Turbinos vožtuvo patikrinimas ir diagnostika

Turbina yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinių automobilių variklių komponentų, užtikrinantis didesnę galią ir efektyvumą. Vis dėlto, laikui bėgant turbinos gali sugesti ir sukelti įvairių problemų. Laiku atpažinti pirmuosius gedimo požymius yra būtina, kad būtų išvengta didesnių problemų ir brangesnių remonto darbų. Nors galima važiuoti su sugedusia turbina, tai nėra patartina, kadangi galite sukelti dar didesnę žalą automobiliui bei pavojų saugumui.

Turbinos veikimo principas

Turbina yra unikalus variklis, kuris padidina vidaus degimo variklio našumą, įpūsdamas daugiau oro į degimo kamerą, todėl automobilio variklis gali sudeginti daugiau degalų ir generuoti daugiau galios. Turbina veikia pagal išmetamųjų dujų panaudojimo principą varant turbiną, kuri yra prijungta prie oro kompresoriaus. Šis kompresorius įsiurbia ir suspaudžia įsiurbiamą orą prieš tiekdamas jį į variklį.

Turbinos veikimo procesas prasideda nuo variklio išmetamųjų dujų. Variklis, degindamas kurą, dideliu greičiu paleidžia išmetamąsias dujas, kurios nukreipiamos per išmetimo kolektorių į turbinos korpusą. Išmetamosios dujos eina per turbinos sparnuotę, priverčiant ją greitai suktis. Ši sparnuotė velenu sujungta su oro kompresoriumi kitoje turbinos pusėje, todėl, turbinai besisukant, siurbiamas oras.

Turbinos sparnuotė įtraukia aplinkos orą ir jį suspaudžia. Tada šis suslėgtas oras į variklio įsiurbimo kolektorių patenka didesniu slėgiu ir tankiu nei atmosferiniuose varikliuose (varikliuose, kuriuose nėra turbinos). Padidėjęs oro tankis leidžia varikliui sudeginti daugiau degalų, todėl degimas efektyvesnis, o galia yra didesnė.

Viena iš svarbiausių turbinos funkcijų yra temperatūros, kuri susidaro suspaudžiant orą, reguliavimas. Daugumoje variklių, kuriuose naudojama turbina, yra tarpinis aušintuvas, kuris atvėsina suslėgtą orą prieš jam patenkant į variklį. Tai užtikrina didesnį oro tankį ir deguonies kiekį, kas dar labiau padidina degimo efektyvumą.

Deja, turbinos turi ir tam tikrų apribojimų. Vienas iš iššūkių yra galios tiekimo vėlavimas, kurį sukelia laikas, per kurį išmetamosios dujos turi išsukti turbiną iki reikiamo greičio. Pažangus dizainas padėjo sumažinti šį turbinos vėlavimą, tačiau tai vis tiek tebėra aktuali problema dar ir šiandien.

Dėl ekstremalių sąlygų, kurias turi atlaikyti turbinos, tinkama jų priežiūra yra labai svarbi. Nepakankamas tepimas, prastas aušinimas bei kiti veiksniai gali sugadinti turbiną. Tačiau tinkamai prižiūrima turbina žymiai padidina variklio galią, kartu išlaikant gana gerą kuro ekonomiją, todėl tai yra populiarus pasirinkimas įvairių rūšių transporto priemonėse.

Turbinos gedimo požymiai

Sugedęs turbokompresorius gali stipriai paveikti variklio efektyvumą ir patikimumą. Mokėdami atpažinti turbinos gedimus galėsite išvengti tolimesnių problemų ir užtikrinti saugią automobilio eksploataciją. Šiuolaikiniai automobiliai dažnai turi įspėjamuosius signalus, kurie rodo turbinos ar kitų variklio dalių problemas. Jei pastebite bet kurį iš minėtų požymių, svarbu kuo greičiau kreiptis į kvalifikuotus specialistus. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių turbinos gedimo požymių:

