Kaip pašalinti rūdis nuo automobilio kėbulo

Korozija yra vienas didžiausių automobilių priešų. Nors automobilių gamintojai cinkuoja ir storais apsauginiais sluoksniais padengia metalą, ilgainiui silpnosios vietos yra pažeidžiamos ir korozija pradeda plisti. Vairuotojai dažniausiai atidėlioja rūdžių šalinimą dėl didelės remonto kainos bei ilgo proceso. Tačiau, turint noro ir valios, rūdis galite panaikinti ir patys.

Turbūt esate ne kartą matę rūdimis nusietas automobilių apatines dalis, bagažinės dangčius ir stiklų apvadus. Tam, kad metalas pradėtų rūdyti, jis turi sureaguoti su deguonimi ir vandeniu. Kol metalas yra tinkamai apsaugotas, jis yra apsaugotas nuo išorės, todėl korozijai susidaryti tiesiog nėra galimybės. Tačiau, kai pažeidžiami apsauginiai sluoksniai, rūdys pradeda plėstis į visas puses.

Yra keletas veiksnių, galinčių paspartinti rūdijimo procesą:

  • Druska ant kelio: Žiemą keliai barstomi druska ledui tirpdyti, tačiau ji stipriai paspartina rūdijimo procesą.
  • Drėgnas klimatas.
  • Netinkama kėbulo priežiūra.

Kuo anksčiau pastebėsite esantį arba potencialų korozijos židinį, tuo pigiau ir lengviau jį bus sutvarkyti. Pirmiausiai reikia gerai apžiūrėti visą automobilį, kad galėtumėte nuspręsti, kiek ir kokių medžiagų reikės, ir kiek pastangų tai pareikalaus. Nepriekaištingam rezultatui eilinio mėgėjo kantrybės ir įgūdžių greičiausiai nepakaks, ypatingai jeigu rūdžių šaltiniai yra nedėkingose vietose.

Kaip jau minėjome, dažniausiai rūdys pasirodo ant automobilio dugno, durelių apačios, arkų ir kitų apatinės dalies zonų. Jeigu norite sužinoti kaip pašalinti rūdis nuo metalo dugne, jums prireiks keltuvo arba bent jau remonto duobės patogiai prieigai, taip pat gali tekti nuimti dugno apsaugas. Apžiūrėkite ir vietas aplink stiklus, žibintus, patikrinkite kapoto priekinę dalį.

Scheminis automobilio dalių, kur dažniausiai atsiranda rūdys, pavaizdavimas

Kaip atpažinti ir pašalinti rūdis

Taigi, suradę visus rūdžių židinius turėtumėte juos atidžiai apžiūrėti. Dažniausiai rūdys būna paviršinės arba giluminės. Pirmuoju atveju dažai būna nestipriai išsipūtę, o metalo paviršius nusietas korozijos sluoksniu.

Reikalingos priemonės ir medžiagos

Jums reikės:

  • Švitrinio popieriaus: Skirstomas pagal tekstūros stambumą (kuo skaičius didesnis, tuo tekstūra smulkesnė). Įprastai šveitimas pradedamas stambiu popieriumi siekiant pašalinti nelygumus ir grubumus, o po to pereinama prie smulkesnio.
  • Rūdžių surišėjo.
  • Glaisto.
  • Vaitspirito.
  • Skudurėlio.
  • Grudo.
  • Dažų.

Rūdžių šalinimo procesas

Pirmiausiai reikia pašalinti visas rūdis, t.y., nutrinti jas, kad matytųsi metalo paviršius. Greičiausiai rūdis nušveisti galite naudodami kampinį šlifuoklį su vieliniu šepečiu, bet neturint tokių prietaisų galima nušveisti ir ranka, naudojant P180 švitrinį popierių.

Nušveitę rūdis turėtumėte pastebėti, kad metalo paviršiuje yra užsilikusių korozijos židinių - tai yra juodi taškeliai ant metalo paviršiaus. Sekantis žingsnis yra korozijos židinių šalinimas, o tam yra skirtas rūdims surišėjas. Šią priemonę galite įsigyti bet kurioje autodalių parduotuvėje ir daugelyje didžiųjų prekybos centrų.

Rūdims surišėjo naudojimas

Aptepkite visas vietas, kuriose matomas nušveistas metalas bei korozijos židiniai. Užtepę surišėją palikite kelioms valandoms arba nakčiai, kad jis suveiktų. Paskui užteptas vietas nuvalykite naudodami vaitspiritą ir leiskite išdžiūti.

