Europos Sąjunga siekia ambicingų klimato tikslų, o vienas pagrindinių žingsnių - laipsniškas vidaus degimo varikliais (VDV) varomų automobilių atsisakymas. Oficialiai Europos Sąjunga nusprendė nuo 2035 m. uždrausti prekiauti naujais automobiliais su vidaus degimo varikliais (ICE), įskaitant tiek benzininius, tiek dyzelinius modelius. Tai reiškia, kad po šios datos nauji VDV automobiliai nebebus parduodami automobilių salonuose. Šis draudimas taikomas ne tik benzininiams ir dyzeliniams automobiliams, bet ir hibridiniams bei įkraunamiems hibridams, nes jie vis dar naudoja degalus ir išmeta teršalus. Pagal naujojo įstatymo taisykles reikalaujama, kad automobilių gamintojai, parduodami naujus automobilius ES, iki 2035 metų 100% sumažintų išmetamo CO₂ kiekį. Nauji lengvieji automobiliai po 2030 m. turi išmesti 55% mažiau teršalų nei 2021 m., o mikroautobusai - 50% mažiau teršalų nei 2021 m. ES valstybės narės jau pritarė teisės aktui ir dabar oficialiai jis taps įstatymu.
ES politika ir draudimų eiga
Europos Parlamentas oficialiai patvirtino įstatymą, kuriuo nuo 2035 m. ES šalys turės oficialiai patvirtinti taisykles, kad jos įsigaliotų. Šio draudimo idėja - sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paspartinti perėjimą prie elektromobilių. Nustatyti tarpiniai išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslai iki 2030 m.: automobiliams - 55 proc., o furgonams - 50 proc. mažesnė tarša lyginant su 2021 m. Iki 2035 m. bus leidžiama parduoti tik transporto priemones, varomas anglies dioksido neišskiriančiais degalais.
Išimtys ir lankstumas
Nors 2035 m. draudimas yra tvirtai galiojantis, kai kurioms išimtims gali būti palikta ribota erdvė. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių pramonės asociacija lobizuoja už sintetinių e-kuro naudojimą, teigdama, kad automobiliai, varomi tik CO₂ neutraliu kuru, turėtų būti leidžiami ir po 2035 m. Sintetinis kuras yra dirbtinai pagamintas kuras, kuriuo siekiama CO₂ neutralumo. Tačiau saugiausia manyti, kad jokių realių spragų nebus, nes šie sprendimai nėra praktiški kasdieniam naudojimui su dabartinėmis technologijomis. Išimtis iki 2035 m. pabaigos taikoma tik įmonėms, kurios pagamina nuo 1 iki 10 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, arba nuo 1 iki 22 tūkst. furgonų per vienus kalendorinius metus. Įmonėms, kurios pagamina iki 1 tūkst. transporto priemonių per metus išimtis bus taikoma ir po 2035 m.
Pramonės ir ekspertų požiūriai
„Mercedes-Benz“ generalinis direktorius Ola Källenius, kuris taip pat vadovauja Europos automobilių gamintojų asociacijai (ACEA), perspėjo, kad visiškas draudimas gali pakenkti tiek pramonei, tiek vartotojams. Pasak jo, griežtas draudimas gali sukelti priešingą rezultatą: užuot paspartinęs dekarbonizaciją, jis gali paskatinti vartotojus iki 2035 m. Oficialūs ACEA duomenys rodo, kad elektromobilių diegimas vis dar lėtas. Pirmąjį 2025 m. pusmetį jie sudarė tik 17,5 % naujų automobilių pardavimų visoje ES, JK ir ELPA šalyse. Tik 8,4 % pasaulinių pardavimų 2025 m. „Volkswagen” generalinis direktorius Thomas Schaeferis pernai pareiškė, kad nuo 2033 m. automobilių pramonės atstovai tikisi, kad pasaulinis siekis uždrausti naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimus paspartės iki 2030 m. Tesla generalinis direktorius Elonas Muskas, komentuodamas europiečių sprendimą, teigė, kad greitai pereiti prie elektromobilių nebus įmanoma, nes dabartinė iškastiniu kuru grindžiama ekonomika turi labai didelę industrinę bazę.
