Visos transporto priemonės, kad ir kokios naujos ir modernios bebūtų, prisideda prie aplinkos taršos, tad vis daugiau gyventojų, norėdami kuo mažiau kenkti gamtai ir tuo pačiu - patiems sau, ieško tvaresnių keliavimo alternatyvų. Aplinkos tvarumo sąvoka pirmą kartą pavartota 1987 m. Jungtinių Tautų organizacijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“, kurioje išskirtas tvaraus vystymosi strategijos siekis - harmonijos palaikymas tarp žmonių, gamtos bei visuomenės tarpusavio santykių. Aplinkos tvarumas paprastais žodžiais yra išteklių valdymas, siekiant patenkinti dabartinius poreikius, nekeliant pavojaus būsimiems poreikiams.
Transporto sektoriaus įtaka aplinkai
Pastaruoju metu atsiradę žaliavų tiekimo sutrikimai ir išaugusios siuntimo išlaidos išryškino transportavimą kaip kritiškai svarbią grandinės dalį produktų gamintojams. Tai yra pagrindinė tiekimo ir bendrų įmonių sąnaudų dalis. Transportas išmeta maždaug 25 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ES zonoje, o produktų transportavimas sudaro mažiausiai trečdalį šio kiekio.
Tvaresnis prekių transportavimas
Pakuočių optimizavimas
Produktų pristatymo vartotojams optimizavimas prasideda nuo pakuotės. Jei ji per maža arba nepakankamai tvirta, gaminiai gali būti sugadinti, o tie pažeidimai dažnai yra tiesioginiai nuostoliai jų gamintojams. Dažnai naudojama ir per daug pakavimo medžiagų. Per daug pakuotės reiškia, kad ne tik sunaudojama daugiau žaliavų, bet ir transportavimas kainuoja brangiau bei sukuriamas didesnis neigiamas poveikis aplinkai. Kuo labiau pakuotė atitinka produkto išmatavimus, tuo mažiau pakavimo medžiagų reikia jai apsaugoti.
Tvarių logistikos partnerių pasirinkimas
Geras būdas įmonėms spręsti šias problemas - pasirinkti gerus partnerius. Ne visi vežėjai ir logistikos įmonės turi vienodą požiūrį į tvarumą, tad vertindami jas klauskite, kokių veiksmų jie imasi siekiant būti draugiški aplinkai. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kokius aplinkosauginis sertifikatus įmonė turi (pvz., ISO, EU Ecolabel) ir kaip toli paskirstymo centrai yra nutolę nuo klientų.
„Paskutinio kilometro“ pristatymo efektyvumas
Prekių pristatymo metu paskutiniai kilometrai yra svarbiausi. Kelionė iš sandėlio ar paskirstymo centro iki galutinio pirkėjo sudaro mažiausiai pusę visų pristatymo išlaidų. „Paskutinio kilometro“ logistikos tikslas - greitesnis, efektyvesnis ir tvaresnis produktų pristatymas. Tai apima didelių transporto priemonių parkų valdymą dinamiškomis, kintančiomis situacijomis, siuntų surinkimo vietų derinimą su pristatymo pajėgumais bei pristatymo derinimą su paėmimu ir grąžinimu, siekiant sumažinti tuščių ar pustuščių transporto priemonių skaičių. Nenuostabu, kad daugelis įmonių naudoja technologijas, padedančias valdyti informaciją.
Alternatyvios transporto priemonės prekių pristatymui
Elektriniai automobiliai yra vienas iš sprendimų. IKEA, didžiausias pasaulyje baldų pardavėjas, įsipareigojo naudoti elektrinius automobilius savo prekių pristatymams. Jų logistikos partneriai jau dabar turi visiškai elektrinius transporto priemonių parkus, aptarnaujančius tokius didelius miestus kaip Paryžius, Šanchajus ir Niujorkas. Visais galimais atvejais įmonės, pristatančios ne pernelyg stambias prekes, taip pat turėtų apsvarstyti pristatymą dviračiais ar krovininiais dviračiais į namus ir biurus.
Atsakingas asmeninių transporto priemonių naudojimas ir priežiūra
Tvaresnės keliavimo alternatyvos
Ne tik mažiausiai anglies dioksido (CO2) išskiriantis būdas, bet ir palankus sveikatai, yra vaikščiojimas pėsčiomis, tad, kada įmanoma, reikėtų jam teikti pirmenybę. Toliau - važiavimas dviračiu. Doc. dr. S. Pukalskas iš Vilnius TECH Automobilių inžinerijos katedros paaiškina, kad kalbant apie transporto tvarumą svarbu vertinti ne tik jo naudojimo, bet ir gamybos bei utilizavimo metu išskiriamą CO2.
