Automobilių skaičiaus augimas Lietuvoje

Šioje straipsnyje pateikiama aktuali ir naujausiais „Regitros“, Lietuvos statistikos departamento bei kitų oficialių šaltinių duomenimis pagrįsta statistika apie Lietuvos lengvuosius automobilius, atskleidžianti automobilių parko augimo tendencijas ir pokyčius.

Bendras automobilių parko augimas ir registracijos

Lietuvos gyventojų meilė nuosavam transportui neblėsta, o lengvieji automobiliai sudaro net 89 proc. viso Lietuvos registruoto transporto parko. Valstybės įmonės „Regitra“ administruojamo Kelių transporto priemonių registro duomenimis, 2026 m. sausio 3 dienai Lietuvoje iš viso buvo registruota 2 404 151 transporto priemonė, iš kurių 1 831 270 buvo M1 kategorijos lengvieji keleiviniai automobiliai. Per 2025 m. bendras transporto priemonių skaičius padaugėjo 93 671, o lengvųjų automobilių - 64 666.

Per pastaruosius penkerius metus, nuo 2018 m. pradžios, įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu: nuo daugiau kaip 1,36 mln. iki 1,68 mln. 2023 m. birželį. Tai yra daugiau nei Lietuvoje yra gyventojų, apskritai turinčių teisę vairuoti (1,5 mln. B kategorijos vairuotojo pažymėjimą turinčių asmenų 2023 m. sausio 1 d.).

„Regitros“ atviraisiais duomenimis, iki 2023 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo registruotos 2 217 669 transporto priemonės, per metus jų padaugėjo 91 768. Liūto dalis tenka lengviesiems keleiviniams automobiliams, kurių spalio 1 d. buvo registruota 1 703 064 - 54 605 automobiliais daugiau nei prieš metus.

Naujų ir naudotų automobilių registracija

Naujausiais „Regitros“ duomenimis, 2022 metais pirmą kartą Lietuvoje buvo įregistruotos 131 946 naudotos ir 44 441 naujos transporto priemonės. Didžiausias registracijų skaičius pastebėtas balandžio-birželio mėnesiais. Tarp pirmą kartą įregistruotų automobilių didžioji dalis buvo lengvieji automobiliai (M1 klasė): 104 677 naudotų ir 20 574 naujų.

Pastarųjų kelerių metų duomenimis, lietuviai ir toliau gana aktyviai perka transporto priemones. Lyginant 2016 ir 2017 metų birželio statistiką, šį mėnesį 2017 m. buvo užregistruota daugiau lengvųjų transporto priemonių nei pernai. Žvelgiant į pastarųjų metų statistikos duomenis, nesunku pastebėti, jog daugiau registruojama ne tik naudotų, bet ir naujų lengvųjų automobilių.

„Regitros“ duomenimis, 2017-2023 m. nauji registruojami lengvieji automobiliai sudarė nuo 15 iki 22 proc. visų įregistruotų lengvųjų transporto priemonių. Naujus automobilius daugiau įsigyja juridiniai asmenys, o naudotus - fiziniai.

Automobilių amžius ir ekologija

Nors statistika rodo, kad vis daugiau lietuvių gali sau leisti įsigyti automobilį, į naujas ar apynaujas transporto priemones vis dar dairomasi palyginti retai - vidutinio šalies transporto parko amžiaus rodiklis net blogėja. „Regitros“ duomenys rodo, kad vidutinis lengvojo automobilio amžius mūsų šalyje 2023 m. pradžioje siekė 16,2 metų. Prieš penkerius metus - 2018 m. sausį - šis rodiklis buvo 14,1 metų.

Eurostato svetainėje skelbiama statistika iki 2021 metų rodo, kad Lietuva su 17 metų amžiaus vidurkiu buvo paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje, kurioje vidutinis mašinų amžius buvo 11,8 metų.

