Kaip išsirinkti naują pavarų dėžę

Dauguma vairuotojų prieš pirkdami automobilį žino, ką rinksis - mechaninę pavarų dėžę (MPD) ar automatinę pavarų dėžę (APD). Tačiau vis dar kyla sunkumų bandant pasirinkti tarp „automato“, „variatoriaus“ ir „roboto“. Šiuo atveju, neturint reikiamų žinių, išsirinkti nėra taip paprasta. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime skirtingus pavarų dėžių tipus, jų privalumus ir trūkumus, padėsime atpažinti jūsų transporto priemonės pavarų dėžės tipą ir pateiksime rekomendacijas, kaip išsirinkti tinkamiausią.

Kas yra transmisija ir pavarų dėžė?

Pavarų dėžė yra pagrindinė transporto priemonės transmisijos sistemos dalis, atsakinga už galios perdavimą iš variklio į ratus. Priekiniais ratais varomose transporto priemonėse pavarų dėžė sujungia transmisijos, ašies ir diferencialo funkcijas į vieną integruotą bloką. Kadangi pavarų dėžė yra tiesiai po varikliu, ši konstrukcija leidžia išplanuoti kompaktiškesnį ir efektyvesnį automobilį. Be priekiniais ratais varomų transporto priemonių, kai kuriose visais ir galiniais ratais varomose transporto priemonėse taip pat naudojamos transmisijos, tiesa, skirtingos komplektacijos.

Visos pavarų dėžės veikia naudodamos krumpliaračių sistemą, kurie yra apvalūs diskai su dantukais aplink kraštą. Šie krumpliaračiai tarpusavyje sujungti, kad perduotų variklio galią ratams.

Pagrindiniai pavarų dėžių tipai

Transporto priemonėse dažniausiai sutinkami kelių tipų transmisijos, kurių kiekviena turi savo unikalias charakteristikas ir pritaikymą. Atmetus įvairius tarpinius ar rečiau automobiliuose naudojamus automatinių dėžių tipus, galime aptarti dažniausiai pasitaikančius:

• Mechaninė pavarų dėžė (MPD)
• Klasikinė automatinė pavarų dėžė (APD)
• Dvigubos sankabos pavarų dėžė (DSG/DCT)
• Nuolat kintama pavarų dėžė (CVT)
• Robotizuota mechaninė pavarų dėžė (AMT)

Mechaninė pavarų dėžė (MPD)

Mechaninė pavarų dėžė yra seniausias ir labiausiai paplitęs automobiliuose naudojamų pavarų dėžių tipas. Ji veikia naudodama pavarų ir sankabos sistemą, kuri leidžia vairuotojui rankiniu būdu pasirinkti norimą pavarų santykį, naudojant sankabos pedalą ir pavarų perjungimo svirtį.

Privalumai:

• Patikimumas: Mechaninės pavarų dėžės yra žinomos dėl savo paprastumo ir ilgaamžiškumo. Kuo mechanizmas mažiau sudėtingas, tuo jo patikimumas didesnis.
• Ekonomiškumas: Vairuotojas reguliuoja variklio sūkių dažnį, taip galima sumažinti pavarą ir pasiekti kitokį sukimo momentą. Be to, šiuolaikinėse MPD degalų sąnaudos dažnai yra mažesnės.
• Dinamika: Vairuotojas gali greičiau įsibėgėti iki norimo greičio ir naudoti stabdymą varikliu avarinėse situacijose.
• Patirtis: Įgiję vairavimo su mechanine pavarų dėže patirties, galėsite sėsti ir vairuoti įvairius automobilius.
• Priežiūra: Mechaninės pavarų dėžės yra paprastesnės konstrukcijos, todėl jų remontas ir priežiūra dažnai būna pigesnė.

Trūkumai:

• Nepatogumas: Labai nepatogu judėti mieste su mechanine pavarų dėže, ypač dideliuose kamščiuose, nes tenka nuolat perjunginėti pavaras ir spausti sankabos pedalą.
• Variklio ir transmisijos tarnavimo laikas: Nepatyręs vairuotojas gali priversti variklį veikti per aukštomis apsukomis arba sudeginti sankabą, sutrumpindamas jos tarnavimo laiką. Svarbu priminti, kad pavarų perjungiant sankabos pedalą būtina išminti iki galo.
• Sudėtingumas pradedantiesiems: Ne visi išmoksta laiku ir tiksliai perjungti reikiamą pavarą.