Nuotrauka, iliustruojanti rūdims surišėjo naudojimą ant metalo paviršiaus

Glaistymas

Prieš pradedant ruošti kėbulą glaisto tepimui, gruntavimui ir dažymui, korozijos pažeistos vietos turi būti nušveistos iki metalo paviršiaus, kuris turi būti apdorotas naudojant rūdžių surišėją.

Glaistymas yra ilgiausia rūdžių šalinimo proceso dalis, ypatingai jeigu norite gražaus rezultato. Jis reikalingas nelygumų šalinimui bei duobučių užpildymui. Pirmajam sluoksniui rekomenduojama naudoti glaistą su stiklo pluošto audiniu, kadangi jis yra tvirtesnis ir geriau atlaikys smūgius, vibracijas, lenkimus.

Kai pirksite glaistą, jis bus komplektuojamas su mažu kietiklio buteliuku. Kietiklį su glaistu turite sumaišyti santykiu 1:10, kitu atveju jis gali nesukietėti arba kietėti per anksti. Glaistoma vieta turi būti nušveista švitriniu popieriumi ir nuvalyta, o tepti glaistą reikia pradedant bent keletą centimetrų nuo nušveistos vietos.

Priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir glaisto mišinio su kietikliu, jis turėtų pilnai sukietėti per keletą valandų. Dabar reikia šveisti glaistą švitriniu popieriumi ir lyginti paviršių. Pirmąjį sluoksnį greičiausiai teks šveisti stambiu P180 popieriumi, vėliau pereinant prie P400.

Šveitimui naudokite medinę arba kietos gumos kaladėlę (jas galite įsigyti kartu su kitomis priemonėmis). Jeigu šveisite vien tik ranka, tai paviršius bus nelygus, o kieta kaladėlė užtikrins reikiamą rezultatą. Nušveitę pirmąjį glaisto sluoksnį turėsite tepti glaistą dar kartą ir kartoti tepimo, džiovinimo ir šveitimo procesą tol, kol paviršius bus lygus.

Nuotrauka, iliustruojanti glaisto šlifavimo procesą su kaladėle

Gruntavimas

Baigus glaistymo darbus laikas purkšti gruntą. Nuvalykite paviršių vaitspiritu ir užpukškite gruntą ant nušveistų paviršių. Purkškite tolygiais rankų judesiais ir nekeiskite atstumo tarp balionėlio ir kėbulo paviršiaus.

Gruntui sudžiūvus galite jį šveisti naudojant P400 švitrinį popierių su kaladėle. Gruntą galima šveisti su vandeniu, nes priešingu atveju tai padaryti bus labai sunku. Šveičiant pastebėsite, kuriose vietose glaistas pasimato pirmiau, kur jo galimai trūksta ir vientisa grunto spalva leis lengviau pastebėti “bangas” bei duobes.

Prieš dažymą visas paviršius turėtų būti padengtas gruntu, t.y., neturi matytis glaisto, nes prie grunto itin gerai kimba dažai ir nepersišvies glaisto spalva.

Nuotrauka, iliustruojanti grunto purškimą ant paruošto paviršiaus

Dažymas

Pirmiausiai apsiklijuokite aplinkines, nedažomas detales, apdenkite ratus. Prieš dažymą dar kartą nuvalykite paviršių vaitspiritu ir leiskite jam nudžiūti.

Jeigu dažote lauke, tai venkite tiesioginių saulės spindulių, o temperatūra turėtų būti +15-22°C. Paprastesniam dažymui naudokite akrilinius dažus, nes jie jau sumaišyti su laku, todėl jums nereikės papildomai lakuoti paviršiaus.

Prieš dažymą gerai išmaišykite dažus jeigu naudojate pistoletą arba gerai suplakite balionėlį. Dažykite tolygiais rankos mostais, venkite atstumo pokyčių ir nedažykite per lėtai, kad išvengtumėte dažų nubėgimo.

Po dažymo keletą valandų saugokite paviršių nuo dulkių ir vabzdžių. Dažai išdžiūna apytiksliai per parą, bet plauti nudažytą detalę galima tik po savaitės.

Prevencija ir priežiūra

Nemažai kėbulo dalių moderniuose automobiliuose yra gaminamos iš aliuminio, bet plienas vis dar dominuoja automobilių kėbulo gamyboje. Siekiant išvengti rūdžių atsiradimo ir išlaikyti automobilio kėbulo estetiką, svarbu reguliariai atlikti šiuos veiksmus:

  • Plaukite automobilį.
  • Stebėkite dažų būklę.
  • Vaškuokite kėbulą.
  • Laikykitės atstumo vairuodami.

