Keliaujant į kaimynines šalis, tokias kaip Latvija, svarbu žinoti, kaip elgtis įvykus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimams ir kaip apmokėti paskirtas baudas. Šiandien, vis labiau bendradarbiaujant ES šalims, užsienyje padarytų pažeidimų pasekmės gali būti taikomos ir Lietuvoje, ypač kalbant apie sunkesnius nusižengimus.
Bendradarbiavimas tarp ES šalių ir baudų perdavimas
Pagal Pamatiniame sprendime nurodytas nuostatas, valstybių narių teismų arba administracinių institucijų skirtos finansinės baudos, kurių sprendimas yra galutinis, gali būti perduodamos kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Tai aktualu, jei fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto ar pajamų, įprastai gyvena arba yra registruota juridinio asmens buveinė kitoje šalyje. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau institucijų, kompetentingų valdyti sprendimų dėl finansinių baudų paskyrimo perdavimą tarpvalstybiniais atvejais.
Nuo 2017 m. buvo parengtos 5 standartinės formos, palengvinančios šį procesą. Valstybė, kuriai buvo perduotas sprendimas, gali atsisakyti jį vykdyti tik retais atvejais, pavyzdžiui, jei numatytas liudijimas nepateikiamas arba yra neišsamus, finansinė bauda yra mažesnė nei 70 EUR, arba susijusiam asmeniui nebuvo leista pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis. Sprendimo vykdymą reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisė. Finansinės baudos neišieškojimo atveju vykdančioji valstybė gali taikyti įkalinimo bausmę arba kitas nacionalinėje teisėje nustatytas sankcijas.
KET pažeidimai užsienyje: pasekmės Lietuvoje
Daugelis keliautojų, įvykdę KET pažeidimą užsienyje, svarsto, ar baudos juos pasieks ir kokios gali būti rimtesnių pažeidimų pasekmės. Lukas, pavyzdžiui, pasidalijo, kad Latvijoje gerokai viršijo greitį (apie 60-70 km/h) ir jam buvo atimta teisė vairuoti 9 mėnesiams. Latvijos pareigūnai jį perspėjo, kad vairuotojo pažymėjimas negalios ir Lietuvoje.
Lietuvos policija pabrėžė, kad kiekvienoje valstybėje numatyta tam tikra eismo tvarka ir atsakomybė už KET pažeidimus pagal toje valstybėje galiojančius nacionalinius teisės aktus. Tai reiškia, kad už padarytą pažeidimą yra taikomos vietinės sankcijos, kurios gali stipriai skirtis nuo taikomų Lietuvoje.
Nors užsienio šalyje padaryti KET pažeidimai Lietuvoje nėra papildomai registruojami (kiekviena šalis turi savo sistemą, kurioje registruojami pažeidimai, pavyzdžiui, Lietuvoje - Administracinių nusižengimų registro informacinėje sistemoje), tai nereiškia, kad tokių pažeidimų pasekmės išnyksta. Baudas susimokėti vis tiek teks. Jei šalis yra ES narė, piliečiams oficialūs pranešimai apie užfiksuotą KET pažeidimą siunčiami tiesiai į registruotą vairuotojo ar automobilio savininko (valdytojo) gyvenamąjį adresą Lietuvoje.
Vairuotojo pažymėjimo galiojimas ir apribojimai
Kaip pasikeisti 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą?
„Regitros“ atstovė spaudai Eglė Bačionytė paaiškino, kad „Regitra“ suteikia teisę vairuoti, tačiau jos negali apriboti ar atimti. Visgi, remdamasi kitų suinteresuotų institucijų gauta informacija, „Regitra“ pagal faktą gali paskelbti vairuotojo pažymėjimą negaliojančiu. Pavyzdžiui, gavus iš medicinos įstaigos pranešimą apie sveikatos sutrikimus ar iš policijos duomenis apie prarastą teisę vairuoti dėl KET pažeidimų.
Šiuo metu ES mastu vis dar nėra vieningo sprendimo dėl vairuotojų teisės praradimo atvejų užsienio šalių teritorijoje ir vieningų kriterijų dėl KET pažeidimų nuobaudų taikymo. Vienoje šalyje teisė vairuoti gali būti atimama už vienokius pažeidimus, kitoje - už kitokius. Pavyzdžiui, vienoje šalyje gali būti atimama teisė vairuoti viršijus 30 km/h greitį, kitoje - 50 km/h.
Pasak „Regitros“ atstovės, užsienyje atimta teisė vairuoti su lietuvišku vairuotojo pažymėjimu Lietuvoje negalioja. Jei lietuviškas vairuotojo pažymėjimas sulaikomas užsienyje, asmuo, nuolatinis Lietuvos gyventojas, gali užsakyti naują vairuotojo pažymėjimą. Vairuoti Lietuvoje tokiu atveju galima, o dėl vairavimo užsienyje reikia teirautis konkrečios valstybės. Užsienio valstybių kompetentingų institucijų paimti vairuotojo pažymėjimai grąžinami išdavusiai įstaigai - „Regitrai“, kur saugomi vienerius metus nuo gavimo dienos.
Tiesa, jei teisė vairuoti atimama asmeniui, kuris nuolat gyvena Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės erdvės valstybėje ir turi tos šalies vairuotojo pažymėjimą, naujas lietuviškas vairuotojo pažymėjimas nėra išduodamas, ir tokiu atveju Lietuvoje vairuotojas vairuoti nebegali. Be to, Lietuvos gyventojams, turintiems lietuvišką vairuotojo pažymėjimą ir padariusiems pažeidimą Lietuvoje, teisė vairuoti atimama tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, remiantis ES direktyva.