Automatinės pavarų dėžės

Automatinės pavarų dėžės pradėtos naudoti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Jos leidžia automobiliui automatiškai keisti pavaras be vairuotojo įsikišimo, priklausomai nuo važiavimo sąlygų, tokios kaip greitis, variklio apsukos, kelio nuolydis ir kiti faktoriai. Pavarų dėžė nustato tinkamą pavarą pati, o tai padeda vairuotojui koncentruotis tik į važiavimą.

Bendri privalumai:

• Patogumas: Labai lengva valdyti, ypač važiuojant mieste ar kamščiuose. Vairuotojui nereikia rūpintis pavarų perjungimu.
• Daugiau išteklių: Šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės yra patobulėjusios ir daugeliu punktų lenkia mechanines.
• Degalų ekonomija: Nors anksčiau automobiliai su automatine pavarų dėže sunaudodavo daugiau degalų, šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės, turinčios daugiau laipsnių (6, 7, 8 ar dar daugiau), pasižymi didesniu variklio darbo efektyvumu ir gali būti ekonomiškesnės už mechanines.

Bendri trūkumai:

• Brangesnis remontas: Dėl sudėtingesnės konstrukcijos remonto kaštai yra didesni.
• Negalima užvesti automobilio stumiant: Automobilio užvedimas jį stumiant su automatine pavarų dėže yra negalimas.
• Ribotas vilkimas: Nerekomenduojama automobilio su automatine pavarų dėže tempti. Jeigu nėra kitos išeities, galima tą daryti nedideliu greičiu ir trumpą atstumą, kadangi pavarų dėžės tepimo mechanizmas, nedirbant varikliui, neveikia.

Klasikinė automatinė pavarų dėžė (APD)

Klasikinę APD sudaro du pagrindiniai komponentai: hidraulinis transformatorius, kuris pakeičia smagratį ir veikia kaip sankaba bei sukimo momento transformatorius, ir planetarinė pavarų dėžė. Varikliui veikiant tuščiąja eiga, transmisijai galios srautas neperduodamas. Mechaninės „automatų“ dalys per jų egzistavimo laiką pasikeitė labai nežymiai, tik padaugėjo pavarų (nuo 2 iki 8). Valdymo sistema evoliucionavo, o APD „savarankiškumą“ galima kontroliuoti pagal konkretaus vairuotojo vairavimo stilių, pasirenkant vieną iš kelių darbo režimų (pvz., „sport“ ar „komfort“).

Jos veikimas paprastas - kai spaudžiamas akseleratorius, pavarų dėžė variklio galią perduoda transmisijai, o atleidus greičio pedalą variklis atjungiamas nuo transmisijos ir gali dirbti tuščią eiga. Šiose dėžėse pavaras perjungia jose esančio skysčio kintantis slėgis, todėl joms prižiūrėti būtina skirti ypač didelį dėmesį. Atsiradus gedimui klasikines automatines pavarų dėžes taip pat paprasčiau remontuoti nei kitas automatines, jas išmano daugiau specialistų.

Dvigubos sankabos pavarų dėžė (DSG/DCT)

Tai pažangus transmisijos tipas, sujungiantis mechaninės pavarų dėžės efektyvumą su automatinės pavarų dėžės komfortu. Jų konstrukcija su dantračiais yra panaši į mechaninės pavarų dėžės, tačiau yra dvi sankabos, kurios valdomos elektronikos (viena nelyginio, o kita - lyginio skaičiaus pavaroms). Važiuojant viena sankaba įjungia esamą pavarą, o kita iš anksto pasirenka kitą pavarą. Tai garantuoja, kad dėžėje yra net 5 velenai (įprastose dėžėse 2-3). Dėl šios priežasties automobilis gali greičiau įsibėgėti, vartoja mažiau degalų ir yra dinamiškesnis. Pavarų perjungimo greitis iš viso nerūpi. Šiandien DSG ištobulinta taip, kad vairuotojas beveik negalės skųstis nei vėluojančiomis persijungti pavaromis, nei didelėmis degalų sąnaudomis. Vienodų automobilių bandymai su mechanine ir DSG dėže įrodė, kad greitėjimo dinamika skiriasi sekundės dalimis, o degalų sąnaudos su DSG gali būti netgi mažesnės. Tai ypač priklauso nuo vairavimo stiliaus ir meistriškumo.

