Automobilio rida yra vienas svarbiausių rodiklių vertinant naudoto automobilio būklę ir vertę. Deja, Lietuvoje vis dar dažnai pasitaiko atvejų, kai rida būna atsukta siekiant dirbtinai padidinti transporto priemonės kainą. Be ridos klastojimo, pastaruoju metu prekeiviai ėmė klastoti ir automobilių serviso knygeles. Todėl pirkėjams būtina žinoti, kaip patikrinti tikrąją ridą ir išvengti apgaulės. Naudoto transporto pardavėjų asociacijos direktorius Vismantas Baršys pažymi, kad dažnai tokioje situacijoje kaltas ir pats pirkėjas, nes žmonės nori nusipirkti automobilį su 200 tūkst. kilometrų, o turgaus nesąžiningi prekeiviai padaro, kaip žmonės nori matyti.
Kodėl ridos klastojimas toks pavojingas?
Rida leidžia įvertinti, kiek automobilis buvo eksploatuojamas. Kuo ji didesnė, tuo labiau susidėvėję mechanizmai - variklis, pakaba, transmisija. Atsukus ridą, automobilio vertė padidinama nepagrįstai, pirkėjas rizikuoja nusipirkti techniškai prastesnį automobilį, ir gali kilti dideli remonto kaštai vos po pirkimo.
Automobilio istorijos tikrinimo svarba ir rizikos
Vienas iš svarbiausių dalykų, perkant naudotą automobilį, yra jo istorijos patikrinimas. Tokiu atveju tikėtina, kad pavyks išvengti nemalonių siurprizų ateityje. Deja, ne visi pardavėjai yra sąžiningi, todėl automobilio istorijos patikra padeda sužinoti apie galimus praeities eismo įvykius, ridos klastojimą, teisinius suvaržymus, skendimą ar kitus trūkumus. Perkant automobilį, žinoma, norisi tokio, kurio gyvenime buvo mažiau traumų. Rami praeitis indikuoja apie tai, kad ateityje teks turėti mažiau problemų nei su ta, kurios praeitis buvo traumuota.
Naudotų automobilių rinka Lietuvoje pasižymi įvairiapusiškumu, tačiau kartu ir rizika. Pasitaiko atvejų, kai pardavėjai slepia informaciją apie automobilio avarijas, ridos klastojimus ar netgi teisinius apribojimus. Dėl to automobilio istorijos patikra tampa būtinu žingsniu kiekvienam pirkėjui, siekiančiam išvengti nemalonių netikėtumų.
Kokie pavojai laukia neatlikus istorijos tikrinimo?
- Paslėpti techniniai defektai ar avarijų pasekmės
- Neatlikti ar nekokybiškai atlikti remonto darbai
- Ridos klastojimas (grąžinta ar pasukta rida)
- Vogti ar ieškomi automobiliai
- Įkeistos ar turinčios finansinių įsipareigojimų transporto priemonės
Kaip atpažinti ir patikrinti automobilio ridos ir serviso knygelių klastojimą?
Automobilio istoriją galima patikrinti keliais pagrindiniais šaltiniais, derinant skirtingus šaltinius: oficialius įrašus, fizinę apžiūrą, diagnostiką. Kuo daugiau žinosite - tuo mažesnė tikimybė tapti apgautam.
1. Patikra „Regitroje“
Naudojantis „Regitros“ transporto priemonių paieška, galima matyti techninės apžiūros metu fiksuotą ridą. Tai vienas patikimiausių šaltinių, jei automobilis anksčiau buvo registruotas Lietuvoje. Jeigu įsigijote Lietuvoje neregistruotą automobilį, VIN patikrą „Regitra“ atliks registracijos metu, kuomet sužinosite apie tai, ar automobilis paieškomas policijos ar ne. Taip pat VĮ „Regitra“ puslapyje suvedę perkamo automobilio duomenis matysite pirmosios registracijos datą, būseną registre, dalyvavimo viešajame eisme ribojimus, techninės apžiūros bei draudimo informaciją ir kitas technines charakteristikas. Norint gauti informaciją per „Regitros“ internetinę svetainę, VIN kodo nepakaks - dar reikės sužinoti ir registracijos dokumento numerį bei automobilio valstybinius numerius.
