Automobilio kėbulas yra esminė transporto priemonės dalis, lemianti jos išvaizdą ir apsauganti vidaus komponentus. Kasdien eksploatuojant automobilį, kėbulas neišvengiamai patiria įvairių pažeidimų: nuo smulkių įbrėžimų ar įlenkimų iki rimtų deformacijų po eismo įvykių. Net ir nedidelis defektas gali gadinti estetinį vaizdą, o didesni pažeidimai - kelti pavojų konstrukciniam vientisumui. Profesionalus kėbulo remontas padeda atkurti automobilio išvaizdą po pažeidimų, grąžina jam buvusį blizgesį ir formą, taip pat užtikrina, kad transporto priemonė vėl būtų saugi eksploatuoti.
Dažniausiai pasitaikantys kėbulo pažeidimai ir jų sprendimo būdai
Įbrėžimai ir dažų nubrozdinimai
Dažniausiai pasitaikantys kėbulo pažeidimai yra negilūs įbrėžimai ir paviršiniai dažų nubrozdinimai, atsirandantys parkavimo aikštelėse ar siaurose vietose. Nors tokios žymės gali atrodyti nereikšmingos, jos gadina automobilio estetiką, ypač jei atsiveria gruntas ar metalas. Be to, neapsaugoto metalo vietose ilgainiui ima formuotis korozija. Smulkius įbrėžimus dažnai galima pašalinti poliruojant - specialiomis poliravimo pastomis nušlifuojamas viršutinis lako sluoksnis ir paviršius tampa vėl lygus.
Kėbulo įlenkimai
Kėbulo įlenkimai gali atsirasti atsitrenkus durimis į kliūtį, nuo krušos ar nepasisekus parkavimo manevrui. Maži, dažų nepažeidę įlenkimai neretai sutvarkomi taikant PDR (Paintless Dent Repair) metodą - tai įlenkimų lyginimas be dažymo, kuomet specialiais įrankiais iš vidaus arba išorės įlenkta vieta atsargiai išstumiama, nepažeidžiant dažų. Rezultatas - išlaikoma originali automobilio išvaizda, nereikia dažyti naujai.
Deformacijos po eismo įvykių
Eismo įvykiuose patiriami smūgiai gali stipriai deformuoti automobilio kėbulą: susiglamžo sparnai, kapotas, durys, bamperiai, kartais pažeidžiamas ir stogas ar statramsčiai. Tokiais atvejais nukenčia ne tik išvaizda, bet ir konstrukcija - gali išsikraipyti kėbulo geometrija, atsirasti plyšių suvirinimo siūlėse. Po rimtų avarijų reikalingas kompleksinis kėbulo remontas, apimantis detalių keitimą, rėmo tiesinimą, dažymą ir kitus darbus. Svarbu kruopščiai įvertinti visus pažeidimus, nes smūgio jėga galėjo paveikti automobilio vidines struktūras, net jei išoriškai matoma žala atrodo nedidelė.
Rūdžių židiniai
Rūdžių židiniai - dar vienas dažnas „pažeidimas“, ypač senesniuose automobiliuose. Drėgmė, druska ant kelių žiemą ir pažeistas dažų sluoksnis yra palanki terpė metalui pradėti rūdyti. Iš pradžių atsiranda nedidelės rudos dėmelės, kurios ilgainiui plečiasi, dažai atšoka, metalas skyla. Korozija ne tik bjauroja automobilio išvaizdą, bet ir silpnina kėbulo konstrukciją. Kuo anksčiau pastebėtos rūdys yra pašalinamos, tuo paprastesnis remontas: lengvai paviršių pažeidusią koroziją galima nuvalyti, pažeistą vietą nuglaistyti ir perdažyti.
