Dažniausios Kelių eismo taisyklių klaidos ir patarimai pradedantiesiems vairuotojams

Vairavimo specialistas ir instruktorius Kastytis Povilaitis pastebi, kad neretas atvejis, kai praktinį vairavimo egzaminą išlaikę ir teisę vairuoti transporto priemonę įgiję naujai „iškepti“ vairuotojai kelyje sukelia avarines situacijas, neapgalvotai rizikuodami ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumu.

Svarbiausia - neskubėti ir būti pastabiam

Patyrę vairuotojai puikiai žino: viena yra teorinės žinios, visai kas kita - keliuose pasitaikančios praktinės situacijos. Deja, kaip pastebi vairavimo instruktorius, nauji vairuotojai dažnai stokoja pastabumo - neseka kelio ženklų, eisme vykstančių pokyčių, o privažiavę sudėtingesnį žiedą ar sankryžą tiesiog pasimeta. K. Povilaitis pasakoja, kad važiuojant su instruktoriumi, viskas atrodo kur kas paprasčiau, nes instruktorius yra šalia, kad stebėtų ir kontroliuotų situaciją. Tačiau vos išvažiavus į kelią savarankiškai, atsakomybė užgula pečius, tad dauguma pradedančiųjų vairuotojų pasimeta ir išsigąsta.

Anot specialisto, bene daugiausiai problemų naujiems vairuotojams sukelia važiavimas lygiareikšmėse sankryžose arba tose vietose, kur pirmumo ženklai keičia kryptį. Problemų kyla ir žiedinėse sankryžose, kai laiku neatkreipiamas dėmesys į ženklinimus ir eismo juostas, kuriomis galima išvažiuoti iš žiedinių sankryžų.

„Kelyje svarbiausia pastabumas“, - sako vairavimo instruktorius ir pataria pradedantiesiems vairuotojams mažiau galvoti apie tai, ką pagalvos kiti vairuotojai, ir daugiau dėmesio skirti pačiam vairavimui. K. Povilaitis pabrėžia: „Svarbiausia nesijaudinti ir neskubėti, nes priešingu atveju galite tik apsunkinti savo padėtį, priimti netinkamus sprendimus. Susikoncentruokite į atliekamą manevrą: geriau lėčiau, bet užtikrinčiau. Galbūt kas nors ir liks nepatenkintas, kad sugaišinote minutę laiko, bet tai kur kas geriau, nei nepamatuota rizika vien tam, kad kažkam įtiktumėte.“

Kopijuoja kitus vairuotojus ir dažniausios klaidos

K. Povilaitis pastebi, kad pradedančiųjų vairuotojų klaidos neretu atveju yra kitų eismo dalyvių veidrodinis atspindys. Kitaip tariant, kokį pavyzdį matome keliuose, taip ir vairuojame. Vairavimo specialistas pastebi, kad mokymosi vairuoti procese pradedantieji vairuotojai įstatomi į tam tikrus rėmus: turi griežtai vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, paisyti etikos kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Būsimieji vairuotojai jaučia atsakomybę prieš instruktorių ar egzaminuotoją ir žino, kad priešingu atveju vairuotojo pažymėjimo jie negaus. Tačiau vos tik tapę pilnaverčiais vairuotojais, dauguma staiga užmiršta, ko visą laiką mokėsi ir ima vadovautis ne pačiais geriausiais pavyzdžiais.

Paklaustas, kokias dažniausiai klaidas daro pradedantieji vairuotojai, K. Povilaitis vardina: nuo paprasčiausio posūkių nerodymo iki nepamatuoto savo galimybių pervertinimo. Kartais vairuotojai nustemba išgirdę, kad sustojus šalikelėje ir vėl pradėjus važiuoti, taip pat važiuojant atbulomis ar parkuojantis būtina parodyti posūkio signalą. Kai kurie tai įvertintų kaip mažareikšmį kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet taip nėra, mat posūkio rodymas - esminis veiksnys, leidžiantis kitiems vairuotojams suprasti jūsų ketinimus. Toks, iš pažiūros, menkas taisyklių pažeidimas, stipriai padidina eismo įvykių riziką.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad dažnu atveju pradedantiesiems vairuotojams koją pakiša ir noras pritapti prie kitų eismo dalyvių, įrodyti savo gebėjimus. Deja, stebėdami kitus eismo dalyvius, pradedantieji vairuotojai perima ne tik gerąjį pavyzdį, o susiformavę netinkami įpročiai, pašnekovo teigimu, tampa didele problema.