• Sumažėjusi galia ir lėtesnis įsibėgėjimas. Vienas iš lengviausiai pastebimų sugedusios turbinos požymių - sumažėjusi variklio galia ir lėtesnis įsibėgėjimas. Jei jaučiate, kad jūsų automobilis sunkiai pasiekia įprastą greitį arba pasidarė vangus, tai gali būti dėl netinkamai veikiančios turbinos.
• Padidėjęs dūmingumas. Neįprastai didelis išmetamųjų dujų kiekis, ypač jei dūmai yra mėlyni arba juodi, gali būti turbinos gedimo požymis. Mėlyni dūmai įspėja apie alyvos sunaudojimą, kas gali reikšti, kad alyva per turbiną patenka į degimo kamerą. Juodi dūmai gali įspėti apie oro ir degalų mišinio disbalansą dėl prasto turbinos veikimo.
• Turbinos klibėjimas. Turbinos viduje yra ašelė, kuri jungia karštą ir šaltą turbinos dalis. Kai susidėvi turbinos įvorės, jaučiamas ašelės klibėjimas, dėl kurio gali būti pažeidžiamas turbinos korpusas, sparnuotė arba praleidžiama alyva.
• Pašaliniai variklio garsai. Keisti garsai, pvz.: cypimas, metalo trinties arba barškėjimo garsas iš variklio skyriaus gali įspėti apie turbinos guolių arba sparnuotės problemas. Šie garsai gali kilti dėl pernelyg didelio nusidėvėjimo arba pažeidimo.
• Degėsių kvapas. Jei užuodžiate degėsių kvapą, tai gali būti dėl alyvos nuotėkio iš sugedusios turbinos ir sąlyčio su įkaitusiais variklio komponentais. Tai gali sukelti pavojingas situacijas ir reikalauja neatidėliotino dėmesio.
• Variklio alyvos trūkumas. Neveikianti turbina gali praleisti alyvą į degimo kamerą, taip ją deginant kartu su degalais. Dėl to sunaudojama daugiau alyvos nei įprastai. Labai svarbu reguliariai tikrinti alyvos lygį ir, pastebėjus nuotėkį, nedelsiant ieškoti problemos.
• „Check engine“ lemputė. Dėl sugedusios turbinos prietaisų skydelyje gali aktyvuotis įspėjamoji „check engine“ lemputė. Šiuolaikiniuose automobiliuose sumontuoti davikliai, kurie stebi įvairius variklio darbo aspektus, o aptikus tam tikrų duomenų neatitikimus aktyvuojama „check engine“ lemputė.
• Sumažėjęs slėgis. Turbinos yra atsakingos už variklio oro įsiurbimą. Jei pastebite staigų turbinos slėgio sumažėjimą spaudžiant akceleratoriaus pedalą arba įsibėgėjant, tai gali būti dėl turbinos pažeidimo.
• Padidėjusios kuro sąnaudos. Dėl netinkamai veikiančios turbinos kuro degimas gali būti neefektyvus, todėl padidėja kuro sąnaudos. Jei baką pildyti tenka dažniau vairavimo sąlygoms nepakitus, tai gali būti dėl turbinos problemų.

Turbinos vožtuvo (N75) patikrinimas ir reguliavimas

Viena iš dažniausių problemų, susijusių su turbinos veikimu, yra netinkamas N75 vožtuvo (dar žinomo kaip vakuumo vožtuvas arba turbinos valdymo vožtuvas) veikimas. Šis vožtuvas atsakingas už turbinos slėgio reguliavimą, todėl jo gedimas gali sukelti įvairių simptomų, tokių kaip galios praradimas, automobilio persijungimas į avarinį režimą arba netinkamas turbinos veikimas (perpūtimas ar nepripūtimas).

Dažni simptomai ir klaidos

Jei automobilis iki tam tikrų apsukų dirba gerai, o vėliau persijungia į avarinį režimą (pvz., iki 2800 aps./min. dirba gerai, o nuo 2800 persimeta į serviso režimą), tai gali signalizuoti apie N75 vožtuvo ar su juo susijusių komponentų problemą. Dažnai pasitaikančios klaidos, kurias gali užfiksuoti automobilio kompiuteris, yra 17958 ir 17656.