Jeigu kalbame apie tolimesnes keliones ar vykimą į užsienio šalis, viešasis transportas arba asmeninis automobilis tampa pagrindiniais pasirinkimais. Keliavimas viešuoju transportu yra daug tvaresnis už keliones asmeniniu automobiliu, tad pirmiausia reikėtų rinktis viešąjį transportą, ir tik kraštutiniu atveju važiuoti automobiliu.
Viešojo transporto emisijų palyginimas
Pasak doc. dr. S. Pukalsko, traukiniai pagal tvarumo aspektą yra pirmoje vietoje iš viso viešojo transporto, tad ten, kur geležinkelių tinklas yra pakankamai išvystytas, vertėtų rinktis šį keliavimo būdą. Pavyzdžiui, dyzelinis traukinys išskiria 3000-5000 g CO2 šimtui kilometrų, tačiau padalinus šį kiekį iš didelio keleivių skaičiaus, emisija vienam žmogui yra itin maža. Palyginimui, lengvasis automobilis su vidaus degimo varikliu gali išmesti apytiksliai 100-200 g CO2 /100 km.
Dyzelinis autobusas išskiria 1000-2000 g CO2 /100 km. Autobusas didelis ir sunkus, jis sunaudoja daug degalų, todėl ir CO2 emisija didelė, tačiau padalinus ją iš vežamų žmonių skaičiaus, pamatytumėme, kad vienam žmogui emisija daug mažesnė, nei važiuojant automobiliu. Lėktuvų CO2 emisija, skaičiuojant 1 keleiviui, taip pat yra pakankamai nedidelė - 80-100 g CO2 /km. Šis rodiklis atsiranda dėl oro tankio ir lėktuvo aptakumo koeficiento: pakilus į kelių kilometrų aukštį, oras yra praretėjęs, tad oro pasipriešinimas yra daug mažesnis. Lėktuvo aptakumo koeficientas yra daugiau nei 15 kartų mažesnis nei aptakiausių šiuo metu gaminamų automobilių.
Technologijos ir variklių efektyvumas
Visi vidaus degimo varikliai veikia padedami daugelio įvairiausių technologijų - nuo gerinančių degimo procesą iki pačių degalų sudegimo. Su dabartinėmis technologijomis siekiama, kad degimo ir susimaišymo su oru procesai būtų kuo tobulesni. Kuo degalų ir oro mišinį pavyksta geriau sudeginti, tuo daugiau išsiskiria energijos, tuo mažiau sunaudojama degalų, ir tuo pačiu mažiau išsiskiria CO2.
Viešojo transporto plėtra ir infrastruktūra
Doc. dr. S. Pukalskas įsitikinęs, kad siekiant didesnio tvarumo miestuose turėtų daugėti viešojo transporto ir mažėti automobilių, pervežančių po vieną žmogų, nesvarbu, ar jie asmeniniai, ar nuomoti, ar taksi. Viešasis transportas turėtų būti daug labiau patrauklesnis ir patogesnis keleiviams: daug transporto priemonių, kuo mažiau persėdimų ir kuo mažesni atstumai iki stotelių.
Lietuvos miestų viešasis transportas atnaujinamas jau daugiau nei dešimtmetį, senus, susidėvėjusius autobusus keičiant šiuolaikiškais, ekologiškais, hibridiniais ar varomais elektra. Tam pasitelkiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų lėšos. Pagal naujausius savivaldybių pateiktus duomenis šalies viešojo transporto parką miesto, priemiesčio ir tarpmiestiniams maršrutams šiuo metu sudaro apie 3,2 tūkst. transporto priemonių, iš kurių apie 13 proc. yra naujos kartos. Panaudodamos 2014-2020 m. laikotarpio ES Sanglaudos fondo investicijas - 51,4 mln. eurų, Lietuvos savivaldybės iš viso jau yra įsigijusios 179 netaršias viešojo transporto priemones, iš jų 90 troleibusų, 48 suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus ir 39 elektrinius autobusus. Iš 2021-2027 m. laikotarpio ES fondų investicijų naujoms viešojo transporto priemonėms įsigyti numatoma skirti 160 mln. eurų.
Pasak doc. dr. S. Pukalsko, įtaką tvarumui transporto sektoriuje daro ir infrastruktūra. Lietuvos miestuose, įgyvendinant darnaus judumo planus, siekiama kurti darnią ir vientisą viešąją infrastruktūrą, kuri atitiktų gyventojų poreikius ir lūkesčius, prisidėtų prie oro taršos ir triukšmo mažinimo, darnaus judumo skatinimo mieste. Daug dėmesio skiriama efektyviam eismo srautų sureguliavimui, susisiekimo infrastruktūra geriau pritaikoma specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, tiesiami nauji ir rekonstruojami esami dviračių takai.