Priekinė automobilio dalis yra pažeidžiama labiausiai, nes ji atlaiko visus akmenukų smūgius. Todėl ypatingą dėmesį skirkite jos priežiūrai.

Atminkite, kad dažų danga saugo transporto priemonės kėbulą nuo žalingo aplinkos poveikio. Bet koks pažeidimas, t. y. kiekvienas įbrėžimas, gali paskatinti korozijos židinių atsiradimą. UV spinduliai taip pat kenkia dažų dangai ir gali prisidėti prie korozijos formavimosi. Todėl verta pasirūpinti automobilio dažų būkle.

Įbrėžimų šalinimas

Net ir nedideli dažų įbrėžimai atrodo nepatraukliai ir neigiamai veikia automobilio išvaizdą. Nesvarbu, ar turite naują transporto priemonę iš salono, ar kelerių metų senumo modelį - tikriausiai nusiminsite pamatę naują įbrėžimą. O tai nutinka lengvai, ypač miestuose: ankštose stovėjimo aikštelėse, automatinėse plovyklose su kietais šepečiais ar dėl neatidžių dviratininkų.

Matomi įbrėžimai atsiranda greitai. Estetinė žala - tik viena priežastis. Įbrėžimai mažina dažų dangos ilgaamžiškumą. Gilūs kėbulo įbrėžimai gali greitai sukelti didelius korozijos židinius. Pažengusi korozija, ypač ant slenksčių, gali kelti pavojų - avarijos metu važiuoklė turi sugerti smūgio energiją, tačiau surūdijusi ji gali deformuotis neprognozuojamai.

Subraižytas automobilis gali būti ne tik negražus, bet ir pavojingas. Todėl svarbu pašalinti kėbulo įbrėžimus.

Kaip atpažinti, ar įbrėžimas yra gilus?

Pašalinimo būdas priklauso nuo įbrėžimo gylio. Todėl pradėkite nuo žalos įvertinimo. Nors paviršiniai įbrėžimai dažniausiai nekelia korozijos pavojaus, gilūs įbrėžimai, kuriais matoma skarda ar gruntas - jau rimti.

Norint įvertinti žalą, svarbu žinoti dažų struktūrą: metaliniame paviršiuje yra antikorozinis sluoksnis, po jo - gruntas (kreminės, pilkos ar baltos spalvos). Ant plastikinių detalių antikorozinio sluoksnio nėra, o gruntas yra kitokios sudėties. Virš grunto yra spalvotas pagrindinių dažų sluoksnis, o išorinis - storiausias - bespalvis lako sluoksnis.

Lako pažeidimai atrodo šviesiai pilki arba balti, todėl tiek paviršiniai, tiek gilesni įbrėžimai gali būti tos pačios spalvos. Jei kyla abejonių, ar įbrėžimas pasiekė gruntą, kreipkitės į profesionalą. Nereikia iškart užsakyti poliravimo - galima pradėti nuo konsultacijos.

Kaip pašalinti gilų įbrėžimą?

Veiksmingas būdas pašalinti gilius įbrėžimus - apsilankymas pas dažytoją. Specialistas naudoja chemines medžiagas, kurios ne tik pašalina pažeidimus, bet ir pagerina dangos būklę. Procesas apima paviršiaus nuvalymą, poliravimą, gruntavimą, dažų parinkimą ir apsaugą.

Kitas būdas - SRR technologija, kai įbrėžimai užpildomi specialiu preparatu ir paviršius poliruojamas specialiu įrankiu. Tai pigesnė, bet efektyvi alternatyva.

Rekomenduojami įbrėžimų šalinimo produktai

Daugumą negilių įbrėžimų galite pašalinti patys naudodami:

  • Poliravimo pastą: saugiai pašalina pažeidimus, atkuria blizgesį, naikina hologramas.
  • Įbrėžimų šalinimo priemonę: skirta tiek dažytiems, tiek plastikiniams paviršiams, greitai atkuria spalvos gylį.
  • Įbrėžimų skystį: efektyviai pašalina nedidelius defektus, regeneruoja dažų paviršių.
  • Skystą dažantį vašką: maskuoja smulkius įbrėžimus, atgaivina spalvą, suformuoja apsauginį sluoksnį.

Svarbu pasirinkti tinkamą atspalvį ir kokybišką priemonę be tirpiklių. Natūralūs karnaubo vaškai ypač gerai maskuoja ir apsaugo.