Kitas dažnas simptomas, apie kurį praneša vairuotojai, yra legendinis "antipollution fault" klaidos pranešimas ir turbinos neišsijungimas, dings šnypštimas. Prijungus prie diagnostikos įrangos, pvz., Bosch KTS, gali būti rodoma, kad turbinos vožtuvas veikia kreivai. Įdomu, kad kartais, pergazavus iki 4000 aps./min., klaida gali dingti, tačiau turbina vis tiek normaliai neveikia ir negirdimas šnypštimas. Tai gali reikšti, kad vožtuvas galėjo visai nusprogti, ypač jei turba vėluodavo nuo pat automobilio pirkimo.

Diagnostika ir tikrinimas

Pirmiausia, patikrinkite visas turbinos žarnas - jos turi būti geros būklės, be įtrūkimų ar prakiurimų. Jei N75 vožtuvas buvo pakeistas nauju, bet problema išlieka, gali reikėti patikrinti vakuumo stiprumą sistemoje.

Viena iš sudėtingesnių užduočių gali būti N75 vožtuvo traukės ilgio reguliavimas. Jei bandant pastatyti tinkamą slėgį (pvz., 1.7 bar) 3 pavara laikant 1500-3000 aps./min. viskas atrodo gerai, tačiau vėliau atsiranda problemų, tai gali reikšti, kad reguliavimas atliekamas neteisingai arba yra kitų sistemos gedimų.

Kaip patikrinti N75 vožtuvą:

• Vakuumo testas: Numaukite šlangutę, einančią iš to vožtuvo į turbiną, ir patikrinkite, ar ji siurbia orą. Jei nesiurbia nei esant mažoms apsukoms, nei gazuojant, vadinasi, vožtuvas neveikia.
• Traukės judėjimas: Jei vožtuvas veikia, gazuojant ranka pasilenkus virš turbinos turėtų matytis, kaip turbinos traukė vaikšto pirmyn-atgal. N75 vožtuvas, priklausomai nuo apsukų, elektros srovės pagalba (ji didėja arba mažėja), valdo vožtuvo viduje esantį elektromagnetą (solenoidą).
• Pakeitimas bandymui: Paimkite kitą elektromagnetą iš kito TID'o (pvz., iš 2.0 l dyzelinės Vectros) ir patikrinkite, ar problema dingsta. Tačiau nerekomenduojama ieškoti SAAB dalies laužyne, nes kaina gali būti per didelė.
• VCDS diagnostika (VAG grupės automobiliams):
  1. MAF testas (Basic settings 003): Atlikite testą užvedus variklį, nevažiuojant. Taip pat pratestuokite su senu MAF, jei turite, ir palyginkite rodmenis.
  2. VNT judėjimas: Per Basic settings 11 stebėkite, kaip VNT (kintamosios geometrijos turbinos) kojelė juda aukštyn žemyn. Tačiau tai nereiškia, kad VNT tvarkingai, nestrigdama vaikšto. Galima patikrinti, kaip realiai laiko vakuumą, padavus N75 valdymo signalą „manual būdu“.
  3. Vizualinis patikrinimas: Patikrinkite, ar užvedus variklį, VNT kojelė prisitraukia. Gazuojant ją turi atleidžioti. Kai užvedate automobilį, numaukite šlangelę nuo VNT - kojelė turi atsokti, jos eiga kažkur apie centimetrą.
  4. VNT sandarumo testas: Užvedus automobilį, vakuumas pritrauks kojelę. Tada stipriai suspauskite šlangelę ir, jei kojelė lieka vietoje, neatsoka, vadinasi, VNT pūslė gera.

Jeigu automobilis po nakties keliolika minučių važiuoja be problemų, bet po to užsidega "Check Engine" ir dingsta trauka, bei ribotuvas suveikia ties 3000 aps./min., tai gali būti susiję su elektromagnetiniu vožtuvu, kuris reguliuoja turbos slėgį ir EGR veikimą. Taip pat, jei automobilis užsiveda ir po kelių sekundžių užgęsta, o numovus šlangutę nuo turbinos užsiveda ir nebeužgęsta, tai rodo į vožtuvo problemą. Gali būti, kad trūksta uždengimo ant jo galiuko, bet dažnai tai yra normali išvaizda.