Situacija Lietuvoje
Lietuva turi vieną seniausių automobilių parkų Europoje, o vidutinis transporto priemonių amžius viršija 16 metų. Šiuo metu elektromobiliai sudaro tik 6-7 % naujų registracijų, o dyzeliniai automobiliai išlieka dominuojantys. Lietuvai šis klausimas yra ypač opus, nes rinka labai priklauso nuo naudotų automobilių importo ir dyzelinių modelių. Nors oficialiai dar nėra paskelbta tiksli data, kada bus visiškai uždrausti seni dyzeliniai automobiliai, pokyčių jau matyti. Kalbama ne tik apie ribojimus, bet ir apie papildomas rinkliavas bei mokesčius. Vairuotojai, turintys senus dyzelius, netrukus gali susidurti su labai apčiuopiamomis pasekmėmis. Gali būti, kad iki 2030 metų Lietuvoje bus visiškai uždrausta registruoti naujus dyzelinius automobilius, o iki 2040-ųjų - net ir eksploatuoti kai kuriuos senesnius modelius miestuose.
Mažos taršos zonos ir mokesčiai
Pirmasis akivaizdus žingsnis link dyzelinių automobilių ribojimo yra vadinamosios mažos taršos zonos. Tokios zonos jau veikia daugelyje Europos miestų - Berlyne, Paryžiuje, Milane. Pagal šiuo metu svarstomą planą, į centrinę miesto dalį negalės įvažiuoti automobilių vairuotojai, kurių transporto priemonės neatitinka „Euro 4“ ar aukštesnių standartų. Tokią tvarką ketina perimti ir kiti didieji Lietuvos miestai. Kaunas ir Klaipėda jau domisi galimybėmis įgyvendinti panašias zonas savo teritorijose. Be fizinių ribojimų, Lietuvoje pamažu stiprėja ir ekonominis spaudimas taršiems automobiliams. Vis dažniau kalbama apie tai, kad būtų įvestas metinis taršos mokestis, tokia sistema jau seniai galioja Vakarų Europoje. Tokiu atveju taršių automobilių savininkai turėtų mokėti papildomai kiekvienais metais. Valstybė siūlo tam tikras subsidijas, pavyzdžiui, skiria paramą tiems, kurie atsisako seno automobilio ir įsigyja elektromobilį.
Lietuvos automobilių rinkos tendencijos
„Autoplius.lt“ atliktoje 2026-ųjų pirmojo ketvirčio automobilių rinkos apžvalgoje atskleista, kad bendras automobilių pardavimo kiekis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išlieka nepakitęs. Nepaisant to, rinkos viduje vyksta pokyčiai - pinga naujesni automobiliai, o jų segmente vis ryškiau įsitvirtina hibridai. Tuo metu tendencingai mažėja dyzelinių transporto priemonių importas į Lietuvą. Jų šių metų pirmąjį ketvirtį įvežta 10,9 proc. mažiau, nei pernai. Tačiau jie vis tiek pirmauja importo rinkoje ir sudaro 58,1 proc. viso importo, o bendrame Lietuvos automobilių parke - 64,5 proc. Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkas dr. Evaldas Stankevičius sako, kad ši situacija demonstruoja ne dyzelinių automobilių išnykimą, bet lėtą jų dominavimo silpnėjimą naujai įvežamų transporto priemonių struktūroje. Ir taršos mokestis čia didelės įtakos neturi, nes „jis nėra pakankamai didelis, kad vienas pats iš esmės pakeistų pirkėjų elgseną. Jis labiau veikia kaip papildomas atsargumo signalas, o ne kaip esminė kliūtis įsigyti dyzelinį automobilį“.
