Nuo 2026 m. sausio 1 d. didėja baudos už į aplinką išmestas padangas. Ši Administracinių nusižengimų kodekso pataisa, inicijuota Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos nario, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko, siekia sumažinti neteisėtai išmetamų padangų kiekį gamtoje.
Padidintos baudos už padangų išmetimą
Padangas į aplinką išmetusiam asmeniui grės bauda nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną atsikratytą padangos vienetą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Didžiausia bauda fiziniams asmenims už netinkamai utilizuotas padangas gali siekti iki 4300 eurų ir daugiau, priklausomai nuo išmestų atliekų kiekio. Juridiniams asmenims dažniausios baudos - nuo 300 iki 850 Eur, o maksimalios - nuo 1700 iki 6000 Eur.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas pažymi, kad anksčiau pažeidėjai už išmestą padangą galėjo atsipirkti įspėjimu arba nedidele bauda, kuri buvo tokia pati, kaip už išmestą nuorūką. Dabar, pavyzdžiui, keturios į aplinką išmestos padangos teršėjui gali kainuoti porą tūkstančių eurų. Be to, gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala, ypač tais atvejais, kai padangos deginamos.
Nuo spalio pradžios ši suma išaugo, nes buvo priimtas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas. Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje numatytos baudos už į aplinką išmestas atliekas, kurių dydis gali svyruoti nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio ir pavojingumo. Nepaisant to, nustatyti šiukšlintojus yra itin sunku.
Padangų tvarkymo problema Lietuvoje
Lietuvoje kasmet surenkama apie 24-30 tūkstančių tonų padangų. Tuo tarpu 2-3 tūkstančiai tonų atsiduria gamtoje. Kasmet savanoriai per įvairias aplinkosaugines akcijas „žvejoja“ padangas iš miškų, ežerų, upių. Ši problema yra opi, nes padangos, paliktos ar išmestos gamtoje, vis dar yra dažnas aplinkosaugos pažeidimas.
Vairuotojai dažnai keičia automobilio padangas porą kartų per metus - rudenį ir pavasarį. Kiekvienais metais vis dar atsiranda tokių žmonių, kurie padangomis atsikrato netinkamai ir, užuot priduodami į aikštelę, meta jas miške. Aplinkosaugininkai perspėja, jog tokių asmenų laukia milžiniškos baudos.
Kodėl padangos pavojingos aplinkai?
Automobilių atliekos kelia didelį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Gamtoje padangos suyra tik per 120-140 metų. Jei padangos tiesiog atsiduria aplinkoje, jos gali užteršti dirvožemį, vandenį ir orą. Kadangi padangos natūraliai sunkiai skaidomos, išmetimas į vandens telkinius ar šalia turi ilgalaikių pasekmių. Nelegalus atsikratymas visais atvejais sukelia rimtų padarinių aplinkai, sveikatai ir ekonomikai.
Pasitaiko, jog gyventojai senas padangas neteisėtai degina, ir tai tampa netgi gaisrų priežastimi.
Orą teršia ir padangos
Kur dėti senas padangas ir kitas automobilines atliekas?
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas primena, kad padangas legaliai ir nemokamai galima palikti tam skirtose vietose:
- Nemokamai padangų komplektą turi priimti padangų pardavėjas ar platintojas, iš kurio jos buvo įsigytos.
- Autoservisai, kuriuose jos keičiamos, taip pat privalo nemokamai priimti tiek padangų, kiek jų keičiama.
- Didelių gabaritų surinkimo aikštelės priima nemokamai nustatytą padangų kiekį (4 ar 5). Stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikštelėse nemokamai galima priduoti iki 5 naudotų padangų per metus. Jų adresus, darbo laiką ir kitą informaciją galima rasti savivaldybių svetainėse arba www.atliekos.lt.
- Regioniniai ar privatūs atliekų tvarkytojai priima padangas savo didelių gabaritų aikštelėse arba su jais susitarus.
Jei ūkininkai ar įmonės turi didelį kiekį padangų, galima kreiptis tiesiogiai į atliekų tvarkytoją arba pardavėją, importuotoją ir susitarti dėl jų priėmimo. Atkreipiame dėmesį, kad tiek autoservisai, tiek padangų prekybos vietos surinktas iš vairuotojų padangas turi priduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams. Veiklos vykdytojas (pvz., automobilių servisai) privalo priimti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama (išskyrus pakartotiniam naudojimui tinkamas detales).
Senas padangas ar jų atliekas galima perduoti turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams, kuriuos rasite viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Šios paslaugos gali būti mokamos, jei viršijami nemokamai priduodami kiekiai.
Pirkdamas naujas padangas vartotojas iš anksto sumoka ir už utilizavimą. Todėl gyventojai neturėtų kaupti jų savo namuose ar garažuose, o juo labiau nepalikti šių pavojingų atliekų neleistinose vietose.