„Jeigu važiuotume per egzaminą taip, kaip vairuoja didžioji dauguma šalies vairuotojų, tai prošvaisčių egzaminą išlaikyti tiesiog nebūtų. Deja, nemažai daliai jaunų vairuotojų, tik gavus vairuotojo pažymėjimą, „išauga sparnai“. Norėdami pasipuikuoti prieš draugus arba matydami, kad eismas juda didesniu nei leistinu greičiu, jie ir patys viršija greitį, neįvertina savo galimybių. Tačiau už tokį neapgalvotą elgesį gali laukti ne tik bauda ar teisės vairuoti atėmimas, bet ir daug skaudesnės pasekmės“, - sako K. Povilaitis. Jis priduria, kad kelias tikrai nėra ta vieta, kurioje reikėtų kažką įrodinėti sau ir kitiems. Geriausias įrodymas, kad esi geras vairuotojas - tai saugus vairavimas ir rodoma pagarba kitiems eismo dalyviams.

Konkrečios dažniausios klaidos ir KET nuostatos

1. Sustojimo pažeidimai. Labai dažna klaida, pastebima ypač piko metu, kai judant spūstyje yra pėsčiųjų perėjų arba sankryžų. KET draudžia įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę. Sustoti ir stovėti draudžiama pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų. Taip pat draudžiama sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
2. Posūkio signalai sankryžose. Ne vienas vairuotojas susidūrė su situacija, kai kelių eismo juostų sankryžoje, kairėje eismo juostoje stovintys automobiliai posūkio signalą (į kairę) įjungia tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Tokiu atveju, kai šia juosta leidžiama važiuoti ir tiesiai, iš paskos esantys vairuotojai yra suklaidinami: privažiuoja iš paskos, taip tikėdamiesi, kad kolega važiuos tiesiai. Tačiau, pirmiesiems pavėluotai įjungus posūkio signalą, antrieji jau visaip bando įlisti į juostą dešiniau.
3. Ilgųjų šviesų naudojimas. Daugelis vairuotojų, ypač pradedantieji, niekaip nesupranta, o gal ir nesusidūrė su tokia situacija, kai važiuojant iš paskos kitų automobilių, nors ir nėra iš priešpriešiais atvažiuojančiųjų, sėkmingai važiuoja įsijungę ilgąsias šviesas.
4. Chuliganiškas vairavimas. Grubus vairavimas, laviravimas eismo juostomis, "užkišinėjimas", pavojingų situacijų sukėlimas, įvairūs staigūs manevrai, verčiantys kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ar keisti eismo kryptį, negražus poelgis "auklėti" kitą "chuliganą" aplenkiant ir staigiai stabdant prieš jį bei daugelis kitų grubių KET pažeidimų, kurie kelia pavojų eismo ir (ar) žmonių saugumui, yra traktuojami kaip chuliganiškas vairavimas. Už chuliganišką vairavimą yra griežtai baudžiama su teisės vairuoti atėmimu. Žr. ANK 420 str.
5. Šviesoforo signalų nepaisymas. Paskutiniu metu labai pastebimas toks reiškinys: pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, dauguma vairuotojų net nebando lėtinti ir ruoštis sustoti, bet atvirkščiai, pagreitina ir skuba įvažiuoti į sankryžą. Nėra blogai, jei spėjama įvažiuoti į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Tačiau, kaip taisyklė, iš paskos dar būtinai skuba 1-2 vairuotojai, kurie jau tikrai įvažiuoja į sankryžą degant geltonam-raudonam signalui. Šis reiškinys tapo gana madingu, ypatingai piko metu. Svarbu žinoti, kad už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui gresia bauda arba (ir) teisės vairuoti atėmimas. Žr. ANK 417 str.
6. Neveikiantys žibintai. Pasitaiko atvejų, kai tamsiuoju paros metu eisme dalyvauja transporto priemonės su neveikiančiais žibintais (ypač galiniais, kurie pačiam vairuotojui sunkiau pastebimi). Patartina kartais pasitikrinti, ar veikia visi žibintai ir prisiminti KET punktą 234.5.
7. Pėstieji tamsiuoju paros metu. Labai dažnas reiškinys, ypač pastebimas užmiestyje, kai pėstieji nesilaiko jiems privalomų KET reikalavimų tamsiuoju paros metu. Pėstieji nežino arba tiesiog pamiršta apie jiems skirtus KET punktus: Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio - baltu, o iš galo - raudonu.
8. Dviratininkai ir perėjos. Pastebėta, kad dviratininkai dažnai kerta važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjose važiuodami dviračiu. Nuo 2014-10-11 tai daryti draudžiama (patikslinta 2016-11-02) pagal KET 64.9.
9. Nematomi valstybinio numerio ženklai. Pastebėta, jog vairuotojai pradėjo nebesirūpinti valstybinių numerių matomumu. Tai ypač pastebima šlapiuoju metų laiku, kai numeriai būna apnešti purvu (tiek priekyje, tiek gale), ko pasekoje sunku įžiūrėti arba visai nesimato jame esantys ženklai. Tai yra grubus pažeidimas, prilyginamas numerio užmaskavimui ir už tai yra griežtai baudžiama su (be) teisės vairuoti atėmimu. Žr. ANK 415 str.