Nuotrauka, demonstruojanti įvairių įbrėžimų šalinimo priemonių naudojimą

Kiti nešvarumai ir jų valymas

Be rūdžių, automobilio kėbulą gali pažeisti ir kiti nešvarumai, tokie kaip bitumas, dervos, vabzdžių likučiai ar metalo dulkės.

Smalos ir dervų valymas

Kartais visiems tenka susidurti su bitumo ar dervų apnašomis ant automobilio kėbulo ir natūraliai kyla klausimas, kaip visa tai nuvalyti, nes įprastos priemonės, kaip automobilio šampūnas, negali pašalinti šių apnašų. Sprendimas gana paprastas, tam turime naudoti specialios paskirties valiklius, kurie nepažeisdami automobilio dažų, plastikų bei guminių dalių, gali saugiai pašalinti bitumo ir dervų apnašas. Tam puikiai tinka Koch-Chemie Bitumo ir dervų valiklis Teerwasche Tea. Tai koncentruotas valiklis, skirtas greitai pašalinti ant kėbulo, stiklo, važiuoklės esančius dervos, bitumo ir kitų organinių medžiagų likučius. TEERWASCHE prasiskverbia į įtrūkimus ir pašalina nešvarumus juose, nepažeidžiant dažų ir lako dangos.

Valymo procesas:

  1. Valomas paviršius turi būti sausas.
  2. Užpilkite arba užpurkškite tirpiklį.
  3. Palaukite 1-2 minutes.
  4. Nuvalykite servetėle.
  5. Nuskalaukite vandeniu.
  6. Toliau plaukite automobilį kaip įprastai.

Vabzdžių ir kitų organinių nešvarumų šalinimas

Keliaudami automobiliu neišvengiamai susidursime su daugybe vabzdžių, kurių pėdsakai lieka ant stiklo, kėbulo ar šviestuvų. Taip pat beveik visada teks įveikti bent vieną kelio remonto ruožą, ar atkarpą, kurioje dėl aukštos temperatūros, asfalto danga yra suminkštėjusi, nepastebimai padengsiantį automobilio kėbulą bitumo dėmėmis. Visa tai po kurio laiko gali tapti tikru galvos skausmu - įsisenėjusius nešvarumus ir pigmentines dėmes išvalyti yra ne tik sudėtinga, bet ir brangu.

Ekspertas pataria prieš ilgesnes keliones itin švariai nuplauti ir nuvaškuoti automobilį arba padengti jį apsauginėmis dangomis kaip silicio, polimerine ar kita sintetine apsaugine danga, taip užbėgant už akių rūpesčiams. Vaškas yra apsauginis sluoksnis, kuris yra tarpinė terpė tarp automobilio lako ir taršos, neleidžianti nešvarumams prikepti prie dažų. Todėl viską, ką parsivešite iš kelionės, pašalinti bus daug lengviau.

Norint sėkmingai nuvaškuoti automobilį, pabrėžia specialistas, jis turi būti idealiai švarus, o procedūra turi būti atliekama viduje - ten, kur nėra tiesioginių saulės spindulių. Netinkamoje aplinkoje dengiant automobilį apsauginėmis dangomis, galime padaryti daugiau žalos nei naudos - smulkios dulkės, likusios po nekruopštaus plovimo, gali palikti įrėžimo pėdsakus. Dengiant vašku ar apsauginėmis dangomis aukštesnėje temperatūroje, nei numato gamintojas, galime netolygiai padengti visą kėbulą arba turėti fiziškai daugiau darbo, nes danga džius greičiau nei turėtų.

Vabzdžiai - itin aktuali problema šiltuoju metų laiku. Tamsių spalvų automobilio kėbulas saulės atokaitoje įkaista net iki 70 laipsnių karščio, todėl įvairios muselės tokiame karštyje tiesiog prikepa, priskrunda prie automobilio kėbulo. Visi žinome, kaip sunku yra atšveisti pridegusią keptuvę. Čia - lygiai tas pats. Todėl, jei važiuojate į ilgesnę kelionę, pavyzdžiui, Kuršių Neriją, kur ketinate likti savaitę ar ilgiau, patartina būtų iškart atvykus į Klaipėdą sustoti automobilių plovykloje ir kiek įmanoma atmirkyti ar bent vandeniu nuskalauti visas prie automobilio kėbulo priskretusias museles ir purvą. Jei jos ant automobilio liks iki pat atostogų pabaigos, grįžus panaikinti pigmentines dėmes bus nepalyginamai sunkiau ir gali pareikalauti rimtų investicijų - pavyzdžiui, ant automobilio lako atsiradusias pigmentines dėmes pašalinti įmanoma tik poliruojant.

