Kaip azotas veikia automobilių padangas

Lietuvoje vis dažniau automobilių ratų vožtuvus puošia žali dangteliai. Šis vizualinis ženklas rodo, kad padangos pripūstos ne įprastu oru, o azoto dujomis. Nors azoto naudojimas vietoj oro gali pasirodyti kaip naujoviškas sprendimas, verta suprasti, kaip jis veikia ir ar tikrai yra naudingas įprastiems vairuotojams.

Azoto privalumai ir savybės

Pagrindinis azoto privalumas, lyginant su oru, yra jo molekulių dydis. Didesnės azoto molekulės lėčiau prasiskverbia pro padangos mikroplyšius, todėl padangos ilgiau išlaiko stabilų slėgį. Pasak „SlashGear“, azotu pripūstos padangos per metus netenka apie 1,3 atmosferos mažiau slėgio nei pripūstos oru. Tai reiškia, kad azotu užpildytos padangos rečiau reikalauja papildymo.

Ore, kuriuo žmonės kasdien kvėpuoja ir kuriuo daugelyje servisų pripildomi automobilių ratai, jau yra beveik 80 % azoto. Tačiau profesionaliai azotas, naudojamas padangoms pūsti, yra beveik 99,9 % grynumo. Ore esanti drėgmė ir kitos smulkios dalelės gali neigiamai paveikti padangų ir ratlankių būklę, o azotas, būdamas sausas, to išvengia. Dėl šių savybių azotu užpildytos padangos ypač tinkamos istoriniams automobiliams, nameliams ant ratų ir kitoms retai naudojamoms transporto priemonėms.

Be to, azotas pasižymi didesniu temperatūriniu stabilumu. Tai reiškia, kad temperatūrai svyruojant, padangų slėgis azoto dujose keičiasi mažiau nei pripūstose oru. Temperatūrai pasikeitus šešiais laipsniais, padangų slėgis padidėja arba sumažėja maždaug 1 psi (0,07 atmosferos). Azoto dujomis užpildytos padangos turi nedidelį pranašumą, kadangi gryname azote nėra drėgmės.

Nekintantis padangų slėgis yra svarbus eismo saugumo elementas. Automobiliai, kurių padangų slėgis per didelis ar per mažas, yra mažiau stabilūs kelyje ir juos suvaldyti sunkiau. Tai taip pat turi įtakos degalų sąnaudoms: automobilis su per mažai pripūstomis padangomis sunaudoja daugiau degalų.

Azoto temperatūrinis stabilumas turi didelę įtaką padangų slėgio stabilumui, ypač važiuojant dideliu greičiu ar staiga stabdant. Pavyzdžiui, lėktuvų padangos dėl temperatūros stabilumo yra pildomos tik azotu - 10 km aukštyje jos būna dideliame šaltyje, o lėktuvui nusileidus, stipriai įkaista stabdymo metu.

Padangų slėgis turi didelę įtaką padangų protektoriaus dėvėjimuisi. Kai slėgis per mažas, smarkiai dėvisi padangos šonai, o kai slėgis per didelis, sparčiau dėvisi vidinė jos dalis. Tinkamas slėgis padeda išvengti spartaus padangų susidėvėjimo ir prailgina jų tarnavimo laiką.

Azotas servisuose laikomas specialiose sandariose talpose, siekiant išlaikyti jo grynumą. Tuo tarpu į padangas pučiamas oras imamas iš aplinkos, kartu su drėgme, dulkėmis ir kitomis dalelėmis.

Ilustracija, vaizduojanti skirtingą azoto ir deguonies molekulių dydį, paaiškinant, kodėl azotas lėčiau prasiskverbia pro padangos mikroplyšius.

Ar azotas būtinas įprastiems automobiliams?

Daugumai vairuotojų, važinėjančių mieste ar magistralėse, papildoma nauda iš azoto yra minimali. „Continental“ specialistų teigimu, įprastų lengvųjų automobilių padangas pūsti azoto dujomis nėra tikslinga ir tai yra pinigų švaistymas. Azotas neturės jokios įtakos, jei slėgis padangose bus prarandamas dėl pradūrimo, nesandaraus padangos krašto ar vožtuvo, taip pat dėl kitų mechaninių pažeidimų.

Jei nesate sportinio automobilio savininkas ar nenorite papildomai investuoti į abejotinos naudos sprendimus - azotas tikėtina, kad jums neatsipirks. Nors teigiama, kad azotas padaro padangą lengvesnę, tai aktualu tik sportinių automobilių atveju, kur kiekvienas gramas ratlankio masės yra svarbus. Fizikos požiūriu, šiluminė plėtra dujų viduje yra labai panaši, todėl skirtumas su įprastu oru minimalus.

Azotas suteikia minimalų pranašumą ekstremaliose situacijose - padanga gali išlaikyti slėgį kelias sekundes ilgiau. Profesionalūs lenktynininkai dažnai renkasi azotą, nes nori kontroliuoti visus kintamuosius ir užtikrinti kuo stabilesnį padangų slėgį lenktynių metu. Taip pat aukščiausio lygio lenktynių komandos vengia drėgmės padangose, nes ji gali lemti didesnį slėgio svyravimą.

Azotu pripildytų padangų slėgį rekomenduojama tikrinti du-tris kartus per sezoną, o paprastu oru pripūstų padangų - kas dvi-tris savaites. Jei automobilyje įrengta padangų slėgio stebėjimo sistema (TPMS), slėgio tikrinti ir padangų pūsti greičiausiai išvis nereikės.

Išvados

Nors azotas turi tam tikrų privalumų, tokių kaip ilgesnis slėgio išlaikymas ir didesnis temperatūrinis stabilumas, daugumai įprastų vairuotojų jo naudojimas automobilių padangose nėra būtinas ir gali būti laikomas nereikalinga investicija. Pagrindinis azoto pranašumas - stabilesnis slėgis, kuris svarbus profesionaliame sporte ir aviacijoje, kur temperatūros svyravimai ir didelės apkrovos yra itin reikšmingos. Įprastiems keliautojams, kurie reguliariai tikrina padangų slėgį ir naudoja TPMS sistemą, įprasto oro naudojimas yra visiškai pakankamas.

tags: #kaip #saldymas #azotu #veikia #prie #automobiliu