Priežastys, lemiančios automobilių parko senėjimą

Ekspertai sako, kad Lietuvos transporto parko senėjimą lemia per pastaruosius metus žymiai išaugusios naujų ir naudotų automobilių kainos. Prekybos automobiliais bendrovės „Deals on Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius teigia, kad kai kurių markių ir modelių nauji automobiliai šiuo metu kainuoja ir 30 proc. daugiau nei prieš 3 metus, o tiek pat išaugusios pajamos yra retas reiškinys. Tai reiškia, kad žmonės, kurie anksčiau galėjo sau leisti 8-9 metų amžiaus automobilį, dabar perka 12-13 metų senumo transporto priemones. Be to, lietuviai ilgiau eksploatuoja turimus automobilius, kas dar labiau blogina bendrą statistiką.

Kita priežastis - nepakankamai didelė naujų automobilių dalis visoje Lietuvos transporto priemonių rinkoje. Naudotų transporto rinkoje kasmet sudaroma apie 1 mln. sandorių, tuo metu naujų automobilių parduodama vos apie 50 tūkstančių. L. Boguševičius įsitikinęs, kad lietuviai transporto priemonių apskritai turėtų mažiau ir atsakingiau jas rinktųsi, nes nemaža dalis žmonių laiko senus automobilius, palikdami juos vaikams ar naudodami kelionėms į sodybą.

Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis abejoja „Regitros“ skelbiamais automobilių amžiaus vidurkiais, teigdamas, kad vizualiai atrodo, jog lietuviai vairuoja vis naujesnius automobilius. Anot jo, statistiką gali iškreipti senesni automobiliai, kuriuos įsigyja pirkėjai iš Rytų šalių ir kurie dar kurį laiką figūruoja „Regitros“ duomenyse su lietuviška registracija.

Ekologiniai aspektai

Pirkdami automobilius Lietuvos gyventojai vis dar pernelyg nesirūpina ekologijos klausimais. „Regitros“ pateiktoje informacijoje minima, jog per pirmuosius penkis 2023 m. mėnesius daugiausia buvo registruojama gamtą labiausiai teršiančių - dyzelinu varomų - lengvųjų automobilių - net 48,3 tūkst. Per tą patį laikotarpį benzinu varomų automobilių užregistruota beveik perpus mažiau - tik 20,1 tūkst. Beveik triskart mažiau automobilių naudoja benziną, o tik nedidelę dalį visų Lietuvos keliuose važinėjančių automobilių sudaro hibridai, naudojantys benziną ir dujas arba benziną ir elektrą.

Nepaisant didėjančių skaičių, ekologiškiausiais laikomi elektromobiliai vis dar sudaro lašą jūroje, kalbant apie bendrą Lietuvos keliais riedančių automobilių skaičių.

Elektra varomų ir hibridinių automobilių populiarėjimas

Nuo 2021 m. Lietuvoje registruojamų elektromobilių skaičius padvigubėjo. 2023 m. per 10 mėnesių Lietuvoje naujai buvo įregistruota daugiausia - beveik 4 tūkst. naujų ir naudotų elektra varomų automobilių. Iki 2023 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruoti 10 783 elektra varomi lengvieji automobiliai. Kasmet jų skaičius didėja, bet kol kas elektromobiliai sudaro tik 0,64 proc. visų Lietuvoje registruotų lengvųjų transporto priemonių.

Grynųjų elektromobilių (BEV) Lietuvoje šiuo metu yra registruota 6722, o įkraunamų hibridinių automobilių - 4411. Viso bent dalinai elektra varomų automobilių Lietuvoje pagal naujausius duomenis yra 11 133. Absoliuti dauguma elektromobilių buvo lengvieji automobiliai (M1 klasė).

„Regitros“ atstovų teigimu, esminis požiūrio į elektromobilius lūžis įvyko 2015 metais, kai jų skaičius Lietuvoje padvigubėjo. Tam galėjo turėti įtakos tai, kad tais metais kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda atsirado šioms transporto priemonėms skirtų įkrovimo stotelių.

2023 m. spalio mėn. Lietuvoje buvo įregistruoti 63 847 hibridiniai automobiliai, kurie sudaro 3,7 proc. visų lengvųjų automobilių. Populiariausia hibridinių automobilių markė yra „Toyota“, užimanti 49 proc. šių automobilių rinkos, o „Toyota Prius“ yra populiariausias modelis.