Kai išjungiate variklį, girdimas cypimas kelias minutes, po kurio seka "pffft" garsas, lyg oras ar skystis prasiveržtų, tai yra būdinga. Mefistas teigė, kad toks garsas būna visada išjungus variklį, nepriklausomai nuo to, ar yra problema, ar ne. Jam buvo panašus gedimas, ir servise paaiškino, kad mistiškai (nežinia kur) buvo dingusi vakuuminė šlangelė. Įdėjus naują, visos problemos dingo. Nereikia net užvedinėti, įjungus/išjungus degimą yra tas cypimas.

Susiję komponentai ir galimi gedimai

Be N75 vožtuvo, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus komponentus:

• Geometrija: Turbinos geometrijos valymas gali būti reikalingas, jei ji užteršta suodžiais ar kitomis nuosėdomis. Tai gali turėti įtakos turbinos veikimo efektyvumui.
• EGR vožtuvas: Užterštas EGR vožtuvas gali netinkamai reguliuoti išmetamųjų dujų kiekį, grąžinamą į degimo kamerą, o tai gali sukelti galios praradimą. Kartais EGR vožtuvo sutvarkymas arba užglušinimas gali padėti išspręsti problemas.
• Katalizatorius: Užsikimšęs katalizatorius stabdo išmetamųjų dujų srautą, o tai gali paveikti ir turbinos veikimą.
• Dyzelino purkštukai: Purkštukų antgaliai nuolat kenčia nuo ne itin aukštos kokybės dyzelino.

Jei keičiamas N75 vožtuvas, svarbu tinkamai atlikti geometrijos reguliavimą, kadangi tai yra glaudžiai susiję procesai. Eksistuoja netiesioginis ryšys tarp turbinos gedimo ir EGR vožtuvo, kai automobilyje veikiančio EGR vožtuvo poveikis turbokompresoriui yra netiesioginis, paveikiantis turbinos geometriją. Kuo blogiau sudega kuras degimo kameroje, tuo daugiau suodžių išmetimo sistemoje, todėl turbinos remontas ir jos restauravimas dėl blogo EGR vožtuvo yra normali situacija.

Atlikus šią problemos analizę bus lengviau nustatyti turbokompresoriaus gedimo priežastį. Atminkite, kad turbokompresoriaus gedimo atveju turbokompresorių reikėtų laikyti variklio bloko sudedamąja dalimi. Pažeidimai gali būti didesni, nei manėte iš pradžių. Atlikite šios problemos analizės veiksmus vieną po kito: tikėtina, kad rasite atsakymą į savo klausimą.

Wastegate vožtuvo (išmetamųjų dujų apėjimo vožtuvo) patikrinimas

Turbokompresorius, kaip itin svarbi modernaus variklio dalis, suteikia galimybę išgauti solidžią galią iš gana nedidelio darbinio tūrio. Tačiau norint, kad ši sistema veiktų sklandžiai, būtina tiksliai reguliuoti pripūtimo slėgį. Čia svarbų vaidmenį atlieka wastegate vožtuvas (dar vadinamas išmetamųjų dujų apėjimo vožtuvu), užtikrinantis, kad turbinos viduje esantis slėgis neviršytų numatytų ribų. Jeigu šis vožtuvas genda, variklis gali netekti reikiamos galios, prarasti ekonomiškumą ir pradėti kelti papildomų problemų.

Kad turbininis variklis išgautų optimalią galią, jam svarbiausia - kontroliuoti turbininį slėgį. Išmetamosios dujos, išeidamos iš cilindrų, suka turbinos rotorių. Tuo tarpu sparnuotės iš kompresoriaus pusės suslegia įsiurbiamą orą, didindamos deguonies kiekį degimo procese. Vis dėlto, per didelis pripūtimo slėgis gali kelti pavojų variklio patvarumui: stūmokliai, žiedai, vožtuvai bei cilindrų galvutė gali patirti per didelę apkrovą.