Elektrinės mikrojudumo priemonės ir KET

Viena iš sričių, kuri būsimiems vairuotojams tampa ypatingai dideliu iššūkiu, yra elektriniai paspirtukai bei kitos elektrinės mikrojudumo transporto priemonės ir jų dalyvavimas eisme. Pasak „KETbilietai.lt“ eismo saugumo specialistės Agnės Sasnauskaitės, tarp 5 klausimų, kuriuose dažniausiai klystama KET bilietų testuose, net 3 yra apie elektrines mikrojudumo priemones (ypač elektrinius paspirtukus). Viena iš priežasčių, kodėl taip nutinka, gali būti tai, jog elektriniai paspirtukai eisme yra dar ganėtinai nauji dalyviai, bet būtent todėl išmanyti, kaip saugiai su jais elgtis, yra ypatingai svarbu. Susipažinti su jiems skirtomis taisyklėmis reikėtų ir tiems vairuotojams, kurie teises jau turi seniai, nes jiems mokantis vairuoti šių taisyklių, kaip ir pačių elektrinių paspirtukų, dar išvis nebuvo.

Dažniausiai klystama atsakant į klausimą, kur leidžiama važiuoti elektrine mikrojudumo priemone. Į šį klausimą platformoje per pastaruosius dvejus metus neteisingai atsakė 70 proc. vartotojų. KET nurodoma, kad elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, o kai jų nėra - važiuoti šaligatviu arba važiuojamąja dalimi kuo arčiau dešiniojo krašto.

Dar vienas būsimiesiems vairuotojams itin daug iššūkių keliantis klausimas: kada elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas turi važiavimo pirmenybę? Atsakydami į jį klysta 69,35 proc. vartotojų. Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad važiuojant elektrine mikrojudumo priemone galioja tos pačios taisyklės, kaip važiuojant su bet kokia kita transporto priemone.

Naudinga pasikartoti ir tai, kaip eisme dalyvauja dviratininkai: kaip ir važiuojantieji el. paspirtuku, pirmumo teisę jie turi tada, kai važiuoja dviračių taku, kertančiu išvažiavimą iš gretimų teritorijų (kiemų, stovėjimo aikštelių, degalinių ir pan.). Tačiau, kai elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti suka - pirmenybės jis neturi, nebent tai aiškiai pažymėta kelio ženklais. Kai jis kerta važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje, pirmenybės taip pat neturi. Maža to, jis privalo nulipti ir vesti priemonę kaip pėsčiasis, jei nori kirsti perėją.

68,97 proc. sprendusiųjų nežinojo ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų pareigų. KETbilietai.lt ekspertė primena, kad, pagal taisykles, važiuodamas važiuojamąja dalimi tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir būti įjungęs žibintus: priekyje - baltos šviesos, gale - raudonos šviesos.