2. VIN patikra
VIN patikrą galite atlikti gana paprastai, jums tiesiog reikia turėti 17 skaitmenų VIN kodą, kurį galite rasti ant automobilio kėbulo arba automobilio dokumentuose. Įvedus automobilio VIN kodą (unikalų identifikatorių) į mokamas ar nemokamas duomenų bazes, gausite išsamią informaciją: ridą, avarijas, registracijos šalis, nuotraukas ir t. t.
Išsamią VIN patikros ataskaitą gausite vos per keletą minučių. Ataskaitos dirbtinio intelekto pagalba sugeneruojamos automatiškai pagal transporto priemonės kėbulo numerį. Ataskaitą pamatysite interneto naršyklės lange, taip pat ataskaitą gausite ir į tikrinimo metu nurodytą el. paštą. VIN patikros ataskaita aktyvi 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo jos įsigijimo. Per šį laikotarpį automobilio istorija gali būti pakitusi ir senoji ataskaita gali būti klaidinanti. Būna, kad VIN numeris sunkiai įskaitomas dokumentuose ar pasitrynęs ant vairuotojo durelių ar kėbulo. Todėl siūlome atidžiai pasitikrinti, ar į patikros langelį įvestas teisingas VIN kodas. Langelyje reikia įvesti 17 simbolių.
Naudodamiesi oficialiomis duomenų bazėmis ir patikros platformomis, tokiomis kaip „carVertical“, „autoDNA“, „vindecoder.eu“, „Autopretenzija“, „Autoistorija.lt“ ar „Regitros“ VIN patikra, galite gauti išsamią informaciją apie automobilio ridą, avarijas, registracijos šalis, nuotraukas ir kt. „CarVertical“ siūlo galimybę nemokamai gauti ataskaitą per savo partnerių tinklus arba ieškant automobilių skelbimų su „Patikrinta su CarVertical“ ženkliuku. Taip pat gali naudotis „CarOne“ programėle arba paprašyti pardavėjo pateikti jau turimą automobilio istorijos ataskaitą.
3. Techninės apžiūros centro duomenys
Techninės apžiūros centrai taip pat skelbia paskutinės apžiūros metu fiksuotą ridą. Reikėtų pasitikrinti, ar ridos augimas buvo tolygus. Taip pat transporto priemonės techninės apžiūros dokumente rasite apžiūros metu fiksuotą ridą.
4. Serviso istorija ir fiktyvios serviso knygelės
Paprašykite automobilio aptarnavimo knygelės arba sąskaitų-faktūrų iš servisų. Jose dažnai būna nurodyta rida, atlikti darbai. Reguliari techninė apžiūra yra tinkamos priežiūros ženklas. Serviso įrašuose gali būti informacija apie pakeistas dalis, kuri gali būti svarbi vertinant esamą transporto priemonės būklę. Jeigu Jūsų planuojamas įsigyti automobilis buvo tvarkomas nespecializuotose vietose, pavyzdžiui, garažų bendrijoje, kurioje dirba pažįstamas, arba pas kaimyną kieme, kuris verčiasi automobilių remontu - tokia informacija nepasieks automobilių istorijų registro, tačiau verta pagalvoti apie tai, ar tokį automobilį apskritai verta pirkti?
Tvarkinga serviso knygelė dažnai ramina pirkėjus - atrodo, kad automobilis buvo kruopščiai prižiūrėtas. Deja, tokie įrašai gali būti suklastoti. Antspaudus nesunku padirbti, o įrašai gali būti sugalvoti taip, kad sudarytų norimą įspūdį. Rezultatas - pirkėjas tiki, jog automobilis tvarkingas, nors realiai gali laukti uždelsti ir pavojingi darbai, pavyzdžiui, paskirstymo diržo ar stabdžių sistemos priežiūra.