Kėbulo remonto procesas
Kėbulo remontas - tai daugelio susijusių darbų visuma, kurių tikslas - atkurti transporto priemonės konstrukcinius matmenis, formą, tvirtumą ir estetinę išvaizdą. Remonto procesas yra ilgas ir sudėtingas, reikalaujantis tikslumo, kruopštumo bei atsakomybės. Ne visuomet yra galimas automobilio kėbulo geometrijos atkūrimas, o saugumas turi būti svarbiausias faktorius, nulemiantis remonto galimumą. Profesionalus remontas turi būti atliekamas specializuotose įmonėse, kur griežtai laikomasi būtinų reikalavimų.
Pažeidimų nustatymas ir geometrijos atstatymas
Prieš pradedant kėbulo remonto darbus, būtina nustatyti gedimų (pažeidimų) mastą. Tai leidžia planuoti darbą ir iš anksto apskaičiuoti remonto išlaidas. Po stipresnio smūgio būtina patikrinti automobilio kėbulo geometriją. Servisuose naudojamos specialios matavimo sistemos arba stendai, kurie parodo, ar kėbulo baziniai taškai yra vietoje. Jei nustatomi nuokrypiai, atliekamas geometrijos atstatymas - kėbulas tvirtinamas prie stendo ir hidrauliniais įrankiais grąžinamas į gamyklinius parametrus. Šiuo metu matavimams plačiausiai naudojamos trimatės liniuotės arba optinės lazerinės matavimo sistemos. Matavimo liniuotėmis matavimai atliekami šoninėms, galinėms, stogo bei dugno transporto priemonės deformacijoms išmatuoti. Reikalingi atstumai bei visų charakteringų taškų koordinatės randamos duomenų bazėse. Optinės bei lazerinės sistemos dažniausiai naudojamos dugno taškų kontrolei. Galima išmatuoti ir aukščiau esančius taškus, tačiau šiuo atveju būtinas priėjimas iš apačios.
Paviršiaus lyginimas ir glaistymas
Sekantis etapas - išlyginti visus kėbulo paviršiaus nelygumus. Maži įlenkimai gali būti pašalinti be dažymo, pasitelkiant PDR technologiją. Didesniems pažeidimams meistrai taiko tradicinius metodus: įlenktas vietas švelniai išstumia ar išlygina, kad kuo labiau atgautų pradinę formą. Jei lieka nedideli nelygumai, jie užpildomi specialiu glaistu.
Korozijos šalinimas ir suvirinimo darbai
Kėbulą remontuojant dažnai tenka spręsti ir korozijos problemas. Surūdijusios skardos vietos yra pašalinamos: jei pažeidimas negilus, rūdys nuvalomos šveitimo arba smėliavimo būdu, o plotas padengiamas antikoroziniu gruntu. Jei metalas prarūdijęs kiaurai, pažeista dalis išpjaunama ir vietoje jos privirinamas naujas metalo gabalas (remonto skydas). Suvirinimo siūlės nuvalomos ir taip pat padengiamos antikorozinėmis medžiagomis.
Suvirinimo metodai ir medžiagos
Mokymosi programos, skirtos automobilių kėbulų metalinių detalių suvirintojams parengti, apima medžiagų suvirinamumą, suvirinimo būdus ir įrangą. Specialistai daugelį metų tobulino skaitmenines suvirinimo lanko valdymo programas, kurios optimaliai tinka automobilių gamybos pramonei ir remontui. Tai garantuoja, kad po automobilio remonto suvirinimo siūlės nepradės rūdyti jau po pirmos žiemos.
- Pusiau automatinis suvirinimas apsauginių dujų aplinkoje (MIG/MAG): tinkamas cinkuotoms skardoms suvirinti nepažeidžiant apsauginio cinko sluoksnio, naudojant vario lydinių vielas ir "šalto lanko" programą. Tai leidžia suvirinti 0,8-3,0 mm storio automobilio kėbulo detales.
- Taškinis suvirinimas: plačiai taikomas remontuojant kėbulus, kai jungiamos detalės ar medžiagos suvirinamos atskiruose taškuose.
- Dujinis suvirinimas.
- Elektrolankinis suvirinimas glaistytais elektrodais (MMA).
- TIG suvirinimas.