Vairavimo instruktoriaus pastebėjimai Marijampolėje

Vairavimo instruktorius atkreipia dėmesį į mokinių mokymo sunkumus Marijampolėje, nes vairuotojai mieste nesilaiko Kelių eismo taisyklių ir nepaiso kelio ženklų reikalavimų, kas kelia pavojų eismo saugumui. Pasak jo, Marijampolėje vyksta begalės darbų gatvėse: taisomos duobės, tiesiami šaligatviai, rengiami dviračių takai, vedžiojamos trasos. Kuomet vyksta tokie darbai, neišvengiami papildomi kelio ženklai, kurie remontuojamose atkarpose reikalauja mažinti greitį ar iš viso uždraudžia eismą, kaip kad yra Stoties, Gamyklų, Beržų gatvių atkarpose. Paradoksas, bet vairavimo instruktorius pastebėjo, kad kelio ženklų nepaiso net policijos pareigūnai.

Policijos atstovai informuoja, kad Kelių policijos skyriaus turimi greičio matavimo prietaisai pagal jų technines charakteristikas negali būti naudojami kontroliuojant leistiną važiavimo greitį, apribotą iki 30 km/h ar vietose, kuriose vykdomi kelio darbai. Tačiau atsiradus techninėms galimybėms tai bus tikrai daroma. Policijos pareigūnai periodiškai stebi eismo saugumo situaciją remontuojamuose kelių ar gatvių ruožuose ir fiksuoja nusižengimus eismo saugumo srityje. Marijampolėje, Stoties-Beržų ir Stoties-Gamyklų gatvių sankryžose, pastatyti kelio ženklai Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“. Kaip laikomasi minėto kelio ženklo Nr. 304, Kelių policija kontroliuoja įvairiomis techninėmis priemonėmis. Nustačius administracinius nusižengimus, asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Tėvų vaidmuo formuojant saugius vairavimo įgūdžius

Vairavimo ekspertas Darius Grinbergas teigia, kad sėkmingai išmokti vairuoti galima tik patekus į profesionalaus instruktoriaus rankas. Jo asmenine nuomone, mokyti vairuoti vaikus turi profesionalai, žinantys metodikas, kaip tai daryti, o tėvai turėtų tik rodyti tinkamą pavyzdį. D. Grinbergas prisimena, kad pats nesugebėjo sūnui įskiepyti saugaus greičio jausmo, tačiau vairavimo mokykla tai padarė. Instruktoriai turi daug patirties ir žino, kaip perduoti tas žinias jauniems vairuotojams. Svarbiausia - nepamiršti tų įgūdžių.

D. Grinbergas pabrėžia, kad tėvai turi būti pavyzdžiu savo vaikams. Jis pats važinėja labai lėtai ir susidėlioja savo dienotvarkę taip, kad nereikėtų skubėti, tiesiog išvažiuoja anksčiau. Svarbu, kad tėvai ne tik galvotų, kokiu greičiu važiuoja, bet ir sutelktų dėmesį į kelią, išvengtų audringų diskusijų automobilyje. Vairuotojas turi vairuoti. Tokios smulkios detalės visada duoda geresnį rezultatą, nes tai, ką daro tėvai, kopijuoja vaikai. Prisimindamas savo tėvus, jis juokavo, kad pats buvo blogesnis vairuotojas nei jie, tačiau ilgainiui atėjo branda ir pradėjo suvokti, kas yra saugus vairavimas. Dabar informacijos apie vairavimą yra kur kas daugiau nei tada, kai jis pradėjo vairuoti, ir ją lengva rasti bei pritaikyti kasdieniame gyvenime.