Tokia apgaulė ypač pavojinga, nes sukuria klaidingą kokybės ir saugumo jausmą. Pirkėjas ne tik permoka už automobilį, bet ir rizikuoja, kad netrukus teks investuoti į kapitalinius darbus. Pavyzdžiui, skaitytojas Valdas susidūrė su situacija, kai jo išsirinktos 2008 metų „Audi A6“ serviso knygelėje buvo nurodyta 175 tūkst. km rida, nors „Audi“ atstovų centre pagal VIN numerį paaiškėjo, kad 2017 m. automobilis jau buvo nuvažiavęs 400 tūkst. km. Be to, serviso knygelėje visi antspaudai turėjo tą patį numerį, o tai yra akivaizdus klastojimo ženklas.
Kaip atskirti tikrą serviso istoriją nuo fiktyvios?
- Tikrinkite serviso duomenis oficialiose gamintojo atstovybėse pagal VIN numerį.
- Reikalaukite sąskaitų faktūrų, o ne vien spaudų knygelėje.
- Kritiškai vertinkite įrašų logiką - per dideli intervalai tarp aptarnavimų gali reikšti klastojimą.
5. Fizinė apžiūra
Fizinė apžiūra gali atskleisti daug netiesioginių ženklų apie automobilio ridą ir praeitį.
Interjero nusidėvėjimas
Nusidėvėję pedalai, vairas, pavarų svirtis ar sėdynės gali rodyti didesnį nei deklaruojama ridą. 100 000 km nuvažiavusio automobilio salonas neturėtų būti smarkiai nudėvėtas. Odinis vairas susidėvi greičiau nei plastikinis. Plastikinis nusidėvi, išsitrins arba subyrės į gabalus tik nuvažiavus 200-250 tūkst. kilometrų. Jei vairas šviesus, jis pageltonuos tik maždaug iki to paties kilometražo. Automatinėje pavarų dėžėje su laiku susidėvi dešinysis stabdžių pedalas, ant kurio kaskart nuslysta koja, kai ji pajudinama nuo akceleratoriaus. Mechaninėje pavarų dėžėje panašiai nusidėvi sankabos pedalas. Pedalų guma paprastai yra labai atspari nusidėvėjimui, todėl nusidėvėjimų automobilyje su 50 tūkst. kilometrų rida negali būti. Jie gali paslėpti ridą ir automobilyje, kurio ridos rodiklis yra 100 tūkst. Taip pat atkreipkite dėmesį į vairuotojo sėdynę. Sėdynėse su šonine atrama kairioji pagalvėlė ilgainiui susidėvi: iš pradžių sutrūkinėja viduje esantis putplastis, paskui plyšta oda arba audinys išorėje. Azijos šalių automobiliuose tai atsitiks jau 100-150 tūkst. km. Šios dalies įlenkimai sėdynės viršuje taip pat rodys, kad įvyko avarija, kurios metu oro pagalvė iššovė. Būtinai apžiūrėkite elektrinį langų bloką ir porankį. Jei rida artima 300 tūkst. km, ši dalis bus įspausta. Bloke esantys mygtukai greičiausiai nusitrina japoniškuose automobiliuose. Taip pat durelėse reikia atkreipti dėmesį į guminį sandariklį. Iki 100 tūkst. km jis nebus keičiamas. Tada atsiras įbrėžimų. Jei jis pradėjo trūkinėti, tai rodo didžiulę ridą, išskyrus mechaninių pažeidimų atvejus.
Išorės patikra
Detalės, tokios kaip priekiniai žibintai, gali tapti matiniai su gelsvu atspalviu, nes beveik visų šiuolaikinių automobilių išorinis stiklas yra plastikinis. Jei jie atrodo švieži, atidžiau įsižiūrėkite, galbūt automobilis buvo patekęs į avariją, po kurios savininkas priekinius žibintus pakeitė naujais. Daugelio galinė optika nepraranda savo išvaizdos. Jei priešais jus važiuojantis automobilis su, pavyzdžiui, rasojančia optika, vadinasi, ji galimai nėra originali. Nors buvo automobilių, kuriems tas pats nutiko su originaliomis dalimis. Automobilio priekyje svarbu atkreipti dėmesį į įskilimus ir priekinį stiklą. Net jei automobilis važinėjo tik mieste, turėtų būti nemažai įskilimų, jei detalės nebuvo keičiamos. Tas pats pasakytina ir apie priekinį stiklą. Jei jis yra originalus, iki 100-150 tūkst. kilometrų ridos jį nudėvės net valytuvai. Tačiau viskas priklauso nuo gamintojo. Pavyzdžiui, europiečiams bus sunku nustatyti, nes jų naudojamos medžiagos tiek salono viduje, tiek išorėje yra daug kokybiškesnės nei kitų gamintojų.
