Delyje. Po trumpo susipažinimo su miestu, teko įšokti į perpildytą tolimųjų reisų autobusą ir visą naktį važiuoti į Manalį. Manalis yra puikiai žinoma kalnų gyvenvietė Himalajuose, įsikūrusi 2050 metrų virš jūros lygio. Tai yra sustojimo vieta daugelyje žygių ir ekstremalių kalnų sporto šakų, tokių kaip plaukimas upe rąstais, trasose. Manalis buvo pradinis taškas kelionėje motociklu į Ladaką.

Siekiant pasirūpinti Ladakos švarumu, vietos valdžia nusprendė apriboti į miestą įleidžiamų transporto priemonių skaičių iki tūkstančio per dieną. Nors tai nuostabi mintis, ji sukėlė milžiniškus eismo kamščius. Kol pasiekėme patikros punktą, užtrukome kelias valandas. Tačiau kai pagaliau įveikėme jį, keliai tapo beveik tušti ir atsivėrė kvapą gniaužiantys kalnų vaizdai. Galų gale mes pasiekėme Rohtango perėją, kuri yra 3978 metrų virš jūros lygio. Tai buvo pirmoji kalnų perėja kelionėje motociklu. Vietos gyventojai pasakojo, kad ši perėja užsitarnavo pavojingos reputacijos dėl nenuspėjamų sniego audrų ir pūgų, tačiau tuomet dangus buvo giedras, oras puikus, o vaizdai buvo tiesiog nenusakomo grožio.

Iššūkiai Indijos keliuose

Keliaujant toliau, nors vaizdai darėsi vis gražesni, keliai vis labiau prastėjo. Pasiekus Bara-lacha la kalnų perėją, esančią 4890 metrų virš jūros lygio, darėsi vis sunkiau kvėpuoti, oras tapo šaltesnis. Keliuose pasitaikė įvairių iššūkių, tokių kaip kalnų tiltų įveikimas, didelių sunkvežimių lenkimas, siauri purvo keliai. Taip pat reikėjo nuolat rūpintis degalų atsargomis. Artėjant vakarui, teko susidurti su dar viena problema - tirpstantis sniegas kalno viršūnėje patvino upę ir užliejo 50 metrų kelio. Nepaisant šlapių batų ir tamsių kelių, kelionė motociklais tęsėsi dar pusantros valandos, kol pagaliau pasiekė nakvynės vietą.

Indijos keliuose eismas vyksta kaire kelio puse, ar bent taip turėtų būti. Kaip taisyklė, net ir greitkeliuose motociklistai ar mopedai važiuoja prieš eismą. Gatvėse vyrauja neįsivaizduojamas chaosas, kuriame maišosi autotransporto priemonės, karvės ir pėstieji. Įdomu tai, kad avarijų beveik nėra. Pagrindinis transporto veikėjas - triratės autorikšos, kurios dažomos geltonai. Gatvėse nėra šaligatvių, o prieš lūšnų pavidalo namus verda gyvenimas: prekyba, melžiamos karvės ar šiaip guli šiukšlės. Pagrindinė eismo taisyklė - spausti garsinį signalą, kas būna užrašyta ant kiekvieno sunkvežimio kėbulo. Didžiausią kontrastą sukuria vargani gyvenami būstai, ant kurių puikuojasi įvairiausios, nuo saulės ir musoninių liūčių išblukusios reklamos. Kelius remontuoja elegantiškos indės su sari, nešiodamos skaldą ir skystą betoną ant galvos. Gatvėse taip pat matomi puošniai išdažyti sunkvežimiai ir lėtai ratus traukiantys buivolai.

Susitikimas Himalajuose ir kelionės tikslas

Keliaujant per vieną iš kalnų perėjų, netikėtai buvo sutikti keturi keliautojai iš Lietuvos: Viktoras, Augustas, Julius ir Marius. Tai buvo neįtikėtinai keista juos čia sutikti, nes Lietuva tokia mažytė šalis. Vis dėlto, visi jie buvo keli kilometrai aukščiau jūros lygio Himalajuose, ant motociklų - tai buvo likimas. Kadangi norėjosi dar tą patį vakarą pasiekti Lehą, laiko nebuvo. Tačiau vaizdai buvo per gražūs, kad būtų galima atsispirti pagundai sustoti kas kelis kilometrus. Lehas yra nedidelis kalnų miestas Indijos Himalajuose, per kurį ilgus šimtmečius ėjo svarbus prekybos kelias tarp Tibeto, Indijos ir Kinijos, o dabar tapo populiaria turistine vieta, kasmet pritraukiančia tūkstančius nuotykiams neabejingų turistų. Tai taip pat paskutinis miestas prieš pagrindinį tikslą - Khardung-la kalnų perėją.

tags: #indijos #keliai #greitkelis