Katalizatoriaus atliekų pavojingumo klasifikacija ir tvarkymas

Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas pavojingųjų atliekų identifikavimui, klasifikavimui ir tinkamam tvarkymui. Aplinkos ministerija parengė esminius dokumentus, skirtus šiai problemai spręsti, siekiant užtikrinti aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugą.

Teisinis reglamentavimas ir naujos metodikos

Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodika

Aplinkos ministerija parengė Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodikos projektą, kuris nustato atliekų pavojingųjų savybių vertinimo, nustatymo ir atliekų priskyrimo pavojingosioms atliekoms tvarką. Metodikos prieduose pateikiama siūloma atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ir atliekų klasifikavimo struktūra, kurioje nurodyti atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ir atliekų klasifikavimo etapai. Tikimasi, kad dėl teisingo ir vieningo nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų dėl atliekų klasifikavimo taikymo sumažės ginčų tarp ūkio subjektų ir aplinkos apsaugos institucijų, sumažės neteisingo atliekų identifikavimo ir klasifikavimo atvejų, o pavojingųjų atliekų tvarkymas taps efektyvesnis.

Atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai

Taip pat parengti ir Atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai, numatantys reikalavimus namų ūkiuose susidarančioms pavojingųjų medžiagų atliekoms. Siūloma aiškiai nustatyti, kad komunalinių pakuočių atliekų, kuriose buvo alyva, dažai, lakas, klijai, tirpikliai ar kita medžiaga, naudojama statybos, remonto darbams ir paženklinta kaip sprogi, pavojinga sveikatai, ūmiai toksiška, negalima plauti, skalauti ir jų turinio išpilti į kanalizaciją ar jas išmesti į komunalinių atliekų konteinerį.

Metodikų tikslai ir problemos sprendimas

Minėtų teisės aktų projektai parengti atsižvelgus į ekspertų siūlymus, pateiktus Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų, esamos situacijos Lietuvos ir užsienio šalių pavojingųjų atliekų tvarkymo sektoriaus analizės pagrindu parengtoje Aplinkos ministerijos užsakymu atliktoje studijoje dėl vieningos pavojingųjų atliekų identifikavimo metodikos. Šios studijos ir metodikos tikslas - valstybės, savivaldos institucijoms ir įstaigoms, ūkio subjektams sudaryti sąlygas teisingai ir vieningai taikyti nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus dėl atliekų klasifikavimo, taip siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų pavojingųjų atliekų identifikavimą ir klasifikavimą, saugų ir efektyvų surinkimą bei tvarkymą.

Pavojingųjų atliekų, kurių Lietuvoje kasmet susidaro vidutiniškai 167 tūkst. t, tvarkymas yra opi problema: kartais šios atliekos identifikuojamos netinkamai, todėl neužtikrinamas efektyvus susidarančių atliekų surinkimas ir tvarkymas. Netinkamai tvarkomos pavojingosios atliekos gali užteršti dirvožemį, prasiskverbti į gruntinius vandenis, pakenkti aplinkai ir žmonių sveikatai.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atliekų turėtojas atsako už atliekų identifikavimą ir jų priskyrimą prie pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų. Trūkstant kompetencijos ir informacijos, kyla grėsmė, kad atliekos gali būti identifikuotos kaip nepavojingosios. Aplinkos apsaugos institucijoms, vykdančioms aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kyla problemų identifikuojant atliekas ir priskiriant jas pavojingosioms ar nepavojingosioms atliekoms, todėl praktikoje kyla ginčai dėl teisingo ir vieningo nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų dėl atliekų klasifikavimo taikymo.