Specialistai pažymi, kad dėl tokios skubos šios pavarų dėžės nemėgsta važiavimo miesto režimu, kai vos smarkiau paspaudus, tenka stabdyti, o pavarų dėžė, kuri jau susiruošė jungti aukštesnę pavarą, staiga turi ją mažinti. Technikos specialistai taip pat pataria perkant naudotą automobilį su DSG pavarų dėže išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis jis buvo eksploatuotas dažniausiai, taip pat - ar buvo tinkamai aptarnaujamas. Automobiliuose su DSG, jei sankaba „šlapia“ (dar gali būti „sausa“, kuri paprastai montuojama su mažesnės galios varikliais), tepalus privaloma keisti kas 60 tūkst. km arba kaip nurodyta gamintojo. Ekspertai dar dalijasi pastebėjimais, kad šios dėžės su dviem sankabomis gali tapti ypač problemiškos, jei nuvažiuota daugiau kaip 200-250 tūkst. km.

Nuolat kintama pavarų dėžė (CVT)

CVT pavarų dėžėje naudojama diržo ir skriemulio sistema, užtikrinanti neribotą pavarų skaičių, kad galia būtų perduota sklandžiai ir efektyviai. Joje nėra nei krumpliaračių, nei sankabos. Diržas, plieninė juosta ar grandinė jungia du ant velenų slankiojančius skriemulius, kurie nuo variklio apsukų keičia savo plotą ir taip keičia perdavimo skaičių. Pirmąją bepakopę transmisiją sukūrė olandų įmonės „DAF“ inžinieriai. Šiose dėžėse nėra perėjimo tarp atskirų pavarų, greitėjama plastiškai, tarsi automobilis varomas elektros variklio, todėl greitėjant nejaučiama pavarų šokinėjimo ar smūgių. Pagrindinis šios sistemos trūkumas - užpakalinės ir neutralios pavaros nebuvimas.

Šios pavarų dėžės dažniausiai aptinkamos Japonijoje ir Pietų Korėjoje pagamintuose automobiliuose, pvz., „Honda“, „Nissan“, „Toyota“, taip pat yra montuojamos hibridiniuose modeliuose. Jos ypač vertinamos degalų taupumu besirūpinančių vairuotojų, nes visuomet palaikomas optimalus variklio režimas ir efektyviai perduodama jėga į ratus, jų puikus naudingumo koeficientas. Tačiau tokios pavarų dėžės labiau tinka vairuotojams, kuriuos tenkina ramus važiavimas, nes tokios dėžės reakcija į staigų akseleratoriaus pedalo paspaudimą dažnai yra lėtoka. Specialistas atkreipia dėmesį į tai, kad automobiliuose su šiomis pavarų dėžėmis, ypač senesnių metų, galima išgirsti specifinį garsą, kai kurių ekspertų teigimu, jos dirba garsiau. Vienas belaipsnės transmisijos, konkrečiai variatoriaus, trūkumų - riboto dydžio sukimo momento perdavimas.

Robotizuota mechaninė pavarų dėžė (AMT)

Egzistuoja tarpinę nišą tarp mechaninių ir automatinių transmisijų užimančios pavarų dėžės. Jose automatizuotas ne pavarų perjungimas, o tik sankabos įjungimas/išjungimas. Bene geriausia robotizuota transmisija „SMG“ („Sequental M Gearbox“) gali pasigirti M serijos „BMW“ automobiliai. Jos pagrindą sudaro 6 pavarų MPD, kurioje pavarų perjungimu ir sankabos atjungimu rūpinasi elektronika valdoma hidraulika. Tai - brangus ir sudėtingas variantas, tačiau yra ir pigesnių. Paprasčiausias MPD perdarymo į robotizuotą transmisiją būdas realizuotas A klasės „Mercedes-Benz“ automobiliuose. Juose mechaninė pavarų dėžė turi elektroninį hidraulinį sankabos prievadą. Vairuotojas perjungia pavaras kaip paprastoje MPD, tačiau paminos salone tik dvi - elektronika stebi akseleratoriaus paminos ir pavarų perjungimo svirties padėtį, o reikiamu momentu perjungia pavarą. Dar vienas variantas - pakeisti hidraulinius siurblius žingsniniu elektros varikliuku. Taip pasielgė „robotų“ kūrėjai iš „Opel“ ir „Ford“. Tiesa, šį kartą už bandymą sutaupyti teko sumokėti: pavaros persijungia stipriais šuoliais ir pavėluotai.