Suvirinimo darbai MIG/MAG, TIG ir MMA suvirinimo aparatais, taip pat taškiniu suvirinimo aparatu. Suvirinimo metu svarbu pakeisti plieninę suvirinimo vielą į vario lydinių vielą, kad būtų išsaugotas cinko sluoksnis, gaunant mažesnę suvirinimo lanko temperatūrą. Nauja suvirinimo lanko valdymo programa „šaltas lankas“ leidžia puikiai suvirinti cinkuotas skardas nepažeidžiant apsauginio cinko sluoksnio. Įvestų suvirinimo programų dėka galima pasirinkti keturis režimus: suvirinimo metodą, vielos skersmenį, kėbulo metalo storį, suvirinimo siūlės tipą, o suvirinimo aparatas parenka optimalius suvirinimo režimus.
Detalių keitimas ir kosmetinis atkūrimas
Smūgio metu pažeistos kėbulo dalys - sparnai, durelės, bamperiai, žibintų laikikliai - įvertinamos, ar jas galima atitaisyti, ar reikia keisti naujomis. Plastikinius bamperius ir kitus elementus dažnai galima suvirinti specialiu plastiko suvirinimo aparatu, atstatant jų formą. Metalinės dalys, jeigu stipriai deformuotos, paprastai keičiamos kitomis, nes tai dažnai ekonomiškiau ir kokybiškiau nei bandyti tiesinti smarkiai sulankstytą skardą. Originalios dalys dažnai brangesnės, tačiau užtikrina idealų tinkamumą ir kokybę, lyginant su analogiškomis dalimis, kurių tikslumas ir metalo kokybė gali skirtis.
Suformavus teisingas kėbulo formas, sekantis žingsnis - kosmetinis atkūrimas. Visas remontuotas vietas reikia kruopščiai paruošti dažymui: nušlifuoti senus dažus aplink pažeistą plotą, perėjimo vietas sulyginti, kad nebūtų stačių briaunų. Remontuotos dalys glaistomos ir šlifuojamos tol, kol paviršius tampa visiškai lygus. Tada seka gruntavimas - dedamas antikorozinis grunto sluoksnis, kuris apsaugos metalą ir užtikrins, kad dažai gerai sukibtų. Parinkus tinkamą atspalvį, dažų spalva maišoma pagal gamintojo kodą, atsižvelgiant į automobilio senėjimą, automobilis dažomas profesionalioje dažymo kameroje. Kamera užtikrina tinkamą temperatūrą ir apsaugą nuo dulkių, todėl nudažytas paviršius būna švarus, lygus. Po to, kai dažai išdžiūsta, atliekamas poliravimas, kuriuo pašalinami menkiausi lako sluoksnio nelygumai ir išgaunamas tolygus blizgesys. Tuomet automobilis surenkamas: sumontuojami nuimti žibintai, apdailos juostos, emblemos, lipdukai ir kiti elementai.
Saugumas suvirinant automobilių kėbulus
Automobilių kėbulų virinimas - pavojingas užsiėmimas, kuris dažnai neapsieina be didesnio ar mažesnio gaisro. Virinant būtina turėti šalia vandens su skylutėmis dangtelyje, kad esant reikalui užgesinti ugnies židinį, kol jis neišsiplėtė. Taip pat pravartu turėti gesintuvą po ranka. Milteliniai gesintuvai yra veiksmingi, tačiau jų milteliai sureagavę su drėgme viską supūdo. Anglies dvideginio gesintuvai nepridaro žalos, bet tinka ne visoms medžiagoms. Veiksmų planas gaisro atveju apima: pūtimą, vandens pilimą, angliarūgštės naudojimą, ir tik kraštutiniu atveju - miltelinio gesintuvo panaudojimą.
Medžiagos automobilių kėbulų gamyboje ir remonte
Šiuolaikinių automobilių kėbulų gamyboje randa pritaikymą įvairūs metalai bei nemetalinės medžiagos. Inžinieriai tobulina laikančiųjų konstrukcijų geometriją ir ieško naujų konstrukcinių medžiagų, pasižyminčių maža mase, pakankamu standumu ir stiprumu, technologiškumu, reikiamomis eksploatacinėmis savybėmis ir ne itin aukšta kaina.
