Avarijos nuotekų siurblinėse ir jų poveikis aplinkai

Avarijos nuotekų siurblinėse gali sukelti rimtų ekologinių problemų, ypač kai nevalytos nuotekos patenka į vandens telkinius. Pastaruoju metu buvo užfiksuoti keli incidentai, kurių metu dėl techninių gedimų ar nenumatytų aplinkybių kilo tarša.

Avarija Neries upėje Vilniuje

Antradienį buvo gautas pranešimas apie taršos atvejį Neries upėje Goštauto gatvėje. „Vilniaus vandenų“ brigada buvo nedelsiant išsiųsta į įvykio vietą, siekiant nustatyti taršos šaltinį. Pirminiais duomenimis, taršos šaltinis buvo ne iki galo išvalytos nuotekos, kurios į upę galimai pateko iš netoliese esančios bendrovės „Vilniaus vandenys“ siurblinės.

Šią dieną siurblinėje bendrovės rangovas vykdė planinius nuotekų rezervuaro valymo darbus. Vykdant šiuos darbus, dalis ne iki galo išvalytų nuotekų iš siurblinės galimai pateko į upę. Tarša buvo operatyviai sustabdyta, o apie įvykį pranešta Vilniaus regiono aplinkosaugininkams.

Pirminės priežastys, dėl kurių ne iki galo išvalytos nuotekos pateko į upę, įvardijamos kaip momentinis siurblinės rezervuaro valymo proceso sutrikimas. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo pirmoji tokio tipo avarija Upės gatvėje esančioje nuotekų siurblinėje. Vienos didžiausių Vilniuje nuotekų siurblinių darbas sutriko apie 11 valandą. Sustojus siurbliams, nuotekos iš siurblinės automatiškai pradėjo tekėti į Neries upę. Preliminariais duomenimis, nuotekų tekėjo maždaug po 1,5 tūkst. kubinių metrų per valandą. Užpilta siurblių patalpa buvo tuštinama mobiliais siurbliais.

Gyventojų buvo prašoma mažinti nuotekų išleidimą, ypač buitinės chemijos priemonių, nes jos patenka į upę. Preliminariais duomenimis, dėl avarijos į upę išleista maždaug 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Maždaug pusę susidariusių ir į upę išleistų nuotekų sudarė paviršinis lietaus vanduo. „Vilniaus vandenų“ specialistų vertinimu, tai buvo pirmoji tokio tipo avarija.

scheminė Neries upės dalies su galimu taršos šaltiniu iliustracija

Avarija Alytaus buitinių nuotekų siurblinėje

Vakar iki 16 val. UAB "Dzūkijos vandenys" darbuotojams nepavyko savo jėgomis likviduoti pagrindinėje Alytaus buitinių nuotekų siurblinėje įvykusios avarijos. Vakarop į pagalbą buvo pakviesti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai su specialia įranga.

Naktį į antradienį UAB "Dzūkijos vandenys" operatorius pastebėjo, kad didžiausios Alytaus buitinių nuotekų siurblinės Upelio gatvėje, į kurią suteka nuotekos iš pusės miesto, pagrindinis variklis nebekelia vandens. Netrukus paaiškėjo, kad iš perpildyto rezervuaro nuotekos srūva į siurblių salę, nes dėl vamzdyno ar sklendės gedimo jos neperpumpuojamos į valyklą, iš kurios nukreipiamos į Nemuną.

Į avarijos vietą atskubėjo bendrovės vadovai ir įvairių sričių specialistai. Anot "Dzūkijos vandenų" generalinio direktoriaus Rolando Žako, buvo pasirinkta tarp dviejų galimybių: nutraukti pusei miesto gyventojų šalto vandens tiekimą arba srūvančias nuotekas nukreipti į Nemuną. Atsižvelgiant į minusinę oro temperatūrą, buvo pasirinkta antroji išeitis, nes netiekiant šalto vandens ir nepavykus skubiai likviduoti gedimo galėjo susproginėti vandentiekio vamzdžiai.

„Iš pradžių manėme nuotekas leisti ant ledo, bet paskui, pasitarę su aplinkosaugininkais, nusprendėme, jog nuotekos, bėgdamos tiesiai į vandenį, mažiau skleis nemalonų kvapą“, - teigė "Dzūkijos vandenų" direktoriaus pavaduotojas gamybai Rimantas Mockus.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Česlovo Meržvinsko teigimu, buitinių nuotekų leidimas į Nemuną gamtai didelės žalos nepadarys, nes jos yra organinės kilmės taršalai. Kokia tiksliai žala padaryta gamtai, paaiškės gavus tyrimams paimtų mėginių rezultatus. Tada vandens tiekėjams bus skirta bauda.