Metodikos struktūra ir taikymas

Parengtos Metodikos tikslas - apibendrinti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, informacijos šaltiniuose esančią informaciją, pateikti rekomendacijas, sprendimų priėmimo schemas, kaip teisingai vertinti ir taikyti nacionalinius bei ES teisės aktus dėl atliekų klasifikavimo, siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų pavojingųjų atliekų identifikavimą ir klasifikavimą, kad pavojingosios atliekos būtų saugiai ir efektyviai surenkamos bei tvarkomos. Metodika parengta pritaikius atliktos Apžvalgos išvadas, pavojingųjų atliekų identifikavimo gerąją patirtį, išanalizavus esamą situaciją ir patirtį identifikuojant ir klasifikuojant atliekas Lietuvoje ir užsienyje. Metodika yra universali ir skirta visoms suinteresuotoms šalims - ir atliekų darytojams, ir atliekų tvarkytojams, ir valstybės bei savivaldybių institucijoms.

Parengta Metodika susideda iš 3 etapų:

1. I etapas: Tinkamo atliekų kodo parinkimas. Šiame etape svarbu tinkamai parinkti atliekų kodą siekiant nustatyti jo tipą (AN - absoliučiai nepavojingas, AP - absoliučiai pavojingas, VP - veidrodinis pavojingas, VN - veidrodinis nepavojingas) ir pagal tai nustatyti, ar reikalingi tolimesni veiksmai.
2. II etapas: Kai kurių specifinių atliekų klasifikavimas. Šiame etape pateiktos rekomendacijos dėl kai kurių specifinių atliekų srautų (pakuočių atliekos, EEĮ atliekos, ENTP atliekos, medienos, šlifavimo, filtravimo medžiagų ir pašluosčių, gumos bei stomatologijos atliekos) klasifikavimo, atsižvelgiant į šioms atliekoms būdingas savybes, neatliekant III etapo veiksmų.
3. III etapas: Atliekų klasifikavimas pagal pavojingumą nusakančias savybes. Atliekamas, kai atliekai priskirtinas atliekų kodas yra veidrodinis ir atliekos nepavyko identifikuoti II etape arba kuomet atliekos klasifikavimo algoritmas nenumatytas II etape.

Metodikos pabaigoje esančiuose prieduose pateikta informacinė, metodinė, pagalbinė informacija, padedanti praktiškai pritaikyti teisės aktų nuostatas dėl pavojingųjų atliekų klasifikavimo, pateikti atliekų klasifikavimo pavyzdžiai. Vieningam buityje susidarančių pavojingųjų atliekų identifikavimui ir klasifikavimui parengtas atskiras Metodikos priedas. Buityje susidarančių pavojingųjų atliekų klasifikavimui ir identifikavimui skirtas atskiras Metodikos priedas, kuriame pateikiami patarimai ne tik dėl atliekų klasifikavimo ir identifikavimo, bet ir informacija apie tai, kur turi būti atiduodamos buityje susidarančios pavojingosios atliekos.

Atliekų identifikavimo problemos ir sprendimai

Lietuvoje naudojamų pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodų analizė parodė, kad atliekų darytojams klasifikuoti ir identifikuoti atliekas yra ganėtinai sudėtinga, trūksta žinių bei lengvai suprantamos informacijos, metodinės pagalbos. Dažniausiai taikomi atliekų identifikavimo būdai - vizualinis įvertinimas, siekiant nustatyti, ar atliekai priskirtas teisingas atliekų kodas, ir dokumentinis įvertinimas pagal produkto, iš kurio susidarė atlieka, saugos duomenų lapo duomenis. Atliekų darytojams taip pat trūksta specializuotų mokymų pavojingųjų atliekų identifikavimo tematika. Be to, Lietuvoje nėra laboratorijų, kurios būtų akredituotos atliekų tyrimams.

EEĮ, ENTP, vaistų, medienos, pelenų ir šlakų atliekos, panaudotos filtruojančios medžiagos ir pašluostės bei nuotekų dumblo atliekos buvo identifikuotos kaip pagrindiniai atliekų srautai, kurie galimai identifikuojami klaidingai ir dėl kurių identifikavimo yra poreikis turėti metodinę medžiagą.