Populiariausios elektromobilių markės ir modeliai

Vertinant M1 klasės elektromobilių markes, TOP 5 populiariausios Lietuvoje yra šios: Nissan, Tesla, Volkswagen, BMW ir Hyundai. „Tesla“, „Volkswagen“ ir „Nissan“ Lietuvoje registruoti lengvieji elektromobiliai sudaro pirmąjį trejetuką. Populiariausia markė - „Tesla“ automobiliai, tačiau populiariausias modelis - „Nissan Leaf“ (jų Lietuvoje registruota 1,1 tūkst.). 2023 metais daugiausia naujai registruojama „Tesla Model Y“ (119).

Dauguma elektromobilių buvo registruoti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. 2023 metais juridiniai asmenys įregistravo 53 proc., fiziniai - 47 proc. elektromobilių.

Populiariausios automobilių markės ir modeliai Lietuvoje

Vertinant visą Lietuvos automobilių parką, populiariausias automobilis Lietuvoje yra Volkswagen Passat. Populiariausių registruojamų automobilių prekių ženklų penketukas rodo, jog lietuviai lieka ištikimi vokiečiams. Pirmasis trejetukas atrodo taip: „Volkswagen“, „Opel“ ir „Audi“.

Tarp populiariausių lengvųjų automobilių markių daugiausia yra vokiečių gamintos mašinos - maždaug pusė. Tačiau į trejetuką įsiterpė pastaruoju metu populiarėjantys japoniški „Toyota“ automobiliai.

• Volkswagen: akivaizdžiai populiariausia automobilių markė Lietuvoje - jų įregistruota 284 150. Dažniausiai Lietuvoje sutinkamas šios markės modelis yra „Passat“ (92 517), o antrąją vietą užima „Golf“ (67 238). Per pastaruosius 3 metus sparčiai buvo perkami „Volkswagen“ visureigiai, ypač „Tiguan“.
• Audi: Spalio 1 d. Lietuvoje buvo registruoti 177 795 „Audi“ markės automobiliai. Populiariausias modelis - A6 (53 499).
• Toyota: Lengvųjų automobilių šį rudenį Lietuvoje buvo 162 045. Populiariausias „Toyota“ modelis yra „Avensis“ (30 920), tačiau pastaraisiais metais jo populiarumas sumažėjo.
• Opel: vienintelė markė iš pirmojo dešimtuko, kurios 2023 m. įregistruota mažiau nei prieš metus - iš viso 141 235 automobiliai. Populiariausias modelis yra „Zafira“ (37 942).
• BMW: Penktoje vietoje - 128 758 šios markės automobiliai. Toliau pirmauja penktos klasės (43 044) ir trečios klasės BMW (39 754).
• Volvo: Šešta pagal populiarumą markė. Šių automobilių buvo įregistruota 96 754. Populiariausias „Volvo“ modelis yra V70 (19 240).
• Ford: Septinta markė, tokių automobilių šalyje spalio pradžioje buvo 77 381. Populiariausias „Ford“ modelis yra „Focus“ (19 690).
• Mercedes-Benz: Šios markės automobilių Lietuvoje yra 63 666. Populiariausias modelis - E klasės (15 773).
• Škoda: 58 694 automobiliai, o populiariausias yra „Octavia“ (27 137).
• Nissan: Dešimtuką užbaigia „Nissan“ - jų spalio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 51 361. Populiariausias modelis yra visureigis „Qashqai“ (17 371).

Naujų automobilių rinka

Per pastaruosius trejus metus tarp naujų mašinų daugiausia įregistruojama „Toyota“ automobilių (per 13 tūkst.), antroje vietoje - „Volkswagen“ (beveik 8 tūkst.), trečioje - „Škoda“ (beveik 6 tūkst.), ketvirtoje - „Kia“ (beveik 4 tūkst.). Kitų markių naujų automobilių skaičius neviršija 3 tūkst.

Pagal perkamiausius naujus modelius irgi pirmauja „japonai“ - „Toyota Corolla“ ir „Toyota RAV4“. 2023 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, populiariausių naujų registruotų automobilių dešimtuke yra 4 „Toyota“ modeliai, po 2 „Kia“ ir „Volkswagen“, po 1 „Peugeot“ ir „Škoda“.

