Automobilio gedimas kelyje visuomet įvyksta mažiausiai tinkamu momentu. Nors automobilio gedimų gali būti įvairių, tačiau retkarčiais jų negalima pašalinti stovint šalikelėje. Natūralu, jog norint automobilį nugabenti į nuosavą garažą, specializuotas dirbtuves ar tiesiog į saugesnę vietą, vairuotojai turi pasirinkti vieną iš dviejų scenarijų: kviesti autovežį arba bičiulį, kuris galėtų automobilį partempti. Autovežis yra saugiausias, bet tuo pačiu ir brangiausias būdas gabenti automobilį, todėl daugelis vairuotojų, norėdami sutaupyti, į pagalbą pasitelkia bičiulį bei lanksčią vilktį. Nors iš pirmo žvilgsnio šis veiksmas yra ganėtinai paprastas, tačiau daugelis vairuotojų užmiršta laikytis tam tikrų taisyklių, kurie užtikrintų jų pačių ir kitų eismo dalyvių saugumą.
Automobilio tempimas su automatine pavarų dėže
Automobilio tempimas su automatine pavarų dėže yra tema, dėl kurios kyla daug klausimų ir dažnai nesusipratimų tarp vairuotojų. Tempimas gali būti būtinas dėl įvairių priežasčių, tokių kaip automobilio gedimas ar degalų trūkumas. Tačiau svarbu žinoti, kad automobilio tempimas su automatine pavarų dėže turi tam tikrų apribojimų ir gali būti pavojingas tiek automobilio pavarų dėžei, tiek pačiai transporto priemonei.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas patvirtino, kad automobilių su automatine pavarų dėže tempti tikrai geriau nedaryti, išskyrus retas išimtis. Geriausia tam pasitelkti specialistų pagalbą ir transportuoti jį ant tam skirtos priekabos. Priešingu atveju laukia labai brangus pavarų dėžės remontas.
Kodėl nerekomenduojama tempti automobilio su automatine pavarų dėže?
Automatinės pavarų dėžės konstrukcija nemažai skiriasi nuo mechaninių. Automatinės pavarų dėžės, ypač senesniuose automobiliuose, yra automatizuoto jungimo su hidrotransformatoriumi. Tai prietaisas, kuriuo variklio sukimo momentas į pavarų dėžę perduodamas ne mechaniniu būdu, o per skystį. Pavaros tokioje dėžėje jungiamos ne per vieną sankabos diską, kaip mechaninėje dėžėje, o per daugiadiskę sankabą, kuriai reikalingas nuolatinis tepimas alyva.
Automobiliui įprastai važiuojant, automatinėje pavarų dėžėje nuolat cirkuliuoja alyva, tačiau automobilį tempiant alyvos siurblys neveikia ir netepami mechanizmai nuo trinties staigiai ima kaisti bei greitai dilti. Automatinei pavarų dėžei sugadinti gali pakakti vos keleto kilometrų.
„Daugiadiskės sankabos tempiant sudyla. Normaliu režimu jos sukasi alyvoje, tepasi jų paviršiai, o be tepimo esant trinčiai tam tikri paviršiai, kurių veikimas paremtas trintimi, labai greitai sudyla“, - aiškino specialistas.
Išimtys ir rekomendacijos
„Pavarų dėžės su hidrotransformatoriumi tempti negalima. Bet dabar tokių pavarų dėžių mažėja, nes hidraulinis mechanizmas turi energijos nuostolių. Yra ir kito tipo automatinės dėžės, kurių konstrukcija panaši į rankinio valdymo - tokioms dažniausiai nieko nenutinka“, - sakė S. Pukalskas.
Tačiau vis daugiau modelių gaminami su dar modernesnėmis, belaipsnėmis pavarų dėžėmis (CVT). Jos gali būti dviejų tipų - variatoriai arba planetiniai reduktoriai, kaip „Lexus“ ar „Toyota“ hibridiniuose modeliuose. Tokių modelių, pasak S. Pukalsko, taip pat geriau netempti. Jei automobilį su automatine dėže ar hibridinį automobilį tempti būtina, visada reikia žiūrėti į vartotojo vadovą, pridedamą perkant automobilį. Jame gamintojai būna įrašę, kiek kurį modelį galima tempti.
Anksčiau kai kurie gamintojai leisdavo tempti automobilius su automatinėmis dėžėmis, bet prieš tai vairuotojams buvo nurodoma įpilti į dėžę papildomus porą litrų alyvos. Tačiau S. Pukalskas rekomendavo nerizikuoti, nes įpylus netinkamos alyvos galima dar labiau pakenkti automobiliui. Be to, ji taip pat kainuoja, o įskaičiavus laiką, reikalingą paieškoms, yra gerokai paprasčiau išsikviesti techninę pagalbą.