Transporto priemonių techninė apžiūra ir saugumas
Nuo 2023 m. vasario 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji reikalavimai transporto priemonių techninėms apžiūroms. Pagal teisės aktų pakeitimus, naujų reikalavimų neatitikimus galima skirstyti į dvi grupes: tie, su kuriais draudžiama dalyvauti eisme, ir tie, su kuriais dalyvauti eisme galima, bet reikės juos ištaisyti. Nors naujo įstatymo turinys iš esmės nekeičiamas, visgi keletas jo punktų yra aktualūs bemaž visiems automobilių ir motociklų šeimininkams.
Išplėstas sąrašas transporto priemonių, kuriose atliekant privalomąją techninę apžiūrą bus tikrinama ar yra įrengtas ir valstybės nustatyta tvarka patikrintas prietaisas, registruojantis informaciją apie vairuotojo darbo bei poilsio valandas ir važiavimo greitį - kitaip tariant, tachografas. Iki pakeitimų tai buvo aktualu tik autobusų bei krovininių automobilių turėtojams, gaunantiems pajamas iš žmonių bei krovinių pervežimo. Nuo šiol komercinė veikla tam įtakos neturi, ir tachografas bus tikrinamas didžiojoje dalyje autobusų ir krovininių automobilių.
Tikrinami mazgai
| Tikrinami mazgai | Tikrinami aspektai |
|---|---|
| Važiuoklė | Važiuoklė ir jos mechanizmai, dugnas ir suvirinimo siūlės nepažeisti korozijos, padangų būklė, ratų tvirtinimas, vairavimo sistemos veikimas. |
| Stabdžiai ir žibintai | Stabdžių ir žibintų veikimas pagal nustatytus parametrus, užtikrinant patikimą stabdymą. |
Patarimai sklandžiai apžiūrai
Automobilį techniškai patikrinus, pateikiama techninės apžiūros rezultatų ataskaita. Pateikiant apžiūrai automobilį, turintį dujų degalų sistemą, svarbu, kad dujų balionas būtų pripildytas ne mažiau kaip 50 proc. Techninė apžiūra bus sklandesnė, jei pirmiausia automobilį patikrinsite patys ir pastebėtus nedidelius trūkumus pašalinsite. Techninė apžiūra gali būti anuliuota bet kuriuo metu, pavyzdžiui, jei vairuotojas ėmė ir užtamsino automobilio langus, neteisingai pritvirtino automobilio valstybinius numerius, ar važiuoja netinkamomis padangomis ir pan.
Svarbiausia naujovė, kuri įsigaliojo nuo 2023 m. vasario 1 d., yra aiškiau apibrėžta valstybinio numerio ženklo prie transporto priemonės pritvirtinimo tvarka. Dėl klaidinančio numerių tvirtinimo (kai varžtas patenka į skaitmenų arba raidžių zoną ir iškreipia jų reikšmę) vien per metus policija užfiksuoja apie 300 000 atvejų. Pavyzdžiui, netinkamoje vietoje įsukus varžtą, 0 arba 6 virsta 8 ir t. t. Jei į techninę apžiūrą atvyktų automobilis su numerių žymenų (raidžių ir skaičių zonoje) styrančiais varžtais-kniedėm, kurios klaidina, yra nustatomas DT (didelis trūkumas). Išimtis dėl tvirtinimo varžtais ar kniedėmis yra taikoma tokiam automobilio valstybinių numerių tvirtinimui, kuris neįtakoja numerio perskaitymo. Tad tokiu tvirtinimo būdu galima automobilio valstybinį numerį tvirtinti kampuose, šonuose.
Tinkamas transporto priemonių utilizavimas
VĮ „Regitra“ turimais duomenimis, praėjusiais metais iš viso buvo išregistruota apie 26,6 tūkst. sunaikinimui atiduotų transporto priemonių, iš jų didžioji dalis - apie 25,3 tūkst. - sudarė lengvieji automobiliai. Tačiau lengvųjų automobilių registruojama ženkliai daugiau nei atiduodama tvarkyti ir perdirbti. Pavyzdžiui, pernai pirma registracija Lietuvoje suteikta maždaug 230 tūkst. transporto priemonių (naujų ir įvežtų iš užsienio naudotų), iš kurių 182 tūkst. sudarė lengvieji automobiliai.