Wastegate vožtuvas veikia kaip apsauginis mechanizmas. Kai slėgis pasiekia numatytą ribą, vožtuvas atsidaro ir dalį išmetamųjų dujų nukreipia aplink turbinos rotorių. Taip efektyviai reguliuojamas sukamasis turbininio veleno greitis, neleidžiant slėgiui viršyti konstruktorių numatytų normų.

Wastegate vožtuvo tipai

• Vidinis wastegate (Internal Wastegate): vožtuvas integruotas tiesiai į turbinos korpusą. Tokia konstrukcija dažniausiai sutinkama lengvuosiuose automobiliuose, nes yra kompaktiškesnė ir paprasčiau montuojama.
• Išorinis wastegate (External Wastegate): atskiras vožtuvo korpusas, montuojamas šalia išmetimo kolektoriaus. Tai gali būti aktualu, jei turite modifikuotą variklį su dideliu pralaidumu, kur vidinė sklendė nebegali susidoroti su perteklinėmis išmetamosiomis dujomis. Vis dėlto, išorinis wastegate paprastai brangesnis ir reikalauja tikslesnės montavimo procedūros.

Wastegate vožtuvo gedimai

Wastegate vožtuvo gedimai gali kilti dėl įvairių veiksnių, pradedant mechaniniu nusidėvėjimu, baigiant elektroninio valdymo klaidomis.

• Mechaninis sklendės strigimas: dėl korozijos, suodžių arba kietųjų dalelių kaupimosi wastegate vožtuvas gali pradėti veikti su vėlavimu arba apskritai „užsikabinti“ tam tikroje padėtyje.
• Aktuatoriaus membranos įtrūkimas: jei vožtuvą valdo vakuuminė membrana, jos pažeidimas gali sukelti netinkamą slėgio informacijos perdavimą.
• Elektroninis valdymo defektas: naujesniuose modeliuose naudojami elektroniniai wastegate (angl. electronic boost control) moduliai.
• Įspėjamieji variklio diagnostikos kodai: naujesnės transporto priemonės turi ECU, kuris fiksuoja anomalijas pripūtimo slėgio zonoje.
• Per didelis pripūtimo slėgis: jei vožtuvas užstrigęs uždarytoje padėtyje, slėgis turbinoje auga nekontroliuojamai.
• Per mažas pripūtimo slėgis: atvirkštinė situacija, kai vožtuvas neužsidaro, tad variklis nepasiekia nominalaus slėgio lygio.

Diagnostika ir tikrinimas

Jeigu pastebite galios sumažėjimą ar keistus garsus, laikas atlikti wastegate sistemos diagnostiką.

• Vizualinė apžiūra: mechanikai įvertina vakuuminių žarnelių, aktuatoriaus ar svirtelių būklę.
• Slėgio testas: specialūs manometrai ir slėgio generatoriai padeda tikrinti, ar vožtuvas tiksliai atsidaro reikiamame slėgio intervale.

Remontuojant dažnai pakanka pakeisti pažeistas žarneles, atnaujinti aktuatoriaus membraną ar išvalyti suodžius. Diagnozavus, kad vožtuvas jau stringa ar jo sklendė veikia netinkamai, nedelskite kreiptis į specialistus - laiku atliktas remontas ar dalies keitimas apsaugos likusius turbokompresoriaus elementus nuo antrinių pažeidimų.

Bendros turbokompresoriaus problemos ir patikrinimas

Turbokompresorius yra sudėtingas mechanizmas, kurio tinkamas veikimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Netinkama priežiūra, alyvos trūkumas ar užterštumas, pašaliniai objektai, automobilio amžius ir rida - visa tai gali lemti turbokompresoriaus gedimus. Turbokompresorius, kaip itin svarbi modernaus variklio dalis, suteikia galimybę išgauti solidžią galią iš gana nedidelio darbinio tūrio. Dažnai, sugedus turbinai, gali sutrikti ir kitų dalių veikimas - pavyzdžiui, oro ir alyvos filtrų, kuro ir išmetamųjų dujų sistemų. Apie šiuos gedimus „praneša“ sumažėjęs automobilio galingumas, pasirodžiusios keistos spalvos išmetamosios dujos.