Kėbulo apžiūra ir dažų sluoksnio matavimas
Apie transporto priemonės kėbulo praeities kontaktus gali išduoti smulkios detalės. Detaliai apžiūrėkite kėbulą. Patikrinkite, ar kėbulo detalės gerai dera tarpusavyje. Atkreipkite dėmesį į tarpus tarp kėbulo dalių, skirtingose bagažinės, kapoto ir kitų detalių pusėse. Jei tarpai tarp detalių nevienodi - tikėtina, kad automobilis buvo išrinktas ir surinktas nekokybiškai. Naudokite dažų sluoksnio matuoklį. Pasiskolinkite dažų sluoksnio matavimo prietaisą - skirtingi sluoksniai rodo perdažymą. Laikui bėgant ant automobilio arkų gali pradėti matytis rūdys, kurios parodys tikrąją automobilio ridą.
Kitos detalės
Ant prietaisų skydelio dažnai montuojami įvairūs prietaisai, pavyzdžiui, telefonų laikikliai, navigatoriai taksi automobiliuose. Tokius automobilius visada eksploatuoja negailėstingai. Jei reikia ką nors prisukti (atsakiklį, radijo stotį), paprastai tai prisukama tiesiai į prietaisų skydelį savisriegiais varžtais. Kitas parametras - saugos diržas. Norėdami patikrinti, ar jis nenusidėvėjęs, ištraukite jį iki galo. Taip pamatysite, kaip jis turėtų atrodyti beveik nepriekaištingos būklės. Sėdynės diržai bet kuriame automobilyje gaminami labai stiprūs, todėl jie ilgai dėvisi. Paprastai iki 100 tūkst. km ridos jis tik pradeda šiek tiek dėvėti kraštus. Nuvažiavus 100-200 tūkst. km jis jau pradeda deformuotis ir raukšlėtis. Po 200-250 tūkst. km apynaujis automobilis. Perkant naują automobilį verta atkreipti dėmesį į jo stabdžių diskus ir padangas. Stabdžių disko dar nereikėtų keisti, nes to reikia po antro ar trečio trinkelių komplekto. Jos keičiamos kas 10-20 tūkst. km. Pavyzdys: jei šviežiame automobilyje, kurio rida 50 tūkst. km, matote nusidėvėjusius stabdžių diskus, vadinasi, viskas normalu. Jei jie buvo pakeisti, o rida nurodyta 10-20 tūkst. km, turėtumėte būti atsargūs. Žinoma, jie galėjo būti pakeisti, nes buvo sugadinti, įvažiavę į balą, kaip nors pažeisti.
Ką mums gali pasakyti padanga? Paprastai vasarinė padanga tarnauja tris ar keturis sezonus arba du, jei intensyviai vairuojate. Pavyzdys: įsivaizduojame, kad turime 2019-2020 m. automobilį. Tais metais asmuo išvažiuoja iš automobilių salono. 2023 m. automobilis parduodamas. Pirkėjui reikia pažiūrėti į antspaudą, kuriame nurodyta pagaminimo savaitė ir metai. Ant šio automobilio gali būti 08-19, t. y. aštuntoji 2019 m. savaitė. Taip pat gali būti nusikaltimo pėdsakų po variklio dangčiu. Dažniausiai, kai alyvą keičia oficialus platintojas gerame servise, jis palieka ant vieno iš elementų pakabintą etiketę. Joje nurodoma, kokiai ridai esant buvo atliktas tas ar kitas keitimas. Panašiai atkreipkite dėmesį į akumuliatoriaus pagaminimo metus. Žinoma, jis galėjo būti pakeistas naujesniu. Taigi į visus veiksnius reikia žiūrėti kartu. Jei padangos šviežios, kaip ir akumuliatorius, ant odometro 30-40 tūkst. Kitas parametras - išsiplėtimo bakelis, ypač jo švara. Atkreipkite dėmesį į įvairius užrašus po variklio dangčiu, kurie užrašyti tarsi neištrinamu žymekliu. Tai dažniausiai rodo, kad elementas buvo pirktas iš šroto. Ant priekinių žibintų visada būna gamybinė lentelė, kuri gali neatitikti automobilio.