Lietuviai transporto priemones gabena iš Vakarų ir dažniausiai reeksportuoja į trečiasis šalis. Tačiau skirtumas tarp įvežamų ir utilizuojamų automobilių yra nemažas, todėl šioje srityje dar turime daug ką nuveikti, ypač šviesdami verslininkus ir visuomenę, kaip tą padaryti tvarkingai bei nekeliant jokio pavojaus gamtai ar žmonių sveikatai. Kaip žinia, automobiliuose ir jų agregatuose tikrai netrūksta nedraugiškų aplinkai detalių ar kenksmingų medžiagų. „Į aplinką patekusi automobilių alyva ir kitos kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir padaryti žalą mus supančiai aplinkai bei žmonių sveikatai.“ Dėl to itin svarbu, kad gyventojai neparduotų netinkamų naudojimui automobilių nelegaliems ardytojams, kurie dažniausiai tinkamai nepasirūpina neigiamą vertę turinčiomis atliekomis.
Nauja utilizavimo tvarka ir atsakomybė
Automobilių gamintojų ir importuotojų asociacija (AGIA) pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką veikia taip, jog verslininkams padeda spręsti visas problemas, susijusias su tvarkų ir reglamentų išmanymu ir jų įgyvendinimu. Nuo gegužės pirmosios, įvedus savininko deklaravimo kodus (SDK), keičiasi ir nebenaudojamų automobilių utilizavimo tvarka. Atliekų tvarkytojui sunaikinus transporto priemonę, per 5-ias darbo dienas reikia kreiptis į „Regitrą“ ir pateikti tai įrodančią deklaraciją. Jei atliekų tvarkytojas negali pateikti sunaikinimo deklaracijos, tai tik reiškia, jog jis šia veikla užsiimti negali, nes neturi licencijos.
„Transporto priemonės naudojimas yra nuolatinė jos savininko atsakomybė.“ Kitaip tariant, jis turi užtikrinti, kad eisme dalyvautų tvarkingas automobilis, nekeliantis grėsmės aplinkiniams, o taip pat neteršiantis gamtos. „Regitra“ nebetinkamų naudoti transporto priemonių sunaikinimo procese dalyvauja kaip įstaiga, kuri išregistruoja tokias transporto priemones, kad jos nebegalėtų pakartotinai patekti į viešąjį eismą.
Pagal ES Direktyvą ir Lietuvos teisės aktus, automobilių gamintojai ir importuotojai, o tuo pačiu ir padėvėtas mašinas perparduodantys verslininkai, privalo organizuoti ir finansuoti senų automobilių surinkimą, vežimą, tvarkymą bei visuomenės švietimą. Taip pat privaloma užtikrinti, kad asmuo galėtų nemokamai priduoti nebenaudojamą transporto priemonę. Europos Sąjungos (ES) šalyse galioja lengvųjų automobilių (M1 klasės) ir mikroautobusų (N1 klasės) pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pareigos ir užduotys. Pagal ES direktyvą 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu per metus susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. gali būti neperdirbama.
Be priežiūros bendro naudojimo vietose paliktos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sukelia ne ką mažiau nepatogumų gyventojams ir eismo dalyviams. „Iš gyventojų gauname apie 2 tūkst. pranešimų per metus apie bendro naudojimo vietose paliktas eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Nemažėjantis pranešimų skaičius parodo, kad padėtis nesikeičia ir administracinė atsakomybė neatbaido neatsakingų transporto priemonių savininkų nuo pažeidimų.“ Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už neeksploatuojamos ir be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gyventojui gresia bauda arba automobilio konfiskavimas. „Karantino metu daugiau laiko praleidžiame parkuose ar miškuose. Tenka pastebėti, kad jose mėtosi automobilių atliekos, kaip padangos, plastikas, salono apdailos medžiagos, sėdynės, kilimėliai, guma ar stiklas. Jų matyti net ir šalia ežerų, upių ar upelių. Tai liudija, kad toli gražu ne visos atliekos patenka pas atliekų tvarkytojus ir yra tinkamai sutvarkomos.“
Tvarumo švietimas
„Aplinkosauga tampa mūsų gyvenimo dalimi. Kiekvienas norime neužterštų pamiškių, švaraus oro ir vandens, tačiau tuo privalome rūpintis visi.“ Aplinkosaugai sparčiai skverbiantis į visas gyvenimo sritis, mokymo įstaigos taip pat prisideda, ugdydamos atsakingus būsimus vairuotojus. Bendradarbiaudamos su Autogamintojų ir importuotojų asociacija, jos dalinasi žiniomis apie tvarią asmeninių automobilių priežiūrą bei nebenaudojamų transporto priemonių ir jų detalių utilizavimą. Aplinkai draugiškesnis gyvenimas prasideda nuo smulkmenų: bent kartą per savaitę vietoj automobilio pasirinkus dviratį, arba dažniau naudojantis viešuoju transportu.
tags: #kaip #maziausiai #pakenskiu #aplinkai #uzvedant #transporto