Teisiškai niekas nedraudžia vilkti automobilio su automatine pavarų dėže, kaip ir vilkti automobilį su mechanine pavarų dėže. Žinoma, turite nepamiršti visų kitos transporto priemonės vilkimo taisyklių, t. y. įsitikinti, kad tarp transporto priemonių yra pakankamas atstumas ir kad jos yra tinkamai apšviestos.
Automatinės pavarų dėžės vilkimo komplikacijų kyla dėl jos konstrukcijos, nes ji nėra pritaikyta veikti neutraliu režimu, t. y. išjungus variklį. Todėl pirmuoju tikrintoju, ar automatinę pavarų dėžę galima vilkti, turėtų būti automobilio savininko vadovas. Joje bus nurodyta, ar automobilį su automatine pavarų dėže galima vilkti. Prie bet kokio leidimo paprastai pridedama pastaba apie didžiausią leistiną velkamo automobilio su automatine pavarų dėže greitį (pvz., 30 km/val.) arba didžiausią atstumą, kurį galima nuvažiuoti (pvz., 50 km). Jei šių nurodymų laikomasi ir automobilis tinkamai paruoštas vilkti, visas manevras neturėtų sukelti jokių nuostolių.
Prieš patekdami į avarinę situaciją, verta išsiaiškinti, ar jūsų automatinis automobilis turi papildomų vilkimo sprendimų. Jei jų nėra, nelieka nieko kito, kaip tik perjungti automatinę pavarų dėžę į neutralią (N) padėtį. Tai galima padaryti tik esant įjungtam varikliui, todėl, jei variklis sugedo, automatinės transmisijos vilkimui paruošti negalėsite. Kai variklį pavyksta užvesti, patartina jį palikti įjungtą ir vilkikui važiuojant (arba bent jau įjungti uždegimą). Taip bus užtikrintas optimalus pavarų dėžės (įskaitant alyvos siurblį) aušinimas ir tepimas. Kita vertus, geriau nevilkti automobilių, kurių pavarų dėžėje yra mažai alyvos, nes tada pavarų dėžė daug lengviau užsikemša.
Ką daryti?🤷♂️ Smūgiuoja DSG automatinė pavarų dėžė 🚘🤔 | AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
Saugiausi tempimo būdai automobiliams su automatine pavarų dėže
- Dviem ratais: Kai kurie automobiliai su automatine pavarų dėže gali būti tempiami tik dviem ratais pakelti nuo žemės (pvz., naudojant vilkimo platformą ar vilkimo keltuvą).
- Visi keturi ratai: Kai kurie automobiliai gali būti tempiami tik visiškai pakelti nuo žemės ant platformos arba priekabos.
- Profesionali pagalba: Jei nesate tikri, geriausia naudoti automobilio transportavimo platformą arba kreiptis pagalbos į profesionalius vilkikus. Tai vienintelis būdas išvengti galimų automatinių pavarų dėžių vilkimo pasekmių, tarp kurių gali būti ir visiškas transmisijos sugadinimas.
Bendrosios automobilio tempimo taisyklės ir reikalavimai
Automobilis gali sugesti kiekvienam iš mūsų ir tai visai nepriklauso nuo jo markės ar metų. Didžioji dalis draudimo bendrovių vairuotojams, kurie įsigyja civilinės atsakomybės draudimą, siūlo ir pagalbos kelyje paslaugą, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai automobiliai tempiami lanksčia vilktimi. Jeigu įmanoma, automobilio geriau netempti, nes taip rizikuojama dar labiau pakenkti ne tik tempiamai transporto priemonei, bet ir tai, kuri tempia.
Tempimo būdai ir vilkčių tipai
Automobiliai gali būti tempiami dviem būdais - standžia ir lanksčia vilktimi.
- Lanksčioji vilktis (virvė, tempimo (buksyravimo) lynas):
- Ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m.
- Vilkimo juosta negali būti siauresnė nei 5 centimetrai ir turi būti ryški.
- Lynu tempiamas automobilis privalo turėti dvi veikiančias stabdžių sistemas.
- Jungtis turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba ryškios spalvos ir ne siauresnė nei 55 mm.
- Standžioji vilktis:
- Ilgis neturi būti ilgesnė nei 4 metrai.
- Reikalinga bent viena veikianti stabdžių sistema.
- Atstumas tarp dviejų automobilių negali viršyti 3 metrų.