Prieš renkantis tokią transmisiją reikėtų gerai pagalvoti: azartiškiau perjungti pavaras nei tradicinėje greičių dėžėje neišdegs, o tolygaus ir švelnaus judėjimo lyg „automate“ taip pat nebus. Verčiau rinktis brangesnę sekvencinę pavarų dėžę, kurioje, jei kada kils noras, galėsite sau leisti pavaras perjungti ranka.

Kitos modernios automatinės pavarų dėžės

Technikos pažanga nestovi vietoje - atsiranda ir kitų modernių automatinių pavarų dėžių tipų. Pavyzdžiui, japonų gamintojas „Suzuki“ savo modeliuose „Vitara“ ir „S-Cross“ su 1,6 l dyzeliniu varikliu montuoja TCSS (angl. Twin Clutch System by Suzuki).

Kaip sužinoti, kokia yra mano pavarų dėžė?

Jei esate automobilio savininkas, norint tinkamai prižiūrėti ir šalinti gedimus, labai svarbu suprasti savo transporto priemonės komponentus. Svarbu žinoti, kokio tipo pavarų dėžė turi jūsų transporto priemonę, kad ji veiktų efektyviai ir nustatytumėte galimas problemas. Štai keli žingsniai, padėsiantys nustatyti jūsų automobilio transmisijos tipą:

1. Peržiūrėkite savo transporto priemonės vadovą: jūsų transporto priemonės savininko vadovas yra vertingas šaltinis norint suprasti jūsų transporto priemonės komponentus, įskaitant joje sumontuotos transmisijos tipą. Vadove gali būti pateikta konkrečios informacijos apie pavarų dėžę, įskaitant jos modelio numerį ir specifikacijas.
2. Patikrinkite transmisijos etiketę: Kai kuriais atvejais transporto priemonėje sumontuotos transmisijos tipas bus nurodytas etiketėje ant transmisijos korpuso. Šioje etiketėje pateikiama tokia informacija kaip pavarų dėžės markė, modelis ir pagaminimo data.
3. Internetinis tyrimas: jei nerandate informacijos apie pavarų dėžę savo transporto priemonės savininko vadove arba transmisijos etiketėje, gali būti naudinga atlikti internetinį tyrimą. Daugelyje automobilių forumų ir svetainių pateikiami ištekliai ir diskusijos, susijusios su konkrečiais transporto priemonių modeliais ir jų pavarų dėžių konfigūracijomis.
4. Gaukite profesionalios pagalbos: jei vis dar nesate tikri, kokio tipo pavarų dėžė yra jūsų automobilyje, pasikonsultuokite su kvalifikuotu mechaniku arba automobilių techniku. Šie specialistai turi patirties ir žinių, kad galėtų tiksliai identifikuoti pavarų dėžę ir pateikti priežiūros bei remonto instrukcijas.

Kodėl svarbu žinoti savo pavarų dėžės tipą?

Žinoti, kokio tipo transmisija yra jūsų automobilyje, labai svarbu dėl daugelio priežasčių. Pirma, tai leidžia pasirinkti transmisijos skystį ir techninės priežiūros programą, tinkamą jūsų transmisijos tipui. Skirtingoms pavarų dėžėms gali prireikti skirtingų tipų transmisijos skysčio, o naudojant netinkamą transmisijos skystį gali kilti veikimo problemų ir gali atsirasti žala. Be to, norint diagnozuoti ir išspręsti bet kokias su transmisija susijusias problemas, labai svarbu žinoti savo pavarų dėžės tipą. Kai kreipiatės pagalbos į mechaniką arba patiems šalinate gedimą, tiksliai identifikuojant pavarų dėžę galima supaprastinti diagnostikos procesą ir užtikrinti, kad taisant būtų naudojamos tinkamos dalys ir procedūros.