Hibridinių automobilių populiarėjimas
„Autoplius.lt“ apžvalgoje nurodoma, kad hibridinių automobilių importas, lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, augo 16,5 proc., o jų dalis siekia 15,2 proc. importo. KTU mokslininko teigimu, dalis pirkėjų, kurie anksčiau dyzelį rinkdavosi dėl ekonomiškumo, dabar alternatyvą mato hibriduose. „Mieste jie dažnai atrodo racionalesnis pasirinkimas, nes naudoja mažiau degalų, nereikalauja įkrovimo infrastruktūros ir kartu leidžia mažinti priklausomybę nuo dyzelino“, - dalijasi dr. E. Stankevičius. Pasak jo, svarbi ir pasiūlos pusė - Lietuva daug naudotų automobilių importuoja iš Vakarų Europos, kur dyzelinių automobilių dalis jau kurį laiką mažėja. Tikėtina, kad dyzelinių automobilių importas Lietuvoje toliau mažės, tačiau nereikia tikėtis staigaus kritimo, nes didelė jų paklausa išlieka tarp vairuotojų, kurie važiuoja ilgesnius atstumus, gyvena regionuose ar ieško ekonomiško naudoto automobilio.
Senesnių dyzelinių automobilių vertės pokyčiai
Nors dyzeliniai automobiliai vis dar sudaro 58,1 proc. importo, todėl jų pasiūla išlieka didelė, tačiau jos papildymas naujais automobiliais silpnėja. KTU tyrėjas teigia, kad kainų požiūriu tai reiškia ne automatinį visų dyzelinių automobilių brangimą, o didesnę rinkos diferenciaciją. Ekonomiškai mažėjanti pasiūla turėtų palaikyti kainas, jeigu paklausa išliktų stabili. „Geresnės būklės, mažesnės ridos, ekonomiški ir mažiau taršūs dyzeliai gali geriau išlaikyti kainą, nes jų pasiūla siaurėja, o paklausa tarp daug važiuojančių pirkėjų išlieka. Tuo metu senesni, taršesni ir brangiau prižiūrimi dyzeliai gali būti parduodami sunkiau arba patirti kainos spaudimą žemyn“, - tikina dr. E. Stankevičius. Sumažėjęs dyzelinių automobilių importas mažina jų pasiūlos atsinaujinimą Lietuvos rinkoje, tačiau nesukuria paprasto ir vienodo kainų kilimo. „Labiausiai tikėtinas poveikis - rinkos išsiskaidymas: kokybiški ir ekonomiški dyzeliai kainą laikys geriau, o senesni ir taršesni dyzeliai taps mažiau likvidūs. Kitaip tariant, mažėja ne dyzelinių automobilių reikšmė visame parke, o jų patrauklumas naujai įvežamų automobilių pasiūloje“.
Įtaka automobilių gamintojams ir prekeiviams
Draudimas taikomas tik naujiems pardavimams. Naudoti automobiliai su vidaus degimo varikliu išliks legalūs ir paklausūs. Prekiautojai ateinančiais metais gali tikėtis didelės naudotų vidaus degimo variklių paklausos, tačiau protinga pradėti siūlyti elektromobilius. Regioniniai skirtumai yra svarbūs. Tikimasi, kad vidaus degimo varikliai ilgiau išliks populiarūs Rytų ir Pietų Europoje. Kadangi dauguma automobilių keliuose važiuoja apie 15 metų, ES nustatė 2035 m. kaip terminą nutraukti naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimą. Didžiausia naudotų automobilių prekybos įmonių rizika yra per ilgas laukimas, kol bus pakoreguotos jų atsargos ir pardavimo strategijos, kad jos atitiktų paklausos perėjimą nuo vidaus degimo variklių prie elektromobilių.
Strateginiai žingsniai prekybininkams
Per artimiausią dešimtmetį prekybos atstovams rekomenduojama atlikti kelis praktinius žingsnius, kad pasiruoštų 2035 metams:
- Investuoti į savo inventorių: Dėmesys automobilių, kurie vis dar bus gerai parduodami po penkerių-dešimties metų, paieškai. Tai apima ekonomiškus automobilius su vidaus degimo varikliu, hibridinius ir elektrinius modelius, kurie jau rodo didelę perpardavimo vertę.