Plienas
Automobilių pramonėje naudojama daug įvairių rūšių plienų. Pagrindiniams konstrukciniams elementams naudojami mažo anglingumo plienai. Specialiai pagaminti silpnai legiruoti plienai naudojami didelį plotą sudarantiems elementams, kurie yra formuojami sudėtingais būdais. Kėbulams gaminti daugumoje naudojami cinkuotos plieno skardos lakštai. Iki 1990 metų visų automobilių laikančiųjų kėbulų elementai buvo gaminami iš nestipraus plastiško plieno lakštų štampavimo būdu ir sujungiami taškiniu suvirinimu. Storesnių plieno lakštų naudojimas, taškinis suvirinimas ir papildomų saugumo elementų įdiegimas leido pasiekti pakankamą laikančiųjų konstrukcijų standumą ir stiprumą saugumo požiūriu, tačiau padidino laikančiosios konstrukcijos masę. Lopams rekomenduojama naudoti nerūdijantį plieną, kuris yra tvirtesnis ir nerūdija.
Aliuminis
Aliuminio tankis 2,5 karto mažesnis nei plieno, jis plastiškas, atsparesnis aplinkos poveikiui, tačiau jo tamprumo modulis yra dvigubai mažesnis, o kaina kelis kartus didesnė. Mažesnis aliuminio tamprumo modulis lemia, kad kėbulo gamybai reikia storesnių aliuminio lakštų ir didesnių gabaritų profilių, o tai mažina aliuminio pranašumą. Aliuminio lydinių stiprumo riba tempiant svyruoja nuo 340 iki 620 MPa. Laikančiųjų kėbulų pagrindinių elementų gamybai dažniausiai naudojami aliuminio lydiniai, kurių sudėtyje yra tam tikras kiekis magnio (Mg), silicio (Si), mangano (Mn). Komercinių automobilių gamyboje labai paplito įvairūs aliuminio lydiniai. Audi pristatė automobilį A2, kurio laikantysis kėbulas pagamintas iš aliuminio lydinių. Elementų tarpusavio jungimui naudojamas kniedijimas ir suvirinimas MIG (Metal Inert Gas) būdu. Aliuminio konstrukcijų sujungimo technologija yra brangesnė, todėl pasiteisino tik prabangių automobilių gamyboje.
Plastikai ir kompozitai
Siekiant dar labiau palengvinti automobilių konstrukcijas ir dėl senkančių metalų atsargų, ieškoma alternatyvų metalams - plastmasių. Terminas „plastmasė“ apibrėžia organines medžiagas, sudarytas polimerų pagrindu. Visos plastmasės skirstomos į dvi pagrindines grupes: termoplastinės (kaitinamos suminkštėja, aušdamos sukietėja) ir termoreaktyvinės (suminkštėja tik vieną kartą). Abiejų rūšių plastmasės yra atsparios atmosferos poveikiui, kelio druskai, temperatūrų kaitai bei kitiems poveikiams, kurie metalą skatina rūdyti.
- Anglies pluošto kompozitai: Invicta automobilių gamintojai pirmieji panaudojo vien tik iš anglies pluošto kompozito pagamintą kėbulą. Anglies pluošto tamprumo modulis yra didesnis, o tankis 4 kartus mažesnis nei plieno, todėl šie kompozitai labai tinka gaminant standžius lengvus kėbulus.
- Stiklo ar anglies pluoštu armuoti plastikai: automobilių su erdviniu laikančiuoju rėmu kėbulai dažniausiai gaminami iš šių medžiagų.
- Kompozicinės medžiagos monokokams: anglies ir aramidiniu (kevlaro) pluoštu armuoti kompozitai bei „sandwich“ tipo kompozitai su aramidiniu arba aliuminio koriu. Kaip rišamoji medžiaga (matrica) monokokų gamyboje dažniausiai naudojama epoksidinė ar poliesterinė dervos.