Vakar, baigiantis darbo dienai, nors didžioji nuotekų, užtvindžiusių siurblių salę, dalis jau buvo išpumpuota, gedimų priežasties įvardyti niekas nesiryžo. Anot R.Mockaus, avarija tikriausiai įvyko dėl dviejų priežasčių: siurblinė yra sena, eksploatuoti pradėta prieš 39 metus, ir prie incidento prisidėjo šaltis.

Avarija Elektrėnų - Vievio nuotekų trasose

Kaip informavo Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas, avarija įvyko nuplėšus slėginės trasos dangtį siurblinėje. Šiuo metu vykdomas Elektrėnų - Vievio nuotekų valymo įrenginių ir trasų rekonstravimo projektas, kurio metu turi būti atnaujintos ir slėginės linijos, todėl nuotekos nukreiptos vienu vamzdžiu. Perjungiant siurblius dėl hidraulinio smūgio įvyko avarija.

Avarijos vieta buvo greitai nustatyta ir, nutraukus nuotekų padavimą, 18 val. 15 min. avarijos priežastys buvo likviduotos. Į aplinką išsiliejo apie 150 kubinių metrų nevalytų buitinių nuotekų. Nuotekos į atvirus vandens telkinius nepateko, artimiausias vandens telkinys yra už 1 km nuo išsiliejimo vietos, Žebertonių gyvenvietė yra už daugiau kaip 500 m, teršalai išsiliejo į durpingą pievą ir susigėrė į gruntą.

Atsakingos aplinkos apsaugos tarnybos nustatys tikslų išsiliejusių teršalų kiekį ir apskaičiuos aplinkai padarytą žalą, kurią privalės atlyginti projektą vykdanti UAB „Požeminiai darbai“. Rekonstrukcijos metu ši bendrovė yra atsakinga už tinklų eksploataciją.

„Didžiąją dalį (nuotekų) sudaro lietaus vanduo, bet įprastai, kada nėra vandens, ten teka ir buitinės nuotekos. Jis teigė, kad kol kas neįmanoma nustatyti, kokią dalį į upę patekusių nuotekų sudaro buitinės atliekos. „Pasibaigus avarijai, be abejo, įvertinsime, kiek per tą laiką ištekėjo nuotekų į gamtą, šiuo metu preliminariais skaičiavimais tai yra apie 1,5 tūkst. kubinių metrų per valandą. Visa ši informacija bus atiduota aplinkosaugininkams, patikslinta pagal sistemų duomenis ir tada aplinkosaugininkai įvertins žalą gamtai, jie turi tam specialią metodiką“, - žurnalistams sakė A. Bubnelis.

Avarija Vilniaus nuotekų siurblinėje Upės gatvėje

Praėjusį penktadienį avarijos Upės g. metu buvo nutraukti du magistraliniai nuotekų vamzdžiai, kuriais nuotekos iš siurblinės Upės gatvėje teka į Vilniaus nuotekų valyklą prie Gariūnų. Šiais magistraliniais vamzdžiais nuotekos teka iš Žirmūnų, Antakalnio, Baltupių ir Jeruzalės rajonų.

Nors didžioji dalis Vilniaus geriamojo vandens ir nuotekų vamzdžių buvo įrengta prieš kelis dešimtmečius, avarijos metu nukentėjusios linijos buvo įrengtos tik prieš 10 metų, statant pirmąjį biurų pastatą „Green Hall“. Likviduojant avariją, buvo sujungti abu nutraukti vamzdžiai. Nuotekų tekėjimas vamzdynu buvo atnaujintas šeštadienį, apie 21 valandą.

Iškart po avarijos dalį nuotekų, kiek tai buvo įmanoma technologiškai, pavyko nukreipti kitais vamzdynais. Kai siurblinėje nepakako įrengto rezervuaro, kurio dydžio pakanka kelioms valandoms nuotekoms kaupti, neišvengiamai dalis apvalytų nuotekų pateko į Nerį. Preliminariais duomenimis, dėl avarijos į upę išleista maždaug 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų.

„Vilniaus vandenų” specialistų vertinimu, maždaug pusę tuo metu susidariusių ir į upę išleistų nuotekų sudarė paviršinis lietaus vanduo. Visiškai išjungus vandenį, tai būtų itin neigiamai atsiliepę Antakalnio, Santariškių ligoninėms, gimdymo namams, kitoms įstaigoms, kurioms vanduo yra gyvybiškai būtinas. Per avarijos likvidavimo laiką Antakalnio ligoninėje gimė 10 naujagimių. Jei avarijos metu keletui parų būtų išjungtas vanduo, tuomet ligonines būtų tekę uždaryti, o pacientus, gimdyves perkelti į kitas gydymo įstaigas. Kai kurių ligonių skyrių perkelti į kitas gydymo įstaigas net neįmanoma.