Svarbu, kad automobilis nestovėtų po medžiu, kuris išskiria sakus. Lipnius sakus, ypač susimaišiusius su purvu, nuvalyti yra be galo sunku.

Metalo dulkių valymas

Metalo dulkės ant automobilio susidaro dylant stabdžių kaladėlėms bei stabdžių diskams. Didžiausias kiekis metalo dulkių būna ant ratlankių ir aplink juos, tai yra, ant sparnų, durų apačių ir kažkiek ant buferių. Ant tamsių spalvų vizualiai jos dažniausiai nelabai matosi, bet galima lengvai užčiuopti paliečiant ranka, jeigu paviršius šiurkštus - tai bus metalo dulkės arba dervos.

Saugiausias būdas pašalinti metalo dulkes nepažeidžiant dažų - naudoti tam skirtus valiklius. Vienas iš populiariausių pasirinkimų yra K2 ROTON PRO bei CarPro IronX. Renkantis metalo dulkių valiklį atkreipkite dėmesį į priemonės pH.

Kaip naudoti valiklį:

  1. Supurkškite sausą paviršių valikliu ir leiskite jam sureaguoti. Paviršius neturėtų būti įkaitęs saulėje.
  2. Reaguojant priemonei su metalo dulkėmis pamatysite besikeičiančią priemonės spalvą.
  3. Leiskite priemonei dirbti keletą minučių, bet neleiskite jai išdžiūti, jeigu matote, jog priemonė džiūna, tuomet užpurškite papildomai.
  4. Reikalui esant panaudokite teptuką arba ratlankių šepetį.
Nuotrauka, demonstruojanti metalo dulkių valiklio naudojimą ant ratlankio

Apibendrinimas

Dauguma automobilio komponentų yra pagaminti iš plieno, deja, jie linkę rūdyti. Jei korozija pažeidžia transporto priemonės konstrukcinius komponentus, įskaitant statramsčius ar pakabos tvirtinimo taškus, paprastai remontas būna neekonomiškas. Korozija yra klastingas priešas, panašus į ledkalnį - matoma tik viršūnė, o visa kita yra paslėpta. Korozija gali atsirasti ant vidinių ar nematomų sudedamųjų dalių arba po dažais. Kai atsiranda vadinamosios pūkų žymės, rūdžių užkrėstas plotas gali būti daug didesnis.

Korozijos procesus galima gerokai sulėtinti. Žinoma, geriausias sprendimas yra prevencija ir gamyklos apsaugos gerinimas. Jei jos nepasirinkote arba jei rūdys atsirado, pavyzdžiui, dažų atplaišoje, verta imtis prevencinių priemonių. Pašalinti rūdis iš automobilio kėbulo gali būti nesudėtinga. Tai galite padaryti ne tik patys, bet - jei tik nereikia kovoti su rūdimis ant važiuoklės - net ir automobilių stovėjimo aikštelėje po daugiabučiu.

Prieš pradedant darbą reikia pasiruošti reikiamus produktus ir įrankius. Pirmasis žingsnis kovojant su rūdimis - nuvalyti paviršių. Ne tik laisvą paviršių, bet ir tą, kuris yra tvirčiau pritvirtintas prie skardos. Tai galima atlikti cheminėmis priemonėmis, švitriniu popieriumi, šepečiu arba šlifuokliu. Darbo sritis turėtų apimti ne tik tą vietą, kurioje jau yra korozinės veiklos požymių vadinamųjų duobučių pavidalu. Šlifuodami įsitikinkite, kad rūdys neprasiskverbia po dažais.

Kai lakštinis metalas nuvalytas, kitas žingsnis - kruopščiai nuplauti paviršių, ant kurio dirbome, ekstrakciniu benzinu. Kitas kovos su rūdimis etapas - antikorozinio preparato naudojimas. Tai gali būti atskira rūdis surišanti priemonė arba dažai ar gruntas su antikoroziniu priedu. Labai svarbu laikytis instrukcijose pateiktų rekomendacijų. Verta prisiminti, kad, panaudojus antikorozinį preparatą, rūdžių pažeistą vietą galima dažyti, tačiau tai nėra būtina.

tags: #kaip #nuvalyti #grunta #nuo #kebulo