Visureigių (SUV) populiarumas

Įdomu, kad penki iš populiariausių naujų modelių dešimtuko yra visureigiai, dar vadinami SUV. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, visureigių populiarumas pradėjo sparčiai augti nuo 2000-ųjų pradžios ir toliau didėja, tad 2021 m. SUV modeliai jau sudarė 45,9 proc. pasaulio lengvųjų automobilių rinkos.

Lietuvos rinkoje per pastaruosius kelerius metus sparčiai pradėjo daugėti visureigių, ypač miestuose. Tarp jų daugiausia yra „Toyota RAV4“ modelių - 21 767. Antroje vietoje „Nissan Qashgai“ - 17 127 visureigiai, trečioje - „Volkswagen Tiguan“ (13 433).

Šių metų trečiąjį ketvirtį įregistruotų naujų visureigių viršūnėje buvo „Toyota RAV4“ - 362, „Kia Sportage“ - 225, „Volkswagen Tiguan“ - 168.

Automobilių savininkų ypatumai

Lietuvoje automobilių savininkais gali būti ir šimtamečiai senoliai, ir ką tik gimę kūdikiai. Seniausias lengvosios mašinos valdytojas yra gimęs 1915-1919 m., o tokių, kuriems jau per šimtą metų, yra 30. Tarp gimusiųjų 2020-2023 m. yra 19 transporto priemonių valdytojų, tarp 2015-2019 m. - 118, tarp 2010-2014 m. - 188, tarp 2005-2009 m. - 529.

Vis dėlto daugiausia lengvųjų automobilių valdytojų yra gimę 1970-1974 m. - 175 461. Daugiausia vairuotojo pažymėjimų turi 1984-1989 m. gimę Lietuvos piliečiai - 174 561.

Seni ir prabangūs automobiliai

„Regitros“ duomenimis, daugiausia Lietuvoje yra 15-20 metų lengvųjų transporto priemonių - per 525 tūkst., tai sudaro 31 proc. visų lengvųjų automobilių skaičiaus.

Seniausia „Regitros“ duomenyse nurodyta registruota lengvoji transporto priemonė yra kabrioletas, kurio pirmoji registracija - 1925 m. Panevėžio mieste. Tiesa, eisme jis dalyvauti negali. Iki 1973 m. pagamintų mašinų Lietuvoje registruota 214.

„Regitros“ skelbiamuose atviruosiuose duomenyse yra informacija ir apie prabangius automobilius, kurių nėra itin daug. Spalio 1 d. didžiausia bendra apgadinimų vertė Lietuvoje buvo nustatyta 2017-ųjų „Audi R8“ - 251 tūkst. eurų. Toliau rikiuojasi 4 metų senumo „Mercedes-Benz S-Class“ - 152,3 tūkst. eurų ir 2012-ųjų „Audi A8“ - 137,8 tūkst.

Automobilių vagystės ir ridos klastojimas

2025-ųjų pirmasis pusmetis atnešė nemalonią statistiką: automobilių vagysčių Lietuvoje padaugėjo net 40 proc., o nusikaltėlių taikiklyje - ne tik seni, dalims skirti automobiliai, bet ir nauji bei prabangūs. Policijos duomenimis, vos per pirmąjį metų pusmetį Lietuvoje buvo fiksuota 210 lengvųjų automobilių vagysčių.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad pastaruoju metu fiksuojamas ženkliai išaugęs klientų, kurie kreipiasi dėl pavogtų automobilių, skaičius - vien per pirmąjį 2025 m. pusmetį tokių atvejų padaugėjo beveik dvigubai. Vagiami naujesni „Toyota“ ir „Lexus“ automobiliai, o tarp dažniausiai vagišius viliojančių modelių - „Toyota RAV4“, „Audi A6“ bei „Lexus RX“.

Iš visų Lietuvoje tikrintų transporto priemonių daugiausia buvo suklastota vieno 1999-ųjų „Volkswagen Transporter“ rida - šis modelis „atjaunėjo“ net 647,5 tūkst. kilometrų. Toliau rikiuojasi 1999-ųjų gamybos „Opel Astra“ - 622,8 tūkst. kilometrų ir 2017-ųjų „Mercedes-Benz Sprinter“ - 588,1 tūkst.

tags: #kaip #augo #automobiliu #skaicius #lietuvoje