Traktorinės padangos yra viena iš sudėtingiausiai tvarkomų atliekų rūšių, ypač kai kalbama apie didelių gabaritų žemės ūkio technikos padangas. Ūkininkai neretai susiduria su problema, kur dėti jau atitarnavusias traktorių, kombainų ar kitų didelių ūkio mašinų padangas, nes jos nepriskiriamos buitinėms atliekoms ir negali būti metamos į bendrus konteinerius.
Kur dėti senas traktorines padangas?
Ūkininkai, įsigydami žemės ūkio technikos padangas, turi teisę nemokamai pardavėjui palikti naudotas padangas, skirtas tam pačiam transporto priemonės tipui. Pardavėjas privalo priimti tiek tos pačios rūšies padangų, kiek klientas nuperka naujų.
Padangų platintojas pirkėją privalo informuoti apie pirminį importuotoją, pateikusį į Lietuvos Respublikos rinką pirkėjo įsigyjamas padangas, šio importuotojo finansuojamas padangų atliekų surinkimo sistemas, t.y., servisus, atliekų surinkimo aikšteles. Prie kiekvienos parduodamos padangos, platintojas privalo pirkėjui pateikti raštišką informaciją:
- kuris padangų atliekų surinkėjas, kokiomis sąlygomis ir kur priims nebenaudojamas padangas;
- kas skiria finansavimą padangų atliekų tvarkymui;
- padangų atliekų surinkėjo kontaktus (telefonas, elektroninis paštas).
Ši informacija užtikrina, kad pasikeitus padangas pardavėjo nenurodytuose servisuose, šie servisai turėtų galimybę pasinaudoti importuotojo finansuojama sistema ir papildomai neįskaičiuotų padangų atliekų sutvarkymo kaštų į teikiamų paslaugų kainą. Asmuo, nusipirkęs padangas be šios raštiškos informacijos, prisiima prievolę būti apmokestintas antrą, o galbūt ir trečią kartą už padangų atliekų tvarkymą.
Jei padangos sukauptos anksčiau arba nėra galimybės jų grąžinti pardavėjui, jas reikia perduoti specializuotoms atliekų tvarkymo įmonėms. Tokiais atvejais dažniausiai taikomas mokestis, kuris priklauso nuo padangų dydžio ir kiekio.
Žemės ūkio technikos padangos yra priskiriamos prie atliekų, susidarančių vykdant ūkinę veiklą, todėl šios atliekos negali būti šalinamos gyventojams skirtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGASA) ar atliekų priėmimo punktuose. Už ūkinės veiklos atliekų priėmimą ir apdorojimą privaloma mokėti įstaigos dalininkų nustatytą mokestį.
Pavyzdžiui, į Kairių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (adresu Bertužių kaimas, Šiaulių g. 24, Kairiai) galima mokamai pristatyti žemės ūkio technikos padangas. Vienos tonos priėmimo kaina - 40,34 Eur su PVM. Marijampolės apskrities gyventojai, tarp jų ir ūkininkai, naudotas traktorių padangas taip pat gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA).
„Padangų importuotojų organizacija“ organizuoja didelės dalies Lietuvos rinkoje susidarančių padangų atliekų kiekio sutvarkymą, padangos išvežamos į perdirbimo gamyklas, tinkamai sutvarkomos ir gaminami įvairiausi gaminiai naudojami įvairiose pramonės šakose.
Problemos ir sprendimai
Nemažai ūkininkų susiduria su problema, kur dėti jau atitarnavusias padangas. „Ūkiuose susikaupė nemaži kalnai senų padangų. Žemdirbiai per darbymetį nelekia į autoservisus ir neveža atiduoti kelių senų padangų. Todėl jų ir prikaupia. O kur jas dėti? Niekas nepriima“, - pabrėžiama straipsnyje.
Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorės Veronikos Masalienės, žemdirbiai ir ūkininkai, kaip ir kiti padangų atliekų turėtojai, turėtų tinkamai pasirūpinti per jų veiklą susidariusiomis padangų atliekomis. Padangų atliekas reikėtų atiduoti licencijuotiems tokių atliekų tvarkytojams arba priduoti platinimo vietoms, kuriose bus perkamos naujos padangos ir jose paliekamos tos pačios rūšies ir tiek pat vienetų padangų.
Lietuvoje padangų atliekų sutvarkymas pagrįstas gamintojo atsakomybės principu ir įgyvendinamas per ne pelno siekiančias organizacijas ir individualiai.
Teisės aktų spragos ir pasiūlymai
Pasak specialistų, dalis padangų gamintojų ir importuotojų neturi prievolės ar nevykdo jiems nustatytų pareigų. „Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų duomenimis, 2018 metais padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai patiekė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo 21 tūkst. tonų, arba 76 proc., visų padangų atliekų sutvarkymą. Prievolės neturintys ir pareigų nevykdantys padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai per metus patiekia daugiau kaip 10 tūkst. tonų, tačiau šių padangų sutvarkymo nefinansuoja“, - teigiama. Taip pat transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonės, ypač mažos, turi mokėti už padangų atliekų pridavimą.
Siūloma, kad teisės aktai užtikrintų, jog senų padangų turėtojams: transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėms, padangų pardavėjams, gyventojams - šių atliekų pridavimas nieko nekainuotų ir būtų patogus. Tai sudarytų sąlygas verslui ir gyventojams nemokamai bei patogiai atiduoti senas padangas. Individualiai ar kolektyviai pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai turėtų įsteigti specialias naudotų padangų priėmimo vietas verslui kiekvienoje apskrityje (savivaldybėje), o bendradarbiaujant su regioniniais atliekų tvarkymo centrais organizuoti padangų surinkimą iš gyventojų.
Senų padangų perdirbimas: lietuvių mokslininkai atvėrė kelius į statybų pramonę
Poveikis aplinkai ir baudos
Netinkamai tvarkomos ir ne vietoje paliktos naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos gali tapti gaisro priežastimi. Netinkamai pašalintos padangos teršia aplinką, kelia gaisrų riziką ir prisideda prie ilgalaikio dirvožemio bei vandens taršos. Atsakingai elgtis turi ir vairuotojai, nes už netinkamoje vietoje, pavyzdžiui, prie buitinių atliekų konteinerių, pakelėje ar miške paliktas padangų atliekas, gali būti skirta bauda, kurios dydis nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną išmestą padangą. Maksimalus baudos dydis gali siekti net 6 000 eurų. Taip pat papildomai gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Kai padangos deginamos, skiriama ir bauda, ir skaičiuojama žala aplinkai.
Perdirbtų padangų guma galėtų būti naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai, grindinio dangoms, sporto aikštelių pagrindams, triukšmo slopinimo sprendimams ar net pramoninėms dangoms. Valstybės institucijos turėtų priimti sprendimus, kurie užtikrintų gaminių iš perdirbtos padangų gumos rinkos sukūrimą ir šių atliekų panaudojimą. Valstybės valdomos įmonės gaminius iš perdirbtų padangų galėtų panaudoti viešajai infrastruktūrai, pavyzdžiui, keliams tiesti ir atitvarams gaminti.
tags: #kaip #issifruoti #traktorines #padangas