Baudų išieškojimas ir apmokėjimas
Nors kai kurie galvoja, kad išvykus iš šalies baudos „išnyksta“, jos visuomet pasiekia vairuotojus. Paprastai baudoms apmokėti duodama 60-90 dienų. Jei bauda nebuvo apmokėta laiku, ji gali būti didinama arba perduodama skolų išieškojimo tarnybai Lietuvoje. Tokiu atveju išvengti mokėjimo nepavyks ir dėl delspinigių gali tekti sumokėti dar didesnę sumą. Dėl to baudas rekomenduojama apmokėti laiku, o kartais suteikiamos nuolaidos už greitą apmokėjimą.
Nesumokėjus baudos, gali kilti nemalonumų pasienyje: sugrįžus į šalį, kurioje buvo atliktas pažeidimas, gali būti atsisakyta įleisti žmogų arba nuspręsta konfiskuoti automobilį. Tiesa, jei gautos baudos suma itin maža ir neperžengia minimalios išieškojimo ribos, įmanoma, kad bauda lieka sistemoje, bet aktyviai neišieškoma. Tačiau tai nereiškia, kad ji išnyko.
Kaip išvengti baudų vairuojant užsienyje?
Norint išvengti baudų keliaujant, patariama prieš išvykstant pasidomėti lankomos šalies KET taisyklėmis. Daugelyje šalių skiriasi greičio apribojimai, kelių mokesčiai. Naudingos navigacijos programos, kurios įspėja apie greičio matuoklius, greičio apribojimus ar mokamus kelius.
Vairavimo kultūros skirtumai Baltijos šalyse
Ekspertai įvardijo pagrindinius Lietuvos, Latvijos ir Estijos vairavimo kultūros skirtumus. Vitoldas Milius teigia, kad Lietuvoje vairuotojai labiau linkę viršyti greitį dėl kontrolės pobūdžio - trūksta nuolatinės, gyvos kontrolės. Latvijoje ir Estijoje situacija keičiasi dėl nežymėtų policijos automobilių ir aktyvesnės eismo priežiūros, kurioje veikia ir didesnį vairuotojų drausmingumą skatinantys, tolerancijos neturintys greičio matuokliai.
Lankantis Latvijoje, gali nustebinti tam tikri nerašyti susitarimai, pavyzdžiui, vietinių taikoma „trečiosios juostos“ taisyklė, atliekant lenkimą kelyje. Taip pat keliaujančius lietuvius gali nustebinti rečiau kelyje sutinkamos transporto priemonės, pavyzdžiui, tramvajai Rygoje ar Taline. Automobilių nuomos atstovai rekomenduoja vadovautis kelių eismo taisyklėmis, atidžiau stebėti kelio ženklus ir naudotis navigacijos programėlėmis.
Svarbiausia taisyklė keliaujant užsienyje - įsilieti į srautą ir stebėti vietinius vairuotojus. Einoras Čiagus iš „Europcar Lietuva“ pabrėžia, kad visos trys Baltijos šalys laikosi panašių Europos Sąjungos standartų (pvz., greičio ribojimų - mieste 50 km/h, užmiesčio keliuose 90 km/h), tačiau baudos už greičio viršijimą gali skirtis net kelis kartus. Svarbu gerbti kitus vairuotojus, laiku rodyti posūkio signalą ir atsiprašyti suklydus.
Baudų apžvalga Baltijos šalyse
Vasaros kelionių sezonu nuomotų automobilių vairuotojams baudų, skirtų už KET pažeidimus, padaugėja beveik 50%. Dažniausias pažeidimas - greičio viršijimas. Nors kai kurie vis dar tiki, kad užsienyje užfiksuota bauda jų nepasieks, šis mitas nebeturi pagrindo.
- Latvija ir Estija: bauda siunčiama oficialiam automobilio savininkui - nuomos įmonei.
- Lietuva: institucijos tiesiogiai kreipiasi į nuomos bendrovę dėl vairuotojo duomenų, o bauda siunčiama pažeidėjui.
- Estija: skiriama įspėjamoji bauda - viršytų km/h skaičius padauginamas iš 7 €. Pvz., viršijus greitį 20 km/h - bauda siekia 140 €.
Banko kortelės blokavimas nuo baudų neišgelbės. Pagal ES direktyvą, nuomos įmonės gali perduoti vairuotojo duomenis policijai kitose šalyse. Pasitaiko atvejų, kai bauda atkeliauja praėjus metams ar dar vėliau po kelionės.
Baudų skirtumai tarp šalių
Seimo kanceliarija parengė analitinę apžvalgą, kurioje pateikiama atsakomybė vairuotojams už greičio viršijimą, mobiliojo telefono naudojimą prie vairo, važiavimą neužsisegus saugos diržo ir įvairių eismo ženklų nepaisymą Čekijoje, Estijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Slovakijoje bei Vengrijoje. Svarbu žinoti, kad Čekijoje, Latvijoje ir Slovakijoje, skiriant baudą, atsižvelgiama į nusižengimo vietą - gyvenvietę ar užmiestį. Vengrijoje - į didžiausią leistiną greitį.
Lietuva:
- Viršijus greitį iki 10 km/val. - įspėjimas, piniginė bauda netaikoma.
- Nuo 11 iki 20 km/val. - 12-30 eurų bauda.
- Nuo 21 iki 30 km/val. - 30-90 eurų bauda.
- Nuo 31 iki 40 km/val. - 120-170 eurų bauda.
- Nuo 41 iki 50 km/val. - 170-230 eurų bauda.
- Daugiau nei 50 km/val. - 450-550 eurų bauda.
Latvija:
Baudos skirstomos pagal transporto priemonės tipą ir nusižengimo vietą - gyvenvietę ar užmiestį. Automobilių vairuotojams viršijus greitį iki 10 km/val. - įspėjimas. Iki 20 km/val.: gyvenvietėje...