Jeigu su savimi nesivežiojate lanksčiosios vilkties su kabliais, šiam procesui atlikti tiks ir paprasta virvė. Jeigu virvės galuose nėra kilpų, ją galima rišti, tačiau tai yra nerekomenduojama. O jeigu virvė visgi turi kilpas, tačiau neturi kablio užsegimui, galima ją perkišti per automobilio kilpą ir tarp jų įstatyti tvirtą medžiagą, pavyzdžiui, mechaniko raktą. Jeigu jūsų automobilio kilpa yra įsukama, o tokios neturite, tai bene visais atvejais bus padėtis be išeities. Kabinti virvę kitose vietose bus nesaugu ir greičiausiai pasibaigs transporto priemonės apgadinimu. Užkabinti tempimo lyną ant galinės automobilio dalies paprastai ganėtinai lengva. Jį galima tvirtinti ant kablio ar specialios stacionarios kilpos. Tuo metu priekyje vis dažniau yra įsukama kilpa ir ją reikėtų įsukti tvirtai, ne su ranka, kiek pakanka, bet užkišti dar kažką ir paveržti.
Žibintai ir avarinė signalizacija
Velkamasis automobilis visada turi įjungti avarinį šviesos signalą, velkantysis - tik tam paros metui skirtus žibintus. Didelė klaida, kai abu automobiliai įjungia avarinę signalizaciją. Tai gali suklaidinti kitus vairuotojus. Važiuojantys iš priekio automobiliai, gali nesuprasti ar tai stovintis, ar visgi tempiantis automobilis, o gal įvykusi avarija. Nakties metu galima naudoti gabaritinius žibintus. Jeigu avarinės šviesos signalizacija yra sugedusi, velkamosios transporto priemonės gale turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas. „Jeigu įspėjamasis trikampis nėra pastatytas, kiti vairuotojai negali tinkamai įvertinti situacijos kelyje ir pasiruošti reikalingiems manevrams dėl kelyje tempiamo automobilio", - sako „Renault" vairavimo mokyklos direktorius.
Saugus greitis ir atstumas
Kelių eismo taisyklėse nėra nurodyta, jog tempiant automobilį turite laikytis tam tikrų maksimalaus greičio apribojimų, tačiau saugaus eismo ekspertai pabrėžia, kad tempdami automobilį turėtumėte laikytis saugaus greičio. Nors daugeliui vairuotojų tai gali pasirodyti nepriimtina, tačiau mieste rekomenduojama laikytis maksimalaus 30 - 40 km/val. greičio, o užmiestyje - ne didesnio negu 60 km/val.
Tempiant lanksčia vilktimi greitis negali būti didesnis nei 50 km/val. Tai galioja tiek mieste, tiek užmiestyje. Velkant motorines transporto priemones standžia vilktimi galima važiuoti ne didesniu kaip 70 km/val. Nedidelis greitis provokuoja kitus vairuotojus kuo greičiau aplenkti velkamą transporto priemonę, bet neįvertina, kad velkamajame automobilyje dažniausiai neveikia variklis, o tai reiškia, kad neveikia ir jokie stabdžių ar vairo stiprintuvai. Velkamo automobilio vairuotojas viską turi daryti iš jėgos, stabdymas tampa sunkiu ir neefektyviu.
Kelių eismo taisyklės nurodo, jog automobilį tempiant lanksčiąja vilktimi, vilkties ilgis turi būti nuo 4 iki 6 metrų. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 m.
Svarbiausia - komunikacija ir įtemptas lynas
Visada reikia stengtis, kad tempimo lynas (virvė) būtų įtemptas, nes jo atsipalaidavimas gali sukelti avariją. Būna atvejų, kai lynas nutrūksta. Dažnai tai būna pradedant tempimą, bet ne rečiau ir tempiant, kai velkamasis pradeda vytis automobilį, lynas nukrenta ant žemės ir palenda po ratu. Tokiu atveju, automobilį gali sumėtyti ir galima sukelti eismo įvykį. Tam, kad lynas nuolat būtų įtemptas, galima naudoti tempiamo automobilio stabdžius.
Taip pat reikia neužmiršti, kad velkant automobilį ypač svarbi tampa komunikacija tarp velkamo ir velkančiojo automobilių vairuotojų.
Kada tempti draudžiama?
Pagal kelių eismo taisykles yra draudžiama:
- Tempti automobilį su sugedusia vairo arba stabdžių sistema.
- Tempti lanksčiąja vilktimi, kai automobilio stabdžių sistemos veikla yra priklausoma nuo variklio, o šis yra išjungtas.
- Tempti daugiau nei vieną automobilį (išskyrus tam skirtą transporto priemonę).
- Automobilio su lanksčia vilktimi negalima tempti automagistraliniuose keliuose ir greitkeliuose.
„Renault" vairavimo mokyklos instruktoriai pataria kruopščiai susiplanuoti savo maršrutą, siekiant išvengti sudėtingų posūkių. Taip pat reikia atsiminti, jog apsisukimas tokioje situacijoje yra neįmanomas.