8 saugaus vairavimo taisyklės

1. Atidumas ir dėmesys keliui. Sėdint prie automobilio vairo reikia vairuoti, o ne reguliuoti radiją, kalbėti mobiliuoju telefonu, ieškoti daiktų, gerti kavą ar dažytis. Atidumas ir dėmesys keliui - būtini dalykai, norint saugiai vairuoti.
2. Duokite kelią kitam. Jei dvejojate, kas turite pirmumo teisę, elkitės išmintingiausiai - praleiskite pirmas.
3. Važiuokite leistinu greičiu. Viršytas greitis kelionę mieste sutrumpina vos keliomis minutėmis, tačiau rizika sukelti ir patekti į eismo įvykį viršijant greitį - kelis kartus didesnė nei važiuojant saugiu ir leistinu greičiu. Susiplanuokite kelionę taip, kad skubėti nereikėtų.
4. Nevairuokite apsvaigę ar pavargę. Taip nutikti gali ne tik pavartojus alkoholio ar narkotinių medžiagų, bet ir išgėrus kai kurių vaistų. Vairuoti nederėtų ir tuomet, jei jaučiatės pavargę - neišsimiegoję ar sergantys.
5. Nepamirškite saugos diržo. Saugos diržas būtinas visada - išimčių nėra, net ir važiuojant trumpus atstumus užmiestyje.
6. Mažamečiai vaikai - tik specialiose kėdutėse. Vaikai turi važiuoti tik specialiose kėdutėse, jie negali stovėti ar gulėti automobilyje. Tai nesaugu.
7. Gerbkite kitus. Posūkio rodymas, kelio ženklų paisymas - tai visų pirma pagarba kitiems eismo dalyviams. Elkitės su kitais taip, kaip norite, jog elgtųsi su jumis. Tinkamas pavyzdys natūraliai perduos tinkamą žinutę jus stebintiems vaikams - būsimiems pradedantiems vairuotojams.
8. Vairuokite tvarkingą automobilį. Labai svarbu pasirūpinti technine savo transporto priemonės būkle, o ypač tomis jos dalimis, kurios yra susijusios su matomumu ir stabdymu.

Jauni vairuotojai ugdosi stebėdami patyrusius vairuotojus

Saugaus vairavimo specialistas Tomas Juškėnas pastebi, kad patirtis ateina su praktika, o kokia ta praktika bus, didžiąja dalimi priklauso ir nuo to, kokį pavyzdį aplink save matysime. Vairavimo mokomės ne tik tam skirtose įstaigose, bet ir išvažiavę į gatves, stebėdami kitus eismo dalyvius, bandydami prisitaikyti. Tad nieko nuostabaus, kad ir jauni, pakankamai atsakingi vairuotojai su laiku ima pažeidinėti nustatytas taisykles. Šioje vietoje galima prisiminti posakį, kad blogas pavyzdys yra užkrečiamas.

T. Juškėnas teigia, kad blogi vairavimo įpročiai daugumai vairuotojų pradeda formuotis dar besimokant vairuoti. Būsimas vairuotojas mato, kad jam privaloma griežtai laikytis greičio apribojimų, tačiau didžioji dalis kitų eismo dalyvių važiuoja žymiai greičiau, nei leistina. Jam privaloma važiuoti dešine eismo juosta, jeigu tik ji laisva, tačiau dauguma lekia kairiąja, tarsi tai išreikštų kažkokį jų statusą. Sankryžose būtina vadovautis šviesoforo signalais ir kelio ženklais, tačiau nemažai vairuotojų ir jų nepaiso - važiuoja pagal savo taisykles, taip keldami ne tik kitų vairuotojų nepasitenkinimą, bet ir pavojų.

Didžiausia patyrusių vairuotojų klaida ir autoįvykių priežastys

Nors pradedantieji vairuotojai dėl patirties trūkumo dažniau patenka į pavojingas situacijas, kelyje jie elgiasi atsargiau, nei patyrę vairuotojai. Didžiausia pastarųjų klaida - galvoti, kad viską žino ir viską moka. Deja, savo galimybių pervertinimas neretai tampa itin skaudžiomis, kartais neatitaisomomis pamokomis. Kaip pastebi saugaus vairavimo instruktorius, autoįvykiai keliuose nenutinka be priežasties. O pagrindinės nelaimingų įvykių keliuose priežastys nekinta metai iš metų, nors sužeistųjų ir žuvusiųjų statistika iš tiesų bauginanti - praėjusiais metais sužeistųjų autoįvykių metu buvo 3271, žuvusiųjų - 175.

Eismo įvykių, kuriuose buvo sužaloti arba žuvo žmonės, pagrindine priežastimi vis dar išlieka saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas (sužeidimų atveju - 22 proc., žūčių atveju - 31 proc.). T. Juškėnas pabrėžia, kad reikia kalbėti ne tik apie saugaus greičio viršijimą, bet ir apie saugaus atstumo nesilaikymą. Ne kartą teko matyti susidūrusius kelis automobilius net ir tuose keliuose, kurie turi 3 važiavimo juostas ta pačia kryptimi. Visuomet atsiranda labiau už kitus skubančių vairuotojų, kurie ne tik nesilaiko saugaus atstumo, bet neretai ir provokuoja kitus vairuotojus, agresyviai ragina juos kuo greičiau pasitraukti jiems iš kelio. Toks elgesys kelia įtampą kitiems vairuotojams. Užtenka vieno staigesnio stabdžių spustelėjimo ar kito manevro ir susiduria visa virtinė automobilių.