6. Diagnostikos įranga
Autoservisai turi galimybę prisijungti prie automobilio kompiuterio ir gauti informaciją apie ridą, fiksuotą valdymo blokuose. Šiuolaikiniai automobiliai ridos duomenis saugo ne tik prietaisų skydelyje, bet ir keliuose valdymo blokuose. Variklio valdymo blokas (ECU), ABS arba pavarų dėžės modulis dažnai turi atskirus ridos įrašus. Ar automobilio patikrinimas autoservise prilygsta patikrinimui pagal VIN kodą? Ir taip, ir ne. Šiai dienai itin populiaru prieš perkant automobilį patikrinti jį pasirinktame autoservise (patikrinimas vyksta panašiu principu kaip reguliari techninė apžiūra). Čia darbuotojai Jums gali nurodyti, kas šiai akimirkai yra blogai ir kokius techninius gedimus reikėtų šalinti. Deja, patikrinimas autoservise negarantuoja, jog įsigytas automobilis nesukels rūpesčių, kadangi informacijos apie tai, kodėl gali atsirasti problemos ateityje, Jūs negausite (pavyzdžiui, jeigu Jūsų automobilis patyrė rimtą avariją praeityje, dėl ko buvo atliktas nekokybiškas kėbulo remontas, eksploatuojamame automobilyje korozija jus gali nemaloniai nustebinti jau po kelių mėnesių).
7. Paslėpti teisiniai įsipareigojimai
Automobilis gali atrodyti techniškai tvarkingas, bet turėti rimtų teisinių problemų. Nesąžiningi pardavėjai kartais nutyli, kad transporto priemonė yra areštuota, įkeista bankui ar net ieškoma kaip vogta. Tokiais atvejais pirkėjas susiduria su nemaloniomis staigmenomis jau po sandorio - negali įregistruoti automobilio arba gauna laišką iš antstolių. Dažniausiai taip nutinka, kai automobilį pardavinėja ne pats registruotas savininkas, o tarpininkas. Dokumentai pateikiami ne pilni, o pirkėjas, tikėdamasis „gero sandorio“, neskuba tikrinti detalių. Vėliau paaiškėja, kad teisės į automobilį priklauso visai kitam asmeniui.
Kaip pasitikrinti?
- Patikrinkite automobilio duomenis „Regitroje“ - ar nėra arešto, įkeitimo, nesumokėtų baudų.
- Įsitikinkite, kad pardavėjas yra tikrasis savininkas, o ne tarpininkas.
- Reikalaukite pirkimo-pardavimo sutarties su oficialiai registruotu asmeniu.
8. „Šiltas variklis“ per apžiūrą
Apžiūrai atvykus pirkėjui, variklis dažnai jau būna užvestas. Pardavėjas tai daro neatsitiktinai - šiltas variklis lengvai užsiveda, nedūmina, neatskleidžia pašalinių garsų. Taip paslepiamos problemos, kurios būtų matomos šalto starto metu: ilgas užsivedimas, mėlyni ar juodi dūmai, klapsintys garsai. Ši gudrybė dažniausiai taikoma automobiliams su pavargusiais dyzeliniais varikliais arba senesniais benzininiais modeliais. Pirkėjas, neišgirdęs simptomų, patiki, kad viskas tvarkoje, ir pasirašo sutartį. Po kelių savaičių variklio problemos išlenda visu pajėgumu, o remontas atsieina šimtus ar net tūkstančius eurų.
Kaip pasitikrinti?
- Paprašykite užvesti automobilį jūsų akivaizdoje, kai variklis dar visiškai šaltas.
- Atkreipkite dėmesį į dūmų spalvą užvedimo metu.
- Pasiklausykite, ar nėra neįprastų garsų pirmosiomis minutėmis.