Stiklo pluoštas yra bene populiariausias, pasižymi dideliu stiprumu, bet mažu tamprumo moduliu. Anglies pluoštas yra atsparesnis nuovargiui, be to, atskirų gijų įskilimai ar nutrūkimai yra nepavojingi. Boro pluoštas pasižymi dideliu tamprumo moduliu, bet yra labai brangus. Plačiausiai naudojami pigiausi stiklo pluoštai, o anglies pluoštai - lengvų standžių konstrukcijų gamyboje.
Stiklas ir sandarinimo medžiagos
Šiuolaikiniuose automobiliuose vis daugiau ir daugiau naudojama stiklo. Priekiniai stiklai daromi vis didesni ir platesni, stengiantis maksimalizuoti apžvelgiamumą, nesumažinant stipruminių savybių. Standartas reikalauja, kad priekinis stiklas būtų saugus, tai yra, duždamas nepažirtų šukėmis. Stiklų montavimui į kėbulo elementus, durų uždarymo sandarumo padidinimui naudojamos įvairios guminės tarpinės. Įvairių rūšių kempinės tipo gumos pritaikomos automobilio salono vidaus įrangoje. Kėbulo elementų ir detalių sujungimų sandarinimui naudojami įvairūs sandarikliai, kurie gali būti sudaryti alyvų, gumos ar dervų pagrindu.
Kėbulo pažeidimų priežastys ir gedimų tipai
Gedimu suprantamas techninio įrenginio normalaus veikimo sutrikimas, atsirandantis dėl fizinių ir cheminių procesų arba aplinkos poveikio, pakitus viso įrenginio ar jo dalių parametrams, kai jie neatitinka reikalavimų. Pavojingiausi, dažniausiai nepataisomi gedimai pasireiškia pagrindinių konstrukcinių elementų suirimu. Suirimas būna staigus (sutrupėjimas) ir nuovarginis (nuo ilgų statinių apkrovų) bei avarinis sužalojimas. Konstrukcijų stiprumas būna žymiai mažesnis nei medžiagų, iš kurių padaryta konstrukcija, stiprumas.
Apkrovos veikiančios automobilio kėbulą
Apkrovos, veikiančios automobilio kėbulą, yra dvejopos: pastoviai veikiančios (determinuotos) ir atsitiktinės (stochastinės). Pirmosios - nuo aerodinaminių jėgų nusistovėjusiuose režimuose, nuo išcentrinių jėgų varikliuose ir agregatuose. Antrosios - visi smūgiai, dinaminiai išbalansavimai, apkrovos greitėjant ir stabdant, aerodinaminiai virpesiai, išoriniai poveikiai. Negatyviai pasireiškia aukštų temperatūrų įtaka įvairioms detalėms ir elementams.
Defektų klasifikacija
Defektas (yda, trūkumas) gali kartu būti ir gedimas (arba iššaukti gedimą), o gali ir ne. Visi defektai skirstomi į aiškius, užslėptus, žymius ir nežymius. Aiškiu laikomas toks defektas, kurio nustatymui normatyvinėje dokumentacijoje yra numatytos kontrolės taisyklės, metodai ir priemonės. Užslėpti defektai paprastai yra sunkiau identifikuojami. Kritiniai defektai neleidžia naudoti produkcijos pagal paskirtį. Žymūs defektai smarkiai kenkia produkcijos panaudojimui, bet nėra kritiniai.
Avariniai sužalojimai
Avariniai sužalojimai skiriami į dvi grupes. Pirmai grupei priklauso sužalojimai, sukelti statinių ar smūginių apkrovų, viršijančių leistinas. Nuo smūgių sukelti sužalojimai dar skiriami į tiesioginius ar pirminius ir netiesioginius ar antrinius. Pirminiai tai tie, kurie atsiranda betarpiškai smūgio priėjimo vietose. Netiesioginis ar antrinis sužalojimas randamas srityje, supančioje pirminį sužalojimą. Po smūgio vidinius sužalojimus sukelia judantys daiktai, keleiviai. Abi šios grupės dar gali būti suskirstytos į matomus ir paslėptus sužalojimus. Matomi sužalojimai - tai tie, kurie matomi tikrojo kontakto zonoje. Paslėpti sužalojimai tai tie netiesioginiai sužalojimai, kuriuos nėra paprasta pastebėti apžiūrint tol, kol automobilis nėra bent dalinai išardomas.