Didelių gabaritų transporto priemonių padangų tvarkymas
Didelių gabaritų transporto priemonių: traktorių, kombainų, vilkikų, autobusų ir pan. padangos taip pat turi būti tvarkomos laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Ūkininkai gali kreiptis į importuotoją ar pardavėją, iš kurio pirko padangas. Pardavėjas turi nemokamai jas išvežti ir sutvarkyti. Padangos negali būti grąžinamos klientui, o turi būti perduotos atliekų tvarkytojams.
Įmonės, kurių veikloje susidaro didelių gabaritų padangų atliekos, turi tvarkyti jas pagal teisės aktų reikalavimus. Pasitaiko atvejų, kai gyventojas, nusipirkęs žemės sklypą, jame randa didelių gabaritų transporto priemonių padangų atliekų. Tuomet reikia kreiptis į savivaldybę dėl galimybės priduoti atliekas surenkant jas apvažiavimo būdu arba kreiptis į atliekų tvarkytojus tiesiogiai. Kai kurios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės priima dideles padangas už mokestį.
Visuomenės aktyvumas ir pranešimai apie pažeidimus
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pastebi gyventojų aktyvumą naudojantis interaktyviu žemėlapiu tvarkaulietuva.lt, kuriame gyventojai gali pažymėti gamtoje išmestas padangas ar kitaip užterštas teritorijas. Interaktyviajame žemėlapyje per vieną mėnesį gaunama keliasdešimt pranešimų apie aptiktas padangas gamtoje. Pastebimas padažnėjimas tiek rudenį, tiek pavasarį, padangų keitimo sezonu. Daugiau pranešimų sulaukiama pavasarį, kai žmonės dažniau lankosi miškuose, pastebi atliekas ir apie jas praneša.
Per spalio mėnesį (iki 23 d.) piliečiai pateikė 18 pranešimų aplinkosaugininkams, kuriuose nurodė, jog vienoje ar kitoje gamtos vietoje pastebėjo išmestas tik padangas arba jas kartu su kitomis atliekomis.
Kelių eismo taisyklės ir padangų naudojimas
Lietuvoje padangas reikia keisti du kartus per metus - keičiantis sezonams. Vasarinės padangos keičiamos į žiemines kasmet iki lapkričio 10 dienos. Pagal nustatytą tvarką, nuo balandžio 10 iki lapkričio 10 dienos leidžiama važiuoti tik vasarinėmis, universaliomis arba žieminėmis padangomis. Draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis. Iki balandžio 10 d. visi transporto priemonių vairuotojai turi pasikeisti žiemines, dygliuotas padangas į vasarines. Už netinkamą padangų naudojimą dabar jau skiriama didesnė bauda - nuo 50 iki 100 eurų.
Automobiliuose ir jų priekabose (jei priekabose įrengti stabdžiai), kai automobilio arba priekabos bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. turi būti naudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“). Nuo lapkričio 10 d. taip pat galima važiuoti demisezoninėmis arba dygliuotomis padangomis. Automobilio su dygliuotomis padangomis galas turi būti pažymėtas skiriamuoju ženklu - baltu lygiakraščiu trikampiu su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.
Automobilių padangoms mažiausias keliamas reikalavimas - kad žiemą jų protektoriaus gylis nebūtų mažesnis nei 3 mm. Svarbu įvertinti ir tai, kiek laiko jau yra (ar buvo) naudojamos padangos, ir nepamiršti, kad protektoriaus gylis ne visada parodo tikrąją jų būklę - guma gali būti sukietėjusi ir praradusi reikalingas savybes.
Išimtis draudime nuo lapkričio 10 d. eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis taikoma mopedams, motociklams, triračiams, visų rūšių keturračiams. Juos eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio-vasario mėnesiais, taip pat kovo-lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad už transporto priemonės, kurios padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimą vairuotojui gali grėsti bauda - nuo 50 iki 100 eurų.
Leistinas greitis ir padangos
Automobilių vairuotojai nuo balandžio 1 d. iki kovo 31 d. automagistralėse negali viršyti 130 km/h leistino važiavimo greičio. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad šiltuoju vasaros sezonu - balandžio-spalio mėnesiais - keičiasi didžiausias leistinas važiavimo greitis.
- Automagistralėse lengvųjų automobilių ir krovininių automobilių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė negu 3,5 t, motociklų ir triračių vairuotojai gali važiuoti ne didesniu negu 130 km/h greičiu.
- Greitkeliuose - 120 km/h greičiu.
- Keliuose su asfalto ar betono danga - ne didesniu negu 90 km/h greičiu.
- Kituose keliuose - ne didesniu negu 70 km/h greičiu.
Nors vairuotojas jokiu būdu negali viršyti leistino važiavimo greičio, tačiau pasirinkdamas jam tinkamiausią važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad bet kada galėtų išvengti pavojingos situacijos ir nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.