Geriausia nebandyti turbinos taisyti patiems, o vežti į autoservisą, kur bus atliktas profesionalus turbinos remontas. Atvykus į autoservisą bus atlikta turbinos diagnostika, rastas galimas gedimas. Atradus tam tikros dalies gedimą, jis turi būti pašalintas. Priklausomai nuo gedimo dydžio, sugedusią dalį galima taisyti arba keisti. Remontuojant turbina išmontuojama, visos dalys pataisomos arba pakeičiamos. Profesionaliai remontuojant turi būti patikrinta turbinos šerdis (kartridžas), ašis, sparnuotė, o prireikus - ir pakeisti. Tuomet viskas išplaunama, o dalis nuvalius jos sudedamos į vėl veikiančią turbiną. Tik tada ji išbandoma, o dalys subalansuojamos (svarbiausia patikrinti šerdį, ašį, sparnuotę). Turbina susijusi su varikliu, oro filtru, taigi pastebėjus jos gedimą geriau negaišti ir iš karto važiuoti į autoservisą. Ten dirbantys profesionalai patars, ką daryti: galbūt Jūsų laukia turbinos restauravimas, o gal turbokompresorius prastai veikia dėl kitų dalių gedimų.

Dažniausios turbokompresoriaus problemos

• Nepakankamai alyvos sistemoje arba netinkama alyva: Variklio alyva yra gyvybiškai svarbi turbinos dalims, ji sutepa, apsaugo nuo korozijos ir palaiko vėsinimą. Alyvos trūkumas, prastos kokybės alyva ar netinkamas jos tipas gali sukelti teršalų kaupimąsi ir abrazyvinį poveikį vidinėms dalims.
• Teršalai: Svetimkūniai (dulkių dalelės, nešvarumai) gali patekti į turbiną per oro filtro ar kompresoriaus įleidimo angą, pažeisdami guolius ar mentės.
• Pažeistos tarpinės: Jei tarpinės tarp kompresoriaus ir variklio nusidėvi, alyva gali patekti į išmetimo sistemą, priverčiant turbiną dirbti sunkiau.

Kaip patikrinti turbokompresoriaus būklę

Galite atlikti keletą paprastų patikrinimų:

• Rotoriaus tarpas: Išardę vamzdį, jungiantį oro filtrą su turbokompresoriumi, galite nustatyti rotoriaus tarpą. Jei ratai trinasi į korpusą, turbokompresorius yra pernelyg susidėvėjęs ir jį reikia nedelsiant pakeisti.
• Oro įsiurbimo užsikimšimas: Užsikimšęs oro filtras ar įsiurbimo anga neleidžia turbokompresoriui normaliai įsiurbti oro, sukeldamas vakuumą ir alyvos nutekėjimą.
• Užterštas kompresoriaus reitingas: Priemaišos kompresoriaus pusėje trukdo laisvai įsiurbti orą, sukeldamos vakuumą ir alyvos nutekėjimą.
• Oro nuotėkis: Oro nuotėkis kanale tarp oro filtro ir turbokompresoriaus, tarp įsiurbimo kolektoriaus ir cilindrų galvutės, arba tarp turbokompresoriaus ir įsiurbimo kolektoriaus gali sukelti alyvos nutekėjimą.
• Užsikimšęs alyvos vamzdis: Kai alyvos vamzdelis užkimštas, alyva iš turbokompresoriaus pasišalina nepakankamai greitai, spausdama sandariklius.
• Užsikimšęs arba apanglėjęs guolio korpusas: Tai taip pat trukdo tinkamam alyvos pasišalinimui.
• Karterio ventiliacijos sutrikimas: Užblokuota karterio oro išleidimo anga sukelia priešslėgį alyvos išleidimo vamzdyje.
• Sugedęs slėgio jutiklis ar oro srauto matuoklis: Šie komponentai gali tiekti neteisingus duomenis arba nustoti veikti.
• Užterštas EGR vožtuvas: Tai gali sukelti netinkamą oro ir degalų santykį.
• Pažeista vakuuminė linija: Tai gali neleisti turbinos kintamajai poveržlėi pereiti į uždarą padėtį.
• Užsikimšęs katalizatorius: Tai trukdo turbokompresoriui laiku išleisti išmetamąsias dujas.
• Tarpinis aušintuvas užsikimšęs arba sugedęs: Tai reiškia, kad slėgis neperduodamas į degimo kamerą.
• Sugedęs išleidimo vožtuvas: Dėl suodžių ar nešvarumų gali užsikimšti apsauginis vožtuvas, palikdamas jį atidarytoje padėtyje.
• Užsikimšęs išmetimo vamzdis ar duslintuvas: Tai trukdo turbinai laiku išleisti išmetamąsias dujas.