- Investuoti į savo pardavimų komandą: Pardavimų komanda turi būti pasiruošusi paaiškinti klientams būsimus pokyčius. Jų mokymai apie elektromobilius, hibridus ir naujus reglamentus padės sukurti pasitikėjimą ir padidinti pardavimus.
- Stebėti ketvirtines paklausos tendencijas: Stebint pardavimo duomenis ir automobilių rinkos prognozes, galima anksti pastebėti pokyčius. Tai leis laiku pakoreguoti atsargas.
- Jau pradėti ruošti savo parką perėjimui: Sėkmingiausi prekybos atstovai po 2035 m. bus tie, kurie turės patirties tiek vidaus degimo variklių, tiek elektromobilių rinkose. Todėl verta pradėti diegti elektromobilius į savo automobilių parką jau dabar, kartu toliau gaunant pelno iš vidaus degimo variklių pardavimų.
Pajamų srautai po 2035 m.
Net ir uždraudus naujų VDV automobilių pardavimą, verslas galės generuoti pelną iš kitų sričių:
- Naudotų automobilių dalys: Vidaus vandeniliu varomi automobiliai keliuose liks dar daugelį metų po draudimo, todėl dalių ir priežiūros paklausa bus didelė.
- Sugadintų automobilių atnaujinimas: Senesnių vidaus degimo variklių remontas ir perpardavimas gali tapti pelninga niša, nes pirkėjai Rytų ir Pietų Europoje ieško įperkamų variantų.
- Posūkis iš B2C į B2B: Verslo pirkėjai, transporto priemonių parkai ir nuomos įmonės gali pasiūlyti pastovesnę paklausą nei privatūs klientai.
- Naujų nišų atradimas: Jei konkurentai daugiausia dėmesio skiria kiniškiems elektromobiliams, galima išsiskirti su klasikiniais, importuotais iš Japonijos ar kitais specializuotais automobiliais.
Abejonės ir iššūkiai
Nors „Linavos” generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tokiam Europos Sąjungos sprendimui neprieštarauja, jam abejonių kelia praktinis įgyvendinimas ir masinės vandeniliu, elektra ar kitokiu kuru varomų automobilių variklių ir jų degalų gamybos poveikis aplinkai. Pasak jo, perėjimas nuo VDV prie elektrinių ar vandenilinių variklių neigiamai atsilieps vartotojams, kadangi augs tiek pervežimo paslaugų, tiek pačių automobilių kainos. Taip pat, anot Z. Buivydo, nežinia, ar perėjus prie alternatyvių variklių bus sumažintas išmetamų emisijų kiekis, kadangi gaminant elektra ar vandeniliu varomus variklius ir jų kurą yra išmetama daug kenksmingų dujų ir CO₂.
Ekonomistas Marius Dubnikovas tvirtina, kad toks perėjimas nuo VDV prie alternatyvų yra neišvengiamas, bet abejotina, ar ši transformacija iki 2035 metų bus tokia drastiška, kaip tikisi ES. Jis priminė, kad automobiliai su VDV bus gaminami ir parduodami iki pat 2034 metų bei galės būti eksploatuojami bent dešimtmetį, tad masinis perėjimas prie elektra ar vandeniliu varomo transporto gali užtruks 20 metų ar daugiau. Visgi M. Dubnikovas šį draudimą ir skatinamą perėjimą prie elektra ir vandeniliu varomų automobilių vertina teigiamai, teigdamas, kad tai neišvengiamas procesas, kuris paspartins technologinį virsmą automobilių pramonėje.
Nepaisant visų nepasitenkinimų ir tam tikrų inkštimų, didžioji dauguma verslų prisitaikys, ir tai nesužlugdys nei žmonių, nei verslų, o darbo vietų nuo to tik atsiras daugiau.
tags: #kada #bus #uzdrausti #dyzeliniai #automobiliai