Meras R. Šimašius pastebėjo, kad nors pati avarija likviduota operatyviai, yra ką tobulinti, iš ko pasimokyti, siekiant ateityje krizes suvaldyti dar operatyviau. Informacijos sklaida galėjo būti dar geresnė - nebuvo tinkamai pasinaudota galimybe perduoti gyventojams trumpąsias žinutes GPIS sistema. Savivaldybė inicijuos susitikimą su žiniasklaidos, gelbėjimo tarnybų atstovais, siekdama geresnio visuomenės informavimo krizių atvejais.

Šiaulių nuotekų perpumpavimo siurblinės pratybos

2019 m. spalio 3 d. nuotekų perpumpavimo siurblinėje, esančioje Vilniaus-Serbentų gatvių sankryžoje, vyko UAB „Šiaulių vandenys“ civilinės saugos funkcinės pratybos. Buvo imituojama, kad nuotekų siurblinėje dingo elektra ir dėl to sutriko nuotekų perpumpavimas. Jei per dvi valandas nebus likviduotas elektros tiekimo sutrikimas, nuotekos pateks į aplinką.

Pratybose dalyvavę darbuotojai - UAB „Šiaulių vandenys“ Centrinės dispečerinės dispečeris, elektromonteris bei tinklų tarnybos brigada, iš viso 4 žmonės - nežinojo apie imituojamą gedimą nuotekų perpumpavimo siurblinėje. Šiomis pratybomis buvo siekiama patikrinti darbuotojų gebėjimą analizuoti ir vertinti susidariusią situaciją, rinkti bei perduoti informaciją ir operatyviai šalinti gedimą.

Pagal scenarijų 10 val. dingus elektrai, sustojo nuotekų perpumpavimo siurbliai, o nuotekos pradėjo kauptis maždaug kilometro ilgio vamzdyne. Į šią siurblinę, kuri yra viena iš pagrindinių mieste, surenkamos nuotekos iš dalies Zoknių mikrorajono, Zoknių industrinio parko, dalies Pabalių mikrorajono ir Rėkyvos gyvenvietės - vidutiniškai apie 860 kub. metrų per parą.

UAB „Šiaulių vandenys“ Avarinės tarnybos dispečeris gedimą pastebėjo iš karto, nes pasigirdo aliarminis signalas ir kompiuterio monitoriuje pasirodė pranešimas apie elektros energijos tiekimo sutrikimą nuotekų siurblinėje. Po šių veiksmų dispečeris kreipėsi į elektros tiekėją - ESO dispečerinę - ir pranešė apie pastebėtą sutrikimą. Elektromonteris į objektą atvyko po 15 minučių, skaičiuojant nuo gedimo užfiksavimo laiko. Dispečeris nurodė darbuotojų brigadai, tuo metu arčiausiai buvusiai prie bendrovės gamybinės bazės, nutempti dyzelinį elektros generatorių iš gamybinės bazės Birutės g. 39A į nuotekų siurblinę Vilniaus-Serbentų gatvių sankryžoje. Įrenginys į avarijos vietą buvo pristatytas po 40 minučių nuo gedimo užfiksavimo.

Mažiau nei per 3 minutes elektromonteris prijungė generatorių prie siurblinės maitinimo sistemos ir taip užtikrino elektros tiekimą bei nuotekų perpumpavimo procesą. Pašalinus elektros gedimą siurblinėje, generatorius buvo atjungtas ir pargabentas į gamybinę bazę. Imitacinį gedimą bendrovės darbuotojai likvidavo per 47 minutes.

Veiksmus stebėję pratybų vertintojai, darbuotojų darbą įvertino aukščiausiu balu (10 balų) ir atkreipė dėmesį, kad jie yra puikiai susipažinę su ekstremalių situacijų valdymu ir geba užtikrinti tinkamą technologinių įrenginių eksploatavimą.

Pasak šių pratybų organizatorės, UAB „Šiaulių vandenys“ vyresniosios saugos ir sveikatos specialistės Agnės Sarnačinskienės, avarijų likvidavimas yra Avarinės tarnybos kasdienybė. Avarija gali įvykti bet kada ir bet kuriame bendrovės objekte, todėl darbuotojai turi būti pasiruošę operatyviai ir tinkamai reaguoti, vertinti situaciją ir spręsti problemą.

tags: #avarija #nuoteku #siurblineje