Slėgio matavimas manometru

Norint matuoti turbinos sukuriamą slėgį, galima naudoti manometrą. Rekomenduojama skalė tokiems matavimams yra 0-2,5 bar, nors 0-4 bar taip pat gali būti naudojama. Prie manometro reikia prijungti guminę žarną, skirtą suspaustam orui, kuri jungiama prie juodo plastmasinio kolektoriaus (modeliuose su BOSCH kuro siurbliu tas kolektorius yra aliumininis), o kitas galas jungiasi prie daviklio, kuris ir valdo rodyklę prietaisų skydelyje.

Atliekant matavimus, pavyzdžiui, važiuojant lygiu keliu 3 pavara ir staigiai paspaudus nuo ~45 iki 65..70 km/h (važiuojant 70 km/h apsukos ~2500 aps./min), manometro rodyklė gali straksėti iki 0,3-0,4 bar. Važiuojant lygiu keliu 4 pavara ~85-90 km/h greičiu ir staigiai paspaudus iki 110 km/h (~2400 aps/min), manometras gali rodyti ~0,3-0,5 bar. Jei manometras nėra užpildytas glicerinu, jo rodyklė gali drebėti. Mažas slėgis gali reikšti traukos trūkumą.

Prevencija ir priežiūra

Norint išvengti turbinos gedimų ir užtikrinti jos ilgalaikį tarnavimą, svarbu laikytis šių rekomendacijų:

• Reguliariai keiskite alyvą ir filtrus: Naudokite tik aukštos kokybės ir tinkamą alyvą, kurią rekomenduoja automobilio gamintojas. Taip pat naudokite aukštos kokybės tepalo ir oro filtrus.
• Pašildykite variklį: Ypač šaltuoju metų periodu pašildykite variklį prieš važiuodami. Pašilus varikliui, pašyla ir alyva, todėl ji geriau tepa turbiną.
• Leiskite varikliui atvėsti: Po dinamiško važiavimo, užuot iškart išjungę variklį, keletą sekundžių palikite jį tuščiajai eigai.
• Naudokite tinkamus kuro priedus: Kai kurie priedai, pvz., profesionalus ir itin veiksmingas turbinos valiklis (pvz., JLM Diesel Turbo), padeda palaikyti turbinos švarą. Tai yra priežiūros priemonė, o ne esamo gedimo sprendimo būdas. Periodiškas naudojimas tikėtina veiks daug geriau nei vienkartinis.
• Reguliariai tikrinkite vakuumines žarneles: ypač senesniuose automobiliuose, kur guminės dalys linkusios trūkinėti.
• Nedelskite dėl keistų garsų ar traukos trūkumo: pastebėjus netipinį švilpimą, spustelėjimą ar kitą triukšmą, nedelsdami kreipkitės į diagnostiką.

Pastebėjus turbinos gedimą, būtina kreiptis į servisą atlikti patikrą, nustatyti problemas ir suremontuoti turbiną ar ją pakeisti nauja. Laikantis elementarių prevencinių priemonių - tikrinant vakuumo žarneles, keičiant alyvą bei filtrus pagal gamintojo grafiką, išvengsite brangių staigmenų ir ilgiau mėgausitės darnia bei galios nestokojančia turbinine sistema.

tags: #kaip #patikrinti #turbinos #voztuvas