Apibendrinant galima teigti, kad pavarų dėžė yra svarbi transporto priemonės transmisijos sistemos dalis, o jos tipo ir charakteristikų supratimas yra labai svarbus transporto priemonės techninei priežiūrai ir gedimų šalinimui. Turėdami šias žinias, galite imtis aktyvių veiksmų, kad prižiūrėtumėte pavarų dėžę ir išspręstumėte visas galimas problemas, kurios galiausiai prailgins jūsų transporto priemonės tarnavimo laiką ir užtikrins patikimą vairavimo patirtį.

Pavarų dėžių konstrukciniai elementai

Automobilių agregatuose velenai ir krumpliaračiai sukasi guoliuose. Krumpliaračiai perduoda jėgas ir judesį. Automobiliams dažniausiai naudojami cilindriniai krumpliaračiai. Pagal krumplių tipą jie skirstomi į tiesius ir įstrižus. Pagal krumplių padėtį būna išorinio sukibimo ir vidinio sukibimo. Pavarų velenai yra sandarinami radialiniais sandarikliais. Planetinė pavarų dėžė: Automatinėse transmisijose dažniausiai naudojamos planetinės pavarų dėžės. Bepakopėse transmisijose norimas greitis gaunamas belaipsniškai keičiant perdavimo skaičių.

Automatinės pavarų dėžės priežiūra ir mitai

Automatinė pavarų dėžė suteikia vairuotojui didelį patogumą ir paprastumą. Tinkamai prižiūrint, automatinė pavarų dėžė gali suteikti sklandų ir patogų važiavimą ilgą laiką.

Mūsų paneigiami mitai:

• Automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis genda dažniau: Tai mitas. Automatinių pavarų dėžių gedimai dažniausiai atsiranda dėl per menkos automobilio priežiūros ir uždelstų smulkiųjų remonto darbų.
• Automobilis su automatine pavarų dėže naudoja daugiau degalų: Tai tiesa tik senesniuose automobiliuose. Šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės yra gerokai tobulesnės ir degalų ekonomija netgi lenkia mechanines. Automatinės pavarų dėžės turi daugiau laipsnių, o dažniau keičiant pavaras, galima išgauti didesnį variklio darbo efektyvumą.
• Dažnesnis stabdžių trinkelių keitimas ar itin ribotas kilometražas: Tai neturi jokio pagrindo. Stabdžių trinkelių dėvėjimasis tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo įpročių ir važinėjimo teritorijos, o pavarų dėžės patikimumas - nuo jos eksploatacijos ir priežiūros.

Priežiūros patarimai:

• Atsargiai važiuoti esant šaltam varikliui: Žiemą pavarų dėžės alyva būna sušalusi, tad didelės apkrovos jai - ne į naudą.
• Nereikėtų piktnaudžiauti staigiai perjunginėjant pavarų dėžės režimus: Venkite staigiai perjunginėti iš D (drive - priekinės pavaros) į R (rear - atbulinės pavaros) ir atvirkščiai.
• Stovėjimo stabdžio naudojimas: Jeigu automobilis sustabdomas, įjungiama P (parking - stovėjimo) padėtis, dar neatleidus stabdžio pedalo reikėtų įjungti stovėjimo stabdį. Tai ypač aktualu nuokalnėse, kadangi pavarų dėžė gaus mažesnę apkrovą, o automobilis stovės stabiliau.

Dažniausi automatinės pavarų dėžės gedimai ir jų požymiai

Automatinės pavarų dėžės valdymas apima daviklius, esančius automatinėje pavarų dėžėje, kurie renka informaciją apie automobilio veikimo parametrus. Bepakopę pavarų dėžę sudaro specialūs komponentai, užtikrinantys nuolatinį perdavimo santykio keitimą. Nors šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės yra patvarios, vis dėlto pasitaiko ir gedimų, kurie gali signalizuoti apie problemas:

• Sunkiai persijungiantys bėgiai: Tai vienas dažniausių ir akivaizdžiausių gedimų. Jei problema yra sumažėjęs tepalų lygis, papildykite tepalų bakelį. Jei tepalai nėra problema, situacija kiek rimtesnė.
• Nereguliarios variklio apsukos: Važiuojant pastoviu greičiu, variklio apsukos turėtų būti tolygios. Pastebėjus, jog apsukos stipriai kinta - šoka į viršų arba smunka žemyn, vertėtų patikrinti pavarų dėžę.
• Automobilis nejuda iškart: Užkūrus automobilį ir perjungus iš parkavimo režimo į važiavimo padėtį, atleidus stabdį, automobilis nejuda iškart. Tai gali signalizuoti apie pavarų dėžės gedimus.
• Negarantiški garsai: Iš pavarų dėžės sklindantys garsai gali rodyti gedimus. Kiekvienos markės automobilis gali skleisti skirtingus garsus, todėl sunku tiksliai pasakyti, koks garsas ką reiškia.
• Degėsių kvapas: Iš automobilio sklindantis degėsių kvapas dažniausiai atsiranda dėl per aukštos pavarų dėžės tepalo temperatūros. Padidėti temperatūra gali dėl nekokybiško arba pasenusio tepalo, tepalo trūkumo arba dėl automatinės pavarų dėžės aušinimo sistemos problemų.

Kaip išsirinkti naują ar naudotą automobilį su automatine pavarų dėže?

Kadangi naudotų automobilių su automatine pavarų dėže pasiūla didėja, nesusigundykite vien tik maža kaina. Radę patinkantį automobilį, atlikite kiek įmanoma ilgesnį bandomąjį važiavimą. Nepamirškite - net jei pradėjus važiuoti automatinė pavarų dėžė veikia puikiai, jų veikimas linkęs prastėti kurį laiką pavažiavus. Vykdami į autoservisą, pasirinkite tokį, kuris specializuojasi automatinių automobilių srityje. Pavarų dėžė yra pernelyg svarbi, kad ją tikrintų atsitiktinis mechanikas.

Jei ieškote automatinio automobilio, nepamirškite, kad jo suteikiamas patogumas reikalauja didesnių išlaidų remontuojant automobilį. Būtent todėl šie automobiliai rekomenduojami vairuotojams, kurie gali sau leisti sumokėti nemažą pinigų sumą netikėto gedimo atveju.

Jei perkate naudotą automobilį, rinkoje rasite automobilių su keturių rūšių automatinėmis pavarų dėžėmis, kiekviena jų turi stipriųjų ir silpnųjų pusių. Štai keletas pavyzdžių:

• Klasikinė automatinė pavarų dėžė: Populiari, lengvai rasite kvalifikuotą autoservisą remonto atveju.
• DSG: Išpopuliarino „Volkswagen“, padeda sutaupyti degalų (iki 15 %). Turi dvi pavarų dėžes ir dviejų masių smagratį. Brangi naudoti - vartoja daug tepalų ir didelės remonto sąnaudos. Pavyzdžiai: „Skoda Fabia II“ (nuo 2007 m.) 1.2 TSI 105 km, „Seat Ibiza IV“ (nuo 2008 m.) 1.2 TSI 105 km, „Volkswagen Golf V“ (2003-2008 m.) 1.9 TDI 105 km, „Skoda Octavia II“ (2004-2013 m.) 1.9 TDI 105 km, „Skoda Yeti“ (nuo 2009 m.) 2.0 DI CR 140 km ar „Volkswagen Tiguan“ (nuo 2007 m.) 2.0 TDI 140 km.
• CVT: Remontas brangiai kainuoja, todėl prieš perkant automobilį su CVT pavarų dėže, verta įsitikinti, ar jam nebus netrukus reikalinga techninė priežiūra. Pavyzdys: „Nissan Micra K12“ (2002-2010 m.) 1.4 16V 88KM.
• „Selespeed“ (robotizuota dėžė): Pavaros keičiamos naudojant tradicinę pavarų svirtį ar mygtukus ant vairo, bet be sankabos pedalo. Sunku sureguliuoti, tačiau paprastai šios dėžės labai patvarios. Pavyzdys: „Audi A4 Tiptronic“ (2000-2008 m.) 2.4 V6 170 KM.

VIN patikrinimas gali padėti išvengti papildomų išlaidų, susijusių su nežinomos istorijos automobilio pirkimu.

tags: #kaip #issirinkti #nauja #pavaru #deze