- Jei pardavėjas vengia rodyti šalto užvedimo, tai jau rimtas signalas ieškoti kito varianto.
9. „Pardavėjas draugas“ - netikras tarpininkas
Ne visada automobilį parduoda tikrasis savininkas. Nereti atvejai, kai automobilį siūlo „draugas“, „giminaitis“ arba tarpininkas. Tokia schema leidžia nuslėpti tikrąją automobilio istoriją - nežinote, kiek buvo savininkų, ar automobilis neturi skolų, ar iš viso teisėtai parduodamas. Tarpininkai dažnai turi savo tikslą - kuo greičiau „prastumti“ automobilį ir gauti komisinį užmokestį. Jie nesidomi jūsų saugumu ar ilgalaike automobilio kokybe. Galiausiai, jei iškils problemų, jų tiesiog nebebus kur ieškoti - teisiškai sandorį atlikote su asmeniu, kuris galbūt neturėjo teisės parduoti.
Kaip pasitikrinti?
- Reikalaukite, kad sutartį pasirašytų registruotas automobilio savininkas.
- Patikrinkite, ar registracijos dokumentai atitinka pardavėjo asmens duomenis.
- Venkite tarpininkų, kurie vengia atskleisti savininko kontaktus.
10. Apgaulingi skelbimai internete
Dar viena gudrybė - skelbimai su „per gera, kad būtų tiesa“ kaina. Pirkėjas nuvyksta apžiūrėti automobilio, o pardavėjas pasako, kad tas variantas „jau parduotas“. Tuomet pasiūlomas kitas, brangesnis modelis. Tai klasikinis būdas privilioti klientą ir sukelti spaudimą priimti skubų sprendimą. Apgaulingi skelbimai gali būti ir subtilūs - nuotraukose rodomas kitas, tvarkingesnis automobilis, nei siūlomas realybėje. Arba sąmoningai nutylima svarbi informacija: didelė rida, avarijų istorija, techniniai defektai.
Kaip pasitikrinti?
- Įtarimai turi kilti, jei kaina gerokai mažesnė už rinkos vidurkį.
- Patikrinkite automobilio istoriją dar prieš važiuodami jo apžiūrėti.
- Neleiskite spausti priimti sprendimą tą pačią akimirką.
- Jei pasiūlymas atrodo pernelyg geras, dažniausiai tai ir yra spąstai.
Ką daryti, jei įtariate, kad rida ar serviso knygelė suklastota?
Lietuvoje odometro klastojimas yra baudžiamasis nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Anksti tai pastebėjus, galite sutaupyti tūkstančius eurų netikėtų remonto išlaidų ir išvengti permokėjimo už nusidėvėjusį automobilį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra pasisakęs, kad ridos klastojimas yra esminis trūkumas, dėl kurio transporto priemonę galima grąžinti pardavėjui.
Pavyzdžiui, 2025 m. gegužės 23 d. LRT radijuje vyko diskusija, kurioje „CarVertical“ duomenų analitikos skyriaus vadovas Matas Buzelis gynė poziciją, kad automobilio patikras reikia daryti prieš perkant, nors ir kritikuodavo, kad oficialūs gamintojų atstovų servisai dalinasi tokia aktualia informacija. Transporto saugos administracijos Transporto veiklos skyriaus atstovas Simonas Mažonis džiaugėsi tokios informacijos surinkimu, bet jo pasiūlymas neatitinkančią ridą koreguoti remonto dirbtuvėse sukėlė diskusijas.
Jei paaiškėjo, kad Jūsų įsigyta transporto priemonė turi suklastotą ridą, vienintelė išeitis - jos atsikratyti, t. y. grąžinti pardavėjui. Mūsų misija - pagalba/konsultacijos pirkėjui įsigijus automobilį su defektais. Jei nežinote, nuo ko pradėti, galite kreiptis į vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba policiją. Reikalaukite mažesnės kainos arba atsisakykite pirkti. Turėkite įrodymus: išsaugokite skelbimo kopiją, susirašinėjimą, patikros ataskaitas.
tags: #automobiliu #serviso #knygeliu #klastojimas