Atkreipiame dėmesį, kad nepavykus identifikuoti atliekų sudėties vadovaujantis metodika ir neturint dokumentų, patvirtinančių, jog atliekos yra nepavojingosios, ar identifikuojant gaisro atliekas, atliekos laikomos pavojingosiomis arba akredituotose laboratorijose turi būti atliekami pavojingųjų atliekų sudėties ir savybių laboratoriniai tyrimai.

Lietuvos ir ES kontekstas

Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo teisinio reglamentavimo analizė parodė, kad į Lietuvos nacionalinę teisinę bazę perkeltos visos Atliekų direktyvos nuostatos, susijusios su pavojingųjų atliekų identifikavimu ir klasifikavimu. Tačiau Lietuvoje jokiai institucijai nėra priskirtos funkcijos, susijusios su pavojingųjų atliekų identifikavimu ir klasifikavimu, apimančios metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimą. Taip pat nėra aiškios ir procedūros, kaip turi būti patvirtinama, kad atliekos identifikuotos teisingai.

Remiantis valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, Lietuvoje nuo 2010 m. iki 2019 m. susidarančių pavojingųjų atliekų kiekis išaugo 72 proc., t. y. nuo 109,5 tūkst. t 2010 m. iki 188,2 tūkst. t 2019 m. Pavojingųjų atliekų kiekis bendrame susidarančių atliekų sraute 2010 m. sudarė 1,92 proc., o 2018 m. - 2,8 proc. Tuo pačiu laikotarpiu nepavojingųjų atliekų kiekis išaugo beveik 26 proc. Daugiausiai pavojingųjų atliekų susidaro aptarnavimo sektoriuje (šis sektorius Lietuvoje yra daug plačiau išvystytas nei pramonė) ir namų ūkiuose.

Lietuvoje pavojingųjų atliekų kiekis bendrame susidarančių atliekų sraute (2018 m. - 2,8 proc.) yra mažesnis už ES šalių vidurkį (2018 m. - 4,4 proc.). Lietuvoje susidaro mažesni nei kitose valstybėse naudotos alyvos atliekų, statybinių atliekų bei sveikatos priežiūros ir biologinių atliekų kiekiai, tenkantys 1 gyventojui. Tačiau lyginant Lietuvoje susidarančių pavojingųjų atliekų duomenis su Latvijos, Estijos, Slovėnijos duomenimis, jie yra panašūs.

Rekomendacijos ir pasiūlymai

Kaip parodė atlikta Apžvalga, pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo problematika neapsiriboja vien tik nacionalinės Metodikos nebuvimu. Nors parengta Metodika apibendrina teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei pateikia rekomendacijas, sprendimų priėmimo schemas, ji neišsprendžia institucinių, gebėjimų stiprinimo ar teisinių problemų.

Tarp esminių siūlymų išskiriami šie:

• Teisės aktais aiškiai apibrėžti, kuri institucija yra atsakinga už konsultavimą, metodinės pagalbos teikimą, ginčytinų situacijų sprendimą pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo srityje.
• Apsvarstyti galimybę nustatyti pareigą tam tikroms atliekų darytojų grupėms pateikti įrodymus apie teisingą atliekų identifikavimą atsakingai institucijai patvirtinimui.
• Įvertinti galimybes Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) laboratorijai gauti akreditaciją atliekų tyrimams.
• Numatyti finansavimo priemones privačių laboratorijų akreditacijos procesams paskatinti.
• Svarstyti galimybę rengti nuolatinius pavojingųjų atliekų tvarkymo ir identifikavimo mokymus, skirtus atliekų darytojams.
• Kaupti informaciją apie Lietuvoje susidarančių atliekų pavojingąsias savybes, duomenis talpinant viešoje duomenų bazėje.
• Parengti pagalbinę priemonę (pvz., skaičiuoklę), kurios pagalba būtų galima identifikuoti tam tikras dažniausiai Lietuvoje susidarančias pavojingąsias atliekas.
• Numatyti paramą atliekų identifikavimo tyrimams vykdyti.

tags: #kada #katalizatoriaus #atliekos #priskiriamos #pavojingoms