Remonto proceso organizavimas ir dokumentacija
Remonto procesu suprantama visuma žmonių veiksmų ir gamybos (remonto) priemonių, būtinų gaminių remontui. Šio proceso rezultate remontuojamam gaminiui sugrąžinamas buvęs prarastas darbingumas. Remonto gamybinis procesas apima:
- remonto priemonių paruošimą;
- darbo vietų aptarnavimo organizaciją;
- remontinio fondo įsigijimą ir saugojimą;
- medžiagų, pusgaminių, atsarginių detalių įsigijimą ir saugojimą;
- automobilio remonto visas stadijas;
- mazgų ir viso automobilio surinkimą;
- bandymą, konservaciją;
- atidavimą.
Remonto technologiniu procesu vadinama gamybinio proceso dalis, kurios metu atliekami veiksmai, keičiantys remontuojamo objekto būseną. Bet koks procesas neapsieina be dokumentacijos. Remonto dokumentacija: remonto vadovas, dalių ir surinkimo vienetų katalogas, atsarginių dalių, medžiagų sunaudojimo normos. Pagal remonto vadovą paruošiama konkreti dokumentacija, kuri apima visus dokumentus, reglamentuojančius visą remonto darbų atlikimą, ir dokumentus, fiksuojančius jų įvykdymo rezultatus. Technologinė operacija - dalis technologinio proceso, atliekama vienoje darbo vietoje. Visą remonto procesą galima laikyti susidedančiu iš pagrindinės, pagalbinės ir aptarnaujančios gamybų. Pagrindinio gamybinio proceso įvykdymui būtina technologinė įranga, energija (elektra, suspaustas oras), įtaisai ir t.t. Visa tai - pagalbinės gamybos procesai, kurių metu gauta produkcija naudojama pagrindinėje gamyboje. Paruošiamoji stadija yra viena iš pagrindinių remonto procese - po išardymo turi būti atliktas laikinas konservavimas, kad apsaugoti nuo korozijos neapsaugotus paviršius. Ardant plačiai naudojamos kėlimo - transporto priemonės: talės, telferiai, kranai, vežimėliai, manipuliatoriai ir t. t., pritaikomos mažosios mechanizacijos priemonės. Pjovimo būdas parenkamas atsižvelgiant į esamas aplinkybes ir priklauso nuo atskyrimo vietos prieinamumo, lakštinės detalės formos, lakšto storio, reikiamos atskyrimo vietos kokybės, pjūvio formos. Jeigu atskyrimo siūlei nekeliama jokių formos ir išvaizdos reikalavimų, tai dalys gali būti atskiriamos kirtikliu. Lygiems, švariems pjūviams atlikti tinka žirklės, pjūklai.
Kėbulo remonto kainos veiksniai ir patarimai
Remonto kainos veiksniai
Kėbulo remonto kaina gali labai skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos:
- Pažeidimo pobūdis ir apimtis: mažo įbrėžimo sutvarkymas kainuos nepalyginamai mažiau nei visos priekio deformacijos atstatymas po rimtos avarijos.
- Automobilio markė ir modelis: remontuoti masinės gamybos, populiarių modelių automobilius paprastai pigiau - lengviau rasti detalių, dažų atspalviai standartiniai.
- Naujų detalių ir medžiagų kaina: jei tenka keisti kėbulo dalis, kainai didelę įtaką turi, ar dalys originalios, ar alternatyvios.
- Darbo sąnaudos ir serviso įkainiai: kiekvienas servisas taiko savo įkainius už valandą darbo. Patyrusio, gerą reputaciją turinčio meistro paslaugos gali kainuoti brangiau.
- Remonto sudėtingumas ir trukmė: kai kurie darbai reikalauja daug laiko, o ilgesnis darbo laikas reiškia didesnę kainą.