Kone penktadalis autoįvykių įvyksta dėl reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymo, manevravimo taisyklių pažeidimų. Kaip tikina T. Juškėnas, dėl šių nelaimių keliuose kaltas ne tik savo galimybių pervertinimas ir neprotingai prisiimta rizika, bet ir Kelių eismo taisyklių neišmanymas. Tai ypač pastebima šviesoforais reguliuojamose sankryžose, kur įrengtos papildomos sekcijos posūkiui į dešinę. Didesniuose miestuose tai yra problema, nepaisant savivaldybių iškabintų specialių geltonų lentelių, kuriose išaiškinama, kada galima atlikti posūkį, o kada ne.

Vis dar stebina ir itin didelis skaičius autoįvykių, kurie įvyksta dėl pėsčiųjų nepraleidimo pėsčiųjų perėjose ir vairuotojų kitų pareigų pėstiesiems nevykdymo. Toks vairuotojų neatidumas ir nesusimąstymas praėjusiais metais nusinešė 13 žmonių gyvybes, buvo sužeisti 289 pėstieji. T. Juškėnas tikina: vairuotojams vis dar trūksta šviečiamųjų veiklų ir sąmoningumo patiems gilinti žinias. Patyrę vairuotojai, išsilaikę teorijos ir praktikos egzaminus, dažnai nustoja domėtis Kelių eismo taisyklių atnaujinimais, o tai, akivaizdu, daro tik labai maža dalis vairuotojų. Tad savo jėgomis pernelyg pasitikinčius vairuotojus tenka tramdyti vidutinio greičio matuokliais, paslėptais trikojais bei kitomis saugumą keliuose užtikrinančiomis priemonėmis.

Vilkikų aklosios zonos - ypatingas pavojus

Lengvųjų automobilių susidūrimas su vilkikais dažniausiai baigiasi liūdnai. Vien šiemet tokiose avarijose jau žuvo vienuolika žmonių. Nepaisant statistikos ir toliau vyrauja mitai, kad sunkvežimių vairuotojai iš savo kabinų viską mato, tad jie esą ir kalti dėl eismo įvykių. Visgi vairavimo ekspertai vairuotojus perspėja apie vilkikų „akląsias zonas“ ir ragina jose nemanevruoti.

Kelių policijos atstovė Laura Salokaitė sako, kad vienas iš aštuonių žuvusių keliuose - po susidūrimo su vilkikais. Vairavimo instruktorius Saulius Siniauskas teigia, kad vilkikų vairuotojus kiti eismo dalyviai dažnai apipina mitais - esą jie sėdi kabinoje aukščiau kitų ir viską mato. Deja, bene visos avarijos įvyksta vadinamosiose vilkikų „aklosiose zonose“. Nors kabina yra apie dviejų su puse metrų aukštyje - kliūčiai artėjant iš priekio ilgainiui ji išnyksta iš vilkiko vairuotojo akiračio. Ir tokias dalyvavimo eisme detales lengvųjų automobilių vairuotojai privalo žinoti.

Itin pavojinga yra ir dešinioji pusė. Sukant ar manevruojant vilkiko vairuotojas ne tik nemato prie šono prilipusių automobilių, bet dažnai ir pavojingai priartėja prie šaligatvio ar perėjos. Instruktoriai rekomenduoja atidžiai stebėti vilkikus važiuojant iš paskos ir neskubėti jų lenkti. Jei sunkvežimio vairuotojas jus iš priekio ir pastebės, jums staiga sustabdžius, taip pat žaibiškai reaguoti jis negalės. Stabdymo kelias yra kur kas ilgesnis nei lengvojo automobilio. Pavyzdžiui, važiuojant 60-ies kilometrų per valandą greičiu sunkvežimis galutinai sustos dešimčia metrų, o 100 kilometrų per valandą greičiu jau ir 30-ia metrų toliau.

tags: #keliu #eismo #taisykles #piktas #instruktorius