- Draudimo padengimas: jei automobilio pažeidimai - draudiminis įvykis ir remontą apmoka draudimo bendrovė, galutinė kaina vairuotojui rūpi mažiau.
Norint sužinoti tikslią kainą, geriausia kreiptis į pasirinktą autoservisą - meistrai apžiūrės automobilį ir sudarys detalią sąmatą.
Patarimai renkantis servisą ir prižiūrint automobilį po remonto
Automobilio išvaizdos atkūrimas po pažeidimų yra darbas, reikalaujantis meistriškumo. Todėl labai svarbu, kam patikėsite savo transporto priemonę:
- Pasirinkite patikimus specialistus: rinkitės servisą ar meistrus, kurie turi gerus atsiliepimus, specializuojasi kėbulų remonte ir gali parodyti atliktų darbų pavyzdžių.
- Neklauskite apie detales: išsiaiškinkite, kokios dalys bus naudojamos - jei tai neoriginalios detalės, kodėl jos pasirinktos, kuo skiriasi nuo originalų. Taip pat paprašykite parodyti, kaip parenkama dažų spalva, ar bus dažoma visa detalė, ar tik pataisyta vieta.
- Patikrinkite darbų kokybę atsiimdami automobilį: užbaigus remontą, neskubėkite iškart išvažiuoti - apžiūrėkite automobilį dienos šviesoje. Patikrinkite, ar naujo dažymo spalva sutampa su likusia kėbulo dalimi, ar nėra matomų perėjimų tarp senos ir naujos dangos. Paviršius turi būti lygus, be bangavimų, o visos detalės tinkamai pritvirtintos, tarpai tarp jų vienodi.
- Rūpinkitės nauja danga: atgavus automobilį, kurio kėbulas vėl kaip naujas, verta imtis priemonių, kad išvaizda išliktų kuo ilgiau puiki. Venkite pirmąsias dienas plauti automobilį agresyviais chemikalais ar važiuoti į automatinę plovyklą - dažams reikia pilnai sukietėti. Apsvarstykite papildomas apsaugos priemones: padengti kėbulą keramine nano danga arba apsaugine plėvele. Reguliariai plaukite ir vaškuokite automobilį - tai padės išlaikyti blizgesį ir apsaugos laką nuo UV spindulių.
Kėbulo priežiūra siekiant išvengti ankstyvo nusidėvėjimo
Kėbulas yra viena brangiausių automobilio dalių. Jei jis per avariją stipriai apgadinamas arba dėl nepriežiūros kiaurai prarūdija, kartais gali tekti visą automobilį tiesiog išmesti į metalo laužą. Nuo kėbulo būklės didele dalimi priklauso ir transporto priemonės vertė. Kuo jis geresnis, gražesnis, tuo ir transporto priemonė bus brangesnė. Kadangi kėbulas turi saugoti visus komponentus ir vežioti keleivius bei jų bagažą visą transporto priemonės gyvavimo laiką, jį galima pažeisti dviem atvejais: mechaniniu būdu arba korozijos.
- Išvenkite avarijų: mechaninių kėbulo pažeidimų gana sudėtinga išvengti, nes jų gali atsirasti pačiu netikėčiausiu metu ir nebūtinai dėl savininko kaltės.
- Reguliariai plaukite automobilį: Baltijos šalių klimato sąlygos ir kovos su jomis būdai (druska ir kiti chemikalai ant kelių) kenkia automobilių kėbulams itin stipriai. Automobilio plovimas kartą per mėnesį nepakanka; eksploatuojant transporto priemonę kasdien, tai vertėtų daryti bent sykį per savaitę, o žiemą dar dažniau. Nereikėtų apsiriboti vien išoriniu kėbulo plovimu - daug druskų, dulkių, šiukšlių ir kitų koroziją skatinančių elementų padengia dažnai rūdijančią vietą - dugną. Rekomenduojama rinktis plovimo programas, kuriose naudojamas vaškas.
tags: #kaip #ismokti #